Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-767-633/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-22
Bylos Nr.
e2-767-633/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
G. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017-05-22,VilkaviškisVilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B.,

dalyvaujant atsakovui G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovams G. M. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (subrogacinį) reikalavimą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bylos esmė (šalių reikalavimai).

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ savo ieškiniu šioje byloje prašo teismą priteisti jai solidariai iš kelių transporto priemonės valdytojo atsakovo G. M. ir jo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atgręžtinio (subrogacinio) reikalavimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d. pagrindu) : a) 377,71 Eur nuostolių, atsiradusių jai dėl atsakovo G. M. valdytu automobiliu padarytos žalos kitai kelių transporto priemonei atlyginimo savanoriško transporto priemonės draudimo sutarties pagrindu, b) 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, c) bylinėjimosi išlaidas.

1.2. Atsakovai priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.

2. Šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

2.1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškinyje nurodė (paaiškino), kad 2016-02-02 Kauno m. prekybos ir pramogų centro „Mega“ automobilių parkavimo aikštelėje, atidarius atsakovo G. M. vairuoto (valdyto) automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, buvo apgadintas automobilis „Dacia Sandero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (267411AC). Žala buvo administruota byloje Nr. 5-405-008492, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 377,71 Eur savanoriškojo draudimo išmoką, todėl CK 6.1015 str. pagrindo jai perėjo reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo į atsakingą už padarytą žalą asmenį. Ieškovei pareiškus pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, tiek transporto priemonės valdytojas G. M., tiek jo civilinės atsakomybės draudikas atsisakė jas tenkinti, jų pareiškimai žalos atlyginimo prievolės atžvilgiu yra prieštaringi, pagal CK 6.270 str. padidinto pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą atsako be kaltės, todėl ieškovė prašanti priteisti jai patirtųjų nuostolių atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai (b. l. 4).

Atsiliepimas

2.2. Atsiliepime į ieškinį ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ paaiškino, jog su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašanti jį atmesti. Pirma, pagal pirminį atsakovo G. M. pranešimą telefonu atsakovei (civilinės atsakomybės draudikui) apie įvykį, kuris užfiksuotas atsakovės iniciatyva padarytame ir pateiktame prie bylos pokalbio garso įraše, žalos padarymo momentu abu automobiliai, t.y. ir valdytas atsakovo G. M., stovėjo (nejudėjo), kas šalina atsakovės, kaip civilinės atsakomybės draudiko, sutartinę draudiminę prievolę už transporto priemonės valdytoją G. M. atlyginti jo valdytoju automobiliu padarytą žalą (nuostolius), remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymo) 3 str. 1 d., atsakovo G. M. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir Kelių eismo taisyklių nuostatomis, kurios reiškia, kad civilinės atsakomybės draudikui prievolė atlyginti žalą kyla tik įvykus eismo įvykiui ir žalos padarius judančia transporto priemone. Antra, kelių transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu draudiminė apsauga galioja tik priemonės valdytojo prievolei atlyginti žalą, bet negalioja tos pačios transporto priemonės keleivio bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais atsiradusiai prievolei dėl žalos atlyginimo. Kadangi ginčo atveju dureles neatsargiai atidarė ir žalos antrai transporto priemonei kaltai padarė keleivė (atsakovo G. M. dukra), o ne automobilį valdęs atsakovas G. M., atsakovei nei Privalomojo draudimo įstatymo, nei kt. teisės aktų pagrindu neatsirado prievolė atlyginti ginčo žalą, kas atsakovės nuomone, išplaukia iš Privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 17 d., 3 str. 2, 3 d. d., 16 str. 2 d. reguliavimo.

2.3. Atsakovas G. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pripažįstantis faktus, jog automobilį „Audi A6“ nagrinėjamo įvykio metu vairavo ir valdė būtent jis, kad juo parkavosi tarp automobilių Kauno PPC „Mega“ aikštelėje, kad ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo keleiviu nepilnametė jo dukra E. M., kad būtent ji neatsargiai atidarė automobilio galines dešines dureles, jų dėl vėjo gūsio neišlaikė ir jos šiek tiek įlenkė ir nubrozdino iš dešinės pusės aikštelėje stovėjusio automobilio „Dacia“ duris rankenos plote. Tačiau jis tvirtinantis, kad durelių atidarymo momentu jis dar nebuvo baigęs parkuotis, automobilis dar judėjo atgal, kai jis stabtelėjęs pajudėjo atgal ir bandė taisyklingiau prisiparkuoti, kodėl dukra dureles atidarė, nežinantis. Apie šį įvykį jis pirmiausiai pranešęs savo draudiko atstovams grįžęs Vilkaviškio m., vėliau ir telefonu į centrinę įstaigą, tačiau jis neigiantis, jog sakė, kad automobilio durelių atidarymo momentu jis jau buvo sustojęs ir išjungęs variklį, manantis, jog įvyko nesusikalbėjimas ar kaltas blogas ryšys. Atsakovas pripažįstantis, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovė turinti reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau manantis, jog juos privalo sumokėti jo civilinės atsakomybės draudikas, o ne jis, be to, draudiminė apsauga šiuo atveju turinti galioti ne tik jam, bet ir jo keleiviams, šiuo atveju dureles neatsargiai atidariusiai dukrai.

2.4. Teismo posėdyje atsakovo G. M. prašymu apklaustos liudytojomis S. M. ir nepilnametė E. M. patvirtino atsakovo G. M. paaiškinimus, jog automobilio durelių atidarymo momentu jo vairuotas automobilis dar nebuvo sustojęs - atsakovas automobiliu lėtai važiavęs atbuline eiga, siekdamas taisyklingiau prisiparkuoti.

3. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Išklausęs teismo posėdyje atsakovą G. M., ištyręs ieškovės ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ rašytinius paaiškinimus ieškinio pareiškime, atsiliepime į jį bei dispozityviai teiktus papildomai, apklausęs atsakovo liudytojus, išklausęs atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktą bylon pranešimo apie įvykį telefonu garso įrašą, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (eismo įvykio deklaraciją, ieškovės žalos administravimo medžiagą, transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimą Nr. AC 267411, teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :

Atsiliepimas

3.1. 2016-02-02 apie 15 val. Kauno m. PPC „Mega“ automobilių parkavimo aikštelėje, keleivei nepilnametei E. M. (17 m.) neatsargiai atidarius atsakovo G. M. vairuoto (valdyto) automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dešinės pusės dureles, buvo apgadintos D. V. naudojamo automobilio „Dacia Sandero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (liudijimo Nr. AC 267411), priekinės kairės pusės (vairuotojo) durelės (b. l. 5, 6).

3.2. Byloje Nr. 5-405-008492 suadministravusi įvykio metu padarytą žalą, ieškovė pagal 2015-04-17 transporto priemonės (automobilio „Dacia Sandero“) savanoriškojo draudimo sutartį (liudijimo Nr. AC 267411), remdamasi 2016-02-03 automobilio techninės apžiūros protokolu, UAB „Autofortas“ PVM sąskaita-faktūra AF, Nr. 021316 bei draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, 2016-04-12 išmokos kvitu Nr. 008492 išmokėjo draudimo išmoką už automobilio „Dacia Sandero“ apgadinimą, pervesdama 377,71 Eur už atliktus automobilio atstatymo (remonto) darbus juos atlikusiai UAB „Autofortas“ (b. l. 6, 7, 13, 14).

3.3. Atlyginusi ginčo žalą, ieškovė 2016-02-22 pareiškė pretenziją atsakovo G. M. civilinės atsakomybės draudikui atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau ši atsakovė tenkinti pretenziją ir atlyginti nuostolius 2017-02-27 atsisakė (b. l. 6). 2016-05-16 ir pakartotinai 2016-06-30 ieškovė analogiškas pretenzijas pareiškė automobilį, kuriuo buvo padaryta žala, valdžiusiam atsakovui G. M. (b. l. 17, 18), tačiau šis atsakovas pretenzijos taip pat netenkino, 2017-03-03 ieškovė pareiškė teisme nagrinėjamą ieškinį (b. l. 4).

3.4. Dėl punktuose 3.1-3.3 teismo išdėstytų kaip nustatytų šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir dokumentais nagrinėjamoje byloje aplinkybių ginčo nėra, jas pripažįsta visos ginčo pusės, todėl teismas laiko jas byloje patikimai nustatytomis (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 178 str., 182 str. 5 p., 185 str. 1 d., 187 str. 2 d.).

4. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to : 1) ar nagrinėjamas byloje įvykis yra draudiminis (ar žala automobiliui „Dacia Sandero“ (toliau – ginčo žala) buvo padaryta judančia ar nejudančia atsakovo G. M. valdyta kelių transporto priemone); 2) ar draudiminė apsauga pagal automobilio, kuriuo buvo padaryta žala, valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (liudijimas AJA Nr. 6526350) galiojo ir žalos neatsargiu (kaltu) durelių atidarymu padariusiai keleivei nepilnametei E. M.; 3) kam tenka prievolė atlyginti ieškovei nuostolius.

4.1. Dėl nagrinėjamo byloje įvykio (ne)priskyrimo draudiminiams ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prievolės mokėti draudimo išmoką (atlyginti ieškovės nuostolius).

Kaip minėta aukščiau, byloje nėra ginčo dėl to, kad išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiai pusei dėl automobilio „Dacia Sandero“ apgadinimo ieškovė CK 6.1015 str. 1 d. nustatytu subrogacijos pagrindu perėmė iš žalos patyrusio pastarojo automobilio savininko reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, ADB „Gjensidige“ yra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje.

4.1.1. Kilęs ginčas, kas pagal šį ieškinį turi atsakyti. Atsakovas G. M. šioje bylos dalyje ieškiniui atsikerta liudytojų patvirtintais savo paaiškinimais, jog jo vairuotas (valdytas) automobilis žalos padarymo metu judėjo, todėl įvykis privalomojo draudimo įstatymo požiūriu (2 str. 3 d., 3 str. 1 d., 16 str. 1 d. ir kt., Kelių eismo taisyklės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr.1086 redakcija) yra draudiminis ir ieškovo nuostolius turi atlyginti jo civilinės atsakomybės draudikas (antroji atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“). Pastaroji atsakovė ieškiniui atsikerta G. M. pranešimo apie įvykį telefonu garso įrašu patvirtintais savo paaiškinimais, kad ginčo žala buvo padaryta G. M. vairuotam automobiliui visiškai sustojus ir stovint su išjungtu varikliu, kas aukščiau minėtu juridiniu reguliavimu reiškia, jog apdraustosios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė privalomojo draudimo įstatymo požiūriu neatsiranda, įvykis nelaikomas draudiminiu ir žalą bendrais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais turi atlyginti ją tiesiogiai padaręs ar už ją atsakingas asmuo (šiuo atveju nepilnametė keleivė subsidiariai su atstovais pagal įstatymą tėvais).

4.1.2. CPK 185 str. 1 dalyje nustatyta, jog teismas bylos įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką byloje, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu. Minėta, jog atsakovų dėl nagrinėjamos aplinkybės pateikti pareiškimai yra kardinaliai priešingi. Bylos duomenis vertindamas pagal civiliniame procese taikomą tikimybių pusiausvyros principą, taikydamas protingo, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartą, teismas sprendžia, kad yra kur kas didesnė tikimybė, kad žalos padarymo momentu atsakovo G. M. vairuotas automobilis nevažiavo, buvo sustojęs, negu kad būtų buvę priešingai. Teismas sutinka, kad tokioje kaip ši situacijoje, kuomet atsakovo G. M. pareiškimai aptariamu klausimu kardinaliai pasikeitė, kur kas didesnė tikimybė, jog teisingas pranešimas apie nagrinėjamą aplinkybę buvo pats pirmasis telefonu, kurio įrašas, esantis byloje, yra tikrai geros kokybės, ryšys be trikdžių, besikalbantieji vienas kitą gerai girdi ir supranta, pranešimą priimanti draudiko operatorė du kartus pasitikslina pas pranešėją G. M., ar tikrai jo vairuotas automobilis žalos padarymo metu buvo sustojęs, o atsakovas kelis kartus aiškiai, nedviprasmiškai pareiškia, kad jo automobilis stovėjo, jis jau buvo išjungęs jo variklį. Teismas sutinka su atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ argumentais, jog atsakovo G. M. paskutinius pakeistus į priešingus pareiškimus teisme patvirtinę liudytojos yra artimai su atsakovu susiję asmenys, artimiausi vienos šeimos nariai, tvarkydami bendrą ūkį, yra vienodai suinteresuoti ieškinio atsakovo atžvilgiu atmetimu, todėl liudytojų S. M. ir E. M. parodymai negali būti laikomi patikimais ir pakankamais tam, kad paneigti pirminio atsakovo G. M. pranešimo turinį ir garso įrašo įrodomąją vertę ir reikšmę. Pagrindą abejoti tiek atsakovo G. M., tiek liudytojų parodymais teikia ir akivaizdūs prieštaravimai objektyvioms įvykio vietos aplinkybėms. Jeigu tikėti atsakovo ir jo liudytojų parodymais, tai atsakovo G. M. keleivei E. M. atidarant galines dešiniąsias dureles turėjo būti apgadintos automobilio „Dacia“ kairės pusės galinės durys, o ne priekinės, vadinasi automobilių tarpusavio padėtis buvo ne tokia, kaip byloje aiškino atsakovas ir liudytojos. Pagrindo teisme duotus atsakovo parodymus vertinti nepatikimais teikia ir jau aukščiau minėta aplinkybė, jog garso įraše užfiksuotu pranešimu telefonu pateiktus paaiškinimus G. M. pakeitė į priešingus sau naudinga linkme po to, kai iš ieškovės sužinojo apie argumentus, kuriais ieškovo pretenziją atmetė jo civilinės atsakomybės draudikas.

4.1.3. Apibendrindamas teismas sprendžia nustatęs, jog nagrinėjamo žalos atsiradimo įvykio momentu atsakovo G. M. valdyta transporto priemonė nejudėjo (stovėjo išjungtu varikliu), todėl yra pagrįstas jo civilinės atsakomybės draudiko atsisakymas pripažinti įvykį draudiminiu ir mokėti draudimo išmoką pagal privalomojo draudimo sutartį (atlyginti ieškovo nuostolius). Pripažinus, kad nagrinėjamas eismo įvykis nebuvo draudžiamasis Privalomojo draudimo įstatymo požiūriu, įvykio metu padaryta žala ir ieškovo nuostoliai turi būti atlyginami bendrais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, kai žala padaryta pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d.).

4.2. Dėl draudiminės apsaugos pagal valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (ne)galiojimo žalos neatsargiu (kaltu) durelių atidarymu padariusiai keleivei.

Šioje bylos dalyje nėra ginčo dėl to, kad žala automobiliui „Dacia“ buvo padaryta neatsargiu atsakovo G. M. automobilio durelių atidarymu ir kad šias, elgdamasi nepakankamai atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, t.y. kaltai, atidarė būtent automobilio keleivė šiuo metu 17 m. amžiaus E. M..

4.2.1. Atsakovas G. M. vertina, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jam, kaip automobilio valdytojui suteikta draudiminė apsauga nuo prievolės mokėti nukentėjusiam žalos atlyginimą galiojo ir visiems jo automobilio keleiviams, taigi ir nagrinėjamo įvykio metu jo dukrai E. M.. Jo civilinės atsakomybės draudikas, atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ laikosi priešingos pozicijos, t.y. kad Privalomojo draudimo įstatymo pagrindu sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi draudiko draudiminė apsauga suteikiama tik kelių transporto priemonės valdytojui, o keleiviams – ne, kadangi jie nėra apdraustosios transporto priemonės valdytojai ir už savo veiksmais padaromą žalą kitiems nukentėjusiems asmenims privalo atsakyti bendrais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Teismas su tokiais atsakovės (draudiko) argumentais sutinka.

4.2.2. Privalomojo draudimo įstatymo 3 str. („Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suteikiama apsauga“) 1 ir 2 d. d. įstatymų leidėjas nustatęs, jog draudimo išmoka mokama (veikia draudiminė apsauga) už žalą, padarytą atsakingiems už ją asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę, kitaip tariant kai civilinė atsakomybė atsiranda transporto priemonę valdančiam ar naudojančiam asmeniui. To paties įstatymo 2 str. 17 d. yra apibrėžta transporto priemonės valdytojo sąvoka – tai asmuo, teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę, jos valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo paskirtis yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.

4.2.3. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog pritartina atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pozicijai, jog Privalomojo draudimo įstatymo pagrindu sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudiminę apsaugą suteikia tik pačiam vienam valdytojui ir (arba) vairuotojui, kai šis yra fizinis asmuo, tačiau nesuteikia transporto priemonės keleiviams, nagrinėjamu atveju – keleivei E. M.. Todėl ir aptariamu aspektu nagrinėjamas įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju Privalomojo draudimo įstatymo požiūriu, todėl atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ neturi prievolės nei sutarties, nei įstatymo pagrindu mokėti žalos atlyginimą (atlyginti ieškovės nuostolius), todėl nagrinėjamas ieškinys šios atsakovės atžvilgiu turi būti atmestas.

4.3. Kam tenka prievolė atlyginti ieškovei nuostolius.

Aukščiau jau buvo spręsta (punktas 4.2), kad byloje nėra ginčo dėl to, jog žala nukentėjusiojo automobiliui buvo padaryta neatsargiu atsakovo G. M. automobilio durelių atidarymu ir kad šias, elgdamasi nepakankamai atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, t.y. kaltai, atidarė automobilio keleivė šiuo metu 17 m. amžiaus E. M..

4.3.1. Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas kiekvienas asmuo, taigi ir automobilio keleivis, kiekvieną kartą privalo elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės santykiuose žalos padariusio asmens kaltė yra preziumuojama įstatymu, nagrinėjamoje byloje nei pati E. M., nei automobilio valdytojas G. M. šios prezumpcijos neginčijo. Pats neatsargus durelių atidarymas, nepakankamai atsižvelgiant į artimiausią aplinką (kliūtimi buvusį nukentėjusio automobilį), meteorologines sąlygas (vėją), taip pat jas neprilaikant būtina tam jėga, buvo neteisėtais veiksmais, dėl kurių tiesiogiai priežastingai ir atsirado nukentėjusiam asmeniui žala – buvo apgadintas automobilis „Dacia Santero“. Taigi, teismas sprendžia nustatęs visas būtinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

4.3.2. Kelių transporto priemonės keleivis, kaip eismo dalyvis, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių VII skyriaus „Keleivių pareigos“, III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 9 punkto ir kt. reikalavimus, kurie reiškia, jog keleivis, kaip ir visi kiti eismo dalyviai, privalo imtis visų priemonių, kad nekelti grėsmės eismo, kitų asmenų, jų turto saugumui, nepadaryti jiems žalos ir t.t. tai koreliuoja su aukščiau jau minėtu CK 6.263 str. 1 d. reikalavimu kiekvieno asmens elgesiui. Kelių eismo taisyklės nenustato kelių transporto priemonės valdytojui ir (ar) vairuotojui atsakomybės už savarankiškai veikusio keleivio veiksmus ir jais padarytą žalą. Todėl ir nagrinėjamu atveju nėra juridinio pagrindo reikalauti atsakovo G. M. deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu tos aplinkybės, kad žalos padarė jo valdyto automobilio keleivė.

4.3.3. CK 6.276 str. 1 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad asmenys nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus už padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Kai tokie nepilnamečiai neturi savo turto ar uždarbio (pajamų), kurio pakaktų žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį privalo atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (straipsnio 2-oji dalis). Taigi, pastaruoju atveju ieškovo nuostolius privalo atlyginti nepilnametė E. M. subsidiariai su savo tėvais, tame tarpe ir atsakovu G. M.. Teismas pagal bylos pobūdį neturi procesinės teisės nei be ieškovės tam valios pakeisti atsakovą (įtraukti jį naują), nei viršyti pareikštus ieškovės reikalavimus ir priteisti žalos atlyginimą iš E. M., o kadangi atsakovas G. M. gali būti ne solidarus, o tik subsidiarus E. M. bendraskolis, ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius solidariai jo atžvilgiu turi būti atmestas, kaip ir ieškinys visumoje (CPK 45 str. 3 d., 266 str.).

4.3.4. Kartu teismas išaiškina, jog nagrinėjamo ieškinio atmetimas nepanaikina ieškovei teisės, pašalinus konstatuotus jos ieškinio trūkumus ir pasirinkus tinkamą (-us) atsakovą (-us), pareikšti teisme naują ieškinį.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

5.1. Byloje reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pareiškusi ieškovė, kuri bylos duomenimis sumokėjusi 15 Eur žyminį mokestį valstybei, taip pat atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, tačiau apie pastarosios patirtas kaip galimas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovė neturi teisės į patirtų išlaidų atlyginimą, atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nenurodžius patirtų išlaidų ir jų nepagrindus leistinais įrodymais, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 str. 1 d., 178 str.).

5.2. Valstybei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5,32 Eur išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys atmetamas ir ieškovė įstatymu nėra atleista nuo tokių išlaidų mokėjimo, pareiga aptariamas išlaidas valstybei atlyginti tenka ieškovei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270. 305 ir 307 str. str..

Teismas nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, įmonės kodas – 10057869, buveinės adresas – Žalgirio g. 90, Vilniaus m., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas – 70440, penkis eurus 32 euro ct (5,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.