Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-633-1108/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-30Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
1-633-1108/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43211-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Nukentėjusysis
E. A.
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Kęstutis Pužaitis, Eglė Rybelienė, Eglė Rybelinė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-633-1108/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43211-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.9.10; 1.2.4.5.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sandrai Poškienei ir Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorėms Vidai Viduolienei ir Jurgitai Baltrūnienei,nukentėjusiajai E. A. ir jos atstovei advokatei Eglei Rybelinei,kaltinamajam M. M. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,specialistui D. T. ir teismo medicinos ekspertui L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kelmės raj., išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ bei užsiimantis individualia veikla, teistas:

1. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;

2. 2020 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Baudos sumokėtos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2019 m. spalio 9 d. apie 17.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, antrame aukšte esančiame miegamajame priėjęs prie savo sugyventinės E. A., viena ranka sugriebė jai už kairės rankos dilbio ir parvertė ant lovos, užgulė ją visu savo kūnu bei suėmęs viena ranka už kaklo, kita ranka užspaudęs burną, ją smaugė, E. A. muistantis ir ištrūkus, tame pačiame kambaryje, stovėdamas priešais nukentėjusiąją, rankoje demonstratyviai laikydamas peilį, žodžiais grasino ją nužudyti, bei užsimojo peiliu, dėl ko nukentėjusioji manydama, kad grasinimas gali būti įvykdytas, iššoko iš šio kambario antrame aukšte per langą, ko pasekoje patyrė odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje, dešiname kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Be to, M. M. 2020 m. sausio 1 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,48 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė E. A. į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei E. A. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. M. savo kaltės dėl visų trijų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų bei po rašytinių įrodymų ištyrimo M. M. parodė, jog kai susipažino su E., ji dirbo striptizo klube šokėja. E. priėmė pas save gyventi iš gailesčio, neilgai trukus po jų pažinties E. paliko darbą striptizo klube. Jis E. išlaikė, ji neturėjo darbo. Duodavo E. kortelę, kur jo mama nustatydavo dienos limitą, t. y., kiek galima išleisti per dieną pinigų. E. skambindavo jo mamai ir prašydavo didesnės sumos. Kaltinamasis dėl pirmojo įvykio parodė, kad buvo eilinis kivirčas, kuriuos įtakodavo E. mama. Dėl E. mamos du kartus buvo išvežtas policijos pareigūnų. Nukentėjusiosios mama kviesdavo ekipažą net tuomet, jei E. telefonas būdavo išjungtas. E. mama visą laiką buvo nusistačiusi prieš jį – jai rūpėjo tik jo finansinė padėtis, kam priklauso namas ir pan. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad E. buvo neblaivi. Tai buvo ne pirmas kartas, kai nukentėjusioji iššoko pro langą iš antro aukšto – anksčiau yra iššokusi pro kitą langą ant žolės. Prieš du mėnesius iki įvykio, kai sudaužė įmonės automobilį, ji iššoko pro langą. Įvykio dieną susistumdė dėl telefono – jis buvo paėmęs E. telefoną. Telefoną iš nukentėjusiosios paimdavo, kad ji negalėtų niekam skambinti, nes paskambinusi prikalbėdavo nesąmonių. Nukentėjusiosios telefoną pas save laikydavo tol, kol nukentėjusioji išsiblaivydavo. E. laisvės niekuomet nebuvo apribojęs. Tarp jų konfliktai vykdavo pirmame namo aukšte, konfliktų antrame aukšte nepamena. Būdavo, kad jis pats užsidarydavo antrame aukšte po konflikto. E. nuėjo į viršų ir eilinį kartą pradėjo rėkti. Kai nukentėjusioji viršuje rėkė, jis tuo metu buvo apačioje virtuvėje ir vestibiulyje, nematė, kokiomis aplinkybėmis ji iššoko pro langą. Įvykio dieną buvo atvažiavęs policijos ekipažas. Ekipažas klausė, ar ji nori namo. E. vykti su pareigūnais atsisakė. Jis pats pakeltu tonu pasakė E., kad rinktųsi daiktus ir važiuotų – pyko, kad vėl policija atvažiavo. Jie dėl telefono susistumdė ir jis liepė E. išsikraustyti – daugiau E. atžvilgiu jokių veiksmų nebuvo. Tą dieną buvo išgėręs – apie promilę įpūtė. Po įvykio policija jį laikė pusantros paros. Jis E. niekada neskambindavo – pati E. jį susirasdavo. Po pirmos apklausos su E. pradėjo bendrauti po trijų savaičių – tas tris savaites nesimatė. Tuomet E. jį susirado. E. sakė kad buvo policijoje dėl įvykio, kad davė parodymus afekto būsenoje. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir nustatytas apribojimas artintis prie E., todėl jis negalėjo važiuoti pas E.. Tačiau E., pasitarusi su teisininku, nutarė, kad jai nėra uždrausta artintis prie jo (kaltinamojo), todėl vėl atsikraustė pas jį. Kaltinamasis dėl antro įvykio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu be jo ir E. namuose buvo dar du žmonės – H. D. ir R.. Jie matė įvykį, matė, kad jis nesmurtavo prieš E.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų kažkodėl neapklausė. Sausio 1 d. nebuvo jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu. Tą dieną jis taip pat buvo neblaivus. Nežino, iš kur nukentėjusiajai ant veido galėjo atsirasti paraudimų, nukentėjusioji buvo dar neblaivesnė už jį. 2020 m. sausio 1 d. jokio įvykio nebuvo, niekas nieko nemušė, yra liudytojai, kurie gali tai patvirtinti. Viskas išgalvota. 2020 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra nubaustas už veiką, kurios iš tiesų nepadarė. Jis prisiėmė kaltę tik tam, kad E. nebūtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už smurtavimą jo atžvilgiu. Su E. išsiskyrė 2020 m po šv. Velykų – E. klausė, kiek jis turi pinigų, atsakė, kad 18 000 Eur, ir po trijų valandų ji išvažiavo, sužinojusi, kad jis neturi pinigų. Kai jo mama nustojo duoti pinigų E., E. išėjo. E. mama neprašė pinigų ir jai pinigų nėra davęs.

Nukentėjusioji E. A. 2020 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu dėl pirmojo įvykio parodė, kad ji su kaltinamuoju konfliktavo jau kelios dienos iki įvykio. Ji norėdama pagąsdinti kaltinamąjį kartais iššokdavo iš namo antro aukšto. Įvykio dieną taip pat konfliktavo. Tą kartą, kai buvo pareigūnai, iššoko, nes kaltinamasis sakė, kad turi kitą moterį, kad nori skirtis. Ir pareigūnams pirmus parodymus davė iš pykčio, norėdama atkeršyti kaltinamajam. Teisingus parodymus pareigūnams davė po kurio laiko, viską apsvarsčiusi, atslūgus pykčiui. Per langą iššoko dėl savo didelio emocingumo, buvo nusivylusi, įsiutusi. Ką darė kaltinamasis, nepamena. Įvykio metu buvo daug išgėrusi. Tai nebuvo pirmas kartas, kai šoko per langą – gal 3 ar 4 kartas. Pareigūnai atvyko greitai po įvykio, kas juos iškvietė, nepamena. Spalio 9 d. buvo įniršusi ant kaltinamojo, nes jis norėjo skirtis, liepė jai išsikraustyti. Iki spalio 9 d. buvo iššokusi per langą spalio 7 d., bet dėl ko iššoko, neprisimena, bet tada nebuvo kviečiama policija ir medikai. Visą laiką, kai šokdavo per langą, būdavo neblaivi. Psichinių sutrikimų neturi. Kitokiu būdu savęs nežaloja. Kai esi išgėręs, nieko neskauda – ir įvykio metu nieko neskaudėjo. Ji atvykusiems pareigūnams teigė, kad buvo smaugiama, kad buvo peilis, todėl pareigūnai kaltinamąjį sulaikė. Ar pareigūnai rado peilį ir kur pareigūnai rado peilį, nežino. Darydama langą, per kurį iššoko, numetė vazoną. Dvi dienos prieš tai kai šoko pro langą, nei kaltinamasis, nei kiti asmenys to nematė. Visą laiką šoka ant žolės – nukrenta ant kojų ir nieko neužsigauna. Dėl antrojo įvykio nukentėjusioji parodė, kad tai buvo žodinis konfliktas ir tiek. Dabar nebevartoja alkoholio ir gražiai bendrauja. Pirmojo įvykio metu kaltinamasis peilio neturėjo, o antrojo įvykio metu, kuomet įsidūrė, turėjo peilį, tačiau prieš ją peilio nenaudojo.

2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta pakartotinai jos pačios prašymu nukentėjusioji parodė, kad pirmieji parodymai, jos duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, tuo tarpu antrieji parodymai jau buvo įtakoti kaltinamojo manipuliacijų. Jai atrodė, kad melagingų parodymų davimas yra geriausia, ką gali padaryti, kad neturi kito pasirinkimo. Buvo grasinama pakenkti jos mamai, jei ji paliks kaltinamąjį. Neteisingus parodymus davė įtakota kaltinamojo. Neteisingus parodymus davė ir teisme – visą tą laikotarpį buvo įsitempusi. Prieš parodymų davimą teisme jai buvo daromas poveikis. Suprato, kad teisme duoda melagingus parodymus, nors prisiekė sakyti tiesą. Dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad viskas prasidėjo nuo konflikto namo pirmame aukšte. Ji neatsiliepė mamai į skambučius ir mama iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavo pirmas ekipažas – pažiūrėjo, kad gerai, kad jie susitaikė. Atvažiavo antras ekipažas – ir jie išvažiavo. Tada pradėjo pyktis, perėjo į antrą aukštą, kur ir vyko visas veiksmas, t. y. vertimas ant lovos, užgulimas ir dusinimas. Jai pavyko ištrūkti iš tos pozicijos, tuomet kaltinamasis su ranka užsimojęs norėjo ją nudurti, tą ir būtų padaręs, jeigu ji nebūtų spėjusi iššokti pro langą. Jau išsisukusi iš kaltinamojo pamatė, kad jis užsimojęs peiliu. Buvo pavojus jos gyvybei, todėl iššoko pro antro aukšto langą. Langą prieš šokant reikėjo atsidaryti. Langas yra prie pat lovos. Nukrito ant trinkelių. Pareigūnų ekipažas stovėjo netoliese, matė, kaip ji iššoko pro langą, ir prisistatė. Pareigūnams papasakojo situaciją. Buvo ištikta šoko ir išsigandusi, jos keliai buvo kruvini, matėsi sumušimai alkūnėse. Juto baimę ir skausmą. Ankščiau pro langą buvo iššokusi, tačiau jau buvo praėję daugiau nei pusė metų. Pirmą kartą buvo iššokusi pro kito kambario langą – po šio šuolio buvo nežymūs pabrozdinimai, juto nugaros skausmą, neatsimena, ar kreipėsi į medikus. Po šuolio įvykio metu pakirto stuburą, sėdėjo ant žemės ir laukė greitosios. Šokdama krito ant kojų ir atsirėmė rankomis. Prieš kelias dienas buvo šokusi per tvorą – tada stuburo skausmo nejautė, nukrito ant šono. Po spalio 9 d. įvykio bendravimas su kaltinamuoju buvo kuriam laikui visiškai nutrūkęs, nebuvo jokios tarpusavio komunikacijos. Dėl įvykio sausio mėnesį nelabai ką pamena – kaltinamasis jai sudavė smūgį delnu į veidą, jautė skausmą. Pakeitė parodymus, nes šiuo metu nebejaučia baimės ir nori pakovoti už tai, ką patyrė. Kai gyveno kartu su kaltinamuoju, jai buvo išsakyti grasinimai dėl jos mamos ir dėl to pasąmonėje jautė baimę.

2021 m. lapkričio 11 d. teisiamojo posėdžio metu atsakydama į klausimus nukentėjusioji parodė, kad pas kaltinamąjį gyventi grįždavo dėl naivumo ir meilės. Kaltinamasis prašydavo grįžti. Būdavo, kad jis pirmas parašo, o kartais pirma kaltinamajam parašydavo ji. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jai nurodė, ką ir kaip sakyti, taip pat nurodė, ką reikės sakyti teisme.

2020 m. liepos 13 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios mama. Kaltinamąjį pažįsta nuo 2019 m. gegužės mėnesio – tuomet nukentėjusioji su juo išvyko į kelionę, į Turkiją. Dėl pirmojo įvykio liudytoja parodė, kad jai paskambino iš priėmimo skyriaus – tuomet E. parsivežė pas save, tačiau praėjus kuriam laikui ji vėl išsikraustė pas kaltinamąjį. Ji, kaip mama, bijojo dėl nukentėjusiosios gyvybės. Nukentėjusioji pasakojo, kad šoko per langą, kad jai grasino kaltinamasis, kad buvo užspaudęs, kad dusino. Iki tol yra buvę ne tokių grėsmingų įvykių. Kaltinamasis yra grasinęs tiek jai, tiek jos dukrai. Tai nebuvo eilinis įvykis, kad susipyko ir dukra šoko per langą. Dukra šoko per langą, nes bijojo dėl gyvybės. Po įvykio nukentėjusioji gal parą gulėjo ligoninėje. Kaltinamasis iš nukentėjusiosios atimdavo telefonus, jai nebuvo leidžiama susisiekti. Įvykio metu nukentėjusioji buvo sutrenkta, smaugta, nukrito, nusibrozdino. Kai atvažiavo į ligoninę pasiimti, nukentėjusioji atrodė baisiai. Po įvykio nukentėjusioji dviejų savaičių laikotarpiu grįžo pas kaltinamąjį. Kaltinamasis gražiais žodžiais įtikindavo nukentėjusiąją grįžti. Dėl sausio mėnesio įvykio liudytoja parodė, kad tą dieną kaltinamasis susižalojo koją peiliu, tuomet E. įkišo į rankas peilį ir pareigūnams pasakė, kad tai E. jį sužalojo. Tik susipažinus, kaltinamasis jai paliko gerą įspūdį, tačiau geras jis buvo tol, kol nepradėjo gerti. Jos su dukra yra viena kitai atviros. Kai dukra gyveno su kaltinamuoju, susiskambindavo kiekvieną dieną – jei E. neatsiliepdavo paromis, tuomet ji (liudytoja) skambindavo policijai.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojos J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. spalio 24 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti J. G. parodymai apie tai, kad ji yra E. A. mama. Dukra yra komunikabili, draugiška, nuoširdi, šiek tiek uždara. Jai yra pažįstamas M. M., jį žino nuo 2019 m. gegužės mėnesio. M. M. pažįsta kaip dukters E. A. draugą, su kuriuo ji draugavo nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio 9 dienos. Jai žinoma, kad E. susipažino su M. Kaune, naktiniame striptizo klube. E. su M. iš karto po pažinties išskrido į Turkiją. Taip pat sužinojo, kad jis už E. yra daug vyresnis. Po savaitės E. su M. grįžus iš kelionės, tą patį gegužės mėnesį E. pas M. apsigyveno. Jie gyveno jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iki pažinties su M. dukra mokėsi ir dirbo, tačiau susipažinusi su juo ir pradėjusi gyventi kartu, ji metė mokslus ir darbą, kadangi pradėjo vartoti alkoholį. M. ne kartą buvo atvykęs pas ją į namus. Jis iš pradžių pasirodė tvarkingas ir protingas. Tačiau kartą ji buvo nuvykusi į jo namus ir nebuvo įleista, kadangi namuose vyko vakarėlis. E. išėjo pakalbėti – ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, verkė, tačiau su ja namo nevažiavo. Jai žinoma, kad M. vartoja alkoholį, pavartojęs tampa nestabilus. E. iki 2019 m. spalio 9 d. nuolatos gyveno pas M., tačiau jeigu jie susipykdavo, grįždavo į namus pas ją. 2019 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jai žinoma iš E. pasakojimų, kad tarp E. ir M. kilo konfliktas, kurio metu M. E. grasino peiliu, naudojo prieš ją fizinį smurtą, tuomet ji iššoko iš antro namo aukšto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tada E. buvo susižalojusi kaklą ir apsibrozdinusi. Praėjus savaitei po minėto įvykio E. ir M. susitaikė. E. tuomet grįžo gyventi pas M.. Tačiau 2019 m. spalio 9 d. tarp E. ir M. kilo konfliktas, kurio metu M. E. smaugė ir dusino, taip pat grasino nužudyti peiliu, dėl ko E. vėl iššoko pro langą iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, antro aukšto. Krisdama ji vėl susižalojo. Apie tai, kad M. E. dusino ir grasino nužudyti peiliu, pasakojo E.. Taip pat E. pasakojo, kad M. namuose būdavo blokuojamas telefono ryšys, todėl ji negalėdavo susisiekti su dukra, taip pat E. minėjo, kad M. ne kartą yra paėmęs iš jos telefoną. Jai neramu dėl dukros saugumo, kadangi M. neatrodė patikimas žmogus ir iš dukros pasakojimų suprato, kad jis yra pavojingas, kreipėsi pagalbos į policiją. Jos nuomone, M. prieš E. naudodavo fizinį smurtą, kadangi E. nėra linkusi prisigalvoti ir be reikalo iš namo antro aukšto per langą ji nešokinėja. Dukrai buvo kilusi didelė grėsmė gyvybei ir sveikatai, dėl to ji, gelbėdama save šoko per langą. Dukra, kadangi yra jauna ir naivi, vis patiki M. pažadais ir jam atleidžia – jis yra ją užvaldęs ir jai prigrasinęs. Šiuo metu E. sako, kad su M. nebendrauja ir jokių ryšių su juo nepalaiko, tačiau ji tuo netiki ir mano, kad jie bendrauja (1 t., b. l. 140–143).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja J. G. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad tuo metu geriau prisiminė įvykius, nei duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu.

2021 m. spalio 13 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. atsakydama į klausimus parodė, kad jai žinoma, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dukra keitė parodymus, nes buvo įtakota kaltinamojo, dukrai buvo prigrasinta. Kaltinamasis ir jai yra grasinęs. Norėdama, kad dukra su juo negyventų, apie kaltinamojo grasinimus pasakojo dukrai, tačiau dukra vis tiek grįždavo pas kaltinamąjį. Nukentėjusioji gailėjosi, kad teisiamojo posėdžio metu teismui davė neteisingus parodymus. Dėl grasinimų kreipėsi į policiją Kaišiadoryse. Grasinimų sulaukdavo ir kalbėdama telefonu, ir SMS žinute ir nuvykusi ieškoti E. pas kaltinamąjį. Kaltinamasis yra jai grasinęs ir nukentėjusiosios akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ir kitais žemiau nurodytais teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. parodė, kad vyriausiojo tyrėjo nurodymu jų ekipažas turėjo nuvažiuoti patikrinti, kaip nukentėjusioji E. laikosi, nes E. mama nerimavo, kad negali susisiekti su dukra. Nuvažiavo, pabendravo, mergina atsisakė vykti su pareigūnais, todėl jie išvažiavo. Apie tolimesnę įvykių eigą nieko negali pasakyti. Buvo atvažiavę apie 16.00-17.00 val. Nukentėjusioji ir kaltinamasis šventė, nukentėjusioji jautėsi gerai, konfliktas prieš tai pas juos jau buvo – jie tai taikėsi, tai pykosi. Iš pradžių lyg norėjo su pareigūnais važiuoti, lyg ieškojo telefono, telefoną rado, tačiau važiuoti atsisakė. Sakė nevažiuos, nes jie susitaikė. Namuose buvo tik E. ir kaltinamasis. Neatrodė, kad merginai kažkas grėstų. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo pavartoję alkoholio. Nežino, ar po jų dar buvo atvykę kiti pareigūnai. Jiems išvykstant, nukentėjusioji tikrai gerai jautėsi. Klausė E., ar šeimoje smurtaujama, ji atsakė, kad anksčiau buvo smurto atvejų, bet tą dieną prieš ją niekas nesmurtavo. Siūlė važiuoti E. pas draugę, ji iš pradžių sutiko, o po to labai greit pakeitė nuomonę, sakė nevažiuoja. Kaltinamasis prašė, kad jie išeitų palaukti nukentėjusiosios į lauką. Paliko E. su kaltinamuoju ir po to ji pasakė, kad nevažiuoja. Dar šnekėjo su nukentėjusiąja, tai ji patvirtino, kad lieka, kad turi telefoną ir esant reikalui gali paskambinti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad jai kaltinamasis matytas. Prisimena, kad vyko į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nes mama pranešė, kad negali susisiekti su savo pilnamete dukra. Kaltinamasis pareigūnus įleido, pasikalbėjo su ten buvusia mergina E.. Merginos paklausė, dėl kokios priežasties nesusiekia su mama, mergina atsakė, kad neranda telefono. Mergina nurodė, kad jai pavojus negresia, kad ruošiasi važiuoti pas draugę. Siūlė palydėti merginą, bet ji atsisakė. Merginos mamą telefonu informavo, kad dukra sveika ir gyva. Jiems būnant, konfliktas nevyko, matėsi kad pilietis neblaivus. Nukentėjusioji elgėsi adekvačiai, nebuvo nei labai apsvaigusi, nei išsigandusi. E. pradžioje buvo apsisprendusi važiuoti su jais, paskui lyg ėjo ieškoti telefono ir per terasą pasakė, kad jos nelauktų, kad pasilieka. Nukentėjusiosios laukė kieme, o nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo namuose. Kol nukentėjusioji per balkoną pasakė, kad nevažiuos, jos laukė gal 5-7 minutes. Namo viduje grumtynių pėdsakų nesimatė, sužalojimų ant nukentėjusiosios taip pat nematė, ant stalo matėsi alkoholis. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, ar sklido alkoholio kvapas nuo nukentėjusiosios, negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad pas kaltinamąjį yra buvęs ne kartą pagal iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi yra buvęs ne vienas iškvietimas ir jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas, nelabai atsimena įvykio aplinkybių.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. gruodžio 5 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti A. V. parodymai apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B., iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apie 19 metų mergina, vardu E.. Kartu su mergina buvo ir vyriškis, apie 40 metų amžiaus. Mergina paaiškino, kad ji susipyko su draugu dėl pinigų, bėgdama iš namų peršoko per namo tvorą ir nukritusi ant žemės susižalojo ranką. Merginos alkūnė buvo nubrozdinta, kurios rankos, neprisimena. Vyriškis taip pat aiškino, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Mergina jokių pretenzijų savo draugui neturėjo, teigė, jog pati susižalojo. Abiem asmenims buvo patikrintas blaivumas, kiek prisimena, abu jie buvo neblaivūs. Bendraujant su mergina, ji pasakojo, kad gyvena su mama, todėl jai buvo pasiūlyta vykti pas mamą, tačiau ji nesutiko. Smurto artimoje aplinkoje atvejui nepasitvirtinus, jie išvyko iš namo kiemo ir netoliese, galbūt apie 50 m atstumu, sustojo su tarnybiniu automobiliu. Neužilgo, tiksliai negali nurodyti po kiek laiko, išgirdo klykiančios moters balsą ir pamatė, kad iš minėto namo antro aukšto per langą iššoko nurodyta mergina, vardu E.. Jis nematė, ar antrame namo aukšte buvo dar kas nors, tik matė, kaip kažkas iššoko pro langą ir kaip krenta, tačiau, ar kažkas buvo šalia jos, pasakyti negali, jokių pašalinių asmenų aplink nesimatė. Pagal tai, ką matė, jam pasirodė, kad mergina iššoko pati. Privažiavus prie namo, į gatvę išbėgo E., ji buvo susižalojusi abu kelius, ranką ir galvą, žaizdos kraujavo. Mergina buvo labai susijaudinusi, verkė. Taip pat į kiemą išėjo vyriškis, kuris buvo sulaikytas. Mergina pasakojo, kad minėtas vyriškis ją smaugė ir dusino, jai pavykus ištrūkti, vyras pasiėmė peilį ir juo grasino, todėl ji iššoko per antro aukšto langą (1 t., b. l. 163–164).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. V. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad prisimena aplinkybę, jog mergina šoko pro langą, paaiškino, kad vyko konfliktas su peiliu. Jie sustojo su tarnybiniu automobiliu netoliese norėdami įsitikinti, ar nebus pakartotinio iškvietimo. Mergina atsisakė važiuoti pas mamą, todėl jie turėjo įtarimų, kad konfliktas tęsis, nes abu asmenys buvo neblaivūs. Nukentėjusioji pro langą buvo iššokusi kiemo teritorijoje ir toliau bėgo prie vartelių.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad yra ne kartą vykęs į kaltinamojo namus, todėl konkretaus įvykio aplinkybių neprisimena.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. spalio 24 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti M. B. parodymai apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, Kaune, smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko mergina, apie 19 metų, vardu E., ir vyriškis, apie 40 metų amžiaus. Prisimena, kad merginos alkūnė buvo nubrozdinta. Mergina paaiškino, kad susipyko su draugu dėl pinigų, bėgdama iš namų peršoko namo tvorą ir nukritusi ant žemės susižalojo ranką. Vyriškis aiškino, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Mergina jokių pretenzijų savo draugui neturėjo, kadangi pati susižalojo. Smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Abiem asmenims buvo patikrintas blaivumas, kiek prisimena, abu jie buvo neblaivūs. Mergina pasakojo, kad gyvena su mama, todėl jai pasiūlė vykti pas mamą, tačiau ji nesutiko. Išvažiavę iš namo kiemo, sustojo netoliese. Neužilgo išgirdo klykiančios moters balsą, o kolega sakė matęs, kaip iš minėto namo, kuriame buvo dėl konflikto, pro antro aukšto langą iššoko ta pati mergina. Privažiavus prie namo, į gatvę išbėgo mergina – ji buvo susižalojusi abu kelius, ranką ir galvą, žaizdos kraujavo. Mergina buvo labai susijaudinusi, verkė. Taip pat į kiemą išėjo vyriškis, kuris buvo sulaikytas. Mergina pasakojo, kad minėtas vyriškis ją smaugė ir dusino, jai pavykus ištrūkti, vyras pasiėmė peilį, kuriuo jai grasino, todėl ji iššoko per antro aukšto langą (1 t., b. l. 158–161).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. B. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad kai privažiavo prie namo antrą kartą, tai nukentėjusioji buvo ištikta šoko, verkė, matėsi sužalojimai, akivaizdi baimė. Prie kaltinamojo namo su tarnybiniu automobiliu stovėjo, nes turėjo aprašyti įvykio aplinkybes, atlikti formalumus. Matė nukentėjusiosios sužalojimus – buvo nubrozdinti abu keliai, žaizdos kraujavo. Smaugimo žymių nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad ji yra Kauno miesto Santakos PK vyresnioji tyrėja. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jai yra matyti, nes ji ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojų apklausas. Prisimena, kad buvo jauna išsigandusi mergina, nukentėjusi nuo vyresnio vyro – draugo, ar sugyventinio. Įvykis buvo grasinimai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes mergina iškrito ar iššoko iš antro namo aukšto. Apklausas vykdė kaip įprastai – pirma leidžia žmogui išsipasakoti, o paskui, jei reikia, užduoda patikslinamuosius klausimus. Jeigu tyrimo eigoje atsiranda aplinkybių, kurias reikia patikslinti, tai su prokuroru sprendžia papildomų apklausų reikalingumo klausimo, o kartais būna, kai patys asmenys prašosi juos apklausti pakartotinai. Kiek pamena, šioje byloje nukentėjusioji keitė parodymus. Nukentėjusioji buvo minėjusi, kad bijo M., net jos rankos drebėjo, matėsi, kad nervinasi žmogus. Iš liudytojų apklausų prisimena, kad ir E. mama buvo nurodžiusi, jog E. bijo M.. E. mama domėjosi byla, minėjo, kad jai grasinama. Nepamena, kiek kartų buvo apklausta nukentėjusioji. Byla buvo neeilinė, nes ne kiekvieną dieną gauna bylas, kur žmogus iškrenta pro namo langą. Nepamena, kurios apklausos metu nukentėjusiajai drebėjo rankos. Nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Nėra tokios praktikos, kad dėl melagingų parodymų, pareigūnas privalo rašyti tarnybinį pranešimą – užtenka tai aptarti su prokuroru, kuris sprendžia, ką daryti. Liudytojų apklausos vyko komisariate. Siūlė liudytojai J. G. rašyti pareiškimą dėl grasinimų, bet, kiek pamena, liudytoja gyvena ne Kaune, tai pareiškimą siūlė rašyti pagal gyvenamąją vietą. Greičiausiai, antrosios apklausos metu nukentėjusioji nutarė pakeisti parodymus – ši apklausa vyko nukentėjusiosios iniciatyva. Nematė, ar tą kartą nukentėjusioji viena atvyko. Pirma apklausa vyko, kai nukentėjusioji gyveno pas mamą. Vėliau ji vėl pradėjo bendrauti su kaltinamuoju. Duomenis apie tai, kad nukentėjusioji vėl bendrauja su kaltinamuoju, gaudavo iš nukentėjusios mamos. Mama paskambindavo ir pasakydavo, kad E. dingo, kad E. vėl su M..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2759/2019(02) (tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 14 d., tyrimas baigtas 2019 m. spalio 24 d.) nurodyta, kad odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje, dešiniame kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžimas E. A. padaryti nurodytoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 9 d., jai iššokus iš 2 aukšto ant kieto pagrindo. Dėl slankstelio lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 106–107).

Specialistas D. T. teisiamojo posėdžio metu dėl specialisto išvados Nr. G2759/2019(02) (1 t., b. l. 106–107) paaiškino, kad konstatuoti išoriniai sužalojimai ir nustatytas slankstelio lūžimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Slankstelio lūžis būna šokant iš aukščiau. Nukentėjusioji nebuvo gydoma stacionariai, nes nebuvo būtina. Neįmanoma atskirti, ar lūžis buvo prieš dieną, ar prieš dvi. Nukentėjusioji kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jai padarė rentgeną. Tyrimo metu žiūrėjo nukentėjusiosios sveikatos dokumentus, kur užfiksuotas lūžis. 2019 m. spalio 9 d. 19.45 val. nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą teigdama, kad traumą patyrė tą pačią dieną. Vadinasi, nukentėjusioji į gydymo įstaigą atvyko po poros valandų. Jei nukentėjusioji buvo išleista iš ligoninės, jai buvo galima vaikščioti. Rentgenologiškai užfiksuotas lūžis būdingas krentant iš aukščio – nebūdingas šokant per tvorą, aišku, reiktų žiūrėti, kokia tvora. Negali kategoriškai atmesti šuolio nuo tvoros. Kompresinis lūžis būna nuo kur nors šokant.

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2499 matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. 19.34 M. M. nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 63).

2019 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo garso įrašo kopijos „2019_10_09_17-30-59_25.04 (duomenys neskelbtini).mp3“ apžiūra. Garso įraše girdimas E. A. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu girdimas neramus E. A. balsas, kalba nerišli. E. A. prašo pagalbos dėl sugyventinio M. M. grasinimų, BPC darbuotojai nurodo, kad bėgdama nuo jo, šoko per tvorą ir susižalojo alkūnes (1 t., b. l. 19–22).

2019 m. spalio 10 d. patalpų apžiūros protokole užfiksuota fotonuotraukų iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Matomas praviras šviesiai rudos spalvos langas, po juo matomas sudužęs šviesios spalvos vazonas su gėle, ant kėdės sėdimos dalies matoma raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 37–43).

2019 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, matomas 2 aukštų namas, aptverta tvora. Įėjus į namo kiemą, namo kairėje pusėje matomi garažo vartai, dešinėje pusėje matomi langai ir vieta, kur nušoko nukentėjusioji. Priekyje matomos durys į namo vidų. Įėjus pro duris, patenkama į namo koridorių. Koridoriaus kairėje matomos durys į garažą, priekyje durys į katilinę, kairėje pusėje matomos durys į tualetą, praėjimas į svetainę. Įėjus į svetainę, svetainėje matomi baldai, televizorius, stalas, ant kurio stovi alaus skardinės, išmėtyti daiktai. Svetainės dešinėje pusėje matoma virtuvė. Virtuvėje matomi virtuvės baldai, stalas, alaus skardinės, ant grindų matomos išbarstytos žemės. Svetainės priekyje matomi laiptai į antrą aukštą. Pakilus į antrą aukštą, dešinėje pusėje matomas kambarys, kuriame yra lova, baldai, aplinka kambaryje tvarkinga. Kitame dešinėje pusėje esančiame kambaryje taip pat matoma lova, baldai, aplinka kambaryje tvarkinga. Koridoriaus kairėje pusėje matomos durys į kambarį. Užėjus į kambarį, dešinėje pusėje matoma komoda, durys į terasą, kėdė ant kurios sėdimos dalies matoma raudonos spalvos dėmę, galimai kraujo. Kambario priekyje matomi 2 langai, televizorius. Priėjus prie kairėje pusėje esančio lango, matomas sulaužytas užuolaidos karnizas. Patraukus užuolaidą, matomas uždarytas langas. Atidarius langą, matomi ant lauko pusėje esančios palangės batų bei delno pėdsakai. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 44–56).

2019 m. spalio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota peilio, 2019 m. spalio 9 d. pateikto savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, jog pateiktas peilis yra baltos spalvos gumine rankena, kurios ilgis 13 cm, su 2 cm ilgio metalo spalvos atrama. Peilio geležtės ilgis 20,5 cm. Apžiūrėtas peilis yra buitinės paskirties. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 60–63).

2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš vyriausiojo patrulio A. V. vaizdo registratoriaus, apžiūra. Vaizdo įraše matoma mergina, sėdinti ant grindinio, galimai prie įėjimo. Mergina rudos spalvos tiesių plaukų, kurie yra palaidi, mergina apsivilkusi šviesios spalvos palaidine, ant kairės rankos dilbio viršutinės dalies matoma tatuiruotė, mergina dėvi baltos ir juodos spalvos raštuotą sijoną virš kelių, mūvi juodos spalvos batus iki kelių. Ant merginos kaktos matomas paraudimas, galimai nubrozdinimas, ant merginos kairio kelio matomas galimai nubrozdinimas, raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, ant kairės rankos, ties alkūne, matoma raudona dėmė, galimai kraujas. Mergina: „jis buvo apačioje, aš užlipau į viršų, sako ateik ateik pasitempė, paguldė ant lovos užspaudė“, mergina gestikuliuoja rankomis ir rodo kaip ją užspaudė, mergina: „tada va taip jis visu kūnu ant manęs buvo ir aš neturėjau net kuo kvėpuoti, tada aš kažkaip ištrūkau ir matau du peiliai – vienas rudas, kitas toksai baltas gruzuotas“, policijos pareigūnas: „palauk, pabūk“. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė: 00:00:26 (1 t., b. l. 69–74).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – nukentėjusioji E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, nubrozdinimas. Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 0,34 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė: ramus, matomų kūno sužalojimų nėra, susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 1,42 promilių neblaivumas. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: sugyventiniai. Gauti paaiškinimai: 2019 m. spalio 9 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis M. M. smurtavo prieš E. A., su kuria kartu gyvena pusę metų. Panaudojo fizinį smurtą, pasiguldęs ją ant lovos viena ranka smaugė, kita ranka uždengė burną. Tokiu elgesiu sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiajai pavykus ištrūkti, M. M. pagrasino ją nužudyti peiliu, todėl E. A. iššoko pro langą iš antrojo aukšto kambario ir patyrė kojų, rankų bei galvos sumušimus. Smurtas kartojasi jau ne pirmą kartą (1 t., b. l. 65–68).

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 8/2021(02) (ekspertizė pradėta 2021 m. kovo 1 d., ekspertizė baigta 2021 m. birželio 29 d.) pateikiama išvada: 1. E. A. 2019 m. spalio 9 d. įvykio metu padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje ir kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje ir dešiniame kelyje, I juosmeninio slankstelio lūžimas. E. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl, I juosmeninio slankstelio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Kiti išvardinti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2. I juosmeninio slankstelio lūžimas padarytas veikiant traumuojančiai jėgai pagal vertikalią kūno ašį, patiriant didelės energijos traumą kontaktuojant kūnui su kietu paviršiumi. Tai galėjo gautis E. A. iššokus iš 2 namo aukšto. Kiti išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais ir kietabriauniais daiktais. Tai galėjo gautis tiek nukritus iš aukštumos ant kieto buko pagrindo, tiek ir tiesiogine bei netiesiogine jėga paveikiant išvardintas kūno sritis. Sužalojimai E. A. galėjo būti padaryti 2019 m. spalio 9 d. Sužalojimai E. A. padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais; 3. Teismo medicininiu požiūriu mažai tikėtina, kad I juosmeninio slankstelio lūžimas galėjo gautis E. A. šokant per tvorą. Tai patvirtina palyginti nedidelis tvoros aukštis (160,0 cm), tokio pobūdžio slankstelio lūžimas neatitinka traumos mechanizmui, be to, nėra medicininių duomenų, patvirtinančių I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimą. Kiti E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis jai perlipant per tvorą ar nugriūnant nuo tvoros; 4. Ar L1 slankstelio lūžimas galėjo įvykti ir prieš 2019 m. spalio 9 d. įvykį, atsakyti negalima, nes nėra tai patvirtinančių duomenų. L1 slankstelio lūžimas nustatytas 2019 m. spalio 9 d., kada buvo atliktas stuburo KT tyrimas, bet pagal KT neįmanoma atskirti, ar lūžimas patirtas KT atlikimo dieną, ar keletą dienų prieš tai. Teismo medicininiu požiūriu neatmetama galimybė, kad E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis kelių parų laikotarpyje iki 2019 m. spalio 9 d. įvykio; 5. Po 2019 m, spalio 9 d. įvykio atliktos stuburo rentgenogramos ir KT, kuriose nustatytas L1 slankstelio lūžimas. Apie lūžimo laiką pagal KT tiksliai pasakyti negalima, nes ūminiam lūžimui būdingas radiologinis vaizdas gali būti maždaug 1 mėnesį po traumos; 6. Stuburo slankstelio kompresinis lūžis pasireiškia nugaros skausmu, tačiau žmogus po traumos gali ir nejausti skausmo (pvz., dėl sutrikusios sąmonės, intoksikacijos alkoholiu, medikamentų poveikio), tačiau pradėjus vaikščioti, sėdėti, nugaros skausmas atsiranda, ypač lokalus (t. y. lūžusio slankstelio srityje). Nugaros smegenų ar nervinių šaknelių pažaidos L1 slankstelio I laipsnio kompresinis lūžis nesukelia. Tokį sužalojimą patyręs žmogus gali iš karto eiti, bėgti, lipti, tačiau turėtų jausti nugaros skausmą. L1 slankstelio kompresiniam lūžiui būdingas lokalus nugaros skausmas, kuris atsiranda iškart po traumos gulint ar pradėjus stotis, sėstis. Iš rentgenogramų ar kompiuterinės tomografijos nustatyti tikslaus lūžimo laiko negalima (ūminiam kompresiniam slankstelio lūžimui būdingi radiologiniai požymiai gali būti matomi apie 1 mėnesį, po patirtos traumos, arba dar ilgiau, pvz., dėl kalcio stokos, nesilaikant tinkamo režimo, kuomet lėčiau gyja lūžimas) (4 t., b. l. 163–171).

Teismo medicinos ekspertas L. G. teisiamojo posėdžio metu dėl ekspertizės akto Nr. EKG 8/2021(02) (4 t., b. l. 163–170) paaiškino, kad jis ir daktaras G. V. ekspertizę atliko remdamiesi dokumentais, nukentėjusios neapžiūrėjo, nes praėjo didelis laiko tarpas. Nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje ir kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje ir dešiniame kelyje, juosmens slankstelio lūžimas. E. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. I juosmeninio slankstelio lūžimas padarytas veikiant traumuojančiai jėgai pagal vertikalią kūno ašį, patiriant didelės energijos traumą kontaktuojant kūnui su kietu paviršiumi. Tai galėjo gautis E. A. iššokus iš 2 namo aukšto. Kiti išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais ir kietabriauniais daiktais. Tai galėjo gautis tiek nukritus iš aukštumos ant kieto buko pagrindo, tiek ir tiesiogine bei netiesiogine jėga paveikiant išvardintas kūno sritis. Sužalojimai E. A. galėjo būti padaryti 2019 m. spalio 9 d. Sužalojimai E. A. padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Teismo medicininiu požiūriu mažai tikėtina, kad I juosmeninio slankstelio lūžimas galėjo gautis E. A. šokant per tvorą. Tai patvirtina palyginti nedidelis tvoros aukštis (160,0 cm), tokio pobūdžio slankstelio lūžimas neatitinka traumos mechanizmui, be to, nėra medicininių duomenų, patvirtinančių I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimą. Kiti E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis jai perlipant per tvorą ar nugriūnant nuo tvoros. Ar L1 slankstelio lūžimas galėjo įvykti prieš 2019 m. spalio 9 d. įvykį, atsakyti negalima, nes nėra tai patvirtinančių duomenų. L1 slankstelio lūžimas nustatytas 2019 m. spalio 9 d., kada buvo atliktas stuburo KT tyrimas, bet pagal KT neįmanoma atskirti, ar lūžimas patirtas KT atlikimo dieną, ar keletą dienų prieš tai. Teismo medicininiu požiūriu neatmetama galimybė, kad E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis kelių parų laikotarpyje iki 2019 m. spalio 9 d. įvykio. Po 2019 m, spalio 9 d. įvykio atliktos stuburo rentgenogramos ir KT, kuriose nustatytas L1 slankstelio lūžimas. Apie lūžimo laiką pagal KT tiksliai pasakyti negalima, nes ūminiam lūžimui būdingas radiologinis vaizdas gali būti maždaug 1 mėnesį po traumos. Stuburo slankstelio kompresinis lūžis pasireiškia nugaros skausmu, tačiau žmogus po traumos gali ir nejausti skausmo (pvz., dėl sutrikusios sąmonės, intoksikacijos alkoholiu, medikamentų poveikio), tačiau pradėjus vaikščioti, sėdėti, nugaros skausmas atsiranda, ypač lokalus (t. y. lūžusio slankstelio srityje). Nugaros smegenų ar nervinių šaknelių pažaidos L1 slankstelio I laipsnio kompresinis lūžis nesukelia. Tokį sužalojimą patyręs žmogus gali iš karto eiti, bėgti, lipti, tačiau turėtų jausti nugaros skausmą. L1 slankstelio kompresiniam lūžiui būdingas lokalus nugaros skausmas, kuris atsiranda iškart po traumos gulint ar pradėjus stotis, sėstis. Iš rentgenogramų ar kompiuterinės tomografijos nustatyti tikslaus lūžimo laiko negalima. Ūminis lūžimas, tai ūmios traumos pasekmės, tai nelėtinis lūžimas. Būna ir lėtinai lūžimai, jei žmogus nesikreipia, tik per radiogramą matosi. Nukentėjusiajai buvo matomas ūminis lūžis. Ūminis lūžimas pagal radiogramą matomas mėnesį laiko. Nėra specialaus ūminio lūžimo gydymo, yra gulimas rėžimas, mažesnė fizinė veikla. Neuždėsi langetės ar pan. Operacinis gydymas nebuvo taikomas. Pirmame ekspertizės akto punkte pateiktą išvadą galima vertinti kaip kategorišką. Kad sužalojimas padarytas būtent tą dieną sprendė ne tik iš radiologinio vaizdo, bet ir įvertinę nukentėjusiosios nurodytus nusiskundimus.

2020 m. rugsėjo 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusios E. A. parodymų, duotų dėl 2019 m. spalio 9 d. veikos, tikrinimas. Nukentėjusioji įvardino vietą, kur viskas vyko – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Paprašius parodyti vietą, kur peršoko per tvorą, nukentėjusioji E. A. pro pravirus namo vartus įėjo į namo kiemą, pasuko į kairę pusę, kur matoma kiemo aikštelė, grįsta trinkelėmis, toliau matoma pieva, kairėje pusėje matoma tvora, juosianti namo sklypą. Nukentėjusioji nurodė: „buvo taip, kad mane gaudė (tyrėja paklausia, kas gaudė) M. M. ir jis bėgo iš ten“, nukentėjusioji rodė pusę nuo nuosavo namo, pasisuko ir rankomis parodė į pievą: „aš bėgau čia“, nukentėjusioji ėjo pieva link tvoros, priėjusi prie jos parodė tvoros vietą, abi rankas padėjo ant tvoros viršaus, dešinę koją pakėlė ir batų priekį padėjo ant antros tvoros lentos, kuri sudėta horizontaliai, parodė ranka, kad kitą koją dėjo ant ketvirtos tvoros lentos (tvoros lentos sudėtos horizontaliai). Nukentėjusioji pasakė, kad visu svoriu krito į kitą tvoros pusę. Nukentėjusioji pasakė, kad krito ant šono, rankomis palietė savo dešinį šoną. Nukentėjusioji išėjusi iš namo kiemo, priėjo prie tvoros iš gatvės pusės, parodė vietą, kur ji nukrito. E. A. parodė, kad nukrito ant dešinio šono. Nukentėjusioji patikslino, kad nukritusi ant grindinio, jo galva nelietė, parodė, kad buvo nubrozdinimas ties dešiniu keliu, sumušimas ties dešiniu klubu ir dešine alkūne. Nukentėjusioji patvirtino, kad danga ties tvora įvykio metu buvo tokia pati, kokia parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Apžiūrėta tvoros dalis, kurią nurodė nukentėjusioji – matoma, kad tvora yra medinė. Nukentėjusioji parodė tikslią tvoros vietą, išmatuotas tvoros aukštis: 1 m 60 cm. Tvoros pamato bortelį ir vejos bortelį skiria netvarios medžiagos takelis, 50 cm pločio, nuo vejos bortelio iki kelio 6 m atstumas. Patikslintas atstumas nuo vejos iki nukentėjusiosios kojos užkėlimo tuomet, kai nukentėjusioji šoko per tvorą. Nukentėjusioji įėjo pro vartus į namo kiemą, nuėjo prie vietos, kurią ankščiau nurodė, parodė, kad lipdama per tvorą abi rankas laikė ant tvoros viršaus, dešinės kojos bato priekį padėjo ant tvoros lentos. Atstumas nuo vejos iki lentos ant kurios ji uždėjo dešinio bato priekį yra 40 cm. Nukentėjusioji parodė, kad rankomis prisitraukė savo kūną link tvoros ir kairės kojos bato priekį dėjo arba ant trečios arba ketvirtos lentos, nukentėjusioji nurodė, kad tiksliai neprisimena, ant kurios lentos dėjo kairės kojos bato priekį. Galimai nukentėjusioji koją dėjo arba ant lentos, kurios aukštis nuo vejos 60 cm, arba ant kitos lentos, kurios aukštis 80 cm. Nukentėjusioji nurodė, kad tuomet šonu vertėsi per tvorą.

2020 m. sausio 1 d. nusikalstamos veikos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. parodė, kad kaltinamasis matytas – po Naujųjų metų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje. Pranešė Kauno AVPK. Kiek pamena, tai kaltinamajam į dešinės kojos viršutinę dalį buvo įdurtas peilis. Vyras sakė, kad įdūrė mergina. Tuo tarpu mergina sakė, kad vyras pats įsidūrė į koją. Abu buvo neblaivūs. Tačiau minėtu adresu dėl smurto artimoje aplinkoje yra vykęs ne kartą. Pareigūnams žinomas tas namas ir jo gyventojai, nes tekdavo dažnai ten važiuoti.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo D. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 17 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti D. N. parodymai apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. M., radijo šaukiniu „1902“, apie 13.00 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vyksta konfliktas, galimai smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, netoli įvažiavimo į namo kiemą, gatvėje juos pasitiko E. A., kuri iš pažiūros buvo apsvaigusi, stipriai apsiverkusi ir susijaudinusi. Mergina prašė kuo greičiau eiti į namo vidų, kadangi jos sugyventinis M. M. peiliu įsidūrė sau į koją. Įėjus į namo vidų, svetainėje ant minkšto kampo sėdėjo M. M., kuris iš pažiūros taip pat buvo akivaizdžiai apsvaigęs. M. M. nurodė, kad jam į koją peiliu įdūrė E. A.. M. M. kelnės buvo kraujuotos, kairėje šlaunyje matėsi nedidelė durtinė žaizda. E. A. neigė dūrusi M. M. į koją, ji nurodė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas ir M. M. delnu du kartus jai sudavė į veido sritį. E. A. kairys skruostas buvo paraudęs. Paraudimas buvo matomas per visą skruostą – nuo smakro iki smilkinio, jis nebuvo labai ryškus. Namuose buvo labai netvarkinga, išmėtyti daiktai, rūbai, apgadinti baldai, matėsi girtavimo pėdsakai. Svetainėje, ant minkšto kampo miegojo vyriškis, kuris buvo apsirengęs striuke, jis buvo stipriai įmigęs – galimai stipriai apsvaigęs, jo prikelti nepavyko, todėl nebuvo galimybės nustatyti jo asmens duomenų. E. A. ir M. M. dėl galimo abipusio fizinio smurto panaudojimo buvo sulaikyti. M. M. pageidavimu, minėtas miegantis asmuo buvo paliktas namuose, o namai iš išorės buvo užrakinti (2 t., b. l. 83–86).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. N. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau priminė įvykio aplinkybes, nei teisiamojo posėdžio metu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. M. parodė, kad nežino, dėl kokio konkrečiai įvykio nagrinėjama baudžiamoji byla, nes yra buvęs keliuose iškvietimuose tuo adresu. Sausio 1-2 d. buvo pranešimas, kad vyras smurtauja, o antras – kad moteris įdūrė vyrui peiliu. Atvykus matėsi, kad buvo pritaškyta kraujo, išversti vartai. Tada abu išvežė, nes mergina sakė, kad mušė ją, o vyras – kad jam įdūrė į koją. Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Kaltinamasis nurodė, kad sugyventinė konflikto metu įdūrė. Jisai jai ranka į veidą sudavė, o ji įdūrė į koją. Sugyventinė buvo apsiverkusi, matėsi raudonas kairys skruostas, tušas įsitrynęs. Kaltinamajam buvo kojoje įsmigęs peilis. Peilio kojoje nematė, buvo nuotrauka. Matėsi kad durtinė žaizda, peilis mėtėsi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytojas H. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta „iš ankščiau“, kaltinamasis yra jo draugas, o nukentėjusiąją – iš baliuko. Vyko balius. Gėrė su M. ir grįžo E.. M. atėmė jos telefoną ir tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau jokio smurto nebuvo. Balius buvo, kai buvo atvažiavusi policija. Buvo gal ruduo. Tose išgertuvėse taip pat dalyvavo R., su kuriuo dabar nebendrauja. Viskas vyko vakare. Negali pasakyti, kas iškvietė pareigūnus. Jis su M. buvo išgėręs – vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, E. grįžo taip pat girta. M. nesmurtavo. E. elgėsi agresyviai, puolė ant M.. Neatsimena, kur E. laikė telefoną. Nematė, kaip kaltinamasis paėmė telefoną. Nežino, kurioje namo vietoje iš E. buvo paimtas telefonas. Viskas vyko pirmame namo aukšte.

2020 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (2 t., b. l. 27–47).

2020 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto pranešimo iš telefono be SIM kortelės (telefono IMEI numeris (duomenys neskelbtini)) garso įrašo „2020_01_01_13-01-00_25.00 (duomenys neskelbtini).mp3“ apžiūra. Garso įraše girdimas E. A. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu E. A. BPC darbuotojai nurodo, kad vyras pasisavino jos mobiliojo ryšio telefoną, jai rankomis sudavė į veidą. Sudaryta stenograma (2 t., b. l. 24–26).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. N. 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – nukentėjusioji E. A., gim. (duomenys neskelbtini) Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – paraudimas. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta: kairės veido pusės žandas. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo M. M., gim. (duomenys neskelbtini) Smurtu įtariamo asmens būklė: matosi kūno sužalojimai, nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: partneris. Gauti paaiškinimai: 2020 m. sausio 1 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos E. A. ir jos sugyventinio M. M. įvyko žodinis konfliktas, po kurio įvyko apsistumdymas, daiktų mėtymas, vartymas (namuose daug šukių). Konflikto eigoje pranešėjai daugiau nei kelis kartus rankomis buvo suduota į veido sritį (matomas nežymus paraudimas) (2 t., b. l. 16–19).

2020 m. sausio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. A. parodė įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tarp jos ir M. M. įvyko konfliktas, kurio metu M. M. jai rankomis sudavė į veidą (2 t., b. l. 48–50).

Iš asmens testo alkoholiui kvito matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. 14.20 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ M. M. nustatytas 1,48 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 128).

Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą subjektyviuosius požymius turi būti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, apimanti aiškų kaltininko supratimą, kad jis sąmoningai, tyčia grasinimą išsako taip, jog nukentėjusysis įtikinamas, kad nužudymo ar žmogaus sveikatos sunkaus sutrikdymo veiksmai gali būti realiai padaryti ir kaltininkas nori būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017).

BK 138 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas ar susargdinimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentėjusiuoju buvo kaltininko artimas giminaitis ar šeimos narys. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos apibrėžtos BK 248 straipsnyje.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Dėl 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Aiškinantis kaltinamajam inkriminuojamų 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl jų duotus parodymus, svarbu tai, kad įvykio metu įvykio vietoje, t. y. name (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo tik du žmonės – kaltinamasis ir nukentėjusioji. Abu minėti asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaltinamasis apskritai neigė savo dalyvavimą įvykyje, parodydamas, kad tuo metu, kai nukentėjusioji iššoko pro antro aukšto langą jis buvo namo pirmame aukšte ir nieko nematė, tuo trapu nukentėjusioji savo parodymus dėl įvykio keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Esant tokiai situacijai, vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teisingumą esminę reikšmę turi suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų parodymai (liudytojais apklaustų pareigūnų A. V. ir M. B., kurie pirmieji reagavo į įvykį, parodymai) ir objektyvūs bylos duomenys: 2019 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo garso įrašo kopijos „2019_10_09_17-30-59_25.04 (duomenys neskelbtini).mp3“ apžiūros duomenys, 2019 m. spalio 22 d. apžiūros protokole užfiksuoti peilio, 2019 m. spalio 9 d. pateikto savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros duomenys, 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašo, gauto iš vyriausiojo patrulio A. V. vaizdo registratoriaus, apžiūros duomenys, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio parodė, kad buvo eilinis kivirčas, kuriuos įtakodavo prieš jį nusistačiusi E. mama. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad E. buvo neblaivi. Tai buvo ne pirmas kartas, kai nukentėjusioji iššoko iš antro aukšto – anksčiau yra iššokusi pro kitą langą ant žolės. Įvykio dieną susistumdė dėl telefono – jis buvo paėmęs E. telefoną. Jis iš nukentėjusiosios paimdavo telefoną, kad ji negalėtų niekam skambinti, nes paskambinusi prikalbėdavo nesąmonių. Nukentėjusiosios telefoną pas save laikydavo tol, kol nukentėjusioji išsiblaivydavo. Tarp jų konfliktai vykdavo pirmame namo aukšte, konfliktų antrame aukšte nepamena. E. nuėjusi į viršų pradėjo rėkti, o jis tuo metu buvo apačioje, virtuvėje bei vestibiulyje, ir nematė, kokiomis aplinkybėmis ji iššoko pro langą. Įvykio dieną buvo atvažiavęs policijos ekipažas. Ekipažas klausė, ar ji nori namo. E. vykti su pareigūnais atsisakė. Jis pats pakeltu tonu pasakė E., kad rinktųsi daiktus ir važiuotų – pyko, kad vėl policija atvažiavo. Jie dėl telefono susistumdė ir jis liepė E. išsikraustyti – daugiau E. atžvilgiu jokių veiksmų nebuvo. Nukentėjusioji E. A. teisiamojo posėdžio metu 2020 m. kovo 4 d. dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio parodė, kad ji su kaltinamuoju įvykio dieną konfliktavo. Iššoko pro langą, nes kaltinamasis sakė, kad turi kitą moterį, kad nori skirtis. Per langą iššoko dėl savo didelio emocingumo, buvo nusivylusi, įsiutusi. Ką darė kaltinamasis, nepamena. Įvykio metu buvo daug išgėrusi. Tai nebuvo pirmas kartas, kai šoko per langą – gal 3 ar 4 kartas. Buvo įniršusi ant kaltinamojo, nes jis norėjo skirtis, liepė jai išsikraustyti. Matyti, kad šie nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės atitinka kaltinamojo parodymus. Tačiau nukentėjusioji savo pirminius parodymus pakeitė ir 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu jos pačios prašymu apklausta pakartotinai teigė, kad duodama parodymus teisme pirmą kartą suvokė, jog duoda melagingus parodymus, nors prisiekė sakyti tiesą. Dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad viskas prasidėjo nuo konflikto namo pirmame aukšte. Mama iškvietė policijos pareigūnus, kadangi ji neatsiliepė į mamos skambučius. Atvažiavo pirmas ekipažas, įsitikino, kad jie susitaikė, ir išvažiavo. Atvažiavo antras ekipažas – ir jie išvažiavo. Tada pradėjo pyktis su kaltinamuoju, perėjo į antrą aukštą, kur kaltinamasis ją nuvertė ant lovos, užgulė ir dusino. Jai pavyko ištrūkti, tuomet kaltinamasis su rankoje laikytu peiliu užsimojęs norėjo ją nudurti, tą ir būtų padaręs, jeigu ji nebūtų spėjusi iššokti pro langą. Buvo pavojus jos gyvybei, todėl iššoko pro antro aukšto langą, kuris yra prie pat lovos ir kurį prieš šokant dar reikėjo atsidaryti. Nukrito ant trinkelių. Šokdama krito ant kojų ir atsirėmė rankomis – pakirto stuburą, sėdėjo ant žemės ir laukė greitosios. Pareigūnų ekipažas stovėjo netoliese, matė, kaip ji iššoko pro langą. Pareigūnams papasakojo situaciją. Buvo ištikta šoko ir išsigandusi, jos keliai buvo kruvini, matėsi sumušimai alkūnėse. Juto baimę ir skausmą. Buvo iššokusi iš namo antro aukšto ir anksčiau, tačiau pro kito kambario langą, ne ant trinkelių – ankstesniais kartais pareigūnų nekvietė. Prieš kelias dienas buvo šokusi per tvorą – tada stuburo skausmo nejautė, nukrito ant šono.

Matyti, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios duoti vėlesni parodymai iš esmės atitinka jos parodymus, duotus 2019 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjui (1 t., b. l. 112–116), t. y. pirmuosius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neatitinka kaltinamojo pozicijos bei parodymų. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus vertindamas kitų byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste, teismas sprendžia, jog yra pagrindas vadovautis nukentėjusiosios 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jų teisingumą patvirtina objektyvūs bylos duomenys, tuo tarpu kaltinamojo parodymai vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, kurią patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Vertindamas pirmuosius nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo palankūs kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad juos duodama nukentėjusioji vis dar gyveno su kaltinamuoju, nuo kurio buvo tiek finansiškai (pats kaltinamasis pripažino, kad gyvendama su juo nukentėjusioji niekur nedirbo, buvo visiškai jo išlaikoma), tiek emociškai priklausoma (nors nukentėjusioji teigė ne kartą patyrusi kaltinamojo smurtą, nors kaltinamasis pats pripažino, kad ribodavo nukentėjusiosios bendravimą atimdamas iš jos mobilųjį telefoną, tačiau nukentėjusioji nuolat pas jį grįždavo). Tuo tarpu paskutiniuosius parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė jau gyvendama atskirai ir turėdama atstovę byloje, t. y. būdama nuo kaltinamojo visiškai nepriklausoma ir turėdama savo advokatės palaikymą. Pažymėtina, kad pirmuosius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo nepalankūs kaltinamajam, nukentėjusioji taip pat davė gyvendama atskirai nuo jo. Svarbu ir tai, kad 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios duoti parodymai atitinka objektyvius bylos duomenis, surinktus iš karto po įvykio. 2019 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios E. A. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – nukentėjusioji Bendrojo pagalbos centro darbuotojos prašė pagalbos dėl kaltinamojo grasinimų. Iš 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų vaizdo įrašo, daryto vyriausiojo patrulio A. V. vaizdo registratoriumi, apžiūros duomenų matyti nukentėjusiosios iš karto po įvykio nurodytos grasinimo aplinkybės, o taip pat peilio, kuriuo jai grasino kaltinamasis apibūdinimas: „jis buvo apačioje, aš užlipau į viršų, sako ateik ateik pasitempė, paguldė ant lovos užspaudė“, „tada va taip jis visu kūnu ant manęs buvo ir aš neturėjau net kuo kvėpuoti, tada aš kažkaip ištrūkau ir matau du peiliai – vienas rudas, kitas toksai baltas gruzuotas“. Vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota nukentėjusiosios būsena iš karto po įvykio: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 1,42 promilių neblaivumas. Teismui nekyla abejonių, kad būdama tokios būsenos nukentėjusioji nebūtų pajėgusi sugalvoti nebūtų aplinkybių apie kaltinamojo grasinimą nužudyti ir nuosekliai jas nurodyti pareigūnams – tam nukentėjusioji net neturėjo laiko, kadangi pareigūnai matė šuolį per langą ir iš karto prie jos privažiavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiosios apibūdintas peilis iš tiesų buvo rastas įvykio vietoje – jo apžiūra užfiksuota 2019 m. spalio 22 d. apžiūros protokole.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. spalio 9 d. įvykio metu nukentėjusioji E. A. iššoko per miegamojo kambario, esančio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, antrame aukšte, langą ant kieme esančių trinkelių. Įvykio padariniai – nukentėjusiosios patirti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2759/2019(02) (tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 14 d., tyrimas baigtas 2019 m. spalio 24 d.). Šioje išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje, dešiniame kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžimas E. A. padaryti nurodytoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 9 d., jai iššokus iš 2 aukšto ant kieto pagrindo. Dėl slankstelio lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau byloje kilo nesutarimų, ar specialisto išvadoje Nr. G2759/2019(02) konstatuotas sužalojimas – I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžimas, dėl kurio sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. A. padarytas būtent 2019 m. spalio 9 d. jai iššokus iš 2 aukšto ant kieto pagrindo. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, kad taip susižaloti nukentėjusioji galėjo ir ankstesnių šuolių iš namo antro aukšto metu. Nurodyta gynybos versija buvo paneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 8/2021(02) (ekspertizė pradėta 2021 m. kovo 1 d., ekspertizė baigta 2021 m. birželio 29 d.) pateikta išvada ir teismo medicinos eksperto L. G. teisiamojo posėdžio metu dėl šios išvados duotais paaiškinimais. Ekspertizės akto 1 punkte pateikta išvada, jog I juosmeninio slankstelio lūžimas E. A. padarytas 2019 m. spalio 9 d. įvykio metu. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu minėtą išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas L. G. paaiškino, jog ekspertizės akto 1 punkte pateiktą išvadą galima vertinti kaip kategorišką – kad sužalojimas padarytas būtent tą dieną sprendė ne tik iš radiologinio vaizdo, bet ir įvertinę nukentėjusiosios nurodytus nusiskundimus. Ekspertizės akto 6 punkte nurodyta, jog stuburo slankstelio kompresinis lūžis pasireiškia nugaros skausmu, nors žmogus po traumos gali ir nejausti skausmo (pvz., dėl sutrikusios sąmonės, intoksikacijos alkoholiu, medikamentų poveikio), tačiau pradėjus vaikščioti, sėdėti, nugaros skausmas atsiranda, ypač lokalus (t. y. lūžusio slankstelio srityje). Tokį sužalojimą patyręs žmogus gali iš karto eiti, bėgti, lipti, tačiau turėtų jausti nugaros skausmą. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad ir iki 2019 m. spalio 9 d. įvykio nukentėjusioji buvo iššokusi pro antro aukšto langą, tačiau nėra duomenų, kad ji iki 2019 m. spalio 9 d. įvykio būtų skundusis nugaros skausmu – tokios aplinkybės duodama parodymus nenurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir kaltinamasis. Būtent po 2019 m. spalio 9 d. šuolio nukentėjusioji kreipėsi į medikus skųsdamasi nugaros skausmu.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta nustatytomis aplinkybes, kad kaltinamasis 2019 m. spalio 9 d. apie 17.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, antrame aukšte esančiame miegamajame priėjęs prie savo sugyventinės E. A., viena ranka sugriebė jai už kairės rankos dilbio ir parvertė ant lovos, užgulė ją visu savo kūnu bei suėmęs viena ranka už kaklo, kita ranka užspaudęs burną, ją smaugė, E. A. muistantis ir ištrūkus, tame pačiame kambaryje, stovėdamas priešais nukentėjusiąją, rankoje demonstratyviai laikydamas peilį, žodžiais grasino ją nužudyti, bei užsimojo peiliu, dėl ko nukentėjusioji manydama, kad grasinimas gali būti įvykdytas, iššoko iš šio kambario antrame aukšte per langą, ko pasekoje patyrė odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje, dešiname kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimą. Teismui nekyla abejonių, kad grasindamas nukentėjusiąją nužudyti kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – pats kaltinamasis sakydamas baigiamąją kalbą pažymėjo, kad sveria 120 kg, tuo tarpu nukentėjusioji tik 60 kg, kad 25 metus sportuoja, t. y. jis suprato, jog nukentėjusioji grasinimą nužudyti suvokia kaip realią grėsmę savo saugumui, kadangi pasipriešinti neturėjo jokių galimybių. Kaltinamasis grasinimus išsakė sąmoningai – tokiu būdu jis išreiškė savo nepasitenkinimą tuo, kad į jų namus nukentėjusiosios ir jos mamos iniciatyva nuolat vyksta policijos pareigūnai. Kaip matyti iš liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų, grasinimai buvo išsakyti namuose esant užsitęsusiai konfliktinei situacijai (pareigūnai 2019 m. spalio 9 d. į įvykio vietą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje vyko ne kartą) – ši aplinkybė taip pat patvirtina grasinimo realumą. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti požymiai, todėl pripažintina, kad kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Spręsdamas, ar kaltinamojo 2019 m. spalio 9 d. veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas pažymi, jog nepakanka nustatyti kaltinamojo neteisėtų veiksmų (kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinę jėgą, grasino ją nužudyti rankoje laikydamas peilį), padarinių (saugodamasi nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų, siekdama išvengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinio ryšio (kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo vienintelė priežastis dėl kurios nukentėjusioji šoko pro antrame aukšte esančio miegamojo langą) – būtina nustatyti ir kaltinamojo tyčią.

Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne.

BK 16 straipsnis apibrėžia neatsargumo turinį, nustatydamas dvi neatsargumo formas – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. BK 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas, kuris apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.

Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-697/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžis, t. y. sužalojimas, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o taip pat ir nubrozdinimai bei kraujosruvos E. A. padaryti 2019 m. spalio 9 d. jai iššokus iš 2 aukšto ant kieto pagrindo – ant trinkelių. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad kurie nors sužalojimai, nustatyti specialisto išvadoje (1 t., b. l. 106–107) ar ekspertizės akte (4 t., b. l. 163–171) nukentėjusiajai buvo padaryti paties kaltinamojo jam kontaktuojant su nukentėjusiąja, tiesiogiai suduodant smūgius nukentėjusiajai ar pan. Teismas taip pat nenustatė, kad kaltinamasis būtų norėjęs padarinių, kurie kilo nukentėjusiajai iššokus pro miegamojo langą iš antro namo aukšto ant trinkelių. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji kambaryje, pro kurio langą iššoko ant trinkelių, buvo laikoma užrakinta ar uždaryta, neleidžiant jai pasišalinti iš kambario, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė pasišalinti iš miegamojo pro duris – tokios aplinkybės formuluojant kaltinimą M. M. net nebuvo inkriminuotos. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad nukentėjusioji pro langą iššoko pati – kaltinamasis jos nestūmė, o taip pat neliepė nukentėjusiajai šokti pro langą. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, fotonuotraukomis iš įvykio vietos (1 t., b. l. 37–43) nustatyta, kad miegamojo langas, pro kurį ji iššoko, buvo uždarytas, ant palangės stovėjo vazonas su gėle ir tam, kad iššokti pro langą nukentėjusioji pirmiausiai turėjo jį atsidaryti, numesti nuo palangės vazoną su gėle – kyla pagrįstų abejonių, kad esant tokioms aplinkybėms (galimybei pasišalinti iš kambario pro duris ir uždarytam langui su ant palangės stovinčia gėle vazone) kaltinamasis numatė, jog nukentėjusioji nuo jo bėgs šokdama per konkretų langą, po kuriuo kieme yra trinkelių danga, ir tokiu būdu susižalos. Paminėtą abejonę teismas vertina kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis) ir sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai apie kaltinamojo tiesioginės ar netiesioginės tyčios buvimą jo 2019 m. spalio 9 d. veikoje, dėl kurios nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota.

Tačiau spręsdamas kaltės dėl nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo klausimą teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2019 m. spalio 9 d. įvykis nebuvo pirmas kartas, kai nukentėjusioji šoko iš namo antro aukšto, tik anksčiau ji, reaguodama į kaltinamojo veiksmus, yra šokusi ne ant trinkelių, o pro kitą langą ant žolės – ši aplinkybė nustatyta remiantis tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais. Žinodamas šią aplinkybę ir naudodamas fizinę jėgą bei grasindamas nukentėjusiajai namo antrajame aukšte kaltinamasis nors ir nenumatė, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kad nukentėjusioji dėl jo veiksmų siekdama apsisaugoti nuo kilusios grėsmės savo sveikatai bei gyvybei vėl gali šokti pro langą, kaip jau yra dariusi anksčiau ir tokiu būdu susižaloti. Atitinkamai, yra pagrindas išvadai, kad 2019 m. spalio 9 d. nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, todėl kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 1,42 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 65–68). Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2499 matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. 19.34 M. M. nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 63). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji davė vieningus parodymus apie tai, kad konfliktai tarp jų kildavo būtent dėl alkoholio vartojimo, todėl nekyla abejonių kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos abiejų 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina ir tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl 2020 m. sausio 1 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad 2020 m. sausio 1 d. tarp jo ir nukentėjusiosios apskritai nieko neįvyko. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną nebuvo jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, niekas nieko nemušė – jis nežino, iš kur nukentėjusiajai ant veido galėjo atsirasti paraudimų, nukentėjusioji buvo dar neblaivesnė už jį. Tuo tarpu nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo buvo žodinis konfliktas, kaltinamasis jai sudavė smūgį delnu į veidą, jautė skausmą. Šio įvykio metu kaltinamasis turėjo peilį, kuriuo įsidūrė sau į koją. Taigi kaltinamasis ir nukentėjusioji davė skirtingus parodymus dėl paties konflikto fakto, dėl smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl dėl jų teisingumo teismas sprendžia analizuodamas objektyvius bylos duomenis. Tokie duomenys užfiksuoti 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyti smurtą patyrusio asmens E. A. sužalojimai – paraudimas, o taip pat sužalojimo vieta – kairės veido pusės žandas. Pažymėtina, kad ant nukentėjusiosios veido iš karto po įvykio matomą sužalojimą apibūdino pareigūnas, neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa su liudytojais byloje apklaustų pareigūnų D. N. ir Ž. M., neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais. Liudytojas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą pagal pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje kaltinamasis nurodė, jog sugyventinė konflikto metu įdūrė, t. y. jisai jai ranka sudavė į veidą, o ji įdūrė jam į koją. Liudytojas taip pat parodė, kad sugyventinė buvo apsiverkusi, matėsi raudonas kairys skruostas. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo D. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 17 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti D. N. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duoti parodymai apie tai, kad E. A. neigė dūrusi M. M. į koją, ji nurodė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas ir M. M. delnu du kartus jai sudavė į veido sritį. E. A. kairys skruostas buvo paraudęs. Paraudimas buvo matomas per visą skruostą – nuo smakro iki smilkinio, jis nebuvo labai ryškus. Aplinkybės, kad 2020 m. sausio 1 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, kad jo metu kaltinamasis siekdamas melagingai apkaltinti nukentėjusiąją, kuri jam iškvietė policiją, pats susižalojo peiliu sau koją, nustatytos įsiteisėjusiu 2020 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (5 t., b. l. 46–50).

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad dėl šio veikos nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs. 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti įvykio vietoje gauti paaiškinimai: 2020 m. sausio 1 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos E. A. ir jos sugyventinio M. M. įvyko žodinis konfliktas, po kurio įvyko apsistumdymas, daiktų mėtymas, vartymas (namuose daug šukių). Konflikto eigoje pranešėjai daugiau nei kelis kartus rankomis buvo suduota į veido sritį (matomas nežymus paraudimas) (2 t., b. l. 16–19). Aplinkybę, kad konflikto metu jai buvo suduota į veidą, E. A. nurodė ir skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu – 2020 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog pokalbio metu nukentėjusioji Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad vyras pasisavino jos mobiliojo ryšio telefoną, jai rankomis sudavė į veidą. Šių savo parodymų nukentėjusioji nekeitė viso proceso metu.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymus apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. tarp jo ir nukentėjusiosios nieko nevyko, kad jokio smurto nebuvo ir kad šias aplinkybes gali patvirtinti kartu šventę jo draugai H. D. ir R., teismas vertina kritiškai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas H. D. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad M. atėmė nukentėjusiosios telefoną ir tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau liudytojas negalėjo nurodyti, nei kur E. laikė telefoną, nei kurioje namo vietoje telefonas iš jos buvo paimtas, nei kitų konflikto detalių. H. D. net neprisiminė, ką ir kada šventė kaltinamojo namuose, o iš liudytoju apklausto pareigūno D. N. parodymų matyti, kad šis liudytojas pareigūnams atvykus miegojo ir jo prikelti nepavyko. Kaltinamojo minimo R. tapatybės nustatyti nepavyko, kadangi kaltinamasis negalėjo nurodyti nei šio asmens pavardės, nei gyvenamosios vietos adreso, nei kitų duomenų.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios E. A. atžvilgiu 2020 m. sausio 1 d. buvo vartotas fizinis smurtas, jog smurtavo jos tuometinis sugyventinis M. M.. Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant veido buvo matyti paraudimas. Nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl pripažintina, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą savo sugyventinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartotas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto pobūdis – moteriai suduota į veidą, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia. Taip veikdamas kaltinamasis numatė galimus padarinius, t. y., kad moteriai gali būti sukeltas fizinis skausmas, nors jų ir nekonkretizavo. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiškai kilusius padarinius.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai. Nukentėjusioji, kuri įvykio metu su kaltinamuoju gyveno viename name, t. y. buvo jo sugyventinė, neabejotinai atitinka BK 248 straipsnyje įtvirtintą šeimos nario sąvoką, todėl pripažintina, kad kaltinamojo 2020 m. sausio 1 d. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad M. M. nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Nėra abejonių, kad ir šios nusikalstamos veikos atveju būtent neblaivumas sąlygojo smurto vartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

M. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis). Visos trys nusikalstamos veikos yra baigtos. Dėl visų trijų nusikalstamų veikų nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. M. yra teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat yra duomenų apie jo teistumus Lenkijoje bei Vokietijoje (5 t., b. l. 37–40), daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 27–36). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2019 m. gydytas 3 kartus, diagnozė F10.8 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (gretutinė) (2 t., b. l. 118–119; 3 t., b. l. 46–49). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2019 m. spalio 16 d. Dėl (F10.2): Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 122). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1330/2019 ir 2020 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-94/2020 nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 126–127; 3 t., b. l. 61–62). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, kaltinamasis nuo 2021 m. birželio 4 d. vykdo individualią veiklą, o nuo 2021 m. spalio 9 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 75–78).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam jau ne kartą buvo paskirta baudos bausmė, tačiau baudų sumokėjimas nestabdo kaltinamojo nei nuo naujų administracinių nusižengimų, nei nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas parinktina vienoda bausmės rūšis – BK 145 straipsnio 1 dalies, BK 139 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės apribojimas. Pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis, kuri įgalins bausmės atlikimo laikotarpiu kontroliuoti M. M. elgesį, yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti M. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyvią priežiūrą, nusikalstamų veikų padarymo metu negaliojo, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 2 dalis). Be to, visos trys nusikalstamos veikos padarytos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje – dėl šios aplinkybės skirti intensyvią priežiūrą būtų netikslinga. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam uždraustina bendrauti su nukentėjusiąja E. A. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas straipsnių sankcijose numatytam šios bausmės vidurkiui – ilgiausias terminas nustatytinas už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi dėl jos nukentėjusioji patyrė sunkiausias pasekmes (nesunkų sveikatos sutrikdymą). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis) už 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apimant, kadangi šiuo atveju yra ideali nusikaltimų sutaptis (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), o už 2020 m. sausio 1 d. nusikalstamą veiką paskirtą bausmę iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2019 m. spalio 9 d. 18.50 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 21.30 val. (3 t., b. l. 64–65, 73), t. y. viena para, ir nuo 2020 m. sausio 1 d. 13.45 val. iki 2020 m. sausio 3 d. 12.30 val. (2 t., b. l. 134–135, 142–144), t. y. dvi paros, – viso trys paros laikinojo sulaikymo, jas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, BK 66 straipsnis).

Pripažinus, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo tuometinę sugyventinę, t. y. savo šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, BK 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pripažinus M. M. kaltu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad atstovauti nukentėjusiosios E. A. interesus buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas įgaliotas atstovas – advokatė Eglė Rybelienė, yra pagrindas spręsti nukentėjusiajai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo byloje, išieškojimo klausimą.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-9176 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. A. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 531 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinį darbą, į tai, kad yra sumokėjęs visas už administracinius nusižengimus ir už nusikalstamų veikų padarymą jam paskirtas baudas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra gera.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos išlaidų dydį, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 148–150; 3 t., b. l. 87–89; 4 t., b. l. 77–78) paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Byloje esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 64) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2019 m. spalio 9 d. veika) – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo;

- už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2019 m. spalio 9 d. veika) – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;

- už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2020 m. sausio 1 d. veika) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam M. M. paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu: už 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apimti griežtesnei už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtai 1 metų laivės apribojimo bausmei apimant švelnesnę už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, prie 1 metų laivės apribojimo bausmės pridėti už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį ir kaltinamajam M. M. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam M. M. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu skirti draudimą bendrauti su nukentėjusiąja E. A. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam M. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 9 d. 18.50 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 21.30 val., t. y. vieną parą, ir nuo 2020 m. sausio 1 d. 13.45 val. iki 2020 m. sausio 3 d. 12.30 val., t. y. dvi paras, – viso tris paras laikinojo sulaikymo, jas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, kaltinamajam M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. M. valstybės naudai 531 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajai paskirtos advokatės dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime.

Kaltinamajam M. M. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Byloje esantį daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė