Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-11-05 · Administracinė byla Nr. P-492-87-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
P-492-87-14
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
R. J., A. J., V. P., I. G., J. B., Z. L., T. B., V. L., E. C., M. V., R. V., M. B., J. T., M. A. T., J. N., J. R., E. V., E. R., A. R., M. Ž., S. B., G. D., H. D., D. G., T. K., A. F., J. K., O. T., M. J., G. L., S. R., F. R., Z. B., I. U., A. B., P. B., I. T., J. S., J. A., S. M., V. R., L. D., A. Ž., A. K., Č. S., D. M., J. V., L. P., A. V., S. L., Z. G., J. Ž., E. Ž., J. G., R. M., D. T., L. C., D. J., J. M.
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P492-87/2014Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-625/2014 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J., A. J., V. P. (V. P.), I. G., J. B., Z. L., T. B., V. L., E. C., M. V., R. V. (R. V.), M. B., J. T. (J. T.), M. A. T. (M. A. T.), J. N., J. R. (J. R.), E. V., E. R., A. R., M. Ž., E. R. (E. R.), S. B. (S. B.), V. L. (V. L.), J. B. (J. B.), G. D., S. B., H. D., D. G. (D. G.), T. K., D. G., A. F. (A. F.), J. K., I. G., O. T., M. J., G. L., S. R., F. R., Z. B., I. U., A. B., P. B., M. B., I. T., J. S., J. A., S. M., V. R. (V. R.), L. D., A. Ž., A. K., Č. S., J. S. (J. S.), D. M., R. J., J. S., J. N., J. V., L. P., A. V., S. L., Z. G., J. Ž. (J. Ž.), E. Ž., J. G., R. M., D. T., L. C., D. J., J. M. (J. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį patikslino (IV t., b. l. 4–6), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-737 (toliau – ir NŽT Vilniaus skyriaus Sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2012 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2059 (toliau – ir NŽT Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT suformuotame žemės sklype Nr. 16 (0,2200 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini), atkurti nuosavybės teises S. J. vardu, iš viso į 0,1331 ha žemės ploto žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuri dar liko neatkurta pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217. Skunde nurodė, kad yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės S. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jo skundą, administracinėje byloje Nr. I-251-171/2010, priėmė 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo NŽT atkurti S. J. nuosavybės teises, iš viso į 0,4995 ha žemės ploto dalį, paskirstant jai tenkančias žemės plotų dalis žemės sklypuose Nr. 10, 23, 32, 34, suformuotose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480, patvirtintu teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio detaliuoju planu, apskaičiuojant proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios grąžinti žemės plotą, kuriems dar liko neatkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217. NŽT, vykdydama teismo sprendimą, 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 49S-631 atkūrė S. J. nuosavybės teises į 0,4995 ha žemės, žemės sklypuose Nr. 10, 34, 23, 32. Iš viso S. J. turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,6326 ha žemės, į 0,4995 ha nuosavybės teisės jau yra atkurtos, taigi nuosavybės teisės vis dar nėra atkurtos į 0,1331 ha. Paaiškino, kad 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-311 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 30-1684 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ buvo suformuotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Nr. 6 (0,1918 ha ploto) bei pažymėjo, kad atlikus preliminarius skaičiavimus šiame žemės sklype pareiškėjui tenkanti žemės dalis yra 0,0074 ha. Nesutikdamas su jam tenkančia žemės dalimi, pareiškėjas 2012 m. kovo 23 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises tarp pretendentų, kuriems dar liko neatkurtos nuosavybės teisės pagal VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, t. y. proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusį grąžinti žemės plotą. 2012 m. balandžio 20 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-737 pateikė tą pačią informaciją, kuri buvo pateikta 2011 m. kovo 12 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-311 ir visiškai nemotyvuotai atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė NŽT direktoriui, kuris 2012 m. spalio 31 d. sprendimu (atsakymu) Nr. 1SS-(7.5)-2059 skundo netenkino. Pažymėjo, kad su priimtais NŽT Vilniaus miesto skyriaus bei NŽT direktoriaus sprendimais nesutinka, mano, kad jie priimti nesilaikant įstatymų bei administracinių teismų formuojamos praktikos. Jam tenkantis žemės dalies plotas (0,0074 ha) ir yra apskaičiuotas išdalijant suformuoto žemės sklypo plotą visiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, o ne turintiems pirmumą, kuriems dar liko neatkurtos nuosavybės teisės pagal VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties motyvuojamoje dalyje pažymėjo, jog suformavus naujus žemės sklypus, pretendentai, kurie buvo pasirinkę žemės sklypo dalis, patvirtintas 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-217, ir kuriems nuosavybės teisės visiškai nebuvo atkurtos, turi pirmumo teisę nuosavybės teisių atkūrimui prieš kitus pretendentus. Taip pat nurodė, kad 2012 m. birželio 29 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1329 buvo suformuotas 0,2200 ha ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o jis turi pirmumo teisę nuosavybės teisių atkūrimui prieš kitus pretendentus, prašo įpareigoti nuosavybės teises į likusį neatkurtą žemės plotą atkurti šiame žemės sklype.

Atsiliepimas

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (II t., b. l. 185–190, IV t., b. l. 127–135) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad S. J. vardu nuosavybės teisės turi būti atkurtos į 2,7325 ha (2,6095 ha žemės plotą, esantį Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei į 0,1230 ha žemės plotą, esantį Vilniaus miesto savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje). Iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime išliko rėžinė žemės valdymo sistema, todėl, vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 6 d. atliko (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografiją bei su tuo susijusią medžiagą 2003 m. liepos 31 d. raštu Nr. 31/03/17-1963 pateikė Administracijos direktoriui, prašydamas nustatyti, kokį žemės plotą galima grąžinti natūra ir nustatyti žemės sklypų ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus, organizuoti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus. Pažymėjo, kad pretendentų į (duomenys neskelbtini) kaimo žemę, esančią Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 2004 m. spalio 5 d. susirinkime piliečiams buvo paaiškinta tvarka, pagal kurią galimas nuosavybės teisių atkūrimas į šioje vietoje natūra grąžintinus žemės sklypus, suprojektuotus žemės sklypus. Už A. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę S. J. buvo paskirta 0,5560 ha ploto dalis žemės sklype Nr. 14 ir 0,0776 ha ploto dalis žemės sklype Nr. 15, suformuotuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 patvirtintu teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvių detaliuoju planu. Atsižvelgiant į tai, kad VAVA nebuvo pateikti žemės sklypo Nr. 14 kadastriniai matavimai bei į tai, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A51-9261-(2.5-MPD-0) informavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai Nr. 14 ir Nr. 15 yra rekreacinėje teritorijoje, sprendimai dėl minėtų žemės sklypų grąžinimo piliečiams priimti nebuvo. Nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 14 d., 2010 m. sausio 29 d., 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymais buvo suformuoti laisvi (neužstatyti) natūra grąžintini žemės sklypai buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime: 4 žemės sklypai prie (duomenys neskelbtini) (Nr. 1 – plotas 2,5000 ha, Nr. 2 – plotas 0,6001 ha, Nr. 3 – plotas 0,2347 ha, Nr. 4 – plotas 0,9500 ha), 2 žemės sklypai (duomenys neskelbtini)g. (Nr. 1 – plotas 1,5750 ha, Nr. 2 – plotas 2,2680 ha) ir 1 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) sk. (Nr. 6 plotas – 0,1918 ha). (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų susirinkime 2012 m. kovo 23 d. pretendentams buvo pateikti minėtų grąžintinų natūra žemes sklypų planai ir pasiūlyta apsispręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pateiktus laisvos (neužstatytos) žemės plotus. Pareiškėjas, pretendentas H. D. bei pretendentės V. Č. įpėdinės atstovas, neišreiškė valios dėl suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypo dalių ir išėjo iš susirinkimo. Pretendentų balsų dauguma, išreikšta raštu („už“ raštu balsavo 43 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai), nutarta suformuotus laisvus (neužstatytus) žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje grąžinti natūra proporcingai likusiam atkurti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise su kitais rėžinio kaimo pretendentais. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Tvarka ir nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimas įvykdytas, todėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimas (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo pretendentams, tarp jų ir S. J., bus sprendžiamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Tvarkos 34 ir 1061 punktų nuostatomis. Taigi, tiek S. J., tiek kitiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, kurie pateikė dokumentus atkurti nuosavybės teises iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje turi būti grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Pažymėjo, kad 2012 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų susirinkime informacija apie Administracijos direktorius 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329 suformuotą ir natūra grąžintiną 0,2200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo pristatyta, nes sklypas suformuotas vėliau nei vyko susirinkimas. Taip pat preliminariai neapskaičiuota S. J. grąžinti natūra tenkanti 0,2200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Be to, pareiškėjo ginčijamuose sprendimuose nenagrinėtas nuosavybės teisių S. J. vardu atkūrimo Administracijos direktorius 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329 suformuotame žemės sklype klausimas.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. J., I. G. ir O. T. pateikė atsiliepimus (III t., b. l. 69, IV t., b. l. 162), kuriais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi ir nurodo, kad turi pirmumo teisę nuosavybės teisių atkūrimui prieš kitus pretendentus į 0,1331 ha žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kadangi nutartyje to nėra paminėta. R. A. įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Tvarkos 34 punktu, ir teigė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai, kurie pateikė dokumentus atkurti nuosavybės teises iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, turi lygiai tokias pačias teises, į laisvą (neužstatytą) žemę šioje miesto teritorijos dalyje kaip ir S. J., todėl žemė turi būti grąžinta natūra pretendentams, taip pat ir S. J., proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Pareiškėjo skunde nurodyti prašymai pažeidžia proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir visų pretendentų į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę lygiateisiškumo principą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (V t., b. l. 112?118) pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-737 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2059. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises S. J. vardu pirmumo teise pareiškėjo pasirinktame suformuotame žemės sklype iš viso į 0,1331 ha žemės ploto žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuri dar liko neatkurta pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-21.

Teismas apibendrino byloje nustatytas faktines aplinkybes, rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 1061 punktu. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 konstatavo, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-217 buvo paskirstytos žemės sklypų, piliečiams turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, dalys. Šiuo įsakymu S. J. buvo nustatyta priklausanti žemės sklypo dalis, į kurios neatkurtą dalį šiuo metu pretenduoja pareiškėjas. Minėtas įsakymas nebuvo nuginčytas ar pakeistas pareiškėjo nenaudai, todėl jis yra privalomas atsakovui ir turi būti vykdomas. Teismas taip pat konstatavo, kad pretendentė V. Č. turi teisę pretenduoti į tuos žemės sklypus, kurie nustatyti detaliuose planuose, apimančiuose (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją ir kurių dar nepatvirtinti gražintinų natūra pretendentams žemės sklypų planai bei turi būti sudaryta pirmumo teisė pasirinkti naujai suformuotą sklypą, nes jos teisė į nuosavybę nebuvo pradėta realizuoti lyginant su kitais pretendentais, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės. Šioje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad suformavus naujus žemės sklypus, tokia teisė lieka ir kitiems pretendentams, kurie pasirinko žemės sklypo dalis patvirtintas 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-217, bet nuosavybės teisės pilnai nebuvo atkurtos, o taip pat asmenims, tapusiems pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą po 2004 m. spalio 5 d. pretendentų susirinkimo (t. I, b. l. 67–70). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad minėtoje administracinėje byloje, kaip ir šioje, buvo sprendžiamas klausimas dėl S. J. nuosavybės teisių, kurios ne visiškai buvo atkurtos pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, atkūrimo, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje turi būti remiamasi faktiniais ir teisiniais aspektais, kurie nustatyti įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011. Teismas pažymėjo, kad S. J. vardu nuosavybės teisės pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217 nebuvo visiškai atkurtos (liko neatkurta 0,1331 ha), todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais, daryta išvada, kad pareiškėjas V. J. turi pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises S. J. vardu pasirenkant naujai suformuotą sklypą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad NŽT Vilniaus skyriaus Sprendimas ir NŽT Sprendimas naikintini kaip nepagrįsti. Pažymėta, kad 2012 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo pretendentų susirinkime informacija apie Administracijos direktorius 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329 suformuotą ir natūra grąžintiną 0,2200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo pristatyta, nes sklypas suformuotas vėliau nei vyko susirinkimas. Duomenų, kad šiame sklype būtų preliminariai apskaičiuota S. J. grąžinti natūra tenkanti dalis, nepateikta, nei pareiškėjas, nei kiti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai neinformuoti apie jiems preliminariai tenkančias ir grąžintinas natūra šio sklypo dalis. Iš pareiškėjo skundų NŽT ir NŽT Vilniaus skyriui (t. I, b. l. 8, 12–13) turinio teismas nustatė, jog jis į atsakovą nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. J. vardu Administracijos direktorius 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329 suformuotame žemės sklype. Pareiškėjas siekė, kad nuosavybės teisės jam pirmumo teise būtų atkurtos Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 30-1684 suformuotame 0,1918 ha sklype Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini) skersgatvyje, o savo valios atsakovui, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos Administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329 suformuotame ir natūra grąžintiname 0,2200 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neišreiškė. Teismas darė išvadą, kad nėra kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo pasirinktame sklype. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises S. J. vardu suformuotame žemės sklype Nr. 16 (0,2200 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini), iš viso į 0,1331 ha žemės ploto žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuri dar liko neatkurta pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217 tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovą atkurti nuosavybės teises S. J. vardu pirmumo teise pareiškėjo pasirinktame suformuotame žemės sklype iš viso į 0,1331 ha žemės ploto žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuri dar liko neatkurta pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-21.

III.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 163?169), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pateikė šiuos argumentus: 1) Įpareigodamas Tarnybą atkurti nuosavybės teises S. J. vardu pirmumo teise pareiškėjo pasirinktame suformuotame žemės sklype, iš viso į 0,1331 ha žemės ploto žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuri dar liko neatkurta pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-21, teismas išėjo už pateikto reikalavimo ribų, tuo pažeisdamas dispozityvumo principą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tokio reikalavimo nereiškė. Toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir atsakovai dėl jo nepriėmė valinio sprendimo. 2) Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 motyvuojamąja dalimi, netinkamai taikė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turi pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises S. J. vardu pasirenkant naujai suformuotą sklypą. Rėmėsi Tvarkos 106¹ punktu ir teigė, kad pretendentai gali susitarti kokiomis dalimis ir kokiame žemės sklype (žemės sklypuose) turėtų būti grąžinama žemė natūra, tačiau pretendentai negali susitarti, kad būtų sumažinta bet kuriam jų grąžinamos žemės dalis lyginant su kitais pretendentais, nesant aiškiai išreikštos pretendento valios. 2012 m. kovo 23 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų susirinkime buvo nutarta septynis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais suformuotus laisvus (neužstatytus) žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje grąžinti natūra proporcingai likusiam atkurti plotui bendrosios nuosavybės teise su kitais rėžinio kaimo pretendentais. Pretendentai nenusprendė, kad pareiškėjo motinai ir kitiems pretendentams nuosavybės teisės turi būti atkurtos pirmumo teise, nes jiems jos dar neatkurtos pagal 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217. Įvertinus likusį pagal minėtą įsakymą neatkurtą žemės plotą, nuosavybės teisų atkūrimą pagal šį įsakymą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-251-171/2010 ir 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2965-198/2010, nuosavybės teisių atkūrimas procentas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams yra nevienodas.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys M. J. ir O. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (V t., b. l. 178?179), kuriuo prašė tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Tvarkos 34 punktu, įpareigoti atsakovą kuo skubiau ginčijamą žemės sklypą perduoti nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, klaidingai rėmėsi res judicata principu, nes netinkamai išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 pripažino pareiškėjo melagingai pateiktą informaciją faktiniai ir teisiniais aspektais, kurių nebereikia įrodinėti. Minėtoje nutartyje nėra nurodyta, kad S. J. turi pirmumo teisę nuosavybės teisių atkūrimui prieš kitus pretendentus į 0,1331 ha žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Todėl teismas darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turi pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises S. J. vardu pasirenkant naujai suformuotą sklypą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeitė. Sprendimo dalį, kuria pareiškėjo V. J. skundas buvo patenkintas iš dalies ir buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 49SFN-(14.49.104)-737 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-2059, taip pat atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotas atkurti nuosavybės teises S. J. vardu pirmumo teise pareiškėjo pasirinktame suformuotame žemės sklype iš viso į 0,1331 ha žemės ploto žemės sklypo dalį, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuri dar liko neatkurta pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-21, panaikino ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Įvertinusi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011, turinį, apeliacinės instancijos teismo kolegija sutiko, kad teismas pripažino tam tikrą S. J. pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Tokia pirmumo teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, numatančiame, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kuriose buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo. Pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje, pasisakydamas dėl S. J. pirmenybės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą prieš V. Č., būtent ir rėmėsi aptarta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostata, atsižvelgdamas į tai, kad S. J. buvo įtraukta kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. V-217, kuriuo buvo paskirstyti pretendentams tuo laikotarpiu suformuoti laisvos žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Tačiau akcentavo, kad šiuo metu nagrinėjamoje byloje yra nustatytos kitos faktinės aplinkės, o būtent žemės sklypas, į kurį pageidauja atkurti nuosavybės teises S. J., yra suformuotas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329. Šis žemės sklypas nebuvo ir nėra įtrauktas į sąrašą žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. V-217, todėl S. J. jokios pirmenybės kitų pretendentų atžvilgiu, į žemės sklypą, suformuotą ir patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329, neturi. Tokia išvada daryta atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog kuris nors esamas pretendentas į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus po nurodyto (2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 30-1329) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintino natūra žemės sklypo plano patvirtinimo priėmimo (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. J. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą ir patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329, atkurtinos bendrais Lietuvos Respublikos žemės reformos bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatomais pagrindais, proporcingai likusiam atkurti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise su kitais rėžinio kaimo pretendentais. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktus įrodymus, taip pat prijungtoje administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 teismų priimtus procesinius sprendimus bei joje esančiu įrodymus konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą bei panaikino atsakovų sprendimus ir nepagrįstai įpareigojo atlikti atitinkamus viešojo administravimo veiksmus. Todėl tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, panaikinant jo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestas.

V.

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-625/2014 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t. y., kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-625/2014 prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarčiai, priimtai analogiškoje administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011, todėl nėra užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas. Pareiškėjas tvirtina, kad nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl S. J. nuosavybės teisių, kurios ne visiškai buvo atkurtos pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-217, atkūrimo. Todėl mano, kad LVAT, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A525-625/2014, turėjo remtis išaiškinimais, kurie buvo pateikti įsiteisėjusiame LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011, kurioje, be kita ko, buvo išaiškinta, jog V. Č. turi teisę pretenduoti į tuos žemės sklypus, kurie numatyti detaliuose planuose, apimančiuose (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją ir kurių dar nepatvirtinti gražintinų natūra pretendentams žemės sklypų planai bei turi būti sudaryta pirmumo teisė pasirinkti naujai suformuotą sklypą, nes jos teisė į nuosavybę nebuvo pradėta realizuoti lyginant su kitais pretendentais, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės. Suformavus naujus žemės sklypus, tokia teisė lieka ir kitiems pretendentams, kurie pasirinko žemės sklypo dalis, patvirtintas 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-217, bet nuosavybės teisės pilnai nebuvo atkurtos, o taip pat asmenims, tapusiems pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą po 2004 m. spalio 5 d. pretendentų susirinkimo. Atsakovas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka privalo pranešti piliečiui apie galimybę grąžinti žemės sklypą natūra. Teismo argumentą, kad administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 buvo ginčas tik dėl pirmumo teisės tik su V. Č. laiko nepagrįstu ir mano, kad abiejose bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl pirmumo teisės prieš visus pretendentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011 buvo nagrinėjamas V. Č. apeliacinis skundas ir sprendžiama dėl šios pretendentės nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, buvusio (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo teritorijoje. Šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. Č. pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą tapo po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. sprendimo, kuriuo jai buvo atnaujintas terminas pateikti nuosavybes teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, ir remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kuriose buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo, nusprendė, kad V. Č. turi teisę pretenduoti į tuos žemės sklypus, kurie numatyti detaliuose planuose, apimančiuose (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją ir kurių dar nepatvirtinti gražintinų natūra pretendentams žemės sklypų planai bei turi būti sudaryta pirmumo teisė pasirinkti naujai suformuotą sklypą, nes jos teisė į nuosavybę nebuvo pradėta realizuoti lyginant su kitais pretendentais, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės. Teismas taip pat pažymėjo, kad suformavus naujus žemės sklypus, tokia teisė lieka ir kitiems pretendentams, kurie pasirinko žemės sklypo dalis patvirtintas 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-217, bet nuosavybės teisės pilnai nebuvo atkurtos, o taip pat asmenims, tapusiems pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą po 2004 m. spalio 5 d. pretendentų susirinkimo.

Administracinėje byloje Nr. A525-625/2014 buvo sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo pirmumo teise atkurti nuosavybės teises S. J. vardu į žemės plotą, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Nuosavybės teisės į S. J. priklausančią žemės sklypo dalį, turėjo būti atkurtos remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-217, kuriuo buvo patvirtinti detalieji planai. Tačiau nuosavybės teisės į teritorijas, suplanuotas minėtu įsakymu, buvo atkurtos nevisiškai. Administracinėje byloje Nr. A525-625/2014 nustatytas faktas, jog žemės sklypas, į kurį pageidaujama atkurti nuosavybės teises S. J. vardu, yra suformuotas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329. Konstatuota, kad šis žemės sklypas nebuvo ir nėra įtrauktas į sąrašą žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. V-217, todėl S. J. jokios pirmenybės kitų pretendentų atžvilgiu, į žemės sklypą, suformuotą ir patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1329, neturi.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administracinės bylos Nr. A525-625/2014 ir administracinės bylos Nr. A261-2317/2011 faktinės aplinkybės skiriasi, pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą V. Č. ir S. J. nebuvo tokioje pačioje faktinėje ir teisinėje padėtyje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. A525-625/2014 buvo nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos administracinėje byloje Nr. A261-2317/2011.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A525-625/2014 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVirginija Volskienė