Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-23-651/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
AN2-23-651/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01034-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. Z.
Institucija
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Linas Jurevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-23-651/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01034-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9181-2020 D. Z. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 450 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. liepos 2 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini), su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po dvi eismo juostas, vairavo transporto priemonę ir važiuodamas antra eismo juosta pažeidė kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, taip iš chuliganiškų paskatų važiuodamas priešpriešiniu eismu ir apvažiuodamas visas priekyje stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo priekyje, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams atvažiuojantiems iš priešpriešinio eismo. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9 ir 118 punktai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi Nr. II-411-949/2020 paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9181-2020 nepakeistą ir D. Z. skundo netenkino.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovas advokato padėjėjas Linas Jurevičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje nutraukti. Priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba D. Z. patraukti administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodė, kad šioje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, o remtasis prieštaringais ir subjektyviais įrodymais arba jie vertinti subjektyviai. Iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis BMW, ties (duomenys neskelbtini) sankryža kelias sekundes stovi antroje eismo juostoje kartu su kitais automobiliais, po ko pasuka vairą kairėn, taip išvažiuoja į priešpriešinį eismą ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) g. link. Kitaip tariant, matomas automobilio manevras, išvažiuojant į priešpriešinį eismą ir nuvažiuojant tolyn. Tačiau, kad tai buvo padaryta tyčia, juolab iš chuliganiškų paskatų, iš vaizdo įrašo spręsti neįmanoma. Pripažįsta, jog įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tai buvo atlikta dėl neatsargumo. Šį jo automobilio manevrą lėmė suklydimas ir pasimetimas dėl aplinkybių. Paaiškino, jog važiuodamas šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve, privažiavo jam iš kairės pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) g. pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis „Mercedes Benz“ su įjungtais avariniais įspėjamaisiais ženklais. Antroje eismo juostoje prieš jį stovėjo tamsios spalvos transporto priemonė ir už jos – pilkos spalvos visureigis, kuris apvažinėjo minėtąjį „Mercedec Benz“. Jam iš galo privažiavus prie tamsios spalvos automobilio išgirdo, kad šalia stovėjęs pilkos spalvos visureigis pradėjo naudoti garsinį signalą. Šios aplinkybės buvo itin netikėtos, dėl ko pasimetė ir pamanė, jog stovi ne toje eismo juostoje, todėl staiga, įsijungus žaliam šviesoforo signalui, įsitikinęs, kad kairėje pusėje esančioje eismo juostoje (kuri pasirodo buvo priešpriešinė) nėra važiuojančių transporto priemonių, pasuko kairiau, t. y. į tą laisvąją eismo juostą ir nuvažiavo tiesiai, link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Būdamas netoli šviesoforinės sankryžos staiga suprato, kad įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ketino apsisukti, bet pamatęs, jog už jo yra intensyvus eismas, siekdamas nesukelti avarinės situacijos, įsitikinęs, kad priekyje nieko nėra, nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nei tyčios, nei chuliganiškų paskatų neturėjo. Šiuos paaiškinimus iš esmės patvirtina ir Institucijos pateiktas vaizdo įrašas. Atlikus papildomą tyrimą, turėjo būtų nustatyti ir identifikuoti vaizdo įraše matomi priešais jį ir už jo stovėjusių automobilių vairuotojai. Jie būtų patvirtinę jo nurodytas aplinkybes. Taip pat buvo galima išreikalauti sankryžoje galbūt esančių vaizdo filmavimo kamerų įrašus ar atlikti eksperimentą, kad būtų patvirtintos jo nurodytos aplinkybės.

3.2. Skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai – kad minimoje sankryžoje susidarančias transporto priemonių eiles pirmoje eismo juostoje, kuomet būna sunku įvažiuoti į antrą eismo juostą – patvirtina, jog jis važiavo ne pirmą kartą šia sankryža ir žinojo kaip vyksta eismas. Tai yra teismo subjektyvi versija, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Jis nematė kelio ženklo „apvažiavimas iš dešinės“. Iš Skuodo į Klaipėdą atsikraustė tik prieš dvejus metus, tad Klaipėdos gatvių subtilybės jam nėra gerai žinomos. Sankryža, kurioje buvo padarytas administracinis pažeidimas, yra paini ir sudėtinga net itin patyrusiems vairuotojams. Kelio ženklai stovi saugumo salelėje tarp eismo juostų ir objektyviai šio ženklo galima nepamatyti. Pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo ir neanalizavo, ar esamoje vietoje jis galėjo matyti ženklą.

3.3. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pačių policijos pareigūnų duoti parodymai teisme nesutampa. 2020 m. lapkričio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu, pareigūnas Vismantas Turauskas nurodo, kad leidžiantis nuo viaduko pamatė, kaip D. Z. automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės (teismo posėdžio garso įrašo 03:48 min). Policijos pareigūnė Ineta Jucytė nurodo, kad „nuo tilto važiuojant matosi ženklas (garso įrašo 18:46 min), vėliau D. Z. patikslinus, kad jis važiavo ne nuo (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) gatvės (garso įrašo 20:27 min) pareigūnė I. Jocytė nurodo, jog: „neįmanoma iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiuoti ir važiuoti į skiriamąją juostą (garso įrašo 20:30 min). Pačių policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio aplinkybių skiriasi, dėl ko nėra pagrindo jais vadovautis.

3.4. Skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog jis savo veiksmais pažeidė KET 4, 8, 9, 118 punktus. Vien šių punktų pažeidimas savaime nereiškia, kad toks elgesys gali būti traktuojamas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų. Vertinant asmens KET punktų pažeidimus, teismų praktikoje suformuota, jog nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį ((Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Šiuo atveju D. Z. veiksmuose chuliganiškų paskatų nebuvo. Neapdairus, neatsargus, galimai pavojingas, dėl pasimetimo ir suglumimo vairavimas, ko pasėkoje jo automobilis atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, negali būti laikomas chuliganiškomis paskatomis, nes jo veiksmuose nebuvo chuliganiškas paskatas išreiškiančių veiksmų. Nei Institucija, nei juolab teismas visiškai nenurodo, kokie konkretūs faktai leidžia neabejotinai D. Z. veiksmus laikyti atliktus iš chuliganiškų paskatų. Neatsižvelgta ir į jo automobilio techninius duomenis. Automobilio modelis BMW, YIN BFS508 WBABM51030JH28172, gamykliškai nuo 0 iki 100 km/h greitį pasiekia per 9,2 sekundes. Vaizdo įrašas, kuriame matyti pats BMW automobilio manevras, t. y. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir nuvažiavimas per sankryžą trunka ne daugiau nei 3 sekundes (nuo 00:00:06 iki 00:00:09 sekundės), taigi realiai jo greitis nuo pajudėjimo iki sankryžos kirtimo, negalėjo būti didesnis nei 30 km/h.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodė, kad byloje surinkti visi įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiaga ir kt.) patvirtinantys, jog D. Z. padarė nutarime nurodytą administracinį pažeidimą. Administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nusižengimas kvalifikuotas teisingai, o paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, nes atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl D. Z. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. D. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. liepos 2 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini), su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po dvi eismo juostas, vairavo transporto priemonę ir važiuodamas antra eismo juosta pažeidė kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, taip iš chuliganiškų paskatų važiuodamas priešpriešiniu eismu ir apvažiuodamas visas priekyje stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo priekyje, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams atvažiuojantiems iš priešpriešinio eismo. Tuo pažeidė KET 4, 8, 9 ir 118 punktus. Apeliantas, nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ji paremta prielaidomis, byloje nesant tiesioginių asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais nėra.

7. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

8. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan.

9. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apvažiuodamas antroje ir pirmoje eismo juostose stovėjusias transporto priemones, paženklintame kelio ruože dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, byloje nėra. Pareiškėjas neneigė šių faktinių aplinkybių nei Institucijai surašant nutarimą, nei pirmosios instancijos teismui nagrinėjant jo skundą. Apeliantas skunde nurodo, kad nėra administracinio nusižengimo byloje įrodymų, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes administracinį pažeidimą lėmė objektyvios aplinkybės – pasimetimas dėl kitų eismo įvykio dalyvio spaudimo, naudojantis garsiniu signalu. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aptariamo nusižengimo padarymo aplinkybes, bylos medžiagą, apygardos teismas turi pagrindą teigti, jog byloje pakanka įrodymų daryti neabejotiną išvadą, jog D. Z. vairavo transporto priemonę ir važiuodamas antra eismo juosta pažeidė kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, iš chuliganiškų paskatų.

10. Tai, kad apeliantas chuliganiškai vairavo automobilį patvirtina užfiksuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, jog BMW automobilis, kurį vairavo D. Z., degant raudonam šviesoforo signalui, stovi prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos antroje eismo juostoje. Tarp automobilio, kuris antroje eismo juostoje buvo visiškai sustojęs ir BMW automobilio stovi dar dvi transporto priemonės. Matyti, kad prieš BMW automobilį stovėjusios transporto priemonės priekiniai ratai yra ties salelės – skiriamosios juostos pradžia. BMW automobilis sankryžoje iki salelės – skiriamosios juostos stovėjo tik per vieną automobilį, todėl nematyti kelio ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“ negalėjo. Administracinis pažeidimas padarytas 2020 m. liepos 2 d., 17.40 val., t. y. vasaros metu, kai buvo šviesu ir buvo geras matomumas. Skunde nurodyti argumentai, kad jis iš Skuodo persikėlė gyventi į Klaipėdą ir neišmano gerai Klaipėdos gatvių, laikytini teisiškai nepagrįstais. D. Z. turi vairuotojo pažymėjimą, tad privalo išmanyti gerai KET reikalavimus ir jų laikytis. Apelianto kartu su skundu pateiktos fotolentelės nepaneigia to, kad jis matė kelio ženklą „Apvažiavimas iš dešinės“. Pažymėtina, kad jose nurodytas krovininis automobilis, o ne lengvasis, kurį vairavo apeliantas, tad nėra pagrindo remtis pateiktais duomenimis. Be to, sankryžoje antroje eismo juostoje stovintis BMW automobilis užfiksuotas dar tik policijos tarnybiniam automobiliui leidžiantis nuo (duomenys neskelbtini) g. viaduko link (duomenys neskelbtini) g. Taigi toks transporto priemonės stovėjimas sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo ir laukimas žalio šviesoforo signalo rodo, kad vis dėlto BMW vairuotojas žinojo kuria kelio puse vyksta eismas minimoje sankryžoje.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BMW automobilio vairuotojas administracinį nusižengimą padarė važiuodamas pakankamai dideliu greičiu, kas patvirtinta jo chuliganišką elgesį. Apeliantas skunde nurodė, jog ši išvada nepagrįsta jokiais rašytiniais duomenimis. Turėjo būti atliktas eksperimentas arba atsižvelgta į jo automobilio techninius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

12. Vaizdo įraše matyti, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, BMW automobilis, nelaukdamas, kol atsilaisvins pirma eismo juosta ir atsiras galimybė persirikiuojant į pirmą eismo juostą, apvažiuoti antroje eismo juostoje stovėjusią transporto priemonę, nesant jokio būtinumo, staiga pasuka į kairę pusę ir, įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, greitai kerta sankryžą apvažiuodamas pirmoje ir antroje eismo juostose stovėjusias transporto priemones. D. Z. vairuojamo automobilio greitis buvo žymiai didesnis nei kitų, prie sankryžos stovėjusių, automobilių, nes leido nelaukiant, t. y. kol atsilaisvins pirma eismo juosta ir atsiras galimybė persirikiuojant į pirmą eismo juostą, apvažiuoti antroje eismo juostoje stovėjusią transporto priemonę. Taip pat iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris darytas „Body“ kamera, matyti, jog policijos pareigūnei paprašius BMW vairuotojo pateikti dokumentus, pastarasis pasakė „sunkiai pasivijot“. Šie apelianto pasakyti žodžiai leidžia teigti, jog jis puikiai suvokė, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo didelis.

13. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai Vismantas Turauskas, Ineta Jucytė. Vismantas Turauskas nurodė, jog automobilis BMW prieš sankryžą prie raudono šviesoforo signalo stovėjo antroje eismo juostoje, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui pasuko į kairę, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. Taip pat parodė, kad nepastebėti skiriamosios juostos ir ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“ nagrinėjamu atveju buvo neįmanoma, kadangi BMW automobilis stovėjo dar iki salelės. Policijos pareigūnė Ineta Jucytė parodė, jog ji su kolega patruliavo nežymėtu policijos automobiliu, važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. ir pamatė kaip BMW markės automobilis privažiavęs skiriamąją juostą dideliu greičiu išvažiavo į priešpriešinį eismą ir kirtęs sankryžą nuvažiavo link viaduko. Tuomet ji su kolega pradėjo minėtą automobilį vytis ir jį pasivijo tik Viada degalinėje maždaug už kilometro. Taip pat parodė, kad sustabdyto BMW vairuotojo elgesys ir bendravimas rodė jo tyčią dėl padaryto pažeidimo, jis specialiai siekė apvažiuoti susidariusį kamštį. Apeliantas nurodė, jog šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jie prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Aplinkybės, dėl kurių būtų galima abejoti šių liudytojų parodymais arba dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti D. Z., byloje nenustatyta. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nustatytą administracinio nusižengimo padarymo pobūdį, t. y. staigų pajudėjimą iš vietos pasukant į kairę pusę bei sankryžos kirtimą pakankamai dideliu greičiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. Z. ne supainiojo eismo juostas, o puikiai suprato ir įvertino situaciją, jog dėl priekyje esančios kliūties, jam greitai nepavyks kirsti sankryžos dėl susidariusios transporto priemonių eilės ir tai jį paskatino pasirinkti tokį sankryžos kirtimo būdą, kuris šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tuo pačiu rodė vairuotojo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir eismo dalyvių saugumui, iškeliant savo asmeninius interesus aukščiau visų kitų transporto priemonių vairuotojų interesų, tokiu savo elgesiu demonstruojant nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Toks D. Z. elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

15. Pažymėtina, kad D. Z. skunde dėl paskirtos administracinės nuobaudos nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. Z. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, nes atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

16. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. Z. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. atstovo advokato padėjėjo Lino Jurevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė