- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- II-411-949/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01034-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rima Gudienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Z.
- Institucija
- Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Z. 2020 m. liepos 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-26119-2020, už tai, kad jis 2020 m. liepos 2 d., 17 val. 40 min., Artojų – Liepų g., Klaipėdoje, su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po dvi eismo juostas, vairavo transporto priemonę ir važiuodamas antra eismo juosta pažeidė kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, taip iš chuliganiškų paskatų važiuodamas priešpriešiniu eismu ir apvažiuodamas visas priekyje stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo priekyje, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams atvažiuojantiems iš priešpriešinio eismo. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9 ir 118 punktai (b. l. 8-9).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9181-2020 D. Z. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių (b. l. 7).
2020 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas D. Z. skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9181-2020, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir perkvalifikuoti jo padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 420 straipsnio 1 dalį bei išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vaizdo ir garso įrašą iš tarnybinio automobilio salono vidaus „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde pareiškėjas nurodė, jog su padarytu pažeidimu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta, kad išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, bet teigia, kad tai padarė netyčia, sumaišęs eismo juostas, o ne iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas parodė, kad važiuodamas šalutine Artojo g., Klaipėdoje, privažiavo jam iš kairės pagrindinę Mokyklos – Artojo g. Artojo g. pirmoje eismo juostoje stovėjo Mercedes Benz automobilis su įjungtais avariniais įspėjamaisiais žibintais. Antroje eismo juostoje jam privažiavus prie tamsios spalvos automobilio galo išgirdo, kad šalia stovėjęs pilkos spalvos visureigis pradėjo naudoti garsinį signalą ir artėjo link jo automobilio, iš dešinės pusės. Išgirdęs intensyviai naudojamą garsinį signalą pasimetė ir pagalvojo, kad stovi ne toje eismo juostoje, todėl užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir įsitikinęs, kad kairėje pusėje esančioje eismo juostoje nėra važiuojančių transporto priemonių, pasuko kairiau ir pradėjo važiuoti tiesiai. Būdamas netoli šviesoforo suprato, kad išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ketino apsisukti, bet per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad už jo yra labai intensyvus eismas, kad nesukeltų avarinės situacijos, pamatęs, kad priekyje jo nėra parvažiuojančių transporto priemonių, tiesiai pervažiavo sankryžą ir nuvažiavo į Priestočio gatvę. Teigė, kad važiuojant priešpriešinėje eismo juostoje, joje eismo dalyvių daugiau nebuvo, jis niekam pavojaus nesukėlė, avarinės situacijos taip pat nesudarė. Parodė, kad suprantu, jog jo atliktas manevras į kairę buvo pavojingas ir galėjo sukelti pavojingas pasekmes, bet priešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie chuliganiškas paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė. Mano, kad pareigūnė I. Jocytė tinkamai buvo kvalifikavusi jo padarytą teisės pažeidimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl neaišku kodėl pareigūnai pakeitė padaryto administracinės teisės pažeidimo teisinį kvalifikavimą. Pareiškėjas taip pat parodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai buvo pateiktas prašymas perkvalifikuoti administracinio nusižengimo teiseną ir papildyti bylos medžiagą, tačiau atsakymas į prašymą iki šiol negautas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau – Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog byloje surinkti visi įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiaga ir kt.) patvirtinantys, kad D. Z. padarė skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimą. Pažymėjo, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nusižengimas kvalifikuotas teisingai, o paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, nes atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl D. Z. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 30-ANR_N-9181-2020.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. Z. prašė jo skundą tenkinti, palaikė jame nurodytus motyvus. Parodė, kad administracinį nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų. Paaiškino, kad ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“ nematė, todėl Artojo g. ir Liepų g. sankryžą kirto važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Pripažino, kad ženklas „Apvažiavimas iš dešinės“ Artojo g. stovi ir gatvėje stovėjusias transporto priemones apvažiavo.
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas Vismantas Turauskas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad važiuojant Mokyklos g. link Artojo g. Klaipėdos mieste pastebėjo automobilį BMW važiuojantį iš Artojo g. link Priestočio g. Minėtas automobilis prieš sankryžą prie raudono šviesoforo signalo stovėjo antroje eismo juostoje, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pasuko į kairę, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir nuvažiavo link Priestočio g. Artojo g. ir Liepų g. sankryžoje pirmoje ir antroje eismo juostose stovėjo automobiliai, laukdami kol galės įvažiuoti į sankryžą. Paaiškino, kad nurodytas aplinkybes matė patys. Parodė, kad antrojoje eismo juostoje buvo visiškai sustojusi transporto priemonė, tačiau reikėjo palaukti, kol atsilaisvins pirma eismo juosta ir būtų galima kirsti sankryžą. Nurodė, kad jokių garsinių signalų nebuvo. Paaiškino, kad nepastebėti skiriamosios juostos ir ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“ nagrinėjamu atveju neįmanoma. Chuliganiškas vairavimas pasireiškė nepagarba kitiems vairuotojams ir pavojingumu.
Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė Ineta Jucytė parodė, jog ji su kolega patruliavo nežymėtu policijos automobiliu, važiavo Mokyklos g. link Artojo g. ir pamatė kaip BMW markės automobilis privažiavęs skiriamąją juostą dideliu greičiu išvažiavo į priešpriešinį eismą ir kirtęs sankryžą nuvažiavo link viaduko. Tuomet ji su kolega pradėjo minėtą automobilį vytis ir jį pasivijo tik Viada degalinėje maždaug už kilometro. Taip pat parodė, kad sustabdyto BMW vairuotojo elgesys ir bendravimas rodė jo tyčią dėl padaryto pažeidimo, jis specialiai siekė apvažiuoti susidariusį kamštį. Po administracinio nusižengimo protokolo įteikimo BMW vairuotojui, jis bandė juos provokuoti, o savo sūnui liepė viską filmuoti. Patvirtino, kad BMW vairuotojo manevras yra užfiksuotas automobilio kamera.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Skundžiamu nutarimu D. Z. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų), padarymą, ir už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Institucijos nutarime nurodyta, jog D. Z. pažeidė KET 4, 8, 9, 118 punktus (b. l. 7).
KET 4 punktu įtvirtinta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte įtvirtina, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 118 punkte numatyta, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apvažiuodamas antroje ir pirmoje eismo juostose stovėjusias transporto priemones, paženklintame kelio ruože dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, byloje nėra. Pareiškėjas neneigia, jog apvažiavo antroje ir pirmoje eismo juostose stovėjusias transporto priemones iš kairės pusės įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, tačiau nurodė, kad tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o netyčia sumaišęs eismo juostas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad nematė kelio ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“.
Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, užfiksuotas stacionaria tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo įranga. Vaizdo įraše matyti, kad BMW automobilis, kurį vairavo D. Z., degant raudonam šviesoforo signalui, stovi prie Artojo g. ir Liepų g. sankryžos antroje eismo juostoje. Tarp automobilio, kuris antroje eismo juostoje buvo visiškai sustojęs ir BMW automobilio stovi dar dvi transporto priemonės. Matyti, kad prieš BMW automobilį stovėjusios transporto priemonės priekiniai ratai yra ties salelės – skiriamosios juostos pradžia. Taigi matyti, kad BMW automobilis sankryžoje iki salelės – skiriamosios juostos stovėjo tik per vieną automobilį, todėl nematyti kelio ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“ negalėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sankryžoje antroje eismo juostoje stovintis BMW automobilis užfiksuotas dar tik policijos tarnybiniam automobiliui leidžiantis nuo Mokyklos g. viaduko link Artojo g. Taigi toks transporto priemonės stovėjimas sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo ir laukimas žalio šviesoforo signalo rodo, kad vis dėlto BMW vairuotojas žinojo kuria kelio puse vyksta eismas minimoje sankryžoje. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu paminėjo minimoje sankryžoje susidarančias transporto priemonių eiles pirmoje eismo juostoje, kuomet būna sunku įvažiuoti į antrą eismo juostą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas ne pirmą kartą važiavo minima sankryža ir žinojo kaip vyksta eismas, todėl pareiškėjo argumentai, kad nematė kelio ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“ ir netyčia sumaišė eismo juostas, vertintini kaip gynybinė versija ir laikytini nepagrįstais.
Teismas pažymi, kad minėtoje vaizdo medžiagoje aiškiai matomas daromas nusižengimas. Vaizdo įraše matyti, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, BMW automobilis, nelaukdamas, kol atsilaisvins pirma eismo juosta ir atsiras galimybė persirikiuojant į pirmą eismo juostą apvažiuoti antroje eismo juostoje stovėjusią transporto priemonę, nesant jokio būtinumo, staiga pasuka į kairę pusę ir, įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, greitai kerta sankryžą apvažiuodamas pirmoje ir antroje eismo juostose stovėjusias transporto priemones. Liudytoja Ineta Jocytė bylos nagrinėjimo metu parodė, kad BMW automobilį pasivijo tik Viada degalinėje, esančioje panašiai už kilometro nuo pažeidimo padarymo vietos, nepaisant to, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnai BMW automobilį pradėjo vytis iš karto po pažeidimo padarymo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris darytas „Body“ kamera matyti, kad policijos pareigūnei paprašius BMW vairuotojo pateikti dokumentus, pastarasis pasakė „sunkiai pasivijot“. Įvertinus nustatytas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad BMW automobilio vairuotojas administracinį nusižengimą padarė važiuodamas pakankamai dideliu greičiu. Nors pareiškėjas nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, tačiau administracinio nusižengimo padarymo pobūdis, t. y. staigus pajudėjimas iš vietos pasukant į kairę pusę bei sankryžos kirtimas pakankamai dideliu greičiu, rodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis ne supainiojo eismo juostas, o puikiai suprato ir įvertino situaciją, kad dėl priekyje esančios kliūties, jam greitai nepavyks kirsti sankryžos dėl susidariusios transporto priemonių eilės ir tai jį paskatino pasirinkti tokį sankryžos kirtimo būdą, kuris šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tuo pačiu rodė vairuotojo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, iškeliant savo asmeninius interesus aukščiau visų kitų transporto priemonių vairuotojų interesų, tokiu savo elgesiu demonstruojant nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
Pareiškėjo teiginius nurodytus skunde, tiek išsakytus bylos nagrinėjimo metu taip pat paneigia bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Apklaustas liudytojas Vismantas Turauskas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, D. Z., nurodė, jog automobilis BMW prieš sankryžą prie raudono šviesoforo signalo stovėjo antroje eismo juostoje, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui pasuko į kairę, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir nuvažiavo link Priestočio g. Taip pat parodė, kad nepastebėti skiriamosios juostos ir ženklo „Apvažiavimas iš dešinės“ nagrinėjamu atveju buvo neįmanoma, kadangi BMW automobilis stovėjo dar iki salelės. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas ir ankščiau aptartas vaizdo įrašas, užfiksuotas stacionaria tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo įranga.
Liudytoja Ineta Jocytė parodė, jog ji su kolega patruliavo nežymėtu policijos automobiliu, važiavo Mokyklos g. link Artojo g. ir pamatė kaip BMW markės automobilis privažiavęs skiriamąją juostą dideliu greičiu išvažiavo į priešpriešinį eismą ir kirtęs sankryžą nuvažiavo link viaduko.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio Vismanto Turausko tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sustabdžius BMW automobilio vairuotoją, pastarasis paaiškino, jog norėjo apvažiuoti stovėjusią transporto priemonę (b. l. 10).
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog D. Z. 2020 m. liepos 2 d., 17 val. 40 min., Artojo g. Liepų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą iš chuliganiškų paskatų. Tokiais veiksmais D. Z. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai. Taip pat nustatyta, jog D. Z., pažeisdamas KET, padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, demonstratyviai, matant kitiems eismo dalyviams, kurie stovėjo prie šviesoforo susidariusioje eilėje, tokiu būdu sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra įrodymų, kad demonstravo nepagarbą kitiems vairuotojams, savo išskirtinumą, niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, teismas pažymi, kad tokio pobūdžio situacijose, kaip nagrinėjamu atveju, kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas yra vertinamasis kriterijus, todėl jis tam tikrais atvejais gali būti išreikštas kitų eismo dalyvių paaiškinimais žodžiu, raštu ar kitomis priemonėmis, taip pat gali būti ir neužfiksuotas jokia forma, tačiau labai aiškiai nuspėjamas ir įvertinamas pagal nusistovėjusias taisykles ir moralės normas. Šiuo atveju, įvertinus visą situaciją, tiek administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, tiek skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, kad toks kitų transporto priemonių apvažiavimas, kokį atliko D. Z., yra nesuderinamas su KET reikalavimais, kitų transporto priemonių vairuotojams gali būti labai netikėtas ir pavojingas. Kaip jau minėta, A. Z., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau visų kitų vairuotojų teisėtų interesų, apvažiuodamas stovėjusias transporto priemones, jis parodė savo niekinantį požiūrį į vairuotojus, kurie vertinamoje situacijoje elgėsi pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog D. Z. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, D. Z. skundo teiginiai, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, atmestini kaip nepagrįsti ir pateikti siekiant išvengti atsakomybės.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai buvo pateiktas prašymas perkvalifikuoti administracinio nusižengimo teiseną ir papildyti bylos medžiagą, tačiau atsakymas į prašymą iki šiol negautas. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyti jokie policijos pareigūnų padaryti esminiai pažeidimai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymas perkvalifikuoti veiką buvo gautas iki skundžiamo nutarimo priėmimo ir nors atsakymas pareiškėjui nebuvo pateiktas, tačiau skundžiamame nutarime grafoje „kitos aplinkybės“ nurodyta, kad išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pakanka įrodymų priimti nutarimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Šie duomenys patvirtina, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo ir priimant nutarimą padaryta išvada, kad nustatyti neteisėti veiksmai kvalifikuojami kaip nusižengimas, numatytas būtent ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir pareiškėjo A. Z. veiksmus vertinti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė neturi jokios įtakos sprendžiant D. Z. atsakomybės klausimą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat iškėlė versiją, kad policijos pareigūnai iš pradžių norėjo kvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau, pasitarę telefonu, nutarė surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Mano, kad tai galėjo būti padaryta iš keršto, siekiant pakenkti pareiškėjui. Tačiau byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad policijos pareigūnai būtų siekę apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti pareiškėją. Priešingai iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimas užfiksuotas vaizdo stebėjimo priemonėmis ir pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. O aplinkybė, kad pareigūnai diskutavo ir tarėsi kaip turėtų būti kvalifikuojami neteisėti veiksmai, nelaikytina administracinio nusižengimo tyrimo pažeidimu ir nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo veika turėjo būti vertinama kaip ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje aprašant pažeidimo esmę nurodyta, kad „dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams“. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas pareiškėjui pažeidžiant kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų su skiriamąja juosta įvažiavus į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, t. y. pareiškėjas nevažiavo kelkraščiu ir atitinkamai sukelti pavojaus kelkraščiu ėjusiems pėstiesiems negalėjo, ši aplinkybė „ar kelkraščiu ėję pėstieji“ iš nutarimo šalintina kaip perteklinė, tačiau nekeičianti nusižengimo esmės ir nedaranti reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad D. Z. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą 420 straipsnio 2 dalyje.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, D. Z. paskirta bauda atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą baudos minimalų dydį (b. l. 7). Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir nutarimo priėmimo metu bei nagrinėjant D. Z. skundą teisme asmuo nepripažino padaręs nusižengimą, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Nutarimas priimtas nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau apie bylos nagrinėjimo datą pareiškėjas buvo informuotas. Skiriant nuobaudą jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio poveikio priemonė - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris nagrinėjamu atveju yra privalomas, skirtas taip pat minimaliam terminui, numatytam ANK 420 straipsnio 5 dalyje.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o D. Z. skundas atmestinas.
Skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais (2 vnt. CD) paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9181-2020 nepakeistą ir D. Z. skundo netenkinti.
Skaitmenines laikmenas (2 vnt. CD) palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.