Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1754-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
e2S-1754-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00462-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
E. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1754-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00462-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-3747-804/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „G ir Ko“ ieškinį atsakovei E. R. dėl lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „G ir Ko“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. R. 5 849,97 Eur neteisėtai įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teisė priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir turtines teises 5 849,97 Eur sumai, o turto neužtenkant, trūkstamai sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leidęs atsakovei disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų suma, kuri reikalinga būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaityti su ieškove.Teismas konstatavo, kad atsakovė yra fizinis asmuo, apie jos turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas teismas duomenų neturi. Taigi atsižvelgdamas į ieškinio pobūdį, prie jo pridėtus rašytinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad didelė ieškinio suma yra reali grėsmė, padidinanti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovės reikalavimai dėl 5 849,97 Eur priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi apeliantė visą ieškovės reikalaujamą priteisti sumą yrą grąžinusi ieškovei.Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-464/2016; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-390-464/2017). Jokių duomenų, galinčių rodyti apeliantės nesąžiningumą, bandymą perleisti ar slėpti savo turtą, ieškovė nepateikė.Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė dokumentus apie apeliantės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 42 712 Eur. Taigi jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, kadangi reikalavimo suma apeliantei nėra reikšminga ar didelė. Teismas nurodytų rašytinių įrodymų, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „G ir Ko“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Tariamai grąžintų lėšų įmonės kasoje nėra, bankroto administratoriui jos neperduotos, tad ieškovė daro išvadą, kad lėšos įmonei negrąžintos, todėl turi būti priteistos iš apeliantės kaip neteisėtai pasisavintos.Apeliantė 5 849,97 Eur įmonės lėšų naudojo savo reikmėms, kas rodo, kad jos finansinė padėtis nėra stabili. Be to, apeliantė nesiekė geranoriškai bendradarbiauti su ieškove, kas leidžia manyti, kad ir teismo sprendimą vengs įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės turtas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi įstatyme numatytos dvi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir grėsmė, kad, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, duomenų apie galimą apeliantės nesąžiningumą, siekianti išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nėra, o ieškinio suma apeliantei nėra didelė.Kaip ne kartą yra nurodyta teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, teismas netiria ir nevertina ieškinio (ir atitinkamai atsakovo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Apeliantės pateikti įrodymai – kasos pajamų orderiai, kuriais apeliantė įrodinėja grąžinusi ieškovei prašomą priteisti pinigų sumą, galės būti įvertinti ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantei pareikšti ieškovės reikalavimai (-as) būtų aiškiai nepagrįsti.Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai nustatęs ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Nors apeliantė pažymi, kad, remiantis pačios ieškovės pateiktais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro išrašais – apeliantė turi nekilnojamojo turto, kurio bendra rinkos vertė yra 42 712 Eur, teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal minėtus išrašus, apeliantės nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, kas leidžia spręsti apie apeliantės turimus finansinius įsipareigojimus.Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantė nepateikė, todėl, teismo vertinimu, nepaneigė, jog 5 849,97 Eur ieškinio suma apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nors ieškovė ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė būtų ėmusis veiksmų (ar ketintų) turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą (ginčo aplinkybes), taip pat reikšmingą vertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė