Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1021-1170/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-31
Bylos Nr.
eII-1021-1170/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
D. A.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-1024-1170/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00985-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.11.3; 16.11.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A. (D. A.),

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos B. M. 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12203-2025 (ROIK: 25270587188).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos B. M. 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12203-2025 (toliau – ir Nutarimas) D. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį bei 417 straipsnio 4 dalį dėl tol, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., 23.47 val. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį į reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Pripažinta, kad tokiais veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14, 73.11, 165 punktus. Dėl minėtų administracinių nusižengimų D. A. buvo paskirta galutinė 150 Eur dydžio bauda, ją sumokant dalimis iki 2025 m. spalio 2 d., ir 6 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. skundas, kuriuo šis prašo netaikyti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Antai, jis pažeidimo padarymo metu buvo atlankęs visas vairavimo pamokas, nuo vasario mėnesio yra išlaikęs B kategorijos teorijos egzaminą, dažnai vairuodavo su mama. Eisme jis dalyvauja jau nuo 2022 m. birželio 17 d., kuomet išlaikė AM kategorijos teorijos egzaminą ir iš pirmo karto išlaikė vairavimo praktikos egzaminą. Pažeidimo padarymo metu jis važiavo pasiimti sesę, kuriai pasidarė negera. Nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio jis liks gyventi vienas su sese, kadangi jo mama išvažiuoja gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl jam reikės pačiam rūpintis namais, vežioti katinus į veterinarijos kliniką, užbaigti remontą namuose ir lankyti močiutę, o visam tam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Institucija atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. paaiškino, kad tuo metu jo mama miegojo prieš darbą, nes ji dirba sesele. Kadangi naktimis budi, tai ji visada eina anksti miegoti. Jis jos nežadino, kad ji išsimiegotų. Jo sesei pasidarė negera, kol ji buvo mieste ir ji paprašė ją paimti. Jis pats ilgai su mama vairuodavo, eisme dalyvauja. Buvo visiškai praėjęs vairuotojo kursus, todėl nusprendė, kad gali nuvažiuoti paimti sesę. Naujamiestyje sesuo buvo. Jau buvo vakaras. Kiek žino, sesuo buvo pas draugę, ten jai pasidarė negera. Toje vietoje yra įsirikiavimas į (duomenys neskelbtini) ir žiūrėdamas į kairę pusę, kad neatsitrenkti į kitas mašinas, jis nepastebėjo, kad šviesoforas jau mirksi ir todėl jis pravažiavo per geltoną šviesą. Tiesiai važiuodamas pervažiavo geltoną šviesą. Jis pasiėmė automobilio raktus iš namų. Jis turėjo teorijos egzaminą išlaikytą „Regitra“ ir vairavimo kursai buvo išlaikyti mokykloje. Vieną kartą buvo praktinio važiavimo egzaminas mokykloje, tą kartą neišlaikė. Jis su mama važinėja automobiliu, mokosi. Savo veiksmus jis vertina blogai, labai gailisi, kaltę pripažįsta. Po šio įvykio jis išlaikė mokyklos egzaminą ir „Regitra“ egzaminą, gavo vairuotojo pažymėjimą. Mokykloje egzaminą išlaikė gegužės 26 d., o „Regitra“ - gegužės 28 d. Jo mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyventi, ir jis su seserimi liks vieni gyventi. Sesuo vyresnė už jį - jai (duomenys neskelbtini) metų. Jam automobilio reikės maistą pirkti, ar dar kažką, tai reikia nuvažiuoti iki parduotuvės, iki tol mama nuvažiuodavo iki parduotuvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra močiutės butas, bet jie gyvens (duomenys neskelbtini). Išgyventi be automobilio galima, bet sunku. Močiutė gyvens toliau (duomenys neskelbtini) gatvėje, jai (duomenys neskelbtini) metai. Jis močiutei padeda, atveža maisto, kai reikia. Įvykio metu jis dokumento, kaip vairuotojo pažymėjimo, B kategorijos, neturėjo. Tuo metu vairavo mamos automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis sėdo už automobilio vairo, kadangi manė, kad yra pasiruošęs vairuoti, mama po darbo miegojo, ji naktimis dirba, nenorėjo jos žadinti. Sesuo paprašė ją paimti, tai nusprendė tai padaryti. Sesuo parašė, kad jai bloga pasidarė, greitosios nekvietė, nes ne tiek bloga buvo. Reikėjo važiuoti apie 8 kilometrus. Adreso nepamena iki kur teko važiuoti, bet naujamiestyje buvo. Sesuo neturi vairuotojo pažymėjimo, ji dirba, tačiau darbas nuo namų nenutolęs. Močiutė nevairuoja. Teisė vairuoti reikalinga dėl bazinių poreikių. Taip pat jis turi du katinus, vienas jų turi problemų, reikia dažnai vežti į veterinarijos kliniką, maistą pirkti dideliais maišais, kad pigiau gautųsi, tai iki namų nunešti būtų labai sunku.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Be kita ko, ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad už ANK 424 straipsnio 3 arba 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Kelių eismo taisyklių 73.11 punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui.

Kelių eismo taisyklių 165 punktas numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Šioje administracinio nusižengimo byloje D. A. neginčijo, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, o taip pat įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pastarasis pripažino, kad 2025 m. balandžio 17 d., apie 23.47 val. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje vairavo automobilį ir tą darė neturėdamas teisės vairuoti, kadangi jo sesuo prašė ją pasiimti, o jis nenorėjo žadinti mamos, todėl sėdo už automobilio vairo. Be kita ko, jis jau pakankamai ilgą laiką dalyvavo eisme – buvo gavęs AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, taip pat važinėdavo kartu su mama, todėl pasitikėjo savo vairavimo įgūdžiais. Kartu D. A. neginčijo, kad vairuodamas automobilį į reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Svarbu ir tai, jog Institucijos Nutarime nurodytų administracinių nusižengimų padarymo faktą taip pat įrodo ir įvykių metu D. A. sustabdžiusio policijos pareigūno 2025 m. balandžio 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame yra aptartas ne tik D. A. važiavimo per draudžiamą šviesoforo signalą faktas, bet ir pastarojo pripažintas faktas dėl vairavimo neturint tam būtinos teisės.

Taigi, pirmiau aptarti duomenys nesuteikia pagrindo teismui nepripažinti, kad Institucija pagrįstai D. A. veiksmus vertino ANK 417 straipsnio 4 dalies ir 424 straipsnio 3 dalies kontekste ir jo kaltė yra įrodyta visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Kita vertus, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu D. A. nesutiko su Institucijos jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams. Pasak D. A., teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi jis liko gyventi tik su vyresne seserimi – mama išvyko gyventi į užsienį, jam tenka vykti į parduotuvę, vežti turimus katinus į veterinarijos įstaigą, todėl galimybė vairuoti automobilį jam itin palengvins visų šių pareigų vykdymą. Be kita ko, D. A. nurodė, kad šiuo metu jau yra gavęs vairuotojo pažymėjimą ir šiam gauti egzaminą išlaikė be didelių kliūčių ir klaidų.

Minėtų D. A. argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą administracinių nuobaudų paskirtį, kurios privalo laikytis tiek institucijos, tiek teismai, o būtent – 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-54-489/2018). Be to, skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat D. A. asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat šias aplinkybes sugretinęs su pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu ir galiojančia aktualia teismų praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar skirti ją trumpesniam terminui, nei tą numato ANK specialiosios dalies normos sankcija. Teismas daro išvadą, kad D. A. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės bei sąlygojančios ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, kurių taikymas, teismo vertinimu, nepasiektų ANK 22 straipsnyje apibrėžtos administracinių nuobaudų (tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonių) paskirties šioje administracinio nusižengimo byloje.

Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. A. neneigė, kad padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, o būtent – pripažino, kad automobilį vairavo neturėdamas tos teisės ir to vairavimo metu įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tai reiškia, kad D. A. suvokė, kad vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, taip pat važiuoja per draudžiamą šviesoforo signalą, kas tik patvirtina, kad jis ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pabrėžtina ir tai, kad pastarojo nurodytos priežastys, dėl kurių žinodamas, kad negali vairuoti tam tikros konkrečios kategorijos transporto priemonių, sėdo už automobilio vairo, yra mažareikšmės bei iš esmės nepateisinamos nagrinėjamo klausimo kontekste. Akivaizdu, kad D. A. sesei pasijutus blogai, ši galėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kas kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo padaryta, kadangi sesei nebuvo tiek bloga. Akivaizdu, kad D. A. sesers sveikatos būklė nereikalavo nedelsiant kviesti brolį dėl šios parvežimo, o ir nėra aišku, kodėl nebuvo prašoma to padaryti asmenų, turinčių teisę vairuoti ir galinčių tą padaryti. kitų, Pabrėžtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju D. A. ne tik vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, tačiau tuo pačiu metu padarė ir kitą administracinį nusižengimą – į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, kas tik parodo didesnį pastarojo teisei priešingo elgesio pavojingumą.

Minėtų teismo nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog asmuo, žinodamas, kad negali vairuoti transporto priemonės, nes neturi tam suteiktos specialiosios teisės, bei puikiai suvokdamas, jog tuo metu laiko egzaminus tam, kad galėtų įgyti specialiąją teisę, privalėjo imtis kitų veiksmų, skirtų sesei pasiimti taip, kad nebūtų pažeisti valstybėje galiojantys įstatymai ir (ar) kiti teisės aktai, kas patvirtina asmens abejingumą nusistovėjusiai tvarkai bei galiojančiam teisiniam reguliavimui, ir, be kita ko, tuo pačiu didina padaryto teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) pavojingumą.

Be kita ko, nors D. A. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad iš tikrųjų šiuo metu jau turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o egzaminus, skirtus gauti vairuotojo teises, jis išlaikė itin gerai, tačiau kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, pastarasis, būdamas nepilnametis ir turėdamas teisę vairuoti lengvesnės kategorijos automobilius, dar 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį bei 415 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis vairuodamas motorolerį, nesilaikydamas saugos atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, kliudė lengvąjį automobilį ir vairavo neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Akivaizdu, kad nepaisant to, kad nors asmuo šio teismo sprendimo priėmimo metu turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau pastarojo susidūrimas su teisėsaugos institucijomis dėl netinkamo vairavimo nebuvo vienkartinis ir pareiškė jau anksčiau nei šioje byloje aptariami įvykiai.

Antra, sprendžiant D. A. skunde pateiktą prašymą, susijusį su jam paskirta administracinio poveikio priemone, įvertintinos ir pastarojo nurodytos aplinkybės, kurios, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galėtų sudaryti realų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Kaip jau paminėta šioje nutartyje, D. A. akcentuoja specialiosios teisės turėjimo būtinumą dėl šiuo metu susiklosčiusios šeimyninės padėties – jo motinos išvykimo į užsienį ir jam tenkančių pareigų vykti į parduotuvę bei prižiūrėti augintinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. A. gyvena Vilniaus mieste, kur viešojo transporto susisiekimas yra gerai išvystytas, taip pat teikiamos taksi ir pavėžėjimo paslaugos, o pastarojo nurodyti vykimo automobiliu tikslai – parduotuvės, taip pat veterinarijos klinikos, nėra taip ženkliai nutolę ir priešingai yra prieinami daugumoje Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų. Todėl vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog dėl specialiosios teisės laikino netekimo jis gali jausti tam tikrus nepatogumus, negali būti priežastis dėl kurios D. A. taikoma administracinio poveikio priemonė laikytina neproporcinga ir per griežta.

Pirmiau aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingai, neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).

Įvertinus visas teismo nutartyje aptartas aplinkybes, jas sugretinus su pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, darytina išvada, kad specialiosios teisės atėmimas iš tiesų sukels tam tikras neigiamas pasekmes D. A., tačiau įvertinus tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, tiek paties D. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad pastarajam paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jos naikinti ar švelninti nėra pagrindo, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. (D. A.) skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos B. M. 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12203-2025 (ROIK: 25270587188).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė