Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-608-124/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-06
Bylos Nr.: 2A-608-124/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-04688-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: UAB „Tikroji vaivorykštė“
Atsakovas: UAB „Tolana“, A. P.

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-608-124/ 2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04688-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 44.2; 52.3; 121.14 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.gruodžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1211-569/2013 pagal ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovams UAB „Tolana“ ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškiniu (1 t., 1–5 b. l.) ir pareiškimu dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (1 t., 109–119 b. l.) prašė priteisti iš atsakovų UAB „Tolana“ ir A. P. subsidiariai 3002,09 Lt skolą, 2150,75 Lt delspinigių, 8,49 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008-08-06 tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti ieškovui priklausančio namo fasado ir tvoros rekonstravimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), užsakovo medžiagomis, naudojant savo įrangą ir darbo jėgą, preliminarus rekonstruojamo fasado ir tvoros plotas apie 300 kv. m. Šalys susitarė, kad rangovas darbus baigia iki 2008-09-11. Faktiškai atsakovas darbus atliko ne 300 kv. m., bet 491,95 kv. m., o ieškovas, vadovaujantis sutartyje nustatyta kaina, už šiuos darbus sumokėjo 12368,75 Lt. 2009 m. pavasarį, praėjus 4 mėnesiams po atsakovo darbų atlikimo, ieškovas pirmą kartą pamatė atsakovo darbo broką ir 2009-04-21 raštu nurodė atsakovui, jog dekoratyvinis tinkas buvo uždėtas ant drėgno paviršiaus, dėl ko 1,5 kv. m. dekoratyvinio tinko atšoko, paprašė ištaisyti broką. Atsakovas UAB „Tolana“ broką ištaisė. 2011 m. pavasarį ieškovas vėl pastebėjo atsakovo atliktų darbų broką ir 2011-05-05 raštu informavo atsakovą, paprašė per 14 dienų pašalinti defektus. Nesulaukęs atsakymo, ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą UAB „Tolana“ 2011-09-28 raštu, kuriame nurodė, kad ieškovas buvo priverstas pasamdyti kitus rangovus. Ieškovas už darbus, šalinant atsakovo darbų broką, UAB „Šiaulių lyra“ sumokėjo 3002,09 Lt. Atsakovas darbus baigė tik 2008m. gruodžio mėnesį, kai buvo prasidėjusi žiema, todėl tai ir sąlygojo netinkamą darbų kokybę. Atsakovui nepašalinus defektų, ieškovas turėjo teisę samdyti kitą rangovą trūkumų ištaisymui, o sąskaitą už atliktus darbus pateikti rangovui. Kadangi ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu apmokėti jo patirtas išlaidas, šalinant atsakovo atliktų darbų defektus, o jis pateiktos sąskaitos neapmokėjo, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 3002,09 Lt nuostolių atlyginimo. Taip pat atsakovai privalo sumokėti 8,49 % dydžio metines palūkanas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą Nr. IX-1873 kas sudaro 2150,75 Lt, ir 8,49 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Tolana“ steigėjai yra T. ir A. P., kurie yra broliai,turi po 5000 vieno lito paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro po 50 proc. bendroves įstatinio kapitalo. Ieškovas nurodė, kad atsakovo A. P. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog jis pažeidė bendrąjį sąžiningumo principą, kadangi būdamas atsakovo UAB „Tolana“ vienasmeniu valdymo organu bei vieninteliu juridinio asmens dalyviu, akivaizdžiai žinojo, kad darbus atliko netinkamai. A. P., siekdamas išvengti garantinių įsipareigojimų vykdymo, 2010 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą, kad būtų iškelta bankroto byla, laikotarpyje nuo 2010m. spalio 1d. iki 2011m. sausio 1d. atleido visus įmonės darbuotojus, bendrovės veiklą nutraukė, o kadangi bendrovė neturi nei jokio turto ar lėšų, akivaizdu, kad savo kreditorinių įsipareigojimų įvykdyti negali. Tokie jo veiksmai akivaizdžiai laikytini nesąžiningi, todėl jam turi būti taikoma subsidiari atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 76–77, 151-152 b. l.) atsakovas UAB „Tolana“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas 2009 m. pavasarį pastebėjo atsakovo darbų broką, kurį atsakovas ištaisė. Lygiai po dviejų metų toje pačioje vietoje vėl atsirado defektai. Ieškovas 2008 m. lapkričio mėnesį buvo įspėtas, kad nepašalinus vandens nutekėjimo nuo balkono, ant sienos po balkonu, tai ir naujai uždėtas tinkas nelaikys. Tuo metu buvęs ieškovo darbuotojas A. A. užgarantavo, kad vandens nutekėjimas nuo balkono bus pašalintas. Tik su šia sąlyga atsakovas rekonstravo sienos dalį. Dėl to, kad atsirado sienos apgadinimai yra ne atsakovo kaltė, bet paties ieškovo akivaizdus nerūpestingumas ir kaltė. Ieškovas ieškinyje teigė, kad broko ištaisymui nusamdė trečiuosius asmenis ir sumokėjo už naujo tinko uždėjimą, tačiau tai yra akivaizdus melas, nes nuvykus į ginčo objektą matyti, kad minima siena uždengta skarda. Taigi, žala atsirado ieškovui netinkamai rūpinantis savo turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu (2 t., 70–77 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ iš atsakovo UAB „Tolana“ 3002,09 Lt įsiskolinimo, 2150,75 Lt palūkanų, 8,49 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos – 2012-08-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3015 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 2008-08-06 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas UAB ,,Tolana“ įsipareigojo atlikti dalies namo fasado ir tvoros rekonstravimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), užsakovo medžiagomis, naudojant savo įrangą ir darbo jėgą, preliminarus rekonstruojamo fasado ir tvoros plotas apie 300 kv. m. Sutartyje buvo aptarta darbų kaina, darbų pradžia numatyta 2008-08-11, pabaiga – 2008-09-11. 2009-04-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB ,,Tolana“, prašydamas iki 2009m. gegužės 6 d. savo sąskaita ištaisyti pastebėtus defektus. Šalių sudarytos sutarties 5.5 p. numato, kad rangovas paslėptiems darbams numatė 120 mėnesių garantinį terminą. 2011m. pavasarį minėtoje fasado dalyje analogiški defektai vėl atsirado ir ieškovas 2011-05-05 kreipėsi į atsakovą, kad atsakovas per 14 d. ištaisytų defektus. Nesulaukęs atsakymo, ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą raštu, įspėdamas, kad, atsakovui defektų nepašalinus, ieškovas bus priverstas pasamdyti kitus rangovus ir pateikti atsakovui sąskaitą už defektų ištaisymą.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu nurodydami, kad sutartis su ieškovu buvo sudaryta dėl 300 kv. m. namo fasado ir tvoros remonto darbų, o 191,95 kv. m. papildomi darbai buvo atlikti be sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas negali už atliktus darbus be sutartinių įsipareigojimų vadovautis sutartimi, kuri buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 6d. konkrečių darbų apimčiai atlikti. Teismas nurodė, kad tiek rangos, tiek statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios Civilio kodekso normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos. Kadangi abi šalys patvirtino, jog namo (duomenys neskelbtini), fasado dalyje, kurioje atsirado defektai, remonto darbus atliko UAB ,,Tolana“, teismas padarė išvadą, kad dėl šios namo dalies tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad šalys skirtingai vertino defektų atsiradimo priežastį – ieškovas teigė, kad fasado defektai atsirado uždėjus tinką ant drėgno pagrindo, o atsakovas – kad ieškovas nesutvarkė vandens nubėgimo sistemos. LR CK 6.697str. 3d. numato, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių veiksmų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovai nepateikė pakankamai įrodymų, kad statinio fasado defektai atsirado ne dėl jų kaltės. Atsakovo A. P. ir liudytojo V. P. parodymai, kad ieškovas neįrengė hidroizoliacijos balkone, prieštarauja jų 2011-10-24 rašte nurodytoms aplinkybėms apie vandens latakų įrengimo būtinybę. Atsakovui pareikalavus, buvo įrengtos vandens nubėgimo rinos išorėje, o balkono viduje įrengtas vandens nubėgimo trapas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, tačiau atsakovas nepateikė teismui prašymo dėl statybos ekspertizės paskyrimo, nors teismas ne kartą siūlė pasinaudoti šia galimybe.

LR CK 6.659str.1d. numato rangovo pareigą įspėti užsakovą ir sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Jei atsakovas nepaiso tokio rangovo įspėjimo, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kadangi rangovas šiuo atveju neįrodė, kad statinio fasado remonto darbų defektai atsirado dėl LR CK 6.697str. 3d. numatytų aplinkybių, privalo atsakyti už defektus, atsiradusius per garantinį laikotarpį.

Tarp šalių sudarytos rangos sutarties 5.5p. numatyta, kad garantinio laikotarpio metu atsiradus defektams ir užsakovui pateikus rangovui raštišką pretenziją, rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 14 dienų, jeigu dėl defekto pobūdžio jie neturi būti pašalinti anksčiau, pašalinti defektus savo sąskaita; per nurodytą laiką defektų nepašalinus, užsakovas turi teisę nusamdyti trečius asmenis defektams pašalinti, o sąskaitą už atliktus darbus pateikti rangovui, kuris privalo ją apmokėti per 2 d. Ieškovas šiuo atveju kreipėsi į atsakovą UAB ,,Tolana“ 2009m. pavasarį, atsiradus defektams, atsakovas juos ištaisė. Ieškovas siūlė ištaisyti defektus atsakovui ir 2011m. pavasarį per 14d. laikotarpį. Nesulaukęs atsakymo, ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą, įspėdamas, kad atsakovui defektų nepašalinus, ieškovas bus priverstas pasamdyti kitus rangovus ir pateikti atsakovui sąskaitą už defektų ištaisymą. Kad defektų šalinimo darbai adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti, patvirtina ir ieškovo pateikti dokumentai: 2011-09-05 rangos sutartis, 2011-09-05 darbų sąmata, 2011-09-19 atliktų darbų aktas, 2011-09-27 mokėjimo nurodymas Nr. 09271440. Iš atliktų darbų akto matyti, kad defektai buvo šalinami 12 kv.m. plote, darbų atlikimo kaina - 3002,09 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad negavo apmokėjimo už namo dalies fasado remontą, esantį po balkonu. Teismas nurodė, kad peržiūrėjus visas PVM sąskaitas-faktūras ir sudėjus juose nurodytus plotus, gaunama 491,85 kv.m. suma, būtent už tokios apimties darbus ieškovas sumokėjo atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovo UAB ,,Tolana“ ir subsidiariai iš atsakovo A. P., kuris yra įmonės vadovas. Įvertinęs bylos įrodymus teismas konstatavo, kad, nėra pagrindo daryti išvados, kad įmonės nemokumą lėmė nesąžiningi juridinio asmens dalyvio – atsakovo A. P. veiksmai. Todėl ieškinį tenkino dalinai, ieškovui padarytą žalą priteisdamas iš atsakovo UAB ,,Tolana“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliaciniu skundu (2 t., 81–91 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priteisti iš UAB „Tolana“ ir subsidiariai iš A. P. 5152,84 Lt, t. y. 3002,09 Lt įsiskolinimo, 2150,75 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 144 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Visiškai nesvarbu, dėl kokios priežasties atsirado ieškovo pastato defektai, kadangi atsakovai buvo suteikę apeliantui statybos darbų garantiją, todėl nepriklausomai nuo defektų atsiradimo priežasties, jie turėjo ištaisyti savo darbų broką. Priežastys dėl ko atsirado statybos darbų brokas neturi jokio ryšio su apelianto prašymu taikyti subsidiarią atsakomybę A. P., kadangi tokios atsakomybės taikymas yra susijęs tik su atsakovo A. P. neteisėtų veiksmų įvertinimu, o ne su žalos atsiradimo priežastimi.

Šalies argumentai

2. Atsakovas A. P. pažeidė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str., kuris numato, kad už įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Nesudarydama privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų ir neteikdama jų VĮ „Registrų centras“ Šiaulių skyriui bei nepaviešindamas savo turimo turto, atsakovas A. P. sudarė grėsmę kreditorių teisiniams interesams tenkinti.

3. Teismo išvada, kad apelianto patirta žala nėra susijusi su atsakovo pavėluotu kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra visiškai nepagrįsta. Jei apeliantas būtų žinojęs apie bankroto bylos iškėlimą 2011 m. rugsėjo mėnesį, jis būtų apskritai nešalinęs defektų arba būtų ieškojęs būdų juos pašalinti pigiau, o taip pat žinodamas apie bankroto bylos iškėlimą, apeliantas nebūtų reiškęs ieškinio teismui ir patyręs bylinėjimosi išlaidų, kadangi žinotų, jog nėra jokios galimybės bylinėjimosi išlaidų prisiteisti.

4. Atsakovo A. P. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog jis pažeidė bendrąjį sąžiningumo principą, kadangi būdamas atsakovo UAB „Tolana“ vienasmeniu valdymo organu bei vienu iš pagrindinių juridinio asmens dalyviu, jis akivaizdžiai žinojo, kad rangos darbus atliko netinkamai. Tokie veiksmai, kai atsakovas A. P. sąmoningai nutraukė įsteigto juridinio asmens veiklą, bandė iškelti bendrovei bankroto bylą, siekdamas išvengti garantinių įsipareigojimų įvykdymo, akivaizdžiai laikytini nesąžiningi ir neatitinka gero verslo praktikos.

5. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, turėtų bendrovės vadovas.

6. Juridiniam asmeniui dėl įvairių priežasčių negalint įvykdyti prievolės, ją privalo įvykdyti nesąžiningas juridinio asmens dalyvis. Aplinkybė, ar juridinio asmens dalyvis buvo sąžiningas, sprendžiama pagal tai, ar jis nėra atlikęs veiksmų, kurie yra neteisėti, kalti ir turėjo įtakos tam, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės. Po nuostolių atsiradimo kreditoriui pareikalavus, kad nuostolius atlygintų pagrindinis skolininkas, ir šiam atsisakius arba kreditoriui per protingą terminą negavus atsakymo iš skolininko į pareikštą reikalavimą, atsiranda kreditoriaus reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo į subsidiariai atsakingą skolininką (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

7.Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš esmės, todėl ieškovui turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Tolana“ ir A. P. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas. Apeliantas UAB „Tikroji vaivorykštė“ neįrodė A. P. civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. A. P. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos ir neva neteisėtų A. P. veiksmų. Įrodymų, įrodančių, kad A. P., būdamas UAB „Tolana“ direktorius, siekė tyčia pažeisti UAB „Tikroji vaivorykštė“ interesus, apeliantas nepateikė. A. P. negalėjo numatyti, kad defektai ateityje gali atsirasti ir nesiekė tokiu būdu išvengti atsakomybės. Dėl tos priežasties tokių A. P. veiksmų negalima laikyti tyčiniais. Bankroto byla bendrovei „Tolana“ nebuvo iškelta, įmonė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi šiomis aplinkybėmis, siekdamas įrodyti A. P. neva neteisėtus veiksmus. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, A. P., kaip vadovo ir juridinio asmens dalyvio, civilinė atsakomybė negalima. Ieškinį patenkinus dalinai, ieškovui pagrįstai buvo priteista tik dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Išnagrinėjusi ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo A. P. atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino bei pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų teisiniais santykiais, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir, atmetęs A. P. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Naikinti šį teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė iš subsiadiarių atsakovų UAB „Tolana“ ir A. P. priteisti dėl broko šalinimo atsiradusią žalą.Byloje nustatyta, kad A. P. nuo UAB „Tolana“ įsteigimo yra šios įmonės vadovas-direktorius bei akcininkas, valdantis 50 procentų šios įmonės akcijų (1t.,127-128 b.l.) 2008-08-06 d. statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė “ ir UAB „Tolana” pagrindu atsakovas UAB „Tolana” vykdė atitinkamus statybos darbus , t.y. namo, adresu (duomenys neskelbtini), namo fasado ir tvoros rekonstravimo darbus(1 t., 8-10 b.l.).Garantinio termino ribose ieškovas nustatė atlikto darbo broką, t.y. 2011metų gegužės mėnesį nustatė dekoratyvinio tinko atšokimą, spalvos pakeitimą(1t., 17-18 b.l.). Atsakovui UAB „Tolana“ neištaisius atsiradusio broko, ieškovas juos ištaisė savo sąskaita, pasamdęs kitą įmonę, tuo dėl broko ištaisymo patyrė 3 002,09 Lt žalą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, priteisdamas nuostolius dėl broko šalinimo iš atsakovo UAB „Tolana“ , atmesdamas ieškinį atsakovui A. P..

Byloje kilo ginčas, ar A. P.,is kaip vadovas ir akcininkas, yra subsidiariai atsakingas ieškovui.

Apeliantas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą taikyti subsidiariąją atsakomybę atsakovui A. P., kuris yra vienasmeniu valdymo organu bei vienu iš dviejų juridinio asmens dalyviu. Patikslinęs reikalvimus, apeliantas prašė taikyti A. P. subsidiriąją atsakomybę, motyvuodamas, kad šis atliko neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidė bendrąjį sąžiningumo principą, būdamas vieninteliu juridinio asmens dalyviu bei vienasmeniu organu, atlikdamas rangos akivaizdžiai žinojo, kad darbus atlieka nekokybiškai, broko neištaisė, bandė iškelti įmonės bankroto bylą,o vėliau sąmoningai nutraukė juridinio asmens veiklą, siekdamas išvengti prievolų vykdymo.

Šiuo atveju ieškinį įmonės vadovui bei vienam iš dalyvių pareiškė ne įmonė, kuriai vadovauja atsakovas A. palubinskis. Nagrinėjamu atveju ieškovui įrodinėjant žalos atsiradimą dėl atsakovo , kaip įmonės vadovo bei bendrovės akcininko elgesio, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti ir vertinti atsakovo elgesį ir jo pasekmes ieškovo prašomos atlyginti žalos kontekste.Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė bendrojo sąžiningumo principą.

Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles, jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis-pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles yra numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikyti yra reikalinga nustatyti šias teisiškai reikšmingas sąlygas: nesąžiningus, neteisėtus ir kaltus juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirtą žalą; priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima ir prieš įmonės kreditorius.Fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, t.y. tuo atveju, kai įmonė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų.Taigi įmonės vadovo, kaip ir jos dalyvio atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio( CK 6.245 str.5 d.). Subsidiari civilinės atsaklomybės prievolė yra papildoma, aksesorinė.Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t.y. tada ir tiek, kiek neįvykdo pagrindinis skolininkas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimo motyvu, kad ieškovas neįrodė atsakovo A. P., kaip įmonės vadovo ir juridinio asmens dalyvio-akcininko neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, ką turėjo įrodyti ieškovas.Vadovo civilinė atsakomybė prieš ieškovą grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien ta aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriui. Nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti subsidiariąją atsakomybę ir juridinio asmens dalyvio atžvilgiu. Apeliantas, reikšdamas ieškinį atsakovui, grindė bendrojo sąžiningumo principo pažeidimu. Juridinio asmens dalyvio nesąžiningumas pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį suprantamas kaip juridinio asmens negalėjimo atsiskaityti su kreditoriumi priežastis, o negalėjimas traktuojamas teisine prasme. Kitaip tariant, kiekvienas neatsiskaitymas, esant pareigai sumokėti, laikytinas nesąžiningu elgesiu plačiąja prasme (lot. pacta sunt servanda) (CK 6.38 str. 1 d., 6.158 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Tačiau vien juridinio asmens neatsiskaitymo su kontrahentu fakto per maža tam, kad būtų galima priteisti skolą iš juridinio asmens dalyvio subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio papildoma civilinė atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles atsiranda dėl tokių dalyvio veiksmų, dėl kurių juridinis asmuo nebegali įvykdyti finansinių prievolių, t. y. nėra iš ko (turto) jas įvykdyti.Juridinio asmens vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Ieškovo pateikti įrodymai, įrodo, kad UAB „ Tolana“šiuo metu realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Pirmosios instancijos teismas nenustė nei atsakovo A. P. kaip įmonės vadovo ar įmonės dalyvio neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, su kuo teisėjų kolegija sutinka.

Apeliantas sąžiningumo pažeidimo principą grindė tuo, kad atsakovas A. P. , kaip vadovas akivaizdžiai žinojo, jog jo įmonė darbus atliko nekokybiškai ir siekdamas išvengti garantinių įsipareigojimų vykdymo, atleido visus įmonės darbuotojus, nutraukė veiklą, šiuo metu įmonė neturi turto, stengiasi išvengti įsipareigojimo apeliantui vykdymo.Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atlikdamas šiuos veiksmus įmonės vadovas siekė tyčia pažeisti ieškovo interesus, kad iš anksto žinojo, jog šie darbai bus atlikti nekokybiškai.Šie ieškovo teiginiai paremti jo subjektyvia nuomone.Nors ieškovas nurodo, kad šie darbai buvo baigti gruodžio mėnesį, tačiau atsakovas nurodo, kad jie buvo baigti lapkričio pabaigoje, tik sąskaita už darbus pateikta gruodžio mėn.Tačiau pats ieškovas neprieštaravo, kad šie darbai būtų atliekami tokiu metų laiku, nenutraukė ar nepareikalavo sustabdyti sutarties, todėl ir pats prisiėmė riziką(CK 6.689 str.2d.). Be to teismas ir nenustatė tikrosios defektų-tinko atšokimo priežasties, ieškinį tenkino, atsakovui neįrodžius, jog statinio fasado defektai atsirado ne dėl atsakovo įmonės kaltės. Nors A. P.

2009 metais ir sustabdė įmonės veiklą , o vėliau laikotarpyje nuo 2010-10-01 iki iki 2011 sausio 01 d. atleido darbuotojus , tačiau tai negali būti vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės, dėl garantijų įsipareigojimų vykdymo , nes atlikto darbo brokas konstatuotas tik 2011m. pavasarį, apie ką 2011-05 -05 ieškovas pretenzija pranešė atsakovui(1t,18 b.l.). Įmonės vadovas negalėjo iš anksto žinoti, kad šie darbai yra atlikti nekokybiškai, kad dėl to bus pareikštos pretenzijos.Be to ir nelogiška spręsti, kad dėl šios priežasties atsakovas būtų stabdęs įmonės veiklą, nes buvo užfiksuotas nedidelis broko kiekis, sudarantis 12 kv.m, o atsiradusi tiesioginė žala įvertinta tik 3002 Lt. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas siekdamas išvengti įsipareigojimo vykdymo, bandė įmonei kelti bankroto bylą, tačiau bylos duomenimis tai buvo atliekama kito juridinio amens iniciatyva(1t.,149 b.l.).Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Tolana“buvo atsisakyta kelti bankroto bylą,atsakovo įmonei sumokėjus skolą bylą keliančiam juridiniam asmeniui, neišsprendus klausimo dėl bankroto bylos kėlimo pagrįstumo. Nors įmonė neturi nekilnojamo turto, tačiau kaip patvirtina bylos duomenys, atitinkamais atvejais įmonė turi galimybę sumokėti skolas.Atsakovo vadovaujama įmonė šiuo metu nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ji gali atgaivinti ūkinę veiklą. Įmonės veiklos sustabdymas, neturint tam tikru metu galimybės dėl finansinių ar ekonominių priežasčių toliau vykdyti ūkinės veiklos , siekiant, kad neatsirastų įsiskolinimai kreditoriams, nėra neteisėtas veiksmas.Teismas nenustatė, kad atsakovo įmonė yra nemoki,turi kreditorių, ieškovas ir neįrodinėjo šių aplinkybių, neprašė išreikalauti dokumentų.Atsakovo veiksmai vykdant ūkinę veiklą vertintini ne kaip tyčiniai ar didelis neatsargumas, bet kaip ūkinės komercinės veiklos rizika.Apeliantas baigiamosiose pirmosios instancijos teisme rėmėsi aplinkybe dėl nesąžiningų veiksmų, kad atsakovas A. P. kaip įmonės vadovas neiškėlė bankroto bylos vadovaujamai įmonei,neteikia įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų,kuo prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau ieškovas neįrodė, kad yra įmonės nemokumas, kad dėl A. P. veiksmų išaugo skolos ir kad dėl sumažėjo galimybė gauti didesnį savo reikalavimo patenkinimą.

Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kaip juridinio asmens vadovas ar dalyvis elgėsi nesąžiningai , atlikdamas statybos darbus, kad kokiais nors savo veiksmais pablogino įmonės turtinę padėtį tiek, kad ši negalėtų atsiskaityti su kreditoriumi(atsakovu), į bylą nepateikta. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad esant neįrodytam atsakovo A. P. veiksmų nesąžiningumo faktui bei įmonės negalėjimui vykdyti sutartinių įsipareigojimų, priežastinio ryšio,t.y. nesant visų subsidiarios atsakomybės taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti šiam asmeniui subsidiarios atsakomybės ir subsidiariai priteisti iš jo skolą bei palūkanas ieškovui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų ieškovui.

Apeliantas skunde remiasi eile kasacinio teismo nutarčių, t.y. 2012-02-01 Nr.3K-3-19/2012, 2011-03-25 Nr.3K-3-130/2011 ir kt. Apeliantas turi nurodyti ne tik konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, jose pateiktus išaiškinimus aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįsti galėjimą jomis remtis nagrinėjamoje byloje, jo nurodomų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylų konkrečių faktinių aplinkybių esminį panašumą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. F. A. K. , bylos Nr. 3K-3-9/2006, kt.). Daugumoje šių bylų , kaip antai 2011-03-25 nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-130/2011, 2012-02-01 Nr.3K-3-19/2012,buvo iškeltos ne pagal kreditorių, bet pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ieškinį, jomis vadovautis sprendžiant dėl tinkamos reikalavimų atlyginti žalą procesinės įgyvendinimo formos galima tik analogiškose bylose.Kadangi apeliantas remiantis faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė nurodytų kasacinio teismo nutarčių taikymo nagrinėjamoje byloje taikymo galėjimo, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Netenkinus apeliacinio skundo,netenkintinas ir apelianto reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. P. priteisimo dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.Nors apeliantas nurodo, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos ir priimant sprendimą priteisti nuostolius tik iš atsakovo UAB „Tolana“, tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos motyvais šioje sprendimo dalyje. Ieškovo apeliaciniame skunde prašomos papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidos yra patirtos dėl patikslinto ieškinio paruošimo. Šiuo pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo buvo papildomai įtrauktas naujas atsakovas, t.y. A. P..Ieškovo papildomos išlaidos dėl įrodymų rinkimo, pareiškimo paruošimo išlaidos atsirado dėl reikalavimų pateikimo naujam atsakovui–A. P..Kadangi ieškinys atsakovo A. P. atžvilgiu netenkintas, todėl teismas pagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93str.2 d., 98 str.).

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovui A. P. priteistinos jo turėtos advokato pagalbai apmokėti 200 Lt bylinėjimosi išlaidos (2 t.,126 b.l.) (CPK93 str. 2 d.,98 str.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m.balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Tikroji vaivorykštė” 200 Lt(du šimtus litų ) atsakovui A. P. atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėBirutė Simonaitienė