- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- 1-37-405/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06896-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) , Baltarusijos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ), kaltinamas pagal LR BK 281¹ str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. R., būdamas transporto priemonės vairuotoju, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai: 2020 m. vasario 16 d. apie 15.20 val. Švenčionių m. Švenčionėlių g. ties namu Nr. 13 būdamas jam priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruoto V. S. vardu), vairuotoju, tyčia vengė neblaivumo patikrinimo, kai Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK Reagavimo skyriaus policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.
Kaltinamasis A. R. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad automobilį vairavo, tačiau vairavo būdamas blaivus, nevengė pasitikrinti neblaivumą. Vairuodamas automobilį Švenčionių m. ir iš šalutinio kelio įsukdamas į pagrindinį, pamatė dideliu greičiu iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį be įjungtų žibintų šviesų. Bandė išvengti susidūrimo su atvažiuojančiu automobiliu, tačiau jo vairuojamas automobilis bamperiu kliudė kitą automobilį. Po automobilių susidūrimo jį mušė apgadinto automobilio vairuotojas, ant rankų liko žymės, sužalota koja. Po įvykio jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę, jam nustatytas kojos lūžis. Sužalojimus patyrė ne eismo įvykio metu, o po jo. Koja buvo lūžusi trijose vietose, jam ligoninėje uždėjo gipsą, jis blogai jautėsi, todėl norėjo likti ligoninėje. Policijos pareigūnams sakė, kad jį paliktų ligoninėje, kurioje jam atliks visus tyrimus, tame tarpe ir kraujo tyrimą dėl neblaivumo. Jei jis būtų buvęs paliktas ligoninėje, būtų sutikęs, kad paimtų kraujo tyrimams. Nepūtė į alkotesterį, nes norėjo, kad būtų hospitalizuotas, jo reikalavimas jį hospitalizuoti buvo teisėtas, o policijos pareigūnai jo nepaliko, nuvežė į Vilniaus areštinę. Ryte jį pareigūnai apklausė ir išleido iš areštinės. Išėjęs pargriuvo prie areštinės durų, dėl to buvo nuvežtas į Vilniaus ligoninę, kur paaiškėjo, kad neteisingai uždėtas gipsas. Šios aplinkybės įrodo, kad policija trukdė tam, kad jam būtų suteikta tinkama medicinos pagalba, tuo buvo pažeistos jo teisės ir padaryta žala jo sveikatai. Jei jis būtų buvęs ligoninėje, jam būtų atliktas išsamus kraujo tyrimas ir nustatytas kitų medžiagų kiekis kraujyje. Nesutiko tikrintis neblaivumą pūsdamas į alkotesterį, kadangi jam buvo sutrenkta galva, jo reakcija buvo susilpnėjusi ir jis norėjo tikslesnės ekspertizės dėl neblaivumo – kraujo tyrimo. Jis serga psichikos ligomis, vartoja stiprius psichotropinius vaistus, tuo metu šeimos gydytojas buvo padidinęs vaistų dozes, jis ir pats jas galėjo išgerti didesnes vaistų dozes ir tai galėjo turėti įtakos tam, kad jis galėjo nesuprasti savo veiksmų ir galėjo pareigūnams atrodyti, kad jis neblaivus. Be to, jis buvo pasikvėpinęs stipriais kvepalais, kurių kvapą pareigūnai galėjo palaikyti alkoholio kvapu. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso jam, tačiau registruotas kito asmens vardu, nes jis nespėjo automobilio perregistruoti savo vardu.
Kaltinamasis A. R. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo paaiškinimus, vertina, kad kaltinamasis nepripažįsta vengęs neblaivumo patikrinimo. Byloje kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta liudytojų M. P., M. S., A. T. parodymais, kitais byloje gautais įrodymais.
Apklausiamas kaip liudytojas M. P. paaiškino, kad Švenčionių m. vairavo jam priklausantį automobilį, važiavo Švenčionėlių gatve apie 40 km/h greičiu. Staiga dideliu greičiu iš Taikos gatvės išvažiavo automobilis, kurį vairavo kaltinamasis. Matė, kad automobilį vairuoja kaltinamasis. Jis (liudytojas) spėjo sustabdyti savo automobilį, bet kaltinamasis vis tiek atsitrenkė į jo automobilį. Po susidūrimo, kaltinamasis užvažiavo ant šaligatvio ir juo nuvažiavo toliau iki autobusų stotelės. Jis (liudytojas) nuėjo iki kaltinamojo automobilio, kaltinamasis jau buvo išlipęs iš automobilio ir iš automobilio ėmė daiktus – telefoną, rankinę. Iš to suprato, kad kaltinamasis ketina pabėgti, todėl jį laikė už striukės kapišono, kaltinamasis sakė „paleisk“. Kaltinamasis nuo jo traukėsi link kitoje gatvės pusėje esančio namo kiemo ir jis jį paleido. Kaltinamasis įėjo į namo kiemą, o jis nuėjo apžiūrėti savo automobilio. Stebėti, kad kaltinamasis neišeitų iš kiemo, liko pro šalį ėjęs praeivis, kurio jis nepažįsta. Jam (liudytojui) sugrįžus prie autobusų stotelės, kaltinamasis gulėjo ant žemės prie tvoros kieme, į kurį įėjo, ir šaukė. Prie stotelės buvę žmonės kalbėjo, kad kaltinamasis lipo per tvorą. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė kaltinamąjį, o jis liko laukti policijos. Jam nežinoma, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis buvo visiškai neblaivus, tą suprato iš nuo kaltinamojo sklindančio alkoholio kvapo, nerišlios jo kalbos nekoordinuotų judesių. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamojo jau nebuvo, jį buvo išvežusi GMP. Tuo metu, kai jis priėjo prie išlipančio iš automobilio kaltinamojo, kaltinamasis jam nieko neaiškino, tik bandė pabėgti. Jis matė, kad atvažiavo GMP ir užvažiavo į namo kiemą, kuriame buvo kaltinamasis. Kaltinamojo jis nemušė, tik laikė už striukės kapišono, ir nematė, kad jį kas būtų mušęs, laikydamas už kapišono, striukės nesuplėšė. Automobilių susidūrimo vietoje kaltinamasis nebuvo išlipęs, pirmą kartą su kaltinamuoju susitiko priėjęs prie jo automobilio, kai kaltinamasis bandė bėgti.
Apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apskrities VPK RS vyriausiasis patrulis M. S. nurodė, kad su kolega A. T. dirbo Pabradės m. Gavę pranešimą apie eismo įvykį ir atvykę į įvykio vietą pamatė du automobilius. Prie vieno automobilio buvo asmuo, kurio automobilį kliudė važiuodamas kaltinamasis. Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo, jis buvo nuvežtas į Švenčionių rajono ligoninę, kadangi, kiek jam žinoma, kaltinamasis bandė bėgti iš įvykio vietos, šoko per tvorą ir susižalojo koją. Ligoninės priėmimo skyriuje kaltinamasis atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Jis kaltinamajam paaiškino, kad už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą numatyta baudžiamoji atsakomybė, kelis kartus siūlė pūsti, tačiau kaltinamasis pūsti į alkotesterį atsisakė, neprisimena, ar kaltinamasis nurodė priežastį dėl kurios atsisakė tikrintis neblaivumą. Pasitikrinti neblaivumą kaltinamajam siūlė ir kolega A. T.. Akivaizdžiai matėsi, kad kaltinamasis neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, rėkė, elgėsi neadekvačiai, – kaip ir neblaivūs asmenys. Mano, kad jo iškvėptame ore galėjo būti virš 1,51 promilės alkoholio. Nuo kaltinamojo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, o ne kvepalų. Po kaltinamojo apžiūros gydytojas pasakė, kad gali kaltinamąjį vežtis, nes jam medicinos pagalba suteikta – jie padarė viską, ką privalėjo padaryti. Jie su kolega sakė medikams, kad tuo atveju, jei asmuo nebus paguldytas į ligoninę, jie jį išveš. Medikai pasakė, kad gali jį paimti. Jei būtų guldę į ligoninę, jie nebūtų galėję kaltinamojo paimti. Kaltinamajam pasitikrinti neblaivumą buvo siūloma ligoninės priėmimo skyriuje, kol laukė gydytojo. Neatrodė, kad kaltinamasis nesupranta to, ką jis ir jo kolega sakė kaltinamajam.
Apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apskrities VPK RS vyriausiasis patrulis A. T. nurodė, kad su M. S. dirbdami Pabradės m. gavo pranešimą apie tai, kad Švenčionių m., Taikos ir Švenčionėlių gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, vienas vairuotojas neblaivus. Atvykę į įvykio vietą pamatė du automobilius – „Volvo S60“ ir „Renault“ žalios spalvos, kuris stovėjo Švenčionėlių g. prie autobusų stotelės. Įvykio vietoje buvo tik automobilio „Volvo“ vairuotojas, kuris paaiškino, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Renault“. Tiriant įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad automobilio „Renault“ vairuotojas GMP automobiliu nuvežtas į Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyrių. Su M. S. nuvykę į Švenčionių rajono ligoninę, pamatė ant neštuvų gulintį kaltinamąjį. Suprato, kad tai automobilio „Renault“ vairuotojas, nes automobilio „Volvo“ vairuotojas pasakė, kad automobilio „Renault“ vairuotojas skundėsi kojos skausmais, ligoninės priėmimo skyriuje asmenų su panašiais sužalojimais nebuvo. Kaltinamajam pasiūlė pasitikrinti neblaivumą pučiant į alkotesterį, tačiau jis atsisakė pasakydamas, kad nepūs. Taip pat vairuotojas atsisakė pasitikrinti neblaivumą atliekant kraujo tyrimą, sakydamas, kad kraujo neduos. Kaltinamajam rusų kalba jis paaiškino, kad už atsisakymą tikrintis neblaivumą numatyta baudžiamoji atsakomybė, kaltinamasis viską suprato. Prisimena, kad pūsti į alkotesterį siūlė jis (liudytojas), bet gali būti, kad siūlė ir jo kolega. Vairuotojas buvo labai piktas, elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, nes jis (liudytojas), būdamas netoli vairuotojo, jautė stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Medikų klausė, ar dėl sveikatos būklės vairuotoją gali vežti į komisariatą tolimesniems veiksmams atlikti, medikai atsakė, kad gali vežti, todėl kaltinamasis policijos tarnybiniu automobiliu buvo nuvežtas į Švenčionių rajono policijos komisariatą tolimesniems tyrimo veiksmams atlikti. Policijos komisariate buvęs „Volvo“ vairuotojas, nurodė, kad būtent kaltinamasis vairavo automobilį „Renault“ ir, kad jis ketino pabėgti. Kaltinamajam atsisakius tikrintis blaivumą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. Vėliau kaltinamasis buvo nuvežtas į Vilniaus m. areštinę.
2021 m. vasario 16 d. neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 15) nurodoma, kad 2021 m. vasario 16 d. kaltinamajam A. R. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad
A. R. vengia neblaivumo patikrinimo, jam paaiškintos atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinės pasekmės. A. R. atsisakymo pasitikrinti neblaivumą motyvų nenurodė, neblaivumo nustatymo akte pasirašė.
Iš 2020 m. vasario 16 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 17-26) esančių duomenų nustatyta, kad Švenčionių m. Švenčionėlių g. apžiūrėtas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis ties namu Nr. 13, taip pat apžiūrėtas 33,65 m atstumu nuo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis apgadintas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 34-38) užfiksuota, kad apžiūrėti 2021 m. vasario 16 d. penki vaizdo įrašai, patalpinti Policijos registruojamų įvykių registre prie įvykio ROIK 0120000085510, keturiuose iš jų užfiksuotas kaltinamasis A. R..
Iš 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 40) esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. R. šia sutartimi įsigijo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
LR BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamasis nepripažino, kad vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat teigė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus.
Kaltinamasis A. R. neneigė, kad 2020 m. vasario 16 d. vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė jo vairuojamas automobilis ir M. P. vairuojamas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. GTZ. Šios aplinkybės patvirtinamos ir liudytojo M. P. parodymais, automobilių „Volvo S60“, valst. Nr. GTZ, ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie tai, kad automobiliai apgadinti, eismo įvykio vietos schemoje (t. I, b. l. 27) esančiais duomenimis. Vairavimo faktas patvirtinamas ir Administracinių nusižengimų registro išraše (1 t., b. l. 100-102), administracinio nusižengimo protokole (1 t., b. l. 103) bei nutarime (1 t. b. l. 104) esančiais duomenimis apie tai, kad kaltinamajam 2021 m. vasario 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. vasario 18 d. nutarimu kaltinamasis nubaustas, be kita ko, už automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (LR ANK 424 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, įrodyta policijos pareigūnų M. S., A. T. parodymais, iš dalies – liudytojo M. P. parodymais. Iš liudytojo M. P. parodymų nustatyta, kad, po eismo įvykio priėjęs prie kaltinamojo, jis jautė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą, kaltinamojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Policijos pareigūnai nurodė, kad, jiems atvykus į įvykio vietą, kaltinamojo nebuvo, iš M. P. sužinojo, kad kaltinamąjį GMP automobiliu išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykę į ligoninę pareigūnai surado kaltinamąjį, su juo bendravo. Pareigūnai nustatė kaltinamojo neblaivumo požymius – nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, kaltinamasis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Aplinkybė, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtinama ir 2021 m. vasario 16 d. neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 15) esančiais duomenimis. Akte nurodoma, kad kaltinamajam A. R. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
Kaltinamajam, vairavusiam automobilį, nustačius neblaivumo požymius, buvo būtinybė patikrinti jo neblaivumą, tačiau kaltinamasis neblaivumo patikrinimo vengė. Iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. S., A. T. parodymų nustatyta, kad pareigūnai kelis kartus siūlė kaltinamajam pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau kaltinamasis nepūtė į alkotesterį, atsisakymo pasitikrinti neblaivumą priežasčių nenurodė. Pareigūnai kaltinamajam siūlė pasitikrinti neblaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau kaltinamasis taip pat nesutiko. Pareigūnai išaiškino kaltinamajam atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisines pasekmes, tačiau ir po to kaltinamasis nesutiko pūsti į alkotesterį. Pareigūnų nurodytos aplinkybės patvirtinamos 2021 m. vasario 16 d. neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 15) esančiais duomenimis – akte pažymėta, kad A. R. vengia neblaivumo patikrinimo, jam paaiškintos atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinės pasekmės, A. R. atsisakymo pasitikrinti neblaivumą motyvų nenurodė. Pažymėtina, kad kaltinamasis akte pasirašė, tuo patvirtindamas, kad nesutinka pasitikrinti neblaivumą.
Kaltinamojo kaltė dėl neblaivumo patikrinimo vengimo patvirtinama byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti (1 t., b. l. 34-38). 2020 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole esančiais duomenimis patvirtinama, kad kaltinamasis vengė tikrintis neblaivumą. Vaizdo ir garso įraše „VID_20200216_161822[1](2) užfiksuota, kad policijos pareigūnas siūlo A. R. pūsti į alkotesterį, A. R. policijos pareigūnui kelis kartus liepia eiti iš čia, keikiasi. Vaizdo įraše „VID_20200216_163613[1] užfiksuota, kad policijos pareigūnas kelis kartus klausia A. R., ar jis atsisako, A. R. šaukia, sako, kad jam skauda, keikiasi, tačiau pareigūnui neatsako. Vaizdo įraše VID_20200216_163713[1] užfiksuota, kad policijos pareigūnas klausia A. R. ar jis duos kraujo, A. R. šaukia, keikiasi, sako, kad kai gydytojas duos jam nuskausminamųjų, tuomet ir kalbės, kad jis isterijoje, afekto būsenoje, atsisveikina policijos pareigūną. Vaizdo įraše VID_20200216_163744[1] užfiksuota, kad policijos pareigūnas klausia A. R. ar jis duos kraujo, A. R. atsako „pasimatysim rytoj“, „rytoj pasimatysim, sakau“, į pakartotinį klausimą atsako „Nesuprantama kalba... nuskausminamųjų, pasimatysim, sakau“. Pareigūnui dar kartą paklausus, ar „kraują priduosite“, kaltinamasis klausia „Nuskausminamieji bus?“, pareigūnui atsakius, kad jie (pareigūnai) ne gydytojai, kaltinamasis sako „Viskas, rytoj pasimatysim“, vėliau pakartoja tą patį. Pažymėtina, kad su kaltinamuoju buvo bendraujama jam suprantama rusų kalba. Minėtais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamasis suvokė, kad turi būti patikrintas jo neblaivumas, tačiau patikrinimo vengė – nepūtė į alkotesterį, raginamas pūsti ir klausiamas, ar sutinka pasitikrinti, pareigūnams tiesiai neatsakinėjo, kėlė sąlygas teigdamas, kad, jas įvykdžius, kalbės su pareigūnais, pareigūnams atsakius, kad sąlygų negali įvykdyti, kaltinamasis atsisakė kalbėti. Kaltinamasis net nebandė pūsti į alkotesterį, tuo išreikšdamas savo atsisakymą pasitikrinti neblaivumą. Be to, teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis pripažino, kad nesutiko pūsti į alkotesterį, kadangi norėjo būti hospitalizuotas, o pareigūnai ketino jį išsivežti. Iš gautų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis suprato, kad turi pūsti į alkotesterį, tačiau to sąmoningai nedarė.
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad, jį hospitalizavus, ligoninėje būtų paimtas kraujas ir nustatyta, ar jis neblaivus, todėl jis nevengė neblaivumo nustatymo – tik norėjo, kad neblaivumui nustatyti ligoninėje būtų paimtas jo kraujas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 p. nurodoma, kad neblaivumas tikrinamas metrologiškai patikrintomis būtent specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Šių taisyklių 3 p. numatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Byloje nenustatyta, kad kaltinamojo A. R. neblaivumo patikrinimo objektyviai nebuvo įmanoma atlikti alkotesteriu. Iš policijos pareigūnų parodymų, kitų minėtų įrodymų, paties kaltinamojo paaiškinimo apie tai, kad nesutiko pūsti į alkotesterį dėl tam tikrų savo tikslų, nustatyta, kad kaltinamasis galėjo būti patikrintas alkotesteriu, bet sąmoningai nesutiko pūsti į alkotesterį ir net nebandė to daryti, tuo sąmoningai vengė patikrinimo. Be to, kaip nustatyta iš pareigūnų parodymų, vaizdo įrašuose ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kaltinamajam pareigūnai siūlė pasitikrinti neblaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau kaltinamasis taip pat nesutiko.
Taip pat kaltinamasis teigė, kad jis galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės dėl įvykio metu buvusios jo psichikos sveikatos būklės – tuo laikotarpiu jis buvo konsultuojamas psichiatro, jam buvo nustatyta diagnozė, išrašyti psichotropiniai vaistai. Be to, jam tuo metu papildomai psichotropinių vaistų buvo išrašęs ir šeimos gydytojas, jis dėl savo sveikatos būklės ir psichikos būsenos galėjo išgerti daugiau vaistų nei nustatyta gydytojų ar juos sumaišyti, todėl vaistų didelių dozių vartojimas taip pat galėjo turėti įtakos jo elgesiui, su juo bendravusiems pareigūnams jis galėjo atrodyti kaip apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo paaiškinimai paneigti byloje gautais duomenimis. Sprendžiant dėl kaltinamojo prašymo paskirti byloje teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant nustatyti, ar jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, teismas posėdyje kaip specialistą apklausė kaltinamąjį gydantį psichiatrą M. Š., iš kurio paaiškinimų nustatyta, kad, pagal kaltinamajam nustatytą diagnozę, kaltinamasis įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, skirti kaltinamajam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, taip pat iš specialisto paaiškinimų nustatyta, kad, pagal PSPC ir byloje esančius duomenis, kaltinamajam paskirti vaistai, jei jie buvo vartojami pagal gydytojų rekomendacijas ar nurodymus informaciniame lapelyje, negalėjo turėti neigiamo poveikio kaltinamojo būsenai. Be to, pažymėtina, kad policijos pareigūnai neblaivumo nustatymo akte vienu iš kaltinamojo apsvaigimo požymių užfiksavo nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą, šį požymį teisiamajame posėdyje nurodė ir policijos pareigūnai, ir liudytojas M. P.. Kaltinamojo iškeltos gynybos versijos paneigtos byloje gautais objektyviais įrodymais, todėl nepaneigiamas faktas, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jis privalėjo pasitikrinti neblaivumą, bet tą daryti vengė.
Byloje pakankamai gauta įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis 2020 m. vasario 16 d., būdamas jam priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., sudėtis.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, duomenų apie tai, kad būtų nuteistas kitose valstybėse, byloje nėra, buvo nubaustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir esant neblaiviam, taip pat į tai, kad kaltinamasis sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, jis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. stebimas VšĮ Švenčionių rajono Pirminės sveikatos priežiūros centre, taip pat į kaltinamojo paaiškinimus, kad turi galimybę gauti lėšų, nes turi verslą, ir manoma, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, artimą sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui. Vadovaujantis LR BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2021 m. vasario 17 d. (dvi dienos) (1 t., b. l. 71-72).
LR BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, todėl kaltinamajam paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra, manoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones LR BK 68 str. 2 d. nustatyto termino vidurkiui – trejiems metams. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo paskirtas specialiosios teisės sustabdymas, todėl minėtos poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
LR BK 72 str. 1, 2 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (LAT nutartys bylose Nr. 2K-514/2007, 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Pagal VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemones (1 t., b. l. 39), automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, savininku įregistruotas trečiasis asmuo, o ne kaltinamasis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, iš 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (b. l. 40) esančių duomenų nustatyta, kad automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas kaltinamasis. Pagal BK 72 str. 3 d., kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 90-91) – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Pagal LR BPK 103 str. 6 d., be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 p., proceso išlaidomis gali būti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. LR BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal teismų praktiką, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš pripažintų kaltais asmenų. Iš Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2020 m. vasario 26 d. rašte (1 t., b. l. 44), 2020 m. vasario 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte (1 t., b. l. 16), Vilniaus apskr. VPK ir UAB „Varimeda“ 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytoje Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. S-ST2-232 (b. l. 45-55) bei Vilniaus apskr. VPK ir UAB „Varimeda“ 2020 m. birželio 29 d. sudarytoje Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. 10-ST2-101 esančių duomenų nustatyta, kad už automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą patirtos 42 Eur (su PVM) dydžio išlaidos. Nustatyta, kad minėta 2019 m. gruodžio 4 d. sutartis galiojo šešis mėnesius nuo jos pasirašymo dienos (2019 m. gruodžio 4 d. ), t. y. iki 2020 m. birželio 4 d., todėl už minėto automobilio saugojimą nuo priverstinio nuvežimo (2020 m. vasario 26 d.) iki sutarties galiojimo pabaigos (2020 m. birželio 4 d.) susidarė 250 Eur dydžio išlaidos (2,50 Eur x 100 p.), o nuo 2020 m. birželio 5 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos – 3123 Eur dydžio išlaidos (9 Eur x 347 p.). Nustatyta, kad šios išlaidos susidarė dėl automobilio, kurį vairuodamas kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nuvežimo ir saugojimo, išlaidų dydis pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo Vilniaus apskr. VPK priteisiamos 3415 Eur dydžio proceso išlaidos už automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nuosprendžiu automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas, automobilis turės būti saugomas iki nuosprendžio dalies dėl jo konfiskavimo įvykdymo, todėl iš kaltinamojo priteisiamos tolimesnio saugojimo išlaidos – 9 Eur (su PVM) dydžio vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina nuo 2021m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. birželio 29 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-101 galiojimo pabaigos (2021 m. birželio 29 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BK 67 str. 3 d., 68, 72, 281¹ str. 1 d., BPK 140 str. 9 d., 303–307 str.,
nusprendžia:
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu pagal LR BK 281¹ str. 1 d. ir nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL – 3750 (trijų tūkstančių penkiasdešimties) Eur – dydžio bauda. Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. vasario 17 d. (dvi dienas) ir nustatyti galutinę bausmę – 71 (septyniasdešimt vieno) MGL – 3550 (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio bauda.
Paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti trejus metus naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones (terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios) ir konfiskuoti A. R. priklausantį 420 (keturių šimtų dvidešimties) Eur vertės automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Varimeda“ (Švenčionių m. Lentupio g. 43).
Išieškoti iš A. R. 3415 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiolika) Eur proceso išlaidų (už automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2021 m. gegužės 17 d.) ir 9 (devynių) Eur dydžio automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienos paros saugojimo kainą nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 29 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.