Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-78-876/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2-78-876/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
A. A., E. A.
Atsakovas
D. A.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-78-876/2011Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01232-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1., 116.4.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovų A. A. ir E. A. įstatyminei atstovei M. A., atsakovui D. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir E. A. ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui D. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovų įstatyminė atstovė M. A., palaikydama ieškinį paaiškino, kad pakeisti išlaikymą prašo dėl pasikeitusios jos finansinės padėties. Jos atlyginimas mažėja kiekvieną mėnesį, ji dirba 3 mokyklose, kad uždirbtų ir užtektų pajamų. Taip pat vaikų poreikiai padidėjo, ji perka vaikams tai, ko jiems reikia. Ji taip pat išlaiko dar vieną vaiką, kuris yra pilnametis. Atsakovas yra darbingas ir privalo išlaikyti vaikus, tačiau išlaikymas mokamas tik tada, kai ji kreipiasi pas antstolį.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovų atstovė pati rūpinasi ir ruošia kurą žiemai, perka malkas, anglis. Įsivedė naujai internetinę prieigą vaikų kokybiškam mokymuisi. Vaikams taisyklingos laikysenos išsaugojimui pirko geros kokybės čiužinius, E. A. nustatė regėjimo sutrikimą, todėl reikėjo pirkti akinius, vitaminus, o ateityje reikės nuolat tikrinti regėjimo būklę. Šakių rajono apylinkės teismo 2009-01-05 sprendimu jai su vaikais buvo nustatytas uzufruktas į 1/3 dalį gyvenamojo namo, tačiau gyventi tuose namuose dėl atsakovo elgesio negalėjo. Turėjo išsikelti kitur, papildomai kainavo buto pirkimas, remonto darbai, todėl teko skolintis ir skolas atiduoda iki šiol. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas mokėsi ir baigė Visagino pasieniečių mokyklą, turėjo gerai apmokamą darbą, bet savo noru jį metė, liko skolininkas Visagino pasieniečių mokyklai. Metęs pasieniečių darbą atsakovas išėjo į pelningesnį verslą, jau penkis metus verčiasi statybos darbais ir plytelių klojimu, gauna dideles niekur neapskaitomas pajamas. Be to, atsakovas turi nemažai turto: namų valdą, du automobilius, 3 ha žemės, įsidėjo brangius plastikinius langus, išklojo sodybos kiemą trinkelėmis.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tiek, kiek prašoma jis negali mokėti. Jis fizinio darbo dirbti negali dėl sveikatos. 4-5 mėnesiai per metus jam nemokamos atostogos, o per vasarą jis skolą padengia. Jo išsilavinimas yra mechanikas – pasienietis. Pardavė 3 ha žemės ir garažus, pinigus atidavė vaikų išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad ieškinyje klaidingai nurodoma, kad vaikai yra nesveiki. Sūnus A. buvo patyręs traumą, tačiau šiuo metu jis yra sveikas. Vasaros laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki rugsėjo mėnesio vaikai gyveno su juo ir buvo visiškai išlaikomi iš jo pajamų, nors ieškovei išlaikymą mokėjo. Jis vaikams duoda 500 Lt per mėnesį ir jo nuomone, to užtenka minimaliems poreikiams. Atsakovas nurodo, kad jis pastoviai ieško papildomo darbo, tačiau jo sveikatos būklės jam neleidžia dirbti sunkių darbų ir jis turi lankytis pas gydytojus. Dėl pablogėjusios sveikatos jis negalėjo tęsti darbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Jo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, kad jis galėtų teikti didesnį išlaikymą, o ieškovė nepagrįstai teigia, kad nuo 2009 m. sumažėjo jos gaunamas atlyginimas.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad M. A. yra prisiėmusi didesnę dalį pareigų, nes vaikai gyvena kartu su ja. Jos teigimu, tėvas menkai rūpinasi savo vaikais, mažai su jais bendrauja, neprisideda juos auklėjant ir ugdant. Atsakovas vengia mokėti išlaikymą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad iš esmės pasikeitė jos finansinė padėtis, nes jos atlyginimas mažėja, tuo tarpu, jos teigimu, atsakovo padėtis pagerėja ir tai matoma iš jo gyvenimo būdo. Atsakovas neigė savo finansinės padėties pagerėjimą, nurodė, jog atlyginimo gauna tik 400 Lt, dėl sveikatos būklės jam ribojamas fizinis krūvis, todėl daugiau dirbti negali. Ieškovų atstovė teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina tai, jog vaikų poreikiai padidėjo. Dukrai Emilijai nustatytas regos sutrikimas, todėl reikalingos papildomos išlaidos sveikatai, perkamos priemonės mokymuisi, baldai vaikams, mokama už sūnaus vairavimo pamokas ir kt. (b.l. 19-27). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas keisti išlaikymo dydį ieškovų atstovė M. A. pagrįstai kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovų atstovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuos nurodoma, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 975 Lt per mėnesį. Šios sumos atsakovas neginčijo. Ieškovė nurodė, jog jos pajamos yra 1829 Lt, atsakovas nurodė, kad jo atlyginimas yra 400 Lt. M. A. 2009 m. įsigijo butą, D. A. nuosavybės teise valdo 1/3 gyvenamojo namo, 2009 ir 2010 m. pardavė po žemės sklypą. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas turėjo darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir nors atsakovas nurodė, kad jis negalėjo dirbti dėl sveikatos sutrikimų, tačiau teismo posėdyje šias aplinkybes paneigė nurodydamas, jog iš šio darbo išėjo savo noru, dėl ko buvo skolingas Visagino pasieniečių mokyklai. Nors ieškovas tvirtino, jog turi sveikatos sutrikimų, tačiau, kaip pats nurodė, nedarbingumas jam nėra nustatytas, todėl teismas nelaiko šios aplinkybės esmine, kuri įtakotų jo gaunamų pajamų dydį. Šios aplinkybės parodo, jog ieškovas savo iniciatyva atsisakė darbo, ir tik dėl savo priimto sprendimo, jo teigimu, šiuo metu dirba mažiau apmokamą darbą. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba ir jo pajamos yra 400 Lt. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Atsakovas nurodė, kad dėl prastos ekonominės situacijos šalyje galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Iš dalies sutinkama su šia nurodyta aplinkybe, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasi teismas galėjo spręsti, kad jis siekė susirasti darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu, minėta, atsakovas neįrodė, kad susiklosčiusi ekonominė situacija šalyje turi įtakos atsakovo galimybei susirasti darbą. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teis,as konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti abi šalys nuosavybės teise valdo gyvenamąjį būstą, abu turi pajamas, todėl teismas konstatuoja, jog jų finansinė padėtis yra vienoda. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog M. A. nurodyta poreikių patenkinimo suma, neatitinka tėvų turtinės padėties. Ieškovų atstovė pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jos pajamos yra 1829 Lt, taigi vaikų išlaikymui būtų skiriama didesnė, negu pusė gaunamų pajamų dalis. Todėl teismas konstatuoja, jog turtinę padėtį atitiktų 800 Lt išlaikymo dydis vienam vaikui.

Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad M. A. privalo užtikrinti vaikų gyvenamąjį būstą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovams ir jų įstatyminei atstovei buvo nustatyta uzufrukto teise gyventi atsakovui priklausančiame name (b.l. 6-8, 3), tačiau dėl pastoviai kylančių konfliktų, šia teise nebuvo galimybių naudotis. Pats atsakovas nurodė, jog jis nesistengė išvengti konfliktų ir užtikrinti savo vaikams gyvenamąją vietą. Dėl šių aplinkybių ieškovų atstovė privalėjo pasirūpinti gyvenamuoju būstu, už kurį dabar moka įsiskolinimą apie 150 Lt per mėnesį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja J. P.. Dėl šios aplinkybės teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį M. A. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 450 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 350 Lt dalį privalės teikti ieškovų atstovė.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovų atstovė M. A..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys patenkinta iš dalies, tai yra patenkinta 90 proc. reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinant ieškinį, į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 17 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims, paskirstant jas taip: iš ieškovų atstovės - 1,7 Lt, ir atsakovo – 15,3 Lt. Žyminis mokesčio dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į reikalavimų dydį. Kadangi išlaikymo dydis padidintinas 200 Lt, ir vienam iš vaikų pilnametystė sueis greičiau negu po metų, tad nustatytina suma yra 1200+2400=4000 *0,03=120 Lt. Nuo žyminio mokesčio ieškovų atstovė atleistina, o iš atsakovo priteistinas 108 Lt žyminis mokestis (120*0,9=108 Lt).

Taip pat ieškovų atstovė prašo priteisti patirtas 900 Lt advokato išlaidas, atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovų atstovei priteistina 810 Lt turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimu A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2010-11-19 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po keturis šimtus penkiasdešimt šimtus litų (450 Lt).

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimu E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2010-11-19 iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po keturis šimtus penkiasdešimt šimtus litų (450 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovų atstovę M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta Bažnyčios g. 21-29, Šakių m. aštuonis šimtus dešimt litų (810 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovų atstovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) K. N. sen.

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika litų 30 cnt. (15,30 Lt) ir iš ieškovų atstovės M. A. vieną litą 70 cnt. (1,70 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo D. A. vieną šimtą aštuonis litus (108 Lt) žyminio mokesčio, į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė