Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1646/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-05
Bylos Nr.: 2A-1646/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1646/2013Procesinio sprendimo kategorija: 36.2; 42.10.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ ir atsakovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ravanda“, S. B. bei V. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1122-485/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ravanda“, S. B. , V. T. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Ravanda“, S. B. , V. T. ir prašė: priteisti iš atsakovo BUAB „Ravanda“ 203,88 Lt, 1 119,95 Lt draudimo išlaidų, 19 924,56 Lt nuostolių iš turto realizavimo ir 10 485,56 Lt papildomų išlaidų pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-100104, Nr. K2006-030040, Nr. K2007-040102, iš viso 31 733,95 Lt; priteisti solidariai iš visų atsakovų 279,05 Lt delspinigių, 1 545,95 Lt draudimo išlaidų, 95 952,98 Lt nuostolių bei 17 158,45 Lt papildomų išlaidų pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2006-090142 ir laidavimo sutartį Nr. K2006-090142, iš viso – 114 936,43 Lt; priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir UAB „Ravanda“ nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2007 m. balandžio 20 d. sudarė šias finansinio lizingo sutartis: Nr. K2005-100104 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 1), Nr. K2006-030040 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 2), Nr. K2006-090142 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 3), Nr. K2007-040102 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 4). Šių sutarčių pagrindu ieškovas nuosavybės teise įsigijo UAB „Ravanda“ reikalingą turtą bei perdavė jį finansinės nuomos pagrindu naudotis lizingo gavėjui iki visiško ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal Lizingo sutartis. Tik tinkamai įvykdžius Lizingo sutarčių sąlygas nuosavybės teisė į turtą būtų perėjusi UAB „Ravanda“. 2006 m. spalio 23 d. ieškovas ir atsakovas S. B. sudarė Laidavimo sutartį Nr. K2006-090142. Tą pačią dieną buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. K2006-090142 ir su atsakovais V. T. ir L. T. (toliau - Laidavimo sutartys). Laidavimo sutartimis atsakovai (laiduotojai) įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jei lizingo gavėjas UAB „Ravanda“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. 3. Atsakovui UAB „Ravanda“ pradėjus vėluoti atsiskaityti su ieškovu pagal Lizingo sutartis, 2009 m. spalio 13 d. atsakovui UAB „Ravanda“ buvo išsiųstas raštas Nr. 02-5033 dėl sutarčių nutraukimo, kuriuo informuota, kad UAB „Ravanda“ iki 2009 m. spalio 20 d. nepadengus įsiskolinimų, Lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009 m. spalio 21 d. Tačiau UAB „Ravanda“ savo prievolių tinkamai neįvykdė ir Lizingo sutartys buvo nutrauktos. Realizavus susigrąžintą Lizingo sutarčių dalyku buvusį turtą, ieškovas patyrė nuostolį. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas kreipėsi į UAB „Ravanda“ 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 02-2072 dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo informuota, kad iki 2011 m. balandžio 7 d. nesumokėjus AB „SEB lizingas“ viso įsiskolinimo arba nesusitarus dėl kitokios susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo tvarkos, AB „SEB lizingas“ imsis priemonių įsiskolinimą išsiieškoti. Ieškovas 2010 m. kovo 31 d. raštais Nr. 02-2073, Nr. 2074, Nr. 2075 taip pat kreipėsi į laiduotojus dėl Laidavimo sutarties vykdymo jų solidariosios atsakomybės ribose. Tačiau nei UAB „Ravanda“, nei laiduotojai savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Finansinio lizingo sutartyse (3.1, 3.3, 8.1.3 punktuose) nurodyta, kad klientas (t. y. UAB „Ravanda“) privalo laikantis sutarties sąlygų mokėti eilinius mokėjimus pagal finansinio lizingo sutarties mokėjimų grafikus - sąskaitas. Sutartyse taip pat nurodyta (3.7 punktas), kad klientas už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigoja mokėti ieškovui 0,1 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sumos. Bendras UAB „Ravanda“ įsiskolinimas (neskaitant nuostolio iš turto realizavimo ir papildomų išlaidų) pagal Lizingo sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 yra 3 148,83 Lt, iš kurių: 203,88 Lt delspinigių bei 1 119,95 Lt draudimo išlaidų kompensavimas pagal Lizingo sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir 279,05 Lt delspinigių bei 1 545,95 Lt draudimo išlaidų kompensavimas pagal Lizingo sutartį Nr. 3. Realizavus susigrąžintą visų Lizingo sutarčių dalyku buvusį turtą, ieškovas patyrė nuostolių, t. y. 19 924,56 Lt nuostolius iš Lizingo sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 dalyku buvusio turto realizavimo bei 10 485,56 Lt papildomų išlaidų. Taip pat pagal Lizingo sutartį Nr. 3 ieškovas priskaičiavo 279,05 Lt delspinigių, 1 545,95 draudimo išlaidų, 95 952,98 Lt nuostolių bei 17 158,45 Lt papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojai S. B. , V. T. laidavo ne už visas tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Ravanda“ sudarytas Lizingo sutartis, o tik už vieną iš jų (Nr. K2006-090142), AB „SEB lizingas“ reiškia reikalavimą laiduotojams S. B. , V. T. tik jų solidariosios atsakomybės ribose, t. y. dėl 279,05 Lt delspinigių, 1 545,95 Lt draudimo išlaidų kompensavimo, 95 952,98 Lt nuostolių, 17 158,45 Lt papildomų išlaidų pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2006-090142 ir Laidavimo sutartis Nr. K2006-090142, iš viso dėl 114 936,43 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo BUAB „Ravanda“ 203,88 Lt delspinigių ir 19,924,56 Lt nuostolių iš turto realizavimo, t. y. iš viso 20 128,44 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „SEB lizingas“ naudai, taip pat priteisė iš iš atsakovo BUAB „Ravanda“, S. B. ir V. T. solidariai 279,05 Lt delspinigių ir 95 952,98 Lt nuostolių iš turto realizavimo, t. y. iš viso 96 232,03 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „ SEB lizingas“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktos 2011 m. kovo 30 d. pažymos matyti, kad likusi neišmokėta Lizingo sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 dalyku buvusio turto vertė be PVM buvo 199 011,45 Lt Šios pažymos grafa „Realizavimo kaina be PVM (RK)“ bei pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad lizinguotas turtas parduotas už 179 086,89 Lt be PVM. Tai reiškia, kad ieškovas iš Lizingo sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr.4 dalyku buvusio turto realizavimo patyrė 19 924,56 Lt nuostolių (199 011,45 – 179 086,89 = 19 924,56). Iš byloje pateiktos 2011 m. kovo 9 d. pažymos matyti, kad likusi neišmokėta Lizingo sutarties Nr. 3 dalyku buvusio turto vertė be PVM buvo 295 550,76 Lt Šios pažymos grafa „Realizavimo kaina be PVM (RK)“ bei pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad lizinguotas turtas parduotas už 199 597,78 Lt be PVM. Tai reiškia, kad ieškovas iš Lizingo sutarties Nr. 3 dalyku buvusio turto realizavimo, iš kurios kylančių prievolių įvykdymas yra užtikrintas laidavimu, patyrė 95 952,98 Lt nuostolių (295 550,76 – 199 597,78 = 95 952,98). Nors atsakovai neigia ieškovo nurodytus nuostolius, nes nuostoliams nustatyti turi būti vertinama Lizingo sutarčių daiktų rinkos kaina, buvusi turto grąžinimo dieną, tačiau nepateikė teismui tokių nuostolių dydžio paskaičiavimo, kuris, jų nuomone, būtų teisingas, ir nenurodė kaip turėtų būti paskaičiuota nuostolių suma. Taip pat atsakovai nurodė, kad kai kurie vilkikai buvo parduoti už visiškai neprotingą kainą, t. y. tie vilkikai už kuriuos buvo laiduota, buvo parduoti už žymiai mažesnę kainą nei tie, už kuriuos laiduota nebuvo. Atsakovai rėmėsi Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos narės UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ raštu, kuriame nurodoma, kad tuo metu, kai buvo pardavinėjami vilkikai - 2006 m. laidos balninių vilkikų IVECO STRALIS AS440S43 vidutinės rinkos kainos svyravo nuo 72 370 Lt iki 85 000 Lt, tačiau vilkikai parduoti už žymiai mažesnę kainą. Teismo nuomone, toks atsakovų pateiktas raštas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, sprendžiant apie konkrečių automobilių (vilkikų) rinkos kainą jo pardavimo momentu, nes atsakovai, siekdami įrodyti, kad ieškovas automobilius pardavė už nepagrįstai mažą kainą, privalėjo pateikti teismui būtent šių automobilių vertinimo dokumentus.

Pasisakydamas dėl delspinigių priteisimo, teismas konstatavo, kad Lizingo sutartyse nurodyta (3.7 punktas), jog klientas už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigoja mokėti ieškovui 0,1 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sumos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo UAB „Ravanda“ įsiskolinimas pagal Lizingo sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 sudaro 203,88 Lt delspinigių, o pagal Lizingo sutartį Nr. 3, iš kurios kylančių prievolių įvykdymas yra užtikrintas atsakovų S. B. ir V. T. laidavimu – 279,05 Lt delspinigių. Teismui nustačius, kad atsakovai pradelsė mokėjimus ir delspinigiai paskaičiuoti teisingai, juos priteisė iš atsakovų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lizingo sutartyse (14.13 punktas) nurodyta, kad klientas privalo kompensuoti AB ,,SEB lizingas“ draudimui turėtas išlaidas per vieną savaitę nuo atitinkamos AB ,,SEB lizingas“ sąskaitos gavimo dienos. Nors ieškovas nurodė, kad pagal Lizingo sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 draudimo išlaidos sudaro 1 119,95 Lt, o pagal Lizingo sutartį Nr. 3 – 1 545,95 Lt, teismas sprendė, kad pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovas 2012 m. sausio 30 d. dienai už UAB „Ravanda“ lizinguojamą turtą buvo sumokėjęs iš viso 2 665,90 Lt draudimo įmokų draudimo kompanijai, nepakankama daryti išvadą, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Pasisakydamas dėl papildomų išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovas turėtas papildomas išlaidas grindžia byloje pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis. Lizingo sutarčių 19.6 punkte nurodyta, kad turto konservavimo, demontavimo, transportavimo, saugojimo ir kitos su turto perdavimu ieškovui susijusios išlaidos su visa rizika tenka klientui. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad didžiąją dalį ieškovo nurodytų papildomų išlaidų sudaro ginčo daiktų transportavimas, t. y. jų gabenimas pirkėjui (15 690 Lt), išlaidos už automobilių suradimą (4 426,81 Lt), komisiniai už turto pardavimą (1 300 Lt), tarpininkavimo paslaugos (1 152,90 L ), plovimas ir valymas. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovas vilkikus slėpė, todėl reikėjo skelbti jų paiešką ir dėl to ieškovas turėjo papildomų išlaidų. Pagal teismų praktiką, tokios išlaidos nėra susijusios su Lizingo sutarčių jau minėtame punkte numatytomis išlaidomis. Šios išlaidos susijusios su pirkimo – pardavimo sandorių sudarymu ir jų realizavimu, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo prašymas priteisti jau anksčiau minėtas papildomas išlaidas yra nepagrįstas. Be to, ieškovas prašo teismo taip pat priteisti iš atsakovų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 str. 1 d. ). Kaip nustatyta, atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jų teismas prašomas palūkanas priteisė. Pasisakydamas dėl laiduotojų solidariosios atsakomybės, teismas atkreipė dėmesį, kad laidavimo sutartimis atsakovai (laiduotojai) įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jei lizingo gavėjas UAB „Ravanda“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. 3. Atsakovui UAB „Ravanda“ neįvykdžius savo prievolių, teismas pagal Lizingo sutartį Nr. 3 reikalaujamas priteisti sumas priteisė solidariai iš atsakovo UAB „Ravanda“ ir atsakovų (laiduotojų) S. B. ir V. T. .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,SEB lizingas“ prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl 22 839,71 Lt priteisimo ir šią sumą priteisti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas plečiamai aiškino Lizingo sutarčių 19.6 punktą, t. y. kad šalys neva susitarė, jog AB „SEB lizingas“ teisė reikalauti tik tų papildomų išlaidų atlyginimo apsiriboja tik tomis išlaidomis, kurios susidarė iki lizinguoto turto grąžinimo ieškovui momento. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pareigą atlyginti papildomas išlaidas nustato ir kitos finansinio lizingo sutarčių nuostatos: visų pirma finansinio lizingo sutarčių 18.6.4 punktu šalys susitarė, kad „Klientas privalo laikantis Sutarties 19 skirsnyje nustatytos tvarkos grąžinti Turtą SEB VB lizingui ir atlyginti SEB VB lizingui nuostolius, kurie SEB VB lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu Klientas Sutartį būtų tinkamai įvykdęs.“ Tai, kad atsakovo įsipareigojimas atlyginti papildomas išlaidas nesusijęs su turto grąžinimo momentu patvirtina ir finansinio lizingo sutarčių 19.5 punktas, nustatantis, kad nors išlaidos atsiranda tik po turto grąžinimo, nustačius, kad turtas yra techniškai netvarkingas arba remontuotinas, tačiau pareiga jas atlyginti atsakovui vis tiek išlieka. Atsakovų pareigą atlyginti ieškovo turėtas papildomas išlaidas, susijusias su finansinio lizingo sutarčių nutraukimu nustato ir įstatymas (CK 6.574 str.). Tai, kad CK 6.574 straipsnyje numatyta lizingo gavėjo pareiga atlyginti lizingo davėjo nuostolius apima ne tik nuostolių, patirtų realizavus lizinguotą turtą, bet ir visų su tuo susijusių papildomų išlaidų, atsiradusių tiek iki turto grąžinimo, tiek ir vėliau, atlyginimą, yra nurodoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Teismas, atsisakydamas priteisti 22 839,71 Lt AB „SEB lizingas“ papildomų išlaidų, pažeidė CK 6.247 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi neatsižvelgė į tai, jog būtent atsakovo BUAB „Ravanda“ elgesys lėmė minėtų išlaidų atsiradimą. Normalu, kad ieškovas, neturėdamas patirties ir įgūdžių atsiimti, prižiūrėti ir pardavinėti tokį specifinį turtą (vilkikus), šiuo atveju šį darbą pavedė atlikti tokia veikla nuolat užsiimantiems profesionalams. 2010 m. gegužės 6 d. AB „SEB lizingas“ raštu pareikalavo per 5 darbo dienas grąžinti lizinguotą turtą, tačiau šio įpareigojimo atsakovas taip ir neįvykdė. Taigi BUAB „Ravanda“ vengiant grąžinti turtą, AB „SEB lizingas“ turėjo pagrindą manyti, kad turtą yra vengiama grąžinti, ir kreiptis į UAB „Baltijos inkaso“, kuri užsiima kilnojamojo turto paieška ir grąžinimu. Tai, kad tokia paslauga AB „SEB lizingas“ buvo realiai suteikta, patvirtina 2012 m. sausio 30 d. UAB „Baltijos inkaso“ pažyma.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai BUAB ,,Ravanda“, S. B. ir V. T. prašo panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo tokius motyvus:

Ieškovas nepagrįstai, nesant esminio sutarties pažeidimo, nutraukė tarp ieškovo ir UAB „Ravanda“ sudarytas Lizingo sutartis, kurios 2010 m. sausio 14 d. buvo atnaujintos šalims pasirašius Pakeitimus Nr. l ir Nr. 2. Atsiradus UAB „Ravanda“ įsiskolinimui, ieškovas 2009 m. spalio 13 d. pateikė atsakovui UAB „Ravanda“ pranešimą, kuriame nurodė, kad jeigu atsakovas UAB „Ravanda“ iki 2009 m. spalio 20 d. nesumokės 76 5912,75 litų įsiskolinimo, jis nuo 2009 m. spalio 21 d. nutraukia visas Lizingo sutartis. Jokių kitų papildomų sąlygų pranešime ieškovas nenurodė. Apie tokį Lizingo sutarčių nutraukimą tuo metu laiduotojai informuoti nebuvo. Po pranešimo apie sutarčių nutraukimą pateikimo, nežiūrint to, kad visas įsiskolinimas iki ieškovo nurodytos datos nebuvo padengtas, ieškovas faktiškai Lizingo sutarčių nenutraukė, o toliau vykdė su atsakovu UAB „Ravanda“ derybas dėl jų galiojimo, ragindamas sumokėti visą įsiskolinimą ir žadėdamas sutartis atnaujinti. Po ieškovo pranešimo apie Lizingo sutarčių nutraukimą UAB „Ravanda“ mokėjimo pavedimais 2009 m. spalio 16 d. (15 000 litų); 2009 m. spalio 21 d. (5 000 litų), 2009 m. lapkričio 5 d. (12 000 litų), 2009 m. gruodžio 2 d. (47 554,39 litų), 2009 m. gruodžio 8 d. (3 445 litų) sumokėjo visą reikalaujamą įsiskolinimą, t. y. 82 999,39 litus. Nors atsakovas vėlavo sumokėti visą įsiskolinimą ieškovo nurodytu terminu iki 2009 m. spalio 20 d., tačiau visu šiuo laikotarpiu ieškovas leido naudotis lizinguojamomis transporto priemonėmis be jokių apribojimų ir žadėjo atnaujinti sutartis, o atsakovas tuo tikėjo ir mokėjo ieškovui. UAB „Ravanda“ padengė visą skolą ieškovui ir 2010 m. sausio 14 d. ieškovas pateikė atsakovui UAB „Ravanda“ Lizingo sutarčių Pakeitimus Nr. l ir Nr. 2, kurie ieškovo ir atsakovo UAB „Ravanda“ buvo pasirašyti. Lizingo sutarties Nr. K2006-090142 Pakeitime Nr. 2 buvo iškeltos naujos, anksčiau nei UAB „Ravanda“, nei S. B. , nei V. T. nepraneštos papildomos sąlygos - naujos redakcijos laidavimo sutarčių pasirašymas. Atsakovams S. B. , V. T. sužinojus apie naujos redakcijos laidavimo sutarčių pasirašymą, S. B. naujos redakcijos laidavimo sutartį pasirašė, o atsakovas V. T. laidavimo sutartį pasirašyti atsisakė. Naujų sąlygų iškėlimas apie tai nepranešus pranešime dėl sutarties nutraukimo ar vėliau, prieštarauja šalių pareigai, esant sutartiniams santykiams tarpusavyje bendradarbiauti, pareikšti visas svarbias aplinkybes, kurios turi reikšmės šalinant sutarčių vykdymo trūkumus. Taip pat tarp šalių buvo pasirašytas ir lizingo sutarčių Nr. K2005-100104 (Sutartis Nr. 1), K2006-030040 (Sutartis Nr.2) ir K2007-040102 (sutartis Nr. 4) - Pakeitimas Nr. 1, kuriame buvo numatytos dvi sąlygos: 1) pakeitimą pasirašo abi šalys, 2) Klientas sumoka 200 litų administracinį mokestį už Sutarties sąlygų pakeitimą. Šiame Pakeitime joks laidavimas nebuvo numatytas. Po sutarčių Pakeitimų Nr. 1 ir Nr. 2 pasirašymo transporto priemonių grąžinti ieškovas nereikalavo, o leido vykdyti veiklą toliau. Ginčas dėl Lizingo sutarčių galiojimo po jų atnaujinimo kilo tik tuomet, kai (jau pasirašius Pakeitimus Nr. l ir Nr. 2) AB „SEB lizingas“ kategoriškai laikėsi pozicijos dėl papildomų sąlygų - įmonės akcininkų ir jų šeimos narių laidavimo 2010 m. sausio 14 d. lizingo sutarčių Pakeitimui Nr. 2. ir jau papildomai Pakeitimui Nr. 1, o akcininkams ir jų šeimos nariams atsisakius laiduoti, ieškovas 2010 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 02-2773 pareiškė, kad visos keturios finansinio lizingo sutartys buvo nutrauktos dar 2009 m. spalio 21 d. ir, kad nutrauktų sutarčių galiojimas neatnaujintas. Taigi įvertinus tarp šalių susiklosčiusius santykius ir atliekamus veiksmus, akivaizdu, kad visos Lizingo sutartys faktiškai buvo nutrauktos 2010 m. gegužės 10 d. raštu, kuriame nurodyta, kad sutartys nutraukiamos nuo 2010 m. birželio 1 d., ir ne dėl susidariusios skolos (kadangi ji jau buvo apmokėta), o dėl naujai iškeltų laidavimo sąlygų. Atsakovų nuomone, 200 litų dydžio sutarties Pakeitimo Nr. 1 mokesčio nesumokėjimas ir naujos redakcijos laidavimo sutarties nepasirašymas, kai galioja ankskčiau pasirašytos laidavimo sutartys, negalėjo būti laikomi esminiais sutarties pažeidimais ir tuo pagrindu neatnaujintos Lizingo sutartys. Visų Lizingo sutarčių 18 punkte yra numatyta, kokie pažeidimai yra laikomi esminiais sutarties pažeidimais, dėl ko galimas sutarties nutraukimas. Lizingo sutarčių 13.1.3 punktai, numatantys laidavimo ar garantijos pateikimą nepriskiriami prie esminio sutarties pažeidimo. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad ieškovas sutartį nutraukė nepagrįstai - nesant esminio sutarties pažeidimo - t. y. esant aplinkybėms, kai atsakovas UAB „Ravanda“ buvo pilnai apmokėjęs skolą pagal sutartį, o ieškovas Pakeitimu Nr. 2 nepagrįstai nustatė papildomas sąlygas, kurios nepriklausė nuo paties atsakovo UAB „Ravanda“ ir apie jas jam nebuvo žinoma iš anksto. Teismas nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė dėl to, ar ieškovas, vykdydamas sutartis, buvo sąžiningas ir pakankamai bendradarbiavimo su skolininku ir laiduotojais, siekiant išsaugoti sutarties galiojimą ar buvo pakankamas pagrindas ieškovui nutraukti sutartis, nors šia aplinkybe atsakovai rėmėsi. 2010 m. gegužės 17 d. atsakovas UAB „Ravanda“ raštu Nr. R-2010030 pakartotinai paprašė atsiųsti apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už naudojamasi lizingo objektais ir banko palūkanas (sutarties 3.5 punktas). 2010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 02-3346 AB „SEB lizingas“ informavo atsakovą UAB „Ravanda“, kad finansinio lizingo sutartys dėl esminių sutarčių sąlygų pažeidimo yra vienašališkai nutraukiamos nuo 2010 m. birželio 1 d. Teismas nepasisakė ir nevertino šalių veiksmų ir dėl tos aplinkybės, kad atsakovui UAB „Ravanda“ pateikus prašymą leisti išsipirkti visus lizinguojamus automobilius, į tokį prašymą ieškovas 2010 m. balandžio 9 d. raštu „Atsakymas į prašymą dėl turto išsipirkimo“ Nr. 02-2248 atsakė labai dviprasmiškai (UAB „Ravanda“ išsipirkti negali, klausimas gali būti svarstomas). Kaip matyti iš ieškovo reiškiamų reikalavimų atsakovo UAB „Ravanda“ skola iš visų Lizingo sutarčių ieškinio padavimo dienai buvo tik 3 148 litai, iš kurių dalis delspinigių ir draudimo išlaidų kompensavimas. Jeigu UAB „Ravanda“ būtų aiškiai informuota, kad sutartys nutrauktos nuo 2009 m. spalio 21 d., ji būtų savo veiklą planavusi visai kita linkme - būtų pati ieškojusi lizinguojamų automobilių pirkėjų, taip stengiantis išvengti nuostolių, automobiliai tuo metu buvo naujesni ir brangesni. Tokiu būdu buvo galima iš viso užkirsti kelią nuostolių atsiradimui. Kaip matyti iš ieškovo reikalavimų, pagrindinę dalį nuostolių sudaro būtent nuostoliai iš turto pardavimo. Tačiau ieškovas nebendradarbiavo nei su atsakovu UAB „Ravanda“, nei su laiduotojais, ir net neinformavo apie atliekamus turto pardavimo veiksmus, Lizingo sutartis nutraukė nesant esminių pažeidimų. Civilinio kodekso 6.206 straipsnis nustato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Dėl nepagrįsto Lizingo sutarčių nutraukimo ir lizinguojamo turto perdavimo ieškovui, atsakovas objektyviai negalėjo įvykdyti įsipareigojimų. Visus reikalaujamus nuostolius ieškovas patyrė tik dėl savo kaltės. CK 6.64 straipsnis nustato, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas, bet taip pat ir bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas (CK 6.246 str.). Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai neįrodė automobilių rinkos kainos jų pardavimo metu ir dėl to teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo prašomų priteisti nuostolių pagrįstumu. Tokius savo teiginius atsakovai grindė Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2011 m. lapkričio 2d. raštu Nr. 11/49, kuriame nurodytos vidutinės Iveco Stralis vilkikų kainos ir aplinkybėmis, kad pagal bylos duomenis tokio paties tipo Iveco Stralis vilkikai, priklausę UAB ,,Ravanda“, tik 1 metais senesni (nurodyti ieškovo pateiktoje 2011 m. kovo 30 d. pažymoje Nr. l), buvo parduoti žymiai didesnėmis kainomis, nei tie vilkikai, už kuriuos buvo atsakovų laidavimas. Tokį ieškovo elgesį atsakovai laikė nesąžiningu. Iš Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2011 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 11/49, bei kitų ieškovo parduotų vilkikų yra akivaizdu, kad kiekvieno iš 4 ieškovo parduotų vilkikų kaina už kuriuos buvo laiduota yra apie 10 000 EUR (34 500 litų) mažesnė, nei tų už kuriuos laiduota nebuvo. Ieškovas visus nuostolius priskyrė vilkikams, kurie turėjo papildomą užtikrinimą - laidavimą. Tokius pačius (1 metais senesnius) 4 vnt. vilkikus už kuriuos nebuvo laiduota, pardavė ir patyrė 19 924 litus nuostolių, o už kitus 4 vilkikus, už kuriuos buvo laiduota, pardavė ir patyrė 95 952 litų nuostolių. Iš ieškovo pateiktų pažymų Nr. 1 ir Nr. 2 akivaizdu, kad vilkikai už kuriuos buvo laiduota parduoti žymiai mažesne kaina, nei tie už kuriuos laiduota nebuvo. Atsakovai byloje pateikė ir rėmėsi ne tik Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2011 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 11/49, tačiau ir Sunkvežimių perdavimo-priėmimo aktais, kuriais vilkikai buvo grąžinti ieškovui ir kuriuose būtent ir užfiksuota perduodamų ieškovui vilkikų techninė būklė ir nusidėvėjimas (rida). Pateikti teismui būtent konkrečių vilkikų vertinimo dokumentus, kai jie jau buvo parduoti, atsakovams nebuvo jokių galimybių. Ieškovas byloje neįrodė už kokias konkrečiai kainas 2 vnt. vilkikų buvo parduoti Murdeiko aukcione. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paties išrašytas pažymas, patvirtinančių kad aukcione būtent už 45 143,23 litų buvo parduotas vilkikas Iveco Stralis XXXXXXXX kurio identifikacinis Nr. WJMM1VSK004319901 ir vilkikas Iveco Stralis XXXXXXXX kurio identifikacinis Nr. WJMM1VSK004319973 buvo parduotas už 43 586,56 litus. Nesant dokumentų, patvirtinančių vilkikų pardavimo kainas negalimas ir nuostolių apskaičiavimas bei išieškojimas, todėl ir teismo išvada, kad nuostoliai yra pagrįsti, neteisinga. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuris nustato, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas - 5 procentų procesinės palūkanos bankrutuojančiai įmonei negali būti priteistos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo AB ,,SEB lizingas“ apeliacinį skundą atsakovai BUAB ,,Ravanda“, S. B. ir V. T. prašo šio skundo netenkinti. Grįsdamas atsiliepimą atsakovas nurodo, kad Lizingo sutarčių 19.6 punkte yra aiškiai susitarta, kad turto konservavimo, demontavimo, pakavimo, transportavimo, saugojimo bei kitos su turto perdavimu AB „SEB lizingas“ susijusios išlaidos ir visa rizika tenka klientui. Taigi ieškovo prašomos atlyginti papildomos išlaidos už turto transportavimą į pardavimo vietą, komisiniai už turto pardavimą, tarpininkavimo parduodant paslaugos, plovimas ir valymas nėra susijusius su turto susigrąžinimu, todėl teigti, kad teismas plečiamai aiškino šį Lizingo sutarčių straipsnį nėra jokio pagrindo. Atsakovai įrodinėjo, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos nepagrįstai po visų skolų ieškovui sumokėjimo ir sutarčių atnaujinimo. Dėl savo nepagrįstų veiksmų ieškovas ir patyrė nuostolius, kurių atsakovai atlyginti jam neprivalo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis apdraudė UAB „Ravanda“ pagal Finansinio lizingo sutartis naudotas transporto priemones. Nesant draudimo galiojimą patvirtinančių dokumentų ir patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tokios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovų. Teismui nebuvo pateikta įrodymų ir ieškovas neįrodė, kad vilkikai buvo slepiami ir kad UAB „Baltijos inkaso“ ieškovui suteikė kokių nors paslaugų, susijusių su vilkikų paieška ir susigrąžinimu. Byloje yra įrodymai sunkvežimių perdavimo priėmimo aktai (2010-05-13; 2010-05-17; 2010-06-17; 2010-06-21; 2010-06-22; 2010-06-23; 2010-07-08; 2010-07-12) patvirtinantys, kad atsakovas UAB „Ravanda“ pats pristatė vilkikus į UAB „Ardovitė“ aikštelę, o UAB „Ardovitė“ juos priėmė. Turto perdavimo būklė perdavimo metu yra pažymėta Sunkvežimių perdavimo priėmimo aktuose ir įvertinta kaip „Normali“. Atsižvelgiant į tai, kad turtas (vilkikai) buvo įsigytas 2005 ir 2006 metais ir naudotas iki 5 metų, jų būklė su nustatytais nežymiais trūkumais (žibintų, bamperių įskilimai ir pan.) atitinka natūralų turto nusidėvėjimą. Ieškovas byloje pateikęs vilkikų remontui išleistų išlaidų dokumentus, kuriuose padarytos išlaidos neatitinka Sunkvežimių priėmimo-perdavimo aktuose nustatytos būklės arba visai nesusijusios su vilkikų remontu: pvz. Sunkvežimio priėmimo-perdavimo akte 2010 m. liepos 8 d. perduodant vilkiką XXXXXXX buvo nustatyta: suskilęs d. p. priekinis žibintas, ir d. p. bamperio kampas, sudužęs k. p. priešrūkinis žibintas ir priekinis posūkis, o UAB „Autoverslas“ 2010 m. rugsėjo 15 d. sąskaitoje-faktūroje AV 055993 nurodytos vilkiko Nr. XXXXXXX remonto išlaidos: laikiklis, lemputė, paruošimas į Olandiją, oro sausintuvo filtras, skystis į oro sistemą, sparno dalis viršutinė. Tokia pati situacija yra ir su kitų vilkikų remonto išlaidomis. Tokios patirtos išlaidos neatitinka sutarties 19.5 punkte numatytų sąlygų, todėl šios išlaidos ieškovui neturi būti atlygintos. Išlaidos turto plovimui nebuvo būtinos ir reikalingos, todėl jos taip pat neturėtų būti atlyginamos, be to, automobilis „Renault Trafic“ buvo plaunamas net du kartus. Patirtos išlaidos sumokėtos UAB „Ardovitė“ ir UAB „Skuba“ už tarpininkavimą parduodant vilkikus/automobilius yra nepagrįstos. Po automobilio įsigijimo tarpininkas UAB „Skuba“ negalėjo atlikti jokių veiksmų pagal su ieškovu sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 2009-1420, kadangi jau pats buvo įsigijęs automobilį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų rūpestingai pardavinėjęs vilkikus Lietuvoje ir čia neradęs pirkėjų už pagrįstą ir realią rinkos kainą, pats ieškovas, veikdamas savo iniciatyva ir savo rizika, pasirinko dalies vilkikų pardavimą Olandijos aukcione, o ne Lietuvoje.

Atsiliepimu į atsakovų BUAB ,,Ravanda“, S. B. ir V. T. apeliacinį skundą ieškovas AB ,,SEB lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad šioje byloje ginčas buvo sprendžiamas tik dėl įsiskolinimų, susidariusių iki finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, ir nuostolių, patirtų pardavus lizinguotą turtą priteisimo, t. y. lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas nebuvo šios bylos ginčo dalykas (atsakovai nepasinaudojo savo teise teikti priešieškinį, kuriame būtų buvęs keliamas toks reikalavimas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo iš nenagrinėjo. Visų su atsakovu BUAB „Ravanda“ sudarytų Lizingo sutarčių 18.1.3 punktuose buvo numatyta, kad AB „SEB lizingas“ turi teisę vienašališkai anksčiau termino nutraukti finansinio lizingo sutartis, jeigu yra žemiau nurodyta sąlyga, laikoma esminiu finansinio lizingo sutarčių pažeidimu: klientas BUAB „Ravanda“ ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimis nustatytos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartis jam tenkančių mokėjimų (delspinigių ir baudų). Pakeitimo Nr. 2 2 punkte buvo numatyta, kad nutrauktos finansinio lizingo sutartys bus atnaujintos ne tik kai šį pakeitimą pasirašys abi šalys ir bus sumokėtas 200 Lt dydžio administracinis mokestis, bet ir pasirašytos naujos redakcijos laidavimo sutartys su S. B. , V. T. ir L. T. . Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nebuvo sumokėtas ne tik 200 Lt dydžio administracinis mokestis, bet (kaip pripažįsta patys atsakovai) nebuvo įvykdyta ir sąlyga dėl naujos redakcijos laidavimo sutarčių pasirašymo. Todėl, priešingai nei teigia atsakovai savo apeliaciniame skunde, Pakeitimuose Nr. 1 ir 2 numatytos sąlygos taip ir nebuvo įvykdytos, t. y. nutrauktos finansinio lizingo sutartys taip ir nebuvo atnaujintos, todėl laikomos nutrauktomis nuo 2009 m. spalio 21 d.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovo AB ,,SEB lizingas“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovų BUAB ,,Ravanda“, S. B. ir V. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovas UAB „Ravanda“ 2005 m. spalio 27 d.- 2007 m. balandžio 20 d. laikotarpiu sudarė lizingo sutartis: Nr. K2005-100104 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 1), Nr. K2006-030040 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 2), Nr. K2006-090142 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 3), Nr. K2007-040102 (toliau - Lizingo sutartis Nr. 4) (1 t., 21, 26-31, 32, 41-48 b. l.). Šių sutarčių pagrindu ieškovas nuosavybės teise įsigijo UAB „Ravanda“ reikalingą turtą bei perdavė jį finansinės nuomos pagrindu naudotis lizingo gavėjui iki visiško ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal minėtas Lizingo sutartis, kuriose nustatyta, kad tik tinkamai įvykdžius Lizingo sutarčių sąlygas nuosavybės teisė į turtą būtų perėjusi UAB „Ravanda“. 2006 m. spalio 23 d. ieškovas ir atsakovas S. B. sudarė Laidavimo sutartį Nr. K2006-090142 (1 t., 49-51 b. l. ), tą pačią dieną buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. K2006-090142 su V. T. ir L. T. (1 t., 52-54 b. l.) (toliau - Laidavimo sutartys). Laidavimo sutartimis atsakovai (laiduotojai) įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jei lizingo gavėjas UAB „Ravanda“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. 3. Atsakovui UAB „Ravanda“ pradėjus vėluoti atsiskaityti su ieškovu pagal Lizingo sutartis, 2009 m. spalio 13 d. atsakovui UAB „Ravanda“ buvo išsiųstas raštas Nr. 02-5033 dėl sutarčių nutraukimo, kuriuo informuota, kad UAB „Ravanda“ iki 2009 m. spalio 20 d. nepadengus įsiskolinimų, Lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009 m. spalio 21 d. (1 t., 55-56 b. l.). Tačiau UAB „Ravanda“ savo prievolių tinkamai neįvykdė ir Lizingo sutartys buvo nutrauktos. Atsakovų teigimu, Lizingo sutartys buvo atnaujintos. Po to ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Ravanda“ 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 02-2072 dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo informuota, kad iki 2011 m. balandžio 7 d. nesumokėjus AB „SEB lizingas“ viso įsiskolinimo arba nesusitarus dėl kitokios susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo tvarkos, AB „SEB lizingas“ imsis priemonių įsiskolinimą išsiieškoti (1 t., 57 b. l.). Ieškovas 2010 m. kovo 31 d. raštais Nr. 02-2073, Nr. 2074, Nr. 2075 taip pat kreipėsi į laiduotojus dėl Laidavimo sutarties vykdymo jų solidariosios atsakomybės ribose (1 t., 58-60 b. l.). Tačiau nei atsakovas UAB „Ravanda“, nei laiduotojai savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Pažymėtina, kad Lizingo sutartyse (3.1, 3.3, 8.1.3 p.) nurodyta, kad UAB „Ravanda“ privalo laikantis sutarties sąlygų mokėti eilinius mokėjimus pagal finansinio lizingo sutarties mokėjimų grafikus - sąskaitas. Sutartyse taip pat nurodyta (3.7 p.), kad UAB „Ravanda“ už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigoja mokėti ieškovui 0,1 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sumos.

Dėl ieškovo AB ,,SEB lizingas“ apeliacinio skundo

Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje ieškovui buvo atsisakyta priteisti 22 839,71 Lt papildomų išlaidų, nurodydamas, kad teismas plečiamai aiškino Lizingo sutarčių 19.6 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad didžiąją dalį ieškovo nurodytų papildomų išlaidų sudaro ginčo daiktų transportavimas, t. y. jų gabenimas pirkėjui (15 690 Lt), išlaidos už automobilių suradimą (4 426,81 Lt), komisiniai už turto pardavimą (1 300 Lt), tarpininkavimo paslaugos (1 152,90 Lt), plovimas ir valymas. Kadangi apeliantas (ieškovas) prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl 22 839,71 Lt priteisimo ir šią sumą priteisti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, kad ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria pasisakyta dėl ginčo daiktų transportavimo (gabenimo pirkėjui), išlaidų už automobilių suradimą, komisinių už turto pardavimą, tarpininkavimo paslaugų.

Lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje yra nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus, pagal kurį nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, tačiau lizingo sutartyje šalys gali susitarti kokius nuostolius lizingo gavėjas atlygins, o kokius šalys laiko nebūtinais, kad lizingo davėjas būtų atstatytas į tokią padėtį, kokioje jis būtų, jei lizingo davėjas būtų vykdęs sutartį. Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Ravanda“ sudarytų Lizingo sutarčių 18.6.4 punktas nustato, kad klientas privalo laikantis 19 skirsnyje nustatytos tvarkos grąžinti turtą VB SEB lizingui ir atlyginti nuostolius, kurie SEB VB lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai įvykdęs. Taigi, kaip matyti iš sutarties, šis sutarties punktas nukreipia į 19 skirsnį, kuris detaliau reglamentuoja šalių teises ir pareigas. Lizingo sutarčių 19.6 punkte yra aiškiai susitarta, kad turto konservavimo, demontavimo, pakavimo, transportavimo, saugojimo bei kitos su turto perdavimu ieškovui susijusios išlaidos ir visa rizika tenka klientui (UAB ,,Ravanda“). Taigi ieškovo prašomos atlyginti papildomos išlaidos už turto transportavimą į pardavimo vietą, komisiniai už turto pardavimą, tarpininkavimo parduodant paslaugą, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra susijusius su turto susigrąžinimu, todėl teigti, kad teismas plečiamai aiškino šį Lizingo sutarčių straipsnį nėra jokio pagrindo.

Netgi įvertinus aplinkybę, kad ieškovui galėjo būti priteistos išlaidos už automobilių suradimą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad vilkikai buvo slepiami ir kad UAB „Baltijos inkaso“ ieškovui suteikė kokių nors paslaugų, susijusių su vilkikų paieška ir susigrąžinimu. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Ravanda“ pats pristatė vilkikus į UAB „Ardovitė“ aikštelę, o UAB „Ardovitė“ juos priėmė. Tai patvirtina sunkvežimių perdavimo priėmimo aktai (1 t., 203-210 b. l.). Be to, pagal ieškovo pateiktą 2009 m. liepos 3 d. Paslaugų sutartį, sudarytą ieškovo ir UAB „Baltijos inkaso“ (2 t., 27-30 b. l.) ir 2009 m. liepos 3 d. priedą prie šios sutarties 1-01 (2 t., 31-32 b. l.), UAB ,,Baltijos inkaso“ įsipareigojo teikti turto paieškos ir susigrąžinimo (atsiėmimo) paslaugas (sutarties 2.1 punktas), o UAB ,,SEB lizingas“ įsipareigojo už teikiamas paslaugas mokėti paslaugų atlikimo metu galiojančiuose prieduose prie sutarties nurodytais įkainiais. Priedas 1-01 prie paslaugų teikimo sutarties numatė, kad ieškovas už surasto turto vienetą turėjo sumokėti 1 000 litų atlyginimą. Jokių kitų paslaugų įkainių minimoje sutartyje ir jos prieduose nėra. Paslaugų teikimo sutarties 4.4 punktas numato, kad vykdytojas kiekvieną savaitę pateikia klientui ataskaitą apie turto paieškos eigą ir rezultatus. Tokių ataskaitų ieškovas į bylą nėra pateikęs, išskyrus UAB „Baltijos inkaso“ 2012 m. sausio 30 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovas pavedė UAB „Baltijos inkaso“ susigrąžinti iš UAB „Ravanda“ vilkikus ir automobilį Renault. Pažymoje nurodyta, kad siekiant susigrąžinti automobilius UAB „Baltijos inkaso“ darbuotojai susisiekė su vadovu, nuolat su juo bendravo, vieną kartą atvyko į UAB „Ravanda“, vadovas pateikė grafiką, kontroliavo grąžinimo grafiką nuolat bendraudami. Visų pirma, abejonių kelia vienintelis įrodymas, patvirtinantis ieškovo turto susigrąžinimo išlaidas, išduotas praėjus daugiau nei pusantrų metų po to, kai ginčo turtas buvo perduotas į UAB „Ardovitė“ aikštelę, nors, kaip minėta, pagal Paslaugų teikimo sutarties 4.4 punktą, vykdytojas kiekvieną savaitę pateikia klientui ataskaitą apie turto paieškos eigą ir rezultatus. Be to, nėra įrodymų, kad ieškovas už suteiktas paslaugas UAB „Baltijos inkaso“ būtų sumokėjęs.

Atsiliepimas

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad nepagrįstos ir ieškovo nurodomos išlaidos, sumokėtos UAB „Skuba“ už tarpininkavimą parduodant ginčo turtą. Tarpininkas UAB „Skuba“ nusipirko iš ieškovo automobilį savo nuosavybėn. Po automobilio įsigijimo tarpininkas UAB „Skuba“ negalėjo atlikti jokių veiksmų pagal su ieškovu sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 2009-1420, kadangi jau pats buvo įsigijęs automobilį nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo priteisti komisinius (1 300 Lt) už turto pardavimą pagal 2010 m. spalio 21 d. sąskaitą faktūrą (1 t. 93 b. l.), kuriuos ieškovas sumokėjo už tai, kad automobilį Renault Trafic VF1JLBHB67V292311 XXXXXX 2010 m. spalio 19 d. įsigijo pati tarpininkaujanti įmonė UAB „Skuba“. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų pardavinėjęs vilkikus Lietuvoje ir čia neradęs pirkėjų, savo iniciatyva ir rizika pasirinko dalies vilkikų pardavimą Olandijos aukcione ir dėl to jo patirtų (UAB ,,Ardovitė“ sumokėtų) išlaidų nėra pagrindo priteisti.

Dėl lizingo sutarčių nepagrįsto nutraukimo

Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas nepagrįstai, nesant esminio sutarties pažeidimo, nutraukė tarp ieškovo ir UAB „Ravanda“ sudarytas Lizingo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas buvo sprendžiamas tik dėl įsiskolinimu susidariusiu iki finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, ir nuostolių, patirtų pardavus lizinguotą turtą priteisimo, t. y. finansinio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas nebuvo šios bylos ginčo dalykas, o atsakovai nepasinaudojo savo teise teikti priešieškinį, kuriame būtų buvęs keliamas toks reikalavimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo ir nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl Lizingo sutarčių nutraukimo pasisakys tik tiek, kiek tai turi įtakos ieškovo patirtų nuostolių dydžiui nustatyti.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, nurodydami, jog ieškovo veiksmai, neišreiškiant laiku konkrečios pozicijos dėl Lizingo sutarčių nutraukimo, sąlygojo nuostolių padidėjimą, tokių savo teiginių nepagrindė įrodymais, nepaaiškino, kaip konkrečiai ir kokia konkrečia suma ieškovo patirti nuostoliai padidėjo (CPK 178 str.).

Dėl ieškovui AB ,,SEB lizingas“ priteistinų nuostolių dydžio

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, aktualus CK 6.574 straipsnio taikymas bei nuostolių, susijusių su lizingo bendrovei sugrąžinto turto pardavimu, apskaičiavimas. Šioje normoje, reglamentuojančioje lizingo sutarties nutraukimo pasekmes, nustatyta: „Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.“ Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius iš lizingo dalyku buvusio ir lizingo bendrovei sugrąžinto turto pardavimo, yra reikalavimas taikyti lizingo gavėjo sutartinę civilinę atsakomybę, kylančią todėl, kad lizingo gavėjui pažeidus sutartį, ji buvo nutraukta.

Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri nėra preziumuojama, todėl šalis, kuri reikalauja taikyti civilinę atsakomybę kitai šaliai, turi įrodyti savo patirtos žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.).

Ieškovas savo patirtos žalos dydį grindžia tuo, kad pardavęs lizingo dalyku buvusias transporto priemones patyrė žalos, kurią sudaro turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas. Ieškovas teigia, kad susigrąžintas turtas buvo parduotas už rinkos kainą. Atsakovai gi abejoja kaina, už kurią ieškovas realizavo susigrąžintą turtą tretiesiems asmenims, nurodydamas, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog turtas tikrai buvo parduotas rinkos kainomis.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai lizingo davėjas susigrąžina lizingo sutarties dalyku buvusį daiktą, lizingo gavėjas nebetenka galimybės daryti teisinį poveikį tolesniems dėl lizingo dalyko sudaromiems sandoriams. Kadangi lizingo dalyko realizavimas neekonomišku būdu galėtų lemti padidėjusius lizingo gavėjo nuostolius, lizingo davėjui tenka iš bendrosios prievolių teisės kylanti pareiga vykdyti prievolę sąžiningai ir tinkamai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.). Jei būtų nustatytas šių prievolių pažeidimas, lizingo gavėjas galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012).

Sąžiningumo reikalavimas, kaip fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 str., 6.200 str. 1 d.), saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti. Lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

Lizingo davėjui tenka pareiga imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius, ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad komerciškai pagrįstas būdas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo paklausą rinkoje ir galimybę tą turtą realizuoti dabar arba ateityje, į galimą turto nuvertėjimą delsiant tą turtą parduoti ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tačiau visais atvejais komerciškai pagrįstas būdas yra toks, kuris neužkerta kelio už susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą gauti didesnę pardavimo kainą, jei egzistuoja reali tokios kainos gavimo galimybė per protingą laiką. Priešingu atveju, kai turtas parduodamas komerciškai nepagrįstu būdu, galima įžvelgti kreditoriaus kaltę, kuri pasireiškia tuo, kad kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės netinkamu įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.).

Esminė aplinkybė nagrinėjamu atveju yra tai, ar vilkikai buvo parduoti už realią rinkos kainą ir ar kreditorius ėmėsi visų jam prieinamų priemonių sąžiningai siekdamas parduoti turtą už maksimalią galimą kainą, taip sumažindamas nuostolius.

Reikalaudamas priteisti nuostolius, ieškovas nurodė, kad nutraukus Lizingo sutartis dalis grąžinto turto (trys vilkikai Iveco Seralis AS440S43) buvo parduota aukcione Olandijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad aukcione parduoti ginčo vilkikai buvo parduoti būtent už tą kainą, kurią nurodo ieškovas, nes pateikti dokumentai (paties ieškovo darbuotojo sudarytos pažymos, 2 t., 68 b. l., 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra, 1 t., 62 b. l.) nėra pakankami išvadai, jog minėtas turtas buvo parduotas už ieškovo nurodomą kainą, juo labiau nėra pakankamas išvadai, kad turtas buvo parduotas komerciškai pagrįstu būdu, ir šie dokumentai nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą ir kad lizingo bendrovė ėmėsi priemonių, jog būtų sumažinti lizingo gavėjo patiriami nuostoliai. Ieškovas jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo pastangas brangiau parduoti turtą, nepateikė. Ieškovas taip pat nepaaiškino aplinkybės ir nepateikė įrodymų, kokiu būdu buvo ieškoma ir ar apskritai buvo ieškoma potencialių pirkėjų, ar jie turėjo sąlygas pasiūlyti didesnę kainą, nei tą, už kurią turtas buvo parduotas, kokios buvo kitų pirkėjų siūlomos kainos, jei tokių pasiūlymų buvo. Net jei vertinti, kad ieškovo pateikta 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra (1 t., 62 b. l.) laikytina patikimu įrodymu, patvirtinančiu, jog AB „SEB lizingas“ Olandijos aukcione pardavė 59 transporto priemones, kurių bendra kaina yra 2 755 293,38 Lt, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad galimybė vienu metu parduoti didelį transporto priemonių paketą galėjo būti patraukli lizingo bendrovei, tačiau savaime nereiškia, kad tokio būdo pasirinkimo našta besąlygiškai turi tekti lizingo gavėjui. Pasirinktas pardavimo būdas, iškart realizuojant didelį transporto priemonių paketą, nėra įprastas, o byloje ieškovas, kaip minėta, nepateikė duomenų, kad buvo bandoma vilkikus parduoti individualiai ir kad tai nepavyko (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie Olandijos aukcione parduoto turto vertę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino su šios aplinkybės nustatymu susijusius rašytinius įrodymus.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovų pateiktomis UAB ,,Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ išduotomis pažymomis, kuriose nustatytos balninių vilkikų Iveco Seralis AS440S43 vidutinės rinkos kainos (1 t., 218-219 b. l.), nes šiame rašte yra pateikiama informacija tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, konkretaus automobilio kainą įtakoja daug veiksnių (techninė būklė, nusidėvėjimas ir kt.), todėl atsakovai, siekdami įrodyti, kad ieškovas vilkikus pardavė už nepagrįstai mažą kainą, privalėjo pateikti teismui būtent šių automobilių vertinimo dokumentus. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodinėjimo sunkumus, su kuriais galėjo susidurti atsakovai, siekiantys įrodyti galimybę parduoti turtą už didesnę kainą (turtas jau parduotas tretiesiems asmenims), taip pat pažymi, kad šioje byloje paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina galimybę parduoti turtą brangiau. Bylos duomenys patvirtina, kad kiti Lizingo sutarčių objektai - keturi vilkikai Iveco Seralis AS440S43, kurių pirmosios registracijos data, būklė ir rida panašios kaip ir Olandijoje parduotų vilkikų (1 t., 203-210 b. l.), buvo parduoti atitinkamai už 53 223,01 Lt, 51 792 Lt, 57 645 Lt ir 53 223 Lt be PVM. Išvedus kainų vidurkį, vieno vilkiko kaina yra 53 970,75 Lt be PVM. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui priteistus nuostolius sumažinti, laikant, kad Olandijos aukcione parduotus vilkikus ieškovas turėjo galimybių realizuoti parduodamas juos po 53 970,75 Lt be PVM. Tokiu būdu, paskaičiuotina, kad ieškovas, realizavęs susigrąžintą visų Lizingo sutarčių dalyku buvusį turtą, patyrė nuostolių, 12 653,69 Lt nuostolius iš Lizingo sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 dalyku buvusio turto realizavimo (199 011,45-186 357,76), o pagal Lizingo sutartį Nr. 3 ieškovas patyrė 76 741,26 Lt nuostolių (295 550,76-218 809,50).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovui priteista suma sumažinama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai pigiau parduodamas turtą, už kurį nebuvo laiduota, pati savaime neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ieškovo patirti nuostoliai realiai buvo mažesni ar kad jie dėl nurodytos aplinkybės padidėjo (CPK 178, 185 str.), todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis tokiais atsakovų teiginiais nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

Atsakovai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas ieškovui iš atsakovų solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo nutraukiamas netesybų ir palūkanų už skolininko prievoles skaičiavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės, pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio, tai užtikrina laiduotojo teisių apsaugą. Tokiais atvejais, kai skolininkui yra iškeliama bankroto byla ir pagal įmonių bankroto teisinį reglamentavimą modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas yra skolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti, skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovai šiuo aspektu apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl procesinių palūkanų priteisimo.

BUAB „Ravanda“ bankroto byla iškelta 2011 m. liepos 4 d. (1 t., 192-193 b. l.), ieškovas nagrinėjamoje byloje į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011 m. gegužės 17 d. Kadangi palūkanos negali būti skaičiuojamos po bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), teisėjų kolegija nurodo, kad laiduotojas, atsakydamas tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas, privalo atlyginti palūkanas tik iki bankroto bylos UAB ,,Ravanda“ iškėlimo, todėl skundžiamu teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos paliekamos pakeičiant laikotarpį ir nurodant, kad iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisiama 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 17 d.) iki 2011 m. liepos 4 d.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, remiantis nurodytais motyvais, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, teisėjų kolegija atitinkamai perskirsto bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Ravanda“ (į. k. 133654713) 203,88 Lt delspinigių ir 12 653,69 Lt nuostolių iš turto realizavimo, t. y. iš viso 12 857,57 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt seltynis litus 57 ct ), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 857,57 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 17 d.) iki 2011 m. liepos 4 d. ieškovo AB „ SEB lizingas“ (į. k. 123051535 ) naudai.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Ravanda“ (į. k. 133654713), S. B. (a. k. XXXXXXXXXXX) ir V. T. (a. k. XXXXXXXXXXX) solidariai 279,05 Lt delspinigių ir 76 741,26 Lt nuostolių iš turto realizavimo, t. y. iš viso 77 020,31 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius dvidešimt litų 31 ct ), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (77 020,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 17 d.) iki 2011 m. liepos 4 d. ieškovo AB „SEB lizingas“ (į. k. 123051535) naudai.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. B. (a. k. XXXXXXXXXXX) ir V. T. (a. k. XXXXXXXXXXX) po 804 Lt (aštuonis šimtus keturis litus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo AB „SEB lizingas“ (į. k. 123051535) 735 Lt (septynis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atsakovo S. B. (a. k. XXXXXXXXXXX) naudai.

Priteisti iš ieškovo AB „SEB lizingas“ (į. k. 123051535) 969,09 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus ir 09 ct ) už ekspertizės atlikimą bei 800 Lt ( aštuonis šimtus litų ) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą L. T. (a. k. XXXXXXXXXXX) naudai.

Grąžinti L. T. (a. k. XXXXXXXXXXX), gyv. Barkūnų g. 20, Kaunas 30,91 Lt (trisdešimt litų ir 91 ct) permokėtos sumos už ekspertizės atlikimą iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos.

Civilinę bylą L. T. atžvilgiu nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.“.

Teisėjai Alė BukavinienėNijolė PiškinaitėEgidija Tamošiūnienė