Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-2031-638/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2016-10-26
Bylos Nr.: 2A-2031-638/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01655-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas, Diana Labokaitė
Ieškovas: G. V. U., I. U., J. U.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: E. T., V. L.

Civilinė byla Nr. 2A-2031-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01655-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos; 2.4.1.3.; (S) 2.1.2.6.; 2.6.2.8.

Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. U. atstovo advokato R. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. V. U., I. U. ir J. U. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys E. T., V. L., notarės - N. M., D. K. ir V. P., dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto dalių nustatymo, turto grąžinimo, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą priimti palikimą teisėtumo (CK 5.57 straipsnis), ieškinio senaties terminus reglamentuojančių teisės normų ( CK 1.124, 1.125 straipsniai) aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovės patikslintame ieškinyje prašė teismo: 1) atnaujinti praleistą terminą turto dalių nustatymui po santuokos nutraukimo paduoti; 2) pripažinti, kad ½ buto ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) yra G. V. U., o kita ½ buto - J. V. U. asmeninė nuosavybė; 3) atnaujinti terminą ieškovėms J. U. ir I. U. priimti palikimą po J. V. U. mirties, ir atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą dėl Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 2004-01-27 Nr. 2-472 panaikinimo; 4) panaikinti 2004-01-27 Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2-472, kurio pagrindu valstybei nuosavybes teise perėjo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 5) grąžinti nusavintą turtą natūra, t. y. atsakovui nuperkant ieškovėms analogiškos vertės butą Jonavos mieste, 6) atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais šių sandorių: 2005-03-15 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1686 ir 2011-06-19 dovanojimo sutarties Nr. VP-2718, kurių pagrindu P. T., E. T. ir V. L. įgijo nekilnojamąjį turtą-butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini); 7) pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius: 2005-03-15 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1686 ir 2011-06-19 dovanojimo sutartį Nr. VP-2718, kurių pagrindu P. T., E. T. ir V. L. įgijo nekilnojamąjį turtą butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini); 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 1985-01-75 G. V. U. susituokė su J. V. U. ir jiems santuokoje gimė dvi dukterys – J. ir I. U.. G. V. U. su sutuoktiniu 1995 m. rugsėjo 22 d. nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) G. V. U. santuoka buvo nutraukta, bendrai įgytas turtas nebuvo padalintas. J. V. U. 1997 m. spalio 15 d. mirė, ieškovė jį palaidojo savo lėšomis. Po patirtų išgyvenimų, t. y žuvus sūnui iš pirmosios santuokos ir staiga mirus buvusiam sutuoktiniui, su kuriuo ir po santuokos nutraukimo palaikė gerus santykius, ieškovė G. V. U. susirgo sunkia psichikos liga, dažnai gydėsi ligoninėse, o ir išėjusi iš ligoninės, dėl ligos nevaldė savo veiksmų. Jai 1997 m. lapkričio 26 d. buvo nustatytas invalidumas, nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. ji pripažinta nedarbinga neterminuotai. Dėl sunkios ligos ieškovė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių dukrų vardu po jų tėvo mirties nesikreipė. Tik 2012 metų pabaigoje, kiek pagerėjus sveikatai, sužinojo, kad notarė N. M. 2004 m. sausio 27 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2-472, kuriuo visą mirusio J. V. U. turtą, t. y. butą, kurio ½ priklausė jai, paveldi valstybė. Atsakovė šį butą 2005 m. kovo 15 d. pardavė P. T., o pastarajam 2009 m. sausio 06 d. mirus, ½ buto dalis, pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VP-2714, išduotą 2011 m. birželio 9 d., atiteko V. L.. E. T. savo ½ buto dalį 2011 m. birželio 9 d. padovanojo V. L. - dovanojimo sutartimi Nr. VP-2718. Ieškovė yra įsitikinusi, kad dėl šios svarbios aplinkybės - sunkios ligos, terminas turtui padalinti turi būti pratęstas. Jos dukros buvo nepilnametės, ji dėl sveikatos problemų, kaip įstatyminė jų atstovė, negalėjo ir nesugebėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo dukroms. Dukros dėl informacijos neturėjimo (apie tai, kad po jų tėvo mirties buvo likęs turtas, kurį jos galėjo paveldėti, sužinojo tik prasidėjus teismo procesui), nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, todėl joms turėtų būti atnaujintinas terminas palikimui po jų tėvo mirties priimti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ligos ir senyvas amžius neįrodo, jog būtent šie faktoriai suponavo ieškovės neveikimą, nes antra invalidumo grupė jai suteikta nuo 1997-11-26 iki 1998-01-01 dėl bendro susirgimo. Nedarbinga ji yra pripažinta nuo 2008-05-20 iki 2011-07-05, specialiųjų poreikių lygis nustatytas nuo 2012-04 iki 2013-07-10. Šios faktinės aplinkybės liudija ilgą laiką trukusį ieškovės nerūpestingumą ir atidumo stoką. Ieškovė nurodo, jog nevaldė savo veiksmų, tačiau J. V. U. mirties dieną dukterims buvo 10 ir 11 metų, ir jeigu ieškovė būtų pripažintina neveiksnia ir negalėjusia įgyvendinti savo teisių ir pareigų, nebūtų galėjusi rūpintis savo vaikais. Duomenų apie globėjo paskyrimą ieškovei ar jos vaikams nėra. Ieškovė jokiais įrodymais nepatvirtina aplinkybių, kada sužinojo apie pažeistas teises. Nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (2004-01-27) iki ieškinio pateikimo Jonavos rajono apylinkės teismui (2013-07-09), t. y. per 9 metus nei ieškovė, nei J. U. ir I. U. negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apginti. Teismo posėdžio metu atstovė atsiliepime nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, jog praleistas per didelis terminas ieškiniui pateikti. Ieškovė G. V. U. per šį laikotarpį atliko veiksmus, kurių be jos pačios atlikti neįmanoma, t. y. atsidarė banko sąskaitas, vertėsi individualia veikla, 2010 metais paveldėjo mamos turtą, todėl žinojo, kaip tai atliekama. Šios aplinkybės patvirtina, kad apie pažeistas teises G. V. U. sužinojo daug anksčiau, todėl prašė taikyti ieškinio senatį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl turto dalių po santuokos nutraukimo nustatymo teismas nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 4 dalimi, reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnis numatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Kadangi ištuoka buvo įregistruota 1997 m. liepos 18 d. (1 t., b. l. 24) teismas konstatavo, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, ieškinio senatis turtui pasidalinti baigėsi 2000 m. liepos 18 d. Ieškovė, siekdama, kad būtų nustatyta jos ½ dalis ginčo bute, ieškinį teisme turėjo pareikšti iki 2000 m. liepos 18 d., tačiau šį trejų metų terminą praleido net trylika metų. Prašydama atnaujinti terminą dėl savo reikalavimo praėjus 17 metų po santuokos nutraukimo, ieškovė G. V. U. kaip priežastį nurodė, kad sirgo sunkia psichikos liga, dažnai gydėsi ligoninėse, o po gydymosi ligoninėje dėl ligos nevaldė savo veiksmų. Teismas nustatęs aplinkybių visumą, vertinant jas sistemiškai su ekspertizės išvadomis, padarė išvadą, kad ieškovės G. V. U. ligos remisija tęsėsi daugiau nei 10 metų, per kuriuos ieškovė nors ir sirgo psichine liga, tačiau gebėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas vertino, kad ieškovės G. V. U. liga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas padarė išvadą, kad ji savo teisių atžvilgiu buvo nepakankamai rūpestinga, todėl sprendė, kad jai ieškinio senaties termino atnaujinti santuokiniam turtui padalinti nėra pagrindo.

Dėl ieškovių J. U. ir I. U. reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti teismas nurodė, kad ieškovės G. V. U. ryšys su dukterimis nebuvo nutrūkęs, ji lankėsi pas dukrą, gyvenančią užsienyje, ir palaikė ryšius su Vilniuje gyvenančia dukterimi. Ieškovės J. ir I. U. yra jaunos, išsilavinusios, kliūčių, sutrukdžiusių joms sužinoti apie paveldėtą turtą ir kreiptis į notarinę kontorą ar teismą dėl paveldėjimo nenustatyta. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti sulaukusios pilnametystės, atitinkamai J. U. – (duomenys neskelbtini)., I. U. – (duomenys neskelbtini), jeigu jos būtų buvusios pakankamai apdairios ir rūpestingos, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. I. J. U. ir I. U. yra praleidusios tiek CK 5.8 straipsnyje numatytą sutrumpintą, tiek CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrą dešimties metų senaties terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo, nenustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovės G. V. U. atstovas advokatas R. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad G. V. U. savo teisių atžvilgiu buvo nepakankamai rūpestinga ir visiškai ignoravo vieną esminių aplinkybių, dėl ko G. V. U. praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, t. y. psichinę ligą, kuri nulėmė tai, kad tam tikru laikotarpiu ieškovė netgi negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti. Teismas vieną pagrindinių byloje esančių įrodymų - teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 84TPK-37/2016, kuriuo nustatyta, kad G. V. U. nuo 1997-10-15 iki 2013-07-03 konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - F 20.0 (paranoidinė šizofrenija), nelaikė patikimu įrodymu. Teismas nesivadovavo aiškiai suformuluota teismo psichiatrinės ekspertizės išvada.

8.2 Remiantis liudytojų parodymais ir atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą galima atsakyti į klausimą, kaip ieškovei pavyko sergant sunkia liga neprarasti motinystės teisių. Ieškovės nepilnametėmis dukromis rūpinosi ieškovės motina, seserys, ieškovės kaimynės, galbūt dėl to, kad mergaitės buvo prižiūrėtos, niekam ir nekilo reikalo kreiptis į atitinkamas tarnybas, kad ieškovei dėl ligos būtų apribotos motinystės teisės. Ieškovės motina ir sesuo rūpinosi ir pačia sergančia ieškove. Dėl šios priežasties ieškovė G. V. U. vykdavo gydytis, esant reikalui kreipdavosi į atitinkamas institucijas dėl pamestų dokumentų, atvykdavo gydytis stacionariam gydymui. Viso to ieškovė pati nebūtų dariusi, jei šalia nebūtų buvę artimųjų giminaičių, kurie labai rūpinosi ieškove, jos gerbūviu, sveikata ir vaikais.

8.3. Teismas visiškai nepagrįstai ieškovės pareikštam reikalavimui dėl turto dalių nustatymo po santuokos nutraukimo pritaikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas buvo šališkas ir nesivadovavo visais bylai reikšmingais įrodymais, pirmenybę teikdamas atsakovo išsakytiems argumentams bei samprotavimams, sunkios psichinės ligos nelaikydamas pakankamai svariu pagrindu atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti.

Atsiliepimas

9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Priešingai negu teigia apeliantės atstovas, teismas sprendime vertino psichiatrinės ekspertizės išvadą, ieškovių pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Teismas, vertindamas teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 84TPK-37/2016 konstatavo, kad teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje yra padaryta prielaida, kad J. V. U. mirties dieną G. V. U. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tačiau įvertinti, ar asmuo galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visus šešiolika metų, neturi galimybių, nes sergant paranoidine šizofrenija būdinga kintanti ligos eiga, remisijų metu galimi laikotarpiai, kuomet asmuo gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės liga nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė ženkliai praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių. Ieškovės atstovo argumentai, kad teismas buvo šališkas, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis asmuo E. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:I. V. G. U. kreipėsi į teismą praėjus 17 metų po santuokos nutraukimo, prašydama nustatyti turto dalis po santuokos nutraukimo. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normą, kuri reguliavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės po santuokos nutraukimo teisinius santykius. Teismas įvertino, kad ieškovei ieškinio senaties terminas pasibaigė 2000 m. liepos 18 d., todėl ši teismo išvada yra pagrįsta.Teismas įvertino apeliantės pateiktus įrodymus apie jos sveikatos būklę. Medicininiai dokumentai buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, taip pat įvertinta ieškovės veikla, gyvenimiškos aplinkybės, kurios įrodo, kad pripažinti ieškovę negalėjusią suprasti ir valdyti savo veiksmų nėra pagrindo. Ieškovės argumentas, kad jai diagnozuotas psichikos sutrikimas, ir, vadovaujantis teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, yra nepagrįstas. Ieškovė pakankamai gerai suvokė gyvenimiškas situacijas, teisingai teisiškai jas vertino, atlikdavo įvairius teisinius veiksmus, kurie nurodyti teismo sprendime. Trečiasis asmuo N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą, vadovaudamasis teisme išnagrinėtų įrodymų visetu ir taikydamas tinkamas teisės normas. Teismas aktyviai aiškinosi ieškovės G. V. U. terminų praleidimo priežastis, o taip pat jos psichinės sveikatos būklę - išnagrinėjo įrašus jos sveikatos istorijoje, apklausė liudytojus, paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę, ir padarė atitinkamas išvadas.Teismas visiškai teisingai įvertino, jog G. V. U. procesinius terminus praleido labai ilgą laiką, per kurį dėl psichikos susirgimo ji gydėsi tiktai epizodiškai, o nuo 2000 iki 2008 metų visiškai nesigydė. Per visą tą laiką ji skirtingose įstaigose ir institucijose atliko aktyvius veiksmus: rūpinosi savo ir dukrų interesais, mokėjo už komunalines paslaugas, pasirašinėjo įvairius dokumentus, gavo verslo liudijimą, atidarinėjo sąskaitas bankuose, keitė savo asmens dokumentus, keliavo į užsienį, kas faktiškai įrodo, jog ji iš tiesų suprato savo veiksmus ir juos tinkamai valdė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. V. U. psichikos liga nebuvo lemianti priežastis, dėl ko ji savo ir savo dukterų teisių atžvilgiu buvo nepakankamai rūpestinga, o iš tiesų terminus palikimui priimti bei ieškiniui pareikšti ji praleido dėl savo aplaidumo, todėl ieškinio senaties terminas jai neatnaujintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. V. U. susituokė su J. V. U. (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 20). J. V. U. 1995 m. rugsėjo 22 d. pirkimo sutarties pagrindu įgijo butą (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 14-15). Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) J. V. U. ir G. V. K. –U. santuoka buvo nutraukta ( t. 1, b.l. 23), ištuoka įregistruota Jonavos rajono CMS 1997 m. liepos 18 d., ieškovė išsiėmė ištuokos liudijimą 1998 m. kovo 24 d. ( t.1, b.l.24). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės ištuokos metu ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiomis ( neteko galios 2000 07 18 įstatymu Nr. VIII-1864 (nuo 2001 07 01)) Santuokos ir šeimos kodekso normomis, kurio 23 straipsnio 4 dalis nustatė, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties institutas yra nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Ieškinio senatis, kaip laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, viena vertus, yra susijęs su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusią šalį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikiant garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga; taip pat palengvinant įrodinėjimo procesą, nes, praėjus tam tikram laiko tarpui, faktinių bylos aplinkybių išaiškinimas paprastai pasunkėja. Taigi, tinkamas ir tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyvią pažeistų subjektinių teisių gynybą, tiek siekiant kitų ieškinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo. Dėl to ieškinio senaties termino taikymo klausimas negali būti sprendžiamas tik ieškovo interesais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2007).Ieškovės ištuoka su J. V. U. buvo įregistruota 1997 m. liepos 18 d., todėl nuo šios dienos jai prasidėjo ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Per trejus metus ieškovė atitinkamo reikalavimo nepareiškė, ieškinio senaties terminas suėjo 2000 m. liepos 18 d., ir atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui, pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar egzistavo svarbios priežastys, trukdžiusios ieškovei per trejus metus po ištuokos įregistravimo pareikšti ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta 2016 m. birželio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2A-382-464/2016). Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškovės nurodomas aplinkybes, kurių visuma patvirtina, kad ieškovei nebuvo kliūčių pareikšti ieškinį, nes per senaties terminą ieškovė atliko teisiškai reikšmingus veiksmus: padengė sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), laidotuvių išlaidas, du mėnesius mokėjo mokesčius už sutuoktinio paliktą butą, pati augino savo nepilnametes dukras. Ieškovė ligoninėje buvo gydyta neilgais periodais: nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 1997 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 1997 m. spalio 22 d. iki 1997 m. gruodžio 15 d. ir lankėsi 1998 m. gruodžio 9 d. bei 2000 m. vasario 17 d. Likusiu ieškinio senaties termino laikotarpiu, t.y. nuo 1997 m. gruodžio 15 d. iki 2000 m. liepos 18 d., teismui nebuvo pateikta įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą. Byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nepatvirtinta, kad visą laikotarpį nuo 1997 m. liepos 18 d. iki 2000 m. liepos 18 d. ieškovė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, priešingai, nurodyta, kad sergant paranoidine šizofrenija būdinga kintanti ligos eiga, kai remisijų metu asmuo gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ( t.3, b.l. 108). Kita vertus, ieškovės nesirūpinimas ginčo butu, nustoti mokėti mokesčiai, dėl ko UAB „Jonavos paslaugos“ 2003 m. spalio 15 d. kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama paimti butą valstybės nuosavybėn, nes butas negyvenamas, už komunalines paslaugas nemokama ( t.1, b.l. 36), tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė neturėjo valios nustatyti savo dalį ginčo bute, nes neatliko ne tik teisinių, bet ir jokių kitų veiksmų turto atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė teisingą išvadą nustatydamas, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pasidalinti santuokos metu įgytą turtą ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisių į ½ dalį buto.

Dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo

J. V. U. mirė (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 25). Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 569 straipsnio 1 dalį (pakeista 1994 05 17 įstatymu Nr. I-459 (nuo 1994 06 10)), palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. J.V. U. testamento nepaliko (t.1, b.l. 38), jo mirties dieną santuoka su ieškove G.V. U. buvo nutraukta, todėl ieškovė G.V. U. nepateko į įstatyminių įpėdinių ratą, ir teisės paveldėti po J.V. U. mirties neturėjo ( Civilinio kodekso 573 straipsnis). Mirus J. V. U. teisę paveldėti įgijo mirusiojo dukros, ieškovės I. ir J. U. ( tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi tėvo mirties dieną ieškovės buvo nepilnametės ( 10 ir 11 metų), tai ieškinio senaties terminas joms priimti palikimą prasidėjo sulaukus pilnametystės, atitinkamai ieškovei J. U. – (duomenys neskelbtini), I. U. –(duomenys neskelbtini)Civilinio kodekso 5 knygos 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o šios bylos nagrinėjamu atveju, nuo to momento, kai ieškovės J. Ir I. U. tapo pilnametės. Tačiau ieškovės per tris mėnesius nuo savo pilnametystės dienos nė vieno iš nurodytų veiksmų palikimui priimti neatliko, ir nenurodė priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti joms praleistą terminą, todėl, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovių reikalavimo. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas valstybei į J. V. U. nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2004 m. sausio 27 d. Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 yra pabrėžęs, kad asmuo, siekiantis apginti savo pažeistas teises ir panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, turi aktyviai veikti, nes tokia teisė gintina per sutrumpintą ieškinio senaties terminą - vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių teisei ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės perėjimo liudijimą taikytinas Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo nuo ieškovių pilnametystės dienos ir baigėsi atitinkamai 2005 m. birželio 27 d. ( ieškovės J. U. atveju) ir 2006 m. gruodžio 28 d. ( ieškovės I. U. atveju). Ieškovės paveldėjimo teisės liudijimo per nustatytą terminą neužginčijo, ieškinį teisme pareiškė tik 2015 m. sausio 12 d. ( t.2, b.l. 101). Ieškovės nepateikė įrodymų, kad egzistavo svarbios priežastys, trukdžiusios pareikšti ieškinį per ieškinio senaties terminą. Įvertinant, kad šiuo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas yra tik vieneri metai, konstatuotina, kad terminas yra praleistas apie dešimt kartų ilgiau negu kad yra nustatytas, ir pagrindo jį atnaujinti nėra. Pažymėtina dar ir tai, kad siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, paveldėjimo srityje yra nustatyti sutrumpinti terminai ( palikimui priimti, ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus ir pan.) tuo skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti atitinkamus sprendimus dėl paveldimo turto, į tai ne kartą yra atkreiptas dėmesys kasacinio teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-78-248/2016, Nr. 3K-3-319-695/2015). Konstatuotina, kad ieškovių delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovėms nepateikus įrodymų apie svarbias priežastis, kurios būtų pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, teismas pagrįstai netenkino ieškinio. Pažymėtina, kad ieškovės J. U. ir I. U. neskundžia priimto teismo sprendimo, o ieškovė G. V. negali būti laikoma savo pilnamečių dukrų atstove ir skųsti priimtą teismo sprendimą jų vardu ( CK 2.5 straipsnis). Netenkinus reikalavimo dėl valstybei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nebuvo pagrindo tenkinti ir kitus ieškovių reikalavimus (grąžinti nusavintą turtą natūra, t. y. atsakovui nuperkant ieškovėms analogiškos vertės butą Jonavos mieste; atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais sandorių: 2005-03-15 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1686 ir 2011-06-19 dovanojimo sutarties Nr. VP-2718, kurių pagrindu P. T., E. T. ir V. L. įgijo nekilnojamąjį turtą-butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais sandorius: 2005-03-15 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1686 ir 2011-06-19 dovanojimo sutartį Nr. VP-2718, kurių pagrindu P. T., E. T. ir V. L. įgijo nekilnojamąjį turtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), nes neįgyvendinę savo paveldėjimo teisių, ieškovės neturi reikalavimo teisių ginčyti paskesnius sandorius. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteistinos, nes apeliacinis skundas netenkinamas ( CPK 93 straipsnio 1 d.). Atsakovės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiajam asmeniui E. T. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal pateiktą pažymą yra 104,22 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės G. V. U., vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 14 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 104,22 Eur ( šimtą keturis eurus ir 22 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėArūnas RudzinskasMindaugas Šimonis