Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-02-14 · Administracinė byla Nr. eA-88-822/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-08-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-14
Bylos Nr.
eA-88-822/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03139-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“
Atsakovas
Narkotikų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-88-822/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03139-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 34.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Maxima LT“ (toliau – ir UAB „Maxima LT“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. ATK2-84(/19) (toliau – ir Nutarimas) taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas pareiškėjo atžvilgiu 2021 m. liepos 15 d. surašė protokolą Nr. ATK2-078 (toliau – ir Protokolas), kuriuo nustatė, kad pareiškėjo valdomoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus jaunesniam kaip 20 metų asmeniui ir tuo pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, draudžiančio parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, reikalavimus. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo surinkta pažeidimo medžiaga, pateikė 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame prašė pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, mažai pavojingu, netaikyti ekonominės sankcijos (baudos) ir nagrinėjamą bylą nutraukti. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo nutarė taikyti pareiškėjui 579 Eur dydžio ekonominę sankciją už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą.

3. Pareiškėjas nesutinka su Departamento priimtu Nutarimu, teigdamas, jog pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, kurios pareiškėjas objektyviai negalėjo išvengti, ir kurią nulėmė dvi objektyvios aplinkybės: pirkėjo išvaizda (apranga) ir COVID-19 pandemijos metu taikyti ribojimai (apsauginių veido kaukių dėvėjimas). Pareiškėjas neginčijo, jog formaliai jis pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas ir kad jam yra taikomi griežtesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, tačiau atkreipė dėmesį, jog, kaip matyti iš kartu su skundu teismui pateiktų vaizdo įrašų, alkoholinį gėrimą pirkęs asmuo yra aukštas, suaugęs, vyriškų bruožų, kurio išvaizda, stambaus subrendusio žmogaus kūno sudėjimas, apranga ir elgsena apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, kad pirkėjas turėjo 20 metų. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl COVID-19 viruso plitimo pažeidimo metu buvo reikalavimas pirkėjams dėvėti apsaugines veido kaukes, tačiau ši priemonė sukelia pareiškėjo darbuotojams nepatogumų ir sudaro objektyvias kliūtis tinkamam asmenų amžiaus identifikavimui, o tai neleidžia darbuotojams vizualiai tinkamai įvertinti pirkėjų amžiaus.

4. Pareiškėjo nuomone, pirkėjo, kaip suaugusio vyro išvaizda ir elgesys, nesudarė objektyvaus būtinumo prašyti jo nusiimti apsauginę veido kaukę, t. y. nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į pirkėją charakterizuojančius objektyvius požymius, buvo suteiktas prioritetas asmenų saugumui. Pareiškėjas taip pat negali reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų iš visų jaunatviškos išvaizdos pirkėjų, nes tokia priemonė būtų neproporcinga ir neadekvati. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje visuma minėtų objektyvių aplinkybių nesudarė pagrindo jo darbuotojai suabejoti pirkėjo amžiumi, šios aplinkybės nulėmė netyčinę žmogiškąją klaidą, kurios remiantis objektyviais kriterijais buvo sudėtinga išvengti.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad deda daug pastangų, siekdamas užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi: taiko įvairias organizacines, administracines ir technines priemones; pateikė informaciją apie tai, kaip yra vykdomas pirkėjų amžiaus patikrinimas, kokios programos ir instrukcijos yra parengtos. Darbuotojams nuolat vyksta vidiniai mokymai. Šiuo metu aktyviai svarstoma dėl galimybės tikrinti pirkėjų, įsigyjančių alkoholinius gėrimus, amžių techninių priemonių, kurios apimtų automatizuotą pirkėjo asmens duomenų (gimimo datos) tvarkymą, pagalba. Pareiškėjas ketina įdiegti ir taikyti priemonę, kuri automatiškai apskaičiuotų pirkėjo amžių pagal darbuotojo įvestą gimimo datą ir pateiktų rezultatą, ar galima pirkėjui parduoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo teigimu, tokios techninės priemonės taikymas reikšmingai sumažintų jo darbuotojų žmogiškųjų klaidų skaičių.

6. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 38 straipsniu, prašo padarytą pažeidimą pripažinti mažareikšmiu ir mažai pavojingu.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad priimdamas Nutarimą skirti pareiškėjui ekonominę sankciją už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą jis vadovavosi su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. 30-S-7716 gauta medžiaga, Departamento 2021 m. liepos 15 d. protokolu Nr. ATK2-078 ir kitais surinktais duomenimis, kuriuose nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems nei 20 metų.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. birželio 24 d. 13 val. 10 min. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, pardavėja, veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, pagal kasos kvitą Nr. 125/442 už 7,38 Eur pardavė du 0,75 litro talpos butelius putojančio alkoholinio gėrimo „Bosca Anniversary“, 7,5 proc. alk. tūrio, pirkėjui ((duomenys neskelbtini)), gimusiam (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, kurios jis objektyviai negalėjo išvengti ir kurią nulėmė dvi objektyvios aplinkybės, t. y. pirkėjo išvaizda (apranga) ir COVID-19 pandemijos ribojimai, tačiau iš 2021 m. birželio 24 d. vaizdo įrašų matyti, kad pirkėjas prieina prie savitarnos kasos, pats nuskanuoja alkoholinius gėrimus, sumoka savitarnos kasoje, paima juos ir išeina. Taigi, pardavėja pirkėjo išvaizdos nevertino, pirkėjo asmens tapatybės dokumento nepaprašė, todėl pareiškėjo skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties ir yra vertintini kritiškai.

10. Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis, kuria įstatymų leidėjas numatė pareigą tikrinti visų, kurie yra jaunesni kaip 25 metai, asmens dokumentus. Tuo įstatymų leidėjas siekė sumažinti klaidos riziką, kai alkoholiniai gėrimai parduodami jaunesniems nei 20 metų asmenims. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Atsiliepimas

11. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis ėmėsi priemonių, siekdamas užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jo nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas už analogišką pažeidimą buvo baustas: 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. ATK2-86/20, 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. ATK2-36(/21) ir 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. ATK2-50(/21). Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas pateikė Departamentui sąrašą priemonių, kurių ėmėsi ir planuoja imtis, kad Įstatymo pažeidimai nesikartotų, tačiau turimos priemonės yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankamai efektyvios, nes pažeidimai padaromi vis kitose bendrovės parduotuvėse. Tai patvirtina, kad pareiškėjo taikomos priemonės nėra pakankamos, siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi ir būtina imtis papildomų priemonių.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir mažai pavojingu. Teigė, kad Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas nenurodytas kaip mažareikšmis ir mažai pavojingas, todėl pareiškėjas nepagrįstai tokius veiksmus įvardija kaip mažareikšmius. Atsakovas mano, kad pareiškėjui paskirta 579 Eur bauda yra pagrįsta ir proporcinga.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Maxima LT“ skundą.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2021 m. birželio 24 d. 13 val. 10 min. pareiškėjui priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kasininkė-pardavėja, veikdama bendrovės vardu ir interesais, pagal kasos kvitą Nr. 125/442 už 7,38 Eur pardavė du 0,75 litro talpos butelius putojančio alkoholinio gėrimo ,,Bosca Anniversary“, 7,5 proc. alk. tūrio, jaunesniam nei 20 metų pirkėjui. Pareiškėjas skunde sutiko su formalia Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtimi, tačiau teigė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, esant sudėtingoms objektyvioms aplinkybėms identifikuoti pirkėjo amžių dėl to, jog pirkėjas atrodė vyresnis, dėvėjo apsauginę veido kaukę dėl šalyje paskelbto karantino.

15. Teismas akcentavo, kad, įgyvendinant Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, Įstatyme yra įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė, kilus abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, iš alkoholinius gėrimus perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog kasininkė-pardavėja nepasinaudojo Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga pareikalauti iš pirkėjo asmens amžių liudijančio dokumento. Nors pareiškėjas teigė, kad pirkėjas atrodė vyresnis, nes jo išvaizda, apranga ir elgesys objektyviais požymiais atitiko suaugusio asmens, turinčio 20 metų, kriterijus, be to, dėvėjo apsauginę veido kaukę, pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog pirkėjas buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnis nei 25 metų, todėl kasininkė-pardavėja privalėjo paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento ir jį įvertinti.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo darbuotojos pažeidimas yra laikytinas bendrovės padarytu pažeidimu. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus, todėl iš šios normos dispozicijos matyti, jog joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Esant įstatyme nustatytai formaliai sudėčiai, teisės pažeidimas yra laikomas baigtu, kai pažeidėjas atlieka veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui, kaip licencijos turėtojui, tam, jog kiltų atsakomybė, užtenka nustatyti teisės normos dispozicijoje numatyto pažeidimo faktą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, todėl darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto draudimo pažeidimą.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad vadovaujantis VAĮ 38 straipsniu padarytas pažeidimas pripažintinas mažareikšmiu ir mažai pavojingu, teismas akcentavo, kad Departamento direktorius Įsakymu nustatė Departamento alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės veiklos srities teisės aktų pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, ir šių pažeidimų vertinimo, pripažįstant juos mažareikšmiais, kriterijus. Teismas atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis Įsakymu, pareiškėjo padaryto pažeidimo, numatyto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, negalima pripažinti mažareikšmiu, nes jis nėra priskiriamas prie pažeidimų, kurie gali būti pripažinti mažareikšmiais ir mažai pavojingais.

18. Teismas sprendė, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III.

19. Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad alkoholinį gėrimą pirkusio asmens išvaizda (aukštas, vyriškų bruožų, subrendusio stambaus žmogaus kūno sudėjimo) nulėmė pareiškėjo darbuotojos tvirtą subjektyvų suvokimą apie pirkėjo pilnametystę, darbuotoja, šioje konkrečioje situacijoje vertindama pirkėjo jaunatvišką išvaizdą ir spęsdama būtinumą patikrinti pirkėjo amžių patvirtinantį dokumentą, iš esmės dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, padarė netyčinę žmogiškąją klaidą, kurios išvengti buvo labai sudėtinga.

21. Pareiškėjas sutinka su teismo ir Departamento pozicija, kad jis turi pareigą imtis visų būtinų priemonių, siekdamas užtikrinti efektyvų Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas savo veikloje taiko organizacines, teisines, administracines ir technines priemones, kurių tikslas – kuo efektyviau užtikrinti, kad nebūtų pažeisti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai. Šios priemonės, pareiškėjo nuomone, nėra deklaratyvios, jos realiai įgyvendintos ir taikomos bendrovėje skirtingais lygiais ir aspektais.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas prašo pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir mažai pavojingu, nes: 1) nebuvo padaryta jokia žala trečiųjų asmenų teisėms / teisėtiems interesams; 2) minėta situacija nesukėlė grėsmės visuomenei; 3) nebuvo padaryta jokia žala valstybei ir valstybės finansų sistemai; 4) pažeidimo mastas buvo nedidelis – išimtinai tik vienoje parduotuvėje; 5) pareiškėjas ir jos darbuotojos pripažįsta minėtą pažeidimą, kurio, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, objektyviai negalėjo išvengti, nuoširdžiai gailisi, ėmėsi ir imasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos ateityje daugiau nesikartotų. Pareiškėjo teigimu, nors minėtas Įstatymo pažeidimas nėra tiesiogiai įvardintas Įsakymo 1.1.1 papunktyje, tačiau šio pažeidimo ir jo aplinkybių nagrinėjamojoje byloje lyginamoji analizė su kitais Įsakymo 1.1.1.1–1.1.1.6 papunkčiuose išvardintais mažareikšmiais pažeidimais leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas teismo sprendimu gali būti pripažintas mažareikšmiu.

Atsiliepimas

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Įstatymo pažeidimui įtakos turėjo nuo pareiškėjo darbuotojų nepriklausančios objektyvios aplinkybės, kurios nulėmė netyčinę žmogišką klaidą. Pareiškėjo teiginius, kad pirkėjas atrodė vyresnis ir jis buvo užsidėjęs apsauginę veido kaukę, Departamentas vertina kritiškai, nes šie teiginiai nepaneigia fakto, jog pirkėjas buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnis nei 25 metų, todėl kasininkė-pardavėja privalėjo paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento ir jį įvertinti. Atsakovo nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad būtent pareiškėjo darbuotojos nepakankamas rūpestingumas ir atidumas lėmė, jog alkoholinių gėrimų įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

25. Atsakovo teigimu, pareiškėjo darbuotojai negali pasiremti vien subjektyviu vertinimu dėl alkoholinius gėrimus perkančio asmens amžiaus, kaip bando pasiteisinti pareiškėjas, teigdamas, jog perkančio asmens išvaizda apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, jog asmuo turi 20 metų, o privalėjo pareikalauti pateikti asmens dokumentus, siekiant išvengti įstatymo pažeidimo.

26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis ėmėsi pastangų, siekdamas užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jo nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintų pareigų vykdymo. Be to, pareiškėjo turimos priemonės nėra efektyvios, nes pažeidimai padaromi vis kitose parduotuvėse. Tai įrodo, kad taikomos priemonės nėra pakankamos, siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi ir būtina imtis papildomų priemonių.

27. Atsakovas teigia, kad teisės aktų pažeidimai galėtų būti pripažįstami mažareikšmiais, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinus visas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes, ir tik tais atvejais, kai ūkio subjektas atitinkamą Įstatymo pažeidimą padaro pirmą kartą, pažeidimo mastas nėra didelis ir pažeidimas nėra sisteminis, bei tai numatyta teisės aktuose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir mažo pavojingumo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes aptariamos Įstatymo normos pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui konstatuoti pakanka Įstatymo normų dispozicijos draudimo nesilaikymo fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. ATK2-84(/19), kuriuo pareiškėjui taikyta 579 Eur ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų, draudžiančių parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjo atsakomybei pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą atsirasti pakanka to, jog alkoholinis gėrimas buvo parduotas jaunesniam nei 20 metų asmeniui, o pareiškėjo darbuotojų padarytas pažeidimas laikomas paties pareiškėjo pažeidimu. Teismas nenustatė pagrindo pareiškėjo padarytą pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį ir mažai pavojingą ir dėl to jam netaikyti atsakomybės.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad alkoholinį gėrimą pirkusio asmens išvaizda nulėmė pareiškėjo darbuotojos tvirtą subjektyvų suvokimą apie pirkėjo pilnametystę, todėl darbuotoja dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, padarė netyčinę žmogiškąją klaidą, kurios išvengti buvo labai sudėtinga. Pareiškėjas mano, kad atsižvelgiant į šias objektyvias aplinkybes, taip pat į pareiškėjo dedamas pastangas, siekiant užkirsti kelią Įstatymo pažeidimams, yra pagrindas nustatytą pažeidimą pripažinti mažareikšmiu ir mažai pavojingu.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

34. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte (ginčui aktuali Įstatymo redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (Įstatymo 18 str. 5 d.). Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

35. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 24 d. 13 val. 10 min., vykdant prevencinę priemonę ir atlikus kontrolinį pirkimą (pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-6532), kasininkė-pardavėja, veikdama pareiškėjo vardu ir interesais, pagal kasos kvitą Nr. 125/442 už 7,38 Eur pardavė du 0,75 litro talpos butelius putojančio alkoholinio gėrimo ,,Bosca Anniversary“, 7,5 proc. alk. tūrio, pirkėjui, jaunesniam nei 20 metų. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo kasininkė-pardavėja pardavė alkoholinių gėrimų jaunesniam nei 20 metų asmeniui, bei atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, sprendžiant dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, atsako už jo darbuotojų padarytą pažeidimą, Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju pareiškėjo atsakomybei atsirasti užtenka, jog alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami.

37. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjo kasininkė-pardavėja, 2021 m. birželio 24 d. parduodama alkoholinį gėrimą jaunesniam nei 20 metų asmeniui, jo asmens dokumento neprašė. Pareiškėjas jo darbuotojos sprendimą netikrinti pirkėjo asmens duomenų ir parduoti jam alkoholinius gėrimus siekia pateisinti darbuotojos subjektyviu suvokimu apie pirkėjo pilnametystę, atsižvelgiant į alkoholinį gėrimą pirkusio asmens išvaizdą (aukštas, suaugęs, vyriškų bruožų asmuo, kurio išvaizda, stambaus subrendusio žmogaus kūno sudėjimas). Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas vien teiginius apie pirkėjo fizinius kūno bruožus, nepaneigė byloje nustatytos aplinkybės, kurią patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, jog alkoholinius gėrimus pirkęs asmuo buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnis nei 25 metų amžiaus – dėvėjo jaunatviško stiliaus aprangą: sportinio stiliaus šortus, marškinėlius su piešiniu, „Panama“ stiliaus kepurę, tamsios spalvos apsauginę veido kaukę, buvo užsidėjęs kuprinę, avėjo sportbačius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti abejonių dėl pirkėjo amžiaus atsiradimą (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1647/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-219/2010; kt.). Nustatytas kriterijus – kai kyla abejonių – reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent kuriai abejonei reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento. Šiuo atveju pardavėjos-kasininkės subjektyvus suvokimas nepaneigė jos pareigos paprašyti pirkėjo jo amžių liudijančio dokumento, nes nustatytų aplinkybių visuma (tiek pirkėjo išvaizda, tiek apsauginės veido kaukės dėvėjimas, kas apsunkina galimybę vizualiai įvertinti pirkėjo amžių) turėjo jai sukelti abejonių dėl pirkėjo amžiaus. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjo darbuotojos nepakankamas rūpestingumas ir atidumas lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

38. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis imasi pastangų, siekdamas užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jo nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo Departamentas, pareiškėjas yra ne pirmą kartą baudžiamas už analogiško pažeidimo padarymą, kas sudaro pagrindą vertinti, jog jo taikomos priemonės nėra efektyvios ir pakankamos, siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi.

39. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir mažo pavojingumo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip minėta, aptariamos Įstatymo normos pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui konstatuoti pakanka Įstatymo normų dispozicijos draudimo nesilaikymo fakto nustatymo.

40. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto Nutarimo, kuriuo pareiškėjui taikyta 579 Eur ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą, pagrįstumą ir teisėtumą pagal pareiškėjo skunde nurodytą faktinį pagrindą, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė