- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2-390-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01217-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rikotransa“
- Ieškovas
- RAB „Mossa Distribution“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rikotransa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-190-262/2017 pagal ieškovės RAB „Mossa Distribution“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rikotransa“ dėl nepristatyto krovinio vertės ir su tuo susijusių kitų išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
RAB „Mossa Distribution“ 2016-06-22 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rikotransa“: 1) 36 759 Eur nepristatyto krovinio vertės; 2) 8 454,67 Eur PVM mokesčio; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už 43 881,12 Eur sumą nuo 2015-12-16 iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. iki 2016-06-22; 4) 5 500 Eur baudą; 5) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) ieškovės patirtas 1 405,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jos finansinė padėtis yra sunki, todėl yra grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-12-16 nutartimi patenkino ieškovės RAB „Mossa Distribution“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei UAB „Rikotransa“: 1) areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 51 850,19 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; 2) nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; 3) atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų suradimą bei areštą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui; 4) pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią ieškovė per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms atsiskaityti su atsakove bei atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiams susijusiems mokėjimams atlikti.Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis taikomos laikinosios apsaugos priemonės, yra didelė ieškinio suma. Iš VĮ Registrų centro pateikto atsakovės UAB „Rikotransa“ balanso už 2015 m. metus matyti, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki – atsakovė turėjo turto už 91 610 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 93 881 Eur, t. y. viršijo atsakovės turimą turtą. Pačios atsakovės pateiktas 2016 m. balansas patvirtina, kad atsakovė 2016 m. turėjo turto už 133 953 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos kreditoriams yra 133 621 Eur, t. y. atsakovės padėtis yra bankrotinė. Šių nustatytų aplinkybių pagribdu padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimo 51 850,19 Eur suma atsakovei yra didelė. Dėl savo blogos turtinės padėties atsakovė, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas, egzistuoja.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Rikotransa“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-12-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, taip pat prašo prijungti prie bylos kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo bei neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė visų dokumentų, patvirtinančių ieškovės reikalavimo teisę dėl ieškinyje nurodomos sumos ir dėl reikalaujamos atlyginti sumos nekyla atsakovės civilinė atsakomybė.Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina nei pasunkina teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas dėl įmonės nemokumo vertinimo. Teikiami su atskiruoju skundu papildomi įrodymai patvirtina, jog 2016-12-22 dienai atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės piniginių lėšų areštas, leidžiant atsiskaityti tik su darbuotojais, valstybinio socialinio draudimo fondu ir valstybe, galimai nulemti situaciją, atimsiančią iš atsakovės objektyvias galimybes vykdyti veiklą, generuoti pajamas ir, atitinkamai, jos įmonės nemokumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Kadangi apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja abiejų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygų buvimą, taip pat kelia taikytų ribojimų neproporcingumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus ir aptaria.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
Teismas prieš nuspręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ir, atitinkamai, dėl poreikio taikyti ieškinio užtikrinimo priemones pirmiausiai turi preliminariai įvertinti šalių pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų net būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Būtina pažymėti, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad dėl reikalaujamos atlyginti sumos apeliantės civilinė atsakomybė nekyla, šiame bylos procesiniame etape nėra aktualūs ar patys savaime paneigiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, nagrinėjamu atveju teismas pripažino tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos buvimą. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje tiesiogiai ir nenurodyta, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau de facto (iš tikrųjų) tokį vertinimą teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus vertinimo metodo taikymo, atliko. Ieškovė pareikštame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 36 759,42 Eur nepristatyto krovinio vertės kompensaciją, taip pat reiškia kitus reikalavimus, kilusius iš šalių sutartinių santykių neįvykdymo, o vien apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kol kas nesuponuoja išvados, kad šie reikalavimai tikrai negalėtų būti patenkinti ir kad dėl šios priežasties preliminarus ieškinio pagrįstumas pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotas neteisingai. Kaip nurodyta pirmiau, dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (ar nepagrįstumo) teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ir jos pokyčių perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir pan. Be to, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje teismo išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo nulėmę ieškinio reikalavimo sumos dydis, kurios nurodymas, pažymėtina, visada priklauso tik nuo paties ieškovo, ar apeliantės turtinės padėties apibūdinimas jai gręsiančiu bankrotu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje argumentuojama, kad ieškinio suma apeliantei didelė jos nemokumo pagal ĮBĮ nuostatas kontekste, ir dėl šios priežasties ji gali bandyti perleisti ar slėpti savo turtą, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Viena vertus, galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo iki ginčas bus išnagrinėtas, nepreziumuoja, taigi įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka ieškovui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nepaisant aiškaus šio ginčo dispozityvumo bei fakto, kad ieškovė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei aplinkybėmis, susijusiomis su apeliantės galimu nesąžiningu elgesiu, negrindė ir jų neįrodinėjo, be to, šioje konkrečioje byloje nėra keliamas ir apeliantės (ne)mokumo pagal ĮBĮ nuostatas klausimas, savo iniciatyva nusprendė dėl galimai nesąžiningo apeliantės elgesio ir / ar jos ketinimų imtis veiksmų, slepiant (perleidžiant) savo turtą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė akcentavo tik apeliantės prastą finansinę padėtį ir jos veiklos nuostolingumą, suponuojančius jos pareigas atitinkamai veikti pagal ABĮ reikalavimus ir siekti pagerinti (ištaisyti) susidariusią padėtį. Tačiau šios nutarties 11 punkte apeliacinis teismas jau pasisakė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir negali pagerinti turtinės padėties. Antra vertus, apeliantė UAB „Rikotransa“ su atskiruoju skundu pateikė įsipareigojimų tretiesiems asmenis suvestinius duomenis bei sutartinius santykius patvirtinančius įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina su kita byloje esančia informaciją (CPK 314 str.), o taip pat kartu su 2016-12-29 prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo į bylą pateikė ir savo 2016-11-30 balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą (prašymo priedai 3 ir 4; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Iš šių duomenų matyti, kad apeliantės veiklą ir savo sutartinius įsipareigojimus kontrahentams vykdo, jos pajamos iš ūkinės veiklos, lyginant jas su 2015 metais, padidėjo 278 907 Eur, o įmonės turtas padidėjo 39 740 Eur suma. Vertinant apeliantės turtinę padėtį sprendimo neįvykdymo rizikos aspektu yra aktualūs ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, patvirtinantys, kad reikalavimų apeliantei kiti kreditoriai teismuose nėra pareiškę (CPK 179 str. 3 d.). Taip pat apeliantė neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo biudžetui (CPK 179 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui, yra paneigta.
Dėl taikytų apribojimų proporcingumo
Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė su UAB „Irsana“ 2015-03-02 sudarytą ilgalaikę krovinių pervežimo sutartį Nr. IR201501, apeliantės ir UAB „Sedoralis“ 2016-12-22 sudarytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E00006 (A00109). Šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia įsitikinti, kad apeliantės finansinė veikla yra pakankamai stabili, apeliantė vykdo užsakymus, todėl sutiktina ir su tokiais jos atskirojo skundo argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apeliantės normali ūkinė veikla gali būti sutrikdyta bei gali sutrikti jos mokumas. Taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja ir poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-464/2016). Taigi vertinant ir šiuo aspektu pervežimų veiklą vystančios ir pajamas iš jos gaunančios apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos, būtų pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą, t. y. areštavus pinigines lėšas, kai kito areštuotino turto nepakanka, galimi ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, apeliantės pajėgumas įvykdyti teismo sprendimą tik sumažėtų, o ne padidėtų. Tokia situacija nebūtų naudinga ir pačiai ieškovei.Šioje nutartyje paneigus sprendimo neįvykdymo riziką, nelieka vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. Todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti RAB „Mossa Distribution“ (registracijos Nr. 1107746107259) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždarosios akcinės bendrovės „Rikotransa“ (juridinio asmens kodas 303485355) kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.