Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-709-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-07-24Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1A-709-634/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31967-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-709-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31967-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.4.4.; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viktoro Preikšo,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) bauda;

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 MGL, tai yra. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 60 centų) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2017 m. birželio 26 d., apie 09.20 val., kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 66 kilometre, vairavo automobilį „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. patikrinęs jos blaivumą alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0254 nustatė 3,41 ‰ girtumą, o pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,23 ‰ etilo alkoholio.Be to, A. S. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra 2017 m. birželio 26 d., apie 09.20 val., kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. P., vykdančiam kelių eismo priežiūros įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė kyšį – 500 eurų, ir paprašė nuvežti į bankomatą, už tai, kad nebūtų surašytas protokolas, kadangi jis 2017 m. birželio 26 d., apie 09.20 val., kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 66 kilometre, buvo sustabdytas vairuojantis automobilį „Volvo FH“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. Martynaitis prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti: A. S. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirti 30 MGL dydžio baudą; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 50 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti ir paskirti 60 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 26 d. 10.30 val. iki 2017 m. birželio 27 d. 13.05 val.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 7 punktu, iš A. S. konfiskuoti automobilio „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) likutinę vertę atitinkančią sumą – 9221,12 Eur.Prokuroras skunde nurodo, kad automobilis „Volvo FH“ priklauso UAB „Nordea Finance Lithuania“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią transporto priemonę nuomojasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. S. ją vairavo vykdydamas darbines funkcijas. Teismas teisingai konstatavo, kad transporto priemonė iš kaltininko nekonfiskuotina, tačiau nepagrįstai nurodė, kad automobilio likutinės vertės – 9221,12 Eur, išieškojimas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamąją poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Prokuroro nuomone, nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – sunkiasvorės transporto priemonės, kuri buvo nusikaltimo padarymo priemonė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galima, bet ir būtina iš kaltininko išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-255/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. lA-405-319/2017). Tuo labiau, kai A. S. padarytas nusikaltimas– vairavimas sunkiasvorės transporto priemonės judriame kelyje, kai jam nustatytas 3,23 promilės girtumas, pasižymi didesniu pavojingumu.Apeliaciniame skunde taip pat manoma, jog nuteistajam buvo neteisingai paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (nesunkus nusikaltimas), paskyrė 80 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (apysunkis nusikaltimas), paskyrė pusiau mažesnę baudą – 40 MGL, todėl bausmė yra akivaizdžiai neteisinga. Tokį neteisingą ir neproporcingą bausmės dydį lėmė tai, kad teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nekonfiskavo likutinės automobilio vertės. Tačiau turėtų būti atvirkščiai –teismas turėjo taikyti turto konfiskavimą ir manydamas, kad gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę galėjo atsižvelgti skirdamas mažesnę baudą. Prokuroras taip pat pažymi, kad teismas pažeidė BK 66 straipsnį, kadangi į paskirtą bausmę neįskaitė nuteistojo sulaikyme išbūto laiko.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. S. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokuroras kelia tik nuteistajam A. S. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas A. S. baudžiamojo poveikio priemonės – UAB „Nordea Finance Lithuania“ nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ir nusprendęs iš nuteistojo neišieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 9221,13 Eur, tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo atveju skiriant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų. Šis teismo sprendimas yra priimtas vadovaujantis susiformavusia teismų praktika ir konstitucine jurisprudencija, pagrįstas išsamiu nuteistojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo įvertinimu, su kuriuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).Iš UAB ,,V. L.” pateiktų duomenų matyti, kad vilkiko „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 9221,13 Eur. Spręsdamas dėl šios konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pagrįstumo, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad A. S. iki nusikaltimo padarymo dirbo, anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka vieną kartą baustas (administracinė nuobauda negaliojanti), paskirtą baudą yra sumokėjęs, padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra susijęs su transporto priemonių vairavimu neblaiviam. Visa tai rodo, jog iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų A. S. laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų. Byloje surinktais duomenimis taip pat nustatyta, kad A. S. turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, šiuo metu nedirba (buvo atleistas iš darbo po nusikaltimo padarymo). Taigi šiuo atveju automobilio vilkiko „Volvo FH“ vertę atitinkanti pinigų sumą – 9221,13 Eur jam būtų didelė finansinė našta. Todėl, net ir įvertinus prokuroro skunde akcentuojamas aplinkybes dėl nuteistajam nusikaltimo padarymo metu nustatyto girtumo laipsnio, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei A. S. būtų taikomas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.Atskirai pažymėtina, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose – kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui ir toliau naudojant šią priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas, o ne jo nubaudimas. Nagrinėjamu atveju A. S. jau yra nubaustas, jam paskirta galutinė 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, kuri kartu su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 2 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, yra proporcinga nuteistojo asmenybei ir padarytų nusikaltimų pavojingumui.Kaip nepagrįsti atmetami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, už nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis) A. S. paskyręs didesnę baudą nei už padarytą apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalis), pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės (baudos) skyrimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, nuteistajam už abu nusikaltimus paskirtos baudos atitinka nusikaltimų padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte numatytus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą skirtinų baudų dydžius. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad A. S. padarytas nesunkus nusikaltimas – sunkiasvorės transporto priemonės vairavimas intensyvaus eismo kelyje, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasižymi didesniu pavojingumu nei BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas, visiškai pagrįstai už šį nusikaltimą jam paskyrė didesnę baudą nei už padarytą nesunkų nusikaltimą.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės A. S. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę, kartu parinkdamas tinkamą bausmės tikslams pasiekti baudžiamojo poveikio priemonę. Vis dėlto skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į A. S. paskirtą galutinę bausmę (baudą) neįskaitė jo laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. birželio 26 d. 10.30 val. iki 2017 m. birželio 27 d. 13.05 val. išbūto laiko, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas nuteistajam į bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 26 d. 10.30 val. iki 2017 m. birželio 27 d. 13.05 val., tai yra 2 (dvi) dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 56 MGL (2108,96 Eur) bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisViktoras Preikšas