- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- I-3476-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00858-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, atstovui,
nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 panaikinimo; įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių skirti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos advokatą ieškiniui parašyti ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, paruošti apeliacinį skundą antrajai teismo instancijai ir kasaciniam skundui paruošti bei peticijai parašyti į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir jame atstovauti pareiškėją, jei tokio atstovavimo prireiktų; turtinės 3,77 eurų žalos, 30,00 eurų bylinėjimosi išlaidų ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353; įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių skirti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos advokatą ieškiniui parašyti ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, paruošti apeliacinį skundą antrajai teismo instancijai ir kasaciniam skundui paruošti bei peticijai parašyti į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir jame atstovauti pareiškėją; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, 3,77 eurų turtinės žalos, 30,00 eurų bylinėjimosi išlaidų ir 3 000 neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 85).
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 85).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. patikslintame skunde (b. l. 48–50) nurodė, kad 2018 m. kovo 8 d. pakartotinai pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui (toliau – ir Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje. 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, netinkamai vadovaudamiesi ir taikydami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punktą, motyvuodami tuo, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatiria turtinės žalos. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybai prašymą teikė dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekdamas apginti savo teises į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos neteisingai pritaikytą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą be kitų, aukščiau nurodytų argumentų, pagrindžia tai, kad pareiškėjas į Tarnyba nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu, o kreipėsi minėto kodekso 2.23 straipsnio pagrindu, todėl ir padarytos žalos klausimas kyla tik šio straipsnio pagrindu. Tarnyba 2018 m. kovo 14 d. dokumentu Nr. (2.5)NO-2-2093 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ prašė patikslinti pareiškėjo prašymą nurodant, kokio dydžio turtinę ar neturtinę žalą pareiškėjas prašo priteisti. Minėtą informaciją pareiškėjas pateikė 2018 m. kovo 16 d. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos vedėjas, piktnaudžiaudamas valstybės tarnyba, atsisakė skirti antrinę teisinę pagalbą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247 straipsnių reikalavimus, padarydamas turtinės ir neturinės žalos. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos vedėjas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atėmė iš pareiškėjo tinkamo atstovavimo teisme galimybę – neskiriamas advokatas, kurio pagalba galėtų tinkamai apginti teisėtus interesus. Nurodo, kad turtinė 3,77 eurų žala susidarė už dokumentų gavimą iš Registrų centro apie šeimos turto sudėtį, o tai įrodo Registrų centro sąskaita Nr. 17340851-1. Neturtinė žala pareiškėjui pasireiškė tuo, kad laiku negaudamas teisinės pagalbos pastoviai yra streso būsenoje, patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus gyvenamojoje aplinkoje, kai yra nuolatos filmuojamas ir persekiojamas, nevienkartinai patyrė tam tikrą dvasinį sukrėtimą, pasijuto diskriminuojamas, antrarūšis, šaliai nepageidaujamas Lietuvos pilietis.
Pareiškėjas R. R. teismo posėdžio metu nurodė, savo patikslintą skundą palaiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. Tarnyba priėmė sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas sprendimą gavo ir procesas buvo pabaigtas. Tolesnis bendradarbiavimas nebuvo galimas, nes procesas buvo baigtas. Atsiliepime nurodoma, kad paprasta pašto siunta pareiškėjui buvo išsiųstas naujas sprendimas, kokiu pagrindu jis yra priimtas pareiškėjas nesupranta, nes pareiškėjas neprašė peržiūrėti 2018 m. kovo 21 d. sprendimo. 2018 m. kovo 8 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2018 m. kovo 21 d. Tarnybos vedėjas atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu, nurodė, kad Tarnybos vedėjas netinkamai pritaikė įstatymo nuostatą. Nurodė, kad tokiu pagrindu pareiškimo neteikė, nurodė, kad Tarnyba kažką sumaišė arba nesuprato įstatymo. Tarnybos vadovas 2018 m. kovo 14 d. raštu paprašė pateikti papildomą informaciją nurodant, kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas prašo priteisti. 2018 m. kovo 16 d. pareiškėjas tokius duomenis pateikė. Turėdama minėtą informaciją 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nurodė, kad neturėdamas atstovavimo teisme, negalės tinkamai apginti savo teisių, o pralaimėjus bylą, neturėtų galimybės atlyginti kitai šaliai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Turto, kurį galėtų parduoti taip pat neturi, tačiau nurodo, kad įstatymas jam numato galimybę gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad Tarnybos vedėjas savo neteisėtais veiksmais vilkino civilinės bylos iškėlimą teisme bei padarė neturtinę žalą. Tik tada, kai parašė skundą teismui, su juo susisiekė Tarnybos vedėjas, nurodė, kad gavo skundą ir dėl to suteikė antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad sprendimas buvo išsiųstas paprasta pašto siunta, tačiau Tarnybos sekretorė negalėjo rasti, kad pareiškėjui yra išsiųstas sprendimas, todėl pareiškėjas padarė išvadą, kad 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Tarnybos vedėjas surašė atgaline data. Nurodo, kad 2018 m. kovo 30 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2018 m. gegužės 14 d., tačiau Tarnyba pakartotinai sprendimą dar išsiuntė 2018 m. gegužės 16 d. Nurodė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su Tarnyba, tačiau pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. kovo 23 d. peržiūrėti 2018 m. kovo 21 d. sprendimo neprašė, pareiškėjas Tarnybos prašė išaiškinimo dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau daugiau nieko neprašė, todėl Tarnyba turi atsakyti už veiksmus iki 2018 m. gegužės 14 d., kada pareiškėjas atsiėmė naują sprendimą. Pareiškėjas patikslino, kad 2018 m. gegužės 14 d. atsiėmęs 2018 m. kovo 30 d. sprendimo neskundė. Teismo buvo pareikalauta pateikti duomenis apie šeimos turtinę padėtį, kuri sudaro 3,77 Eur ir pareiškėjas nurodo, kad tai yra turtinė žala. Tarnyba turėjo laiku informuoti pareiškėją dėl paaiškinimo, kodėl nesutinka suteikti antrinės teisinės pagalbos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis numato neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad jeigu nebūtų pateikęs skundo teismui, antrinė teisinė pagalba nebūtų buvusi suteikta. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2018 m. kovo 30 d. sprendimą turi advokatą ir naudojasi jo paslaugomis. Nurodė, kad buvo pažemintas, sutriuškintas, įpykęs, todėl patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas supranta, kad 2018 m. kovo 21 d. Tarnybos sprendimas paties atsakovo yra panaikintas ir teismas jo panaikinti nebegali, tačiau nurodo, kad 2018 m. kovo 30 d. sprendimas yra surašytas sukčiavimo būdu ir turėtų būti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl pareiškėjas neatsisako skundo reikalavimo dėl 2018 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 54–57) nurodė, kad su pareiškėjo R. R. skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas reikalauja, kad Tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 būtų panaikintas. Tarnyba pažymi, kad 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-743-5970, kuriuo skundžiamą 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 pripažino negaliojančiu ir suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-743-5970, tokiu pačiu būdu kaip ir ankstesnis (skundžiamas) Tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353, pareiškėjui buvo išsiųstas paprasto pašto siunta. Tarnyba, 2018 m. gegužės 9 d., gavusi iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų pareiškėjo skundą panaikinti Tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353, telefonu susisiekė su pareiškėju ir papildomai atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad yra priimtas Tarnybos sprendimą, kuriuo yra patenkintas pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pasiteiravo kokia forma šis sprendimas turėtų būti įteiktas pareiškėjui, kad jis garantuotai jį gautų. Pareiškėjas informavo, kad jis pasiims sprendimo kopiją asmeniškai atvykęs į Tarnybą. Jis pakartotinės sprendimo kopijos atsiimti į Tarnybą neatvyko, todėl, jam 2018 m. gegužės 16 dieną 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-743-5970 kopija pakartotinai buvo išsiųsta registruota pašto siunta (siuntos numeris RN461053232LT). Siunta įteikta pareiškėjui 2018 m. gegužės 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau -VGTPĮ) 4 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo pareiga bendradarbiauti su Tarnyba, kuri priima sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs 2018-03-23 prašymą Tarnybai peržiūrėti 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 ir nesulaukęs atsakymo, turėjo pareigą bendradarbiauti su Tarnyba, t.y. būti aktyvus ir pasidomėti kokį sprendimą priėmė Tarnyba, tačiau pareiškėjas elgėsi priešingai. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas 2018 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 yra panaikintas ir priimtas naujas 2018 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-743-5970, kuriuo yra suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl šioje dalyje ginčo dalykas yra išnykęs. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad tenkinti pareiškėjo prašymo suteikti antrinė teisinę pagalbą visose bylos proceso stadijose Tarnyba neturi tam teisinio pagrindo, kadangi remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalimi, turi pareigą nustatyti, ar pareiškėjo prašyme nėra pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Neperspektyvumo klausimas kiekvienoje iš bylos stadijų skiriasi. Vertinant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą vertinami teisės ir fakto klausimai, kasacijoje tik teisės klausimai ir pan. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjui teisinė pagalba suteikta įvertinus jo turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal pateiktą metinę turto ir pajamų deklaraciją. Sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Tarnyba suteiktų antrinę teisinę pagalbą visose bylos proceso stadijose, ji neturėtų galimybės įvertinti ar nepasikeitė pareiškėjo turtinė padėtis teisinei pagalbai gauti, tuo pačiu pažeistų VGTPĮ 11 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad reikalavimas dėl 3,77 eurų turtinės žalos yra nepagrįstas, nes Tarnyba pareiškėjo jokių dokumentų apie šeimos turto sudėti nėra prašiusi. Nurodė, kad 30 eurų žyminio mokesčio sumokėjimą lėmė paties pareiškėjo noras bylinėtis teisme, bet ne ginčą spręsti taikiai ir naudotis jam skirta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba už šias išlaidas negali būti atsakinga. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė 3 000 eurų neturinę žalą, buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą. Kaip nurodyta aukščiau atsiliepime, Tarnyba 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-743-5970 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, todėl jo teisė kreiptis į teismą pažeista nebuvo. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra ir kitų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. R. skundas atmestinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinimo, Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus įpareigojimo skirti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos advokatą ieškiniui parašyti ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, paruošti apeliacinį skundą antrajai teismo instancijai ir kasaciniam skundui paruošti bei peticijai parašyti į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir joje atstovauti, jeigu tokio atstovavimo pareiškėjui prireiktų; turtinės 3,77 eurų, 30,00 bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės 3 000 eurų žalos atlyginimo priteisimo.
Ginčo teisinius santykius, susijusius su antrinės teisinės pagalbos skyrimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. R. 2018 m. kovo 8 d. kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje (b. l. 58–62). 2018 m. kovo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius raštu Nr. (2.5)NO-2-2093 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pareiškėjo prašė patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodant kokio dydžio turtinę žalą ir neturtinę žalą pareiškėjas siekia prisiteisti ir pateikti žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (b. l. 72 – 73). 2018 m. kovo 16 d. pareiškėjas raštu „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl papildomos informacijos teikimo“ nurodė, kad prašys atlyginti tik neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 eurų (b. l. 74). 2018 m. kovo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui R. R. (b. l. 6) 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjas R. R. pateikė raštą „Dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą išaiškinimo“ (b. l. 76), kuriuo prašė instituciją, priėmusią sprendimą pateikti išaiškinimą. 2018 m. kovo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-743-5970 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nurodė, kad papildomai Tarnyboje 2018m. kovo 23 d. gauti dokumentai (reg. Nr. (2.5)NTP-9-1445) bei pripažino negaliojančiu Tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTp-2)-18-NT-743-5353 (b. l. 77–78).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - ir VGTPĮ) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1268-13).
VGTPĮ 4 straipsnis numato pareiškėjų, siekiančių gauti antrinę teisinę pagalbą pareigas, kuriose be kitų numatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (1 punktas); teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (2 punktas); nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (3 punktas).
2018 m. kovo 21 d. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas skirti antrinę teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatyrė turtinės žalos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas išaiškinti, prašant išaiškinti priimtą Tarnybos sprendimą bei nurodydamas, kad antrinės teisinės pagalbos kreipėsi, ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu, tačiau 2.23 straipsnio pagrindu. 2018 m. kovo 30 d. Tarnyba priimdama sprendimą Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-743-5970 nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, (be kitų dokumentų) nustatė, kad Tarnyboje 2018 m. kovo 23 d. gauti papildomi dokumentai, reg. Nr. (2.5)NTP-9-1445, todėl vadovaudamasi VGTPĮ 2 straipsnio 1, 3 dalimis, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2, 5, 7, 8 dalimis, 18 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 1, 2 dalimi nusprendė Tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-743-5353 pripažinti negaliojančiu bei suteikti pareiškėjui R. R. antrinę teisinę pagalbą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas supranta, kad 2018 m. kovo 21 d. sprendimas, pripažintas netekusiu galios, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas atsiėmė asmeniškai (b. l. 88). Reikalavimo šioje byloje dėl 2018 m. kovo 30 d. Tarnybos sprendimo nekėlė, nesikreipė į administracinį teismą su atskiru skundu dėl minėto sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas šiuo metu antrine teisine pagalba naudojasi 2018 m. kovo 30 d. sprendimo pagrindu ir yra iniciavęs civilinį ginčą.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, reiškia, kad ginčo šalys bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir viešojo administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus (žr. pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9103-189/2014). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pripažino negaliojančiu 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-743-5970 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, todėl darytina išvada, kad patikslinto skundo reikalavimai – panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių skirti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos advokatą ieškiniui parašyti ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, yra patenkinti administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, išsprendus pareiškėjo reikalavimą administracine tvarka, neliko ginčo dalyko, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-743-5353 panaikinimo bei Tarnybos įpareigojimo skirti antrinės teisinės pagalbos advokatą ieškiniui parašyti ir atstovauti pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodo, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-16-420/2007).
Pareiškėjas patikslintame skunde vienu iš reikalavimų taip pat prašo įpareigoti Tarnybą suteikti antrinės teisinės pagalbos advokatą paruošti apeliacinį skundą antrajai teismo instancijai ir kasaciniam skundui paruošti bei peticijai parašyti į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir joje atstovauti, jei tokio atstovavimo prireiks. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo panaikinti 2018 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą, o kartu nukreiptas į ateitį bei sąlyginis. Nesant ginčo dalyko dėl įsakymo panaikinimo, negalimas ir išvestinio reikalavimo tenkinimas. Byloje esančių duomenų pagrindu, teismas negali prieiti motyvuotos išvados, kad ateityje pareiškėjui bus reikalinga advokato pagalba apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, o taip pat peticijos surašymui bei atstovavimui Europos Žmogaus Teisių Teisme. Papildomai pažymėtina, kad VGTPĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kai teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnyba, praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos, kasmet patikrina, ar asmuo, remiantis pateikta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą per šio straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus priima naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teismas nurodo, kad reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą skirti antrinės pagalbos advokatą paruošti apeliacinį skundą antrajai teismo instancijai ir kasaciniams skundui bei peticijai parašyti į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir joje atstovauti, jei tokio atstovavimo prireiks yra priskirtini viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012).
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 3,77 eurų turtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad turtinė žala susidarė dėl dokumentų gavimo iš Registrų centro duomenų bazės dėl šeimos turto sudėties. Byloje esančių duomenų pagrindu matyti, kad 2018 m. balandžio 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartyje nurodyta, kad teismas sprendimą, dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio, priima visapusiškai įvertinęs asmens, kuris prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turtinę padėtį, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis ne tik apie savo gaunamas pajamas, tačiau ir apie savo turtinę padėtį, t. y. pažymą apie šeimos sudėti, nekilnojamojo turto registro pažymą apie asmeniui ir jo sutuoktiniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, pažymą apie sutuoktinės gaunamas pajamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodyta 3,77 eurų suma yra laikytina bylos nagrinėjimo išlaidomis. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai nėra tenkinti, nepriteisiama ir 3,77 eurų bylos nagrinėjimo išlaidų suma. Netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nepriteisiama pareiškėjui 30,00 eurų sumokėto žyminio mokesčio suma.
Pareiškėjas teismo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl valdžios institucijų padarytos žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl neteisėtų institucijų veiksmų, dėl kurių patyrė stresą, nemigą, sveikatos pablogėjimą ir kitas neigiamas pasekmes, susijusias su pareiškėjo pastoviu persekiojimu jo gyvenamojoje vietoje ir viešose vietose, sistemiškai organizuojant prieš pareiškėją kriminalines provokacijas, psichologinį terorizmą, siekiant įbauginti, pažeminti, sunaikinti. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad tas asmuo Vilniaus g. 213A 6 buto nuomininkė G. L., kurią, pareiškėjas teigia, Tarnybos vedėjas intensyviai gina. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, teismo posėdžio metu deklaratyviai nurodė patiriamus neigiamus išgyvenimus, jų nedetalizavo ir nepersonalizavo. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai, kuriais kaltina Vilniaus g. 213A 6 buto gyventoją nėra šios bylos dalis. Pareiškėjui 2018 m. kovo 30 d. Tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, teisę kreiptis į teismą pareiškėjas realizavo. Teismas konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio Tarnybos veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodo, kad nesant nors vienai iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybės turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-743-5353 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“; 2) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių skirti antrinės teisinės pagalbos advokatą ieškiniui surašyti ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, paruošti apeliacinį skundą antrajai teismo instancijai ir kasaciniam skundui paruošti bei peticijai parašyti į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir joje atstovauti, jei tokio atstovavimo prireiks; 3) priteisti iš valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus turtinę 3,77 eurų žalos sumą, 30,00 eurų bylinėjimosi išlaidų ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.