Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-07-13 · Civilinė byla Nr. e2-1177-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
e2-1177-1080/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Advokatai
Gabija Jurgita Baublienė, Mantas Valiukas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1177-1080/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23333-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; (S) 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gabijai Jurgitai Baublienei,atsakovės atstovui advokatui Mantui Valiukui,liudytojui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miško aukcionas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alytmedis“ dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2000 Eur nuostolių, 8 procentų dydžio įstatymines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę 2019 m. vasario 2 d. sudarytos Dalyvavimo aukcione sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti galimybę atsakovei įsigyti parduodamą nekilnojamąjį turtą, medieną išsikirtimui ar medienos asortimentus aukcione, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktą paslaugą sutartyje nustatytais tvarka ir terminais. 2019 m. kovo 12 d. atsakovė laimėjo aukcioną ir buvo paskelbta aukciono laimėtoja. Atsakovė nustatytu terminu neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nepasirašė pagrindinės (notarinės formos) pirkimo – pardavimo sutarties. Sutarties 7.2 punktu šalys sutarė, kad jog vienai iš šalių nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kitos šalies minimaliais nuostoliais laikoma 2000 Eur dydžio suma, kurių ieškovei nereikia įrodinėti. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl sutarties nevykdymo ir išankstinę sąskaitą, kurios atsakovė neapmokėjo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodo, kad atsakovė pasirašė preliminarią sutartį ir atliko avansinius mokėjimus pagal sutarties 5.1 punktą ir tokiu būdu išreiškė savo įsipareigojimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė, priešingai nei nurodo ieškovė, neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, o jos pasirašyti negalėjo dėl to, kad nebuvo informuota apie jos pasirašymo datą ir laiką bei dėl pardavėjų atliktų vienašališkų ir nederintų su atsakove veiksmų.

5. Pažymi, kad ieškovė 2019 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku pranešė pardavėjai siūlė pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį pasirašyti 2019 m. gegužės 3 d. 10.00 val. 22-ame notaro biure Kaune. Į šį pasiūlymą buvo atsakyta elektroniniu laišku ir informuota, jog pasiūlytas laikas netinkamas. Atsakovė po 2019 m. gegužės 6 d. telefonu informavo ieškovės atstovą, kad 2019 m. gegužės 10 d. Kauno 22-ame notarų biure yra paskirtas laikas sandoriui dėl miško sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Sutartu laiku pardavėjai pasirašyti sutarties neatvyko be jokios priežasties. Be to, 2019 m. gegužės 27 d. atsakyme į pretenziją atsakovė aiškiai pareiškė, jog niekada neatsisakė sandorio, nors tą ir siūlė ieškovė. 2019 m. gegužės 10 d. atsakovė gavo ieškovės elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, jog neva atsakovė neatvyko pasirašyti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, o prie laiško buvo pridėta notarinio liudijimo kopija. Iš liudijimo nustatyta, kad pardavėjai buvo vienašališkai suplanavę pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 2019 m. gegužės 10 d. 13 val. Vilniaus miesto notarų biure, apie planuojamą notarinį sandorį atsakovė gavo pranešimą registruotu paštu 2019 m. gegužės 29 d., t.y. praėjus 19 dienų po vienašališkai pardavėjų nustatytos notarinio sandorio datos. Atsakovei nesuprantama pozicija, kuomet šalys derino notarinio sandorio pasirašymo laiką ir datą Kauno 22-ame notarų biure, o vienašališkai nusprendė sandoriui užsakyti laiką Vilniaus miesto notarų biure apie tai iš anksto nepranešusi. Mano, kad pardavėjai pažeidė sutarties vykdymo principus vienašališkai nustatinėdami notarinio sandorio datą, vietą ir laiką, tinkamai nebendradarbiaudami ir neinformuodami atsakovės apie tai, ieškovė neatliko savo, kaip tarpininkės, vaidmens tinkamai, o reikalavimas sumokėti 2000 Eur baudą yra nepagrįstas.

6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, atsiliepime nurodytus argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Papildomai paaiškino, kad 2019-02-22 dalyvavimo aukcione sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad vienai iš šalių nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kitos šalies minimaliais nuostoliais laikoma 2000 Eur dydžio suma, todėl ieškovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Ieškovės nuostoliai (žala) atsirado dėl atsakovės neveikimo, t.y. atsakovė buvo pasyvi ir vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu ieškovė ir žemės sklypo pardavėjai buvo aktyvūs, ėmėsi veiksmų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė 2019-04-30 elektroniniu laišku kreipėsi ir klausė atsakovės, ar ji gali atvykti 2019-05-03 10 val. į 22 notarų biurą, tačiau atsakovė 2019-05-02 el. laišku atsakė, kad nurodyta data ir laikas netinka, kad pirmadienį (2019-05-06) informuos ieškovę apie tinkamą datą ir laiką, tačiau minėto įsipareigojimo (pažado) neįvykdė. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, Vilniaus m. 2-asis notarų biuras atsakovei registruotu buveinės adresu išsiuntė pranešimą ir pakvietė atsakovę atvykti į Vilniaus m. 2-ąjį notarų biurą 2019-05-10 13 val. Pranešimą atsakovė atsiėmė iš pašto tik 2019-05-29, nors laiškas pristatytas buveinės adresu 2019-05-09, tačiau jo nepavyko įteikti.

7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad sutarties 4.1.5 punktu atsakovė tik įsipareigojo susipažinti su aukciono taisyklėmis, tačiau sutartyje nėra jokios nuorodos, kad šios taisyklės būtų sutarties neatsiejama dalimi arba, kad atsakovė įsipareigoja laikytis aukciono taisyklių, kuri yra neatsiejama sutarties dalis. Atsakovė taip pat nėra aukciono taisyklių 8.2 punkte nurodytos pardavimo sutarties šalis. Teigia, kad pardavimo sutartį sudaryti būtina dviejų šalių valia – atsakovės ir turto pardavėjo, kuris pasinaudodamas sutarties laisvės principu turtą perleido trečiajam asmeniui, o ne atsakovei. Taigi atsakovė negalėjo ir faktiškai neturėjo galimybių sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, dėl ko atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir neatsisakė sudaryti sutarties. Taikyti baudą už tai, kad trečioji šalis atsisakė su atsakove sudaryti pirkimo pardavimo sutartį yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovės pasiūlymas buvo atsakovei atvykti 2019-05-03 10 val. notarų biurą Kaune, tačiau sandoris, apie kurį atsakovė nebuvo informuota, staiga buvo perkeltas į Vilniaus miestą.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paliudijo, kad bendravo su ieškovės atstovu, su kuriuo bandė suderinti laiką, kai buvo gauta pažyma įvykdyti sandoriui, nes buvo duotas konkretus terminas; bandė suderinti laiką su V. ir telefonu, ir elektroniniu paštu, tačiau buvo informuotas, jog nepavyksta suderinti su UAB „Alytmedis“ laiko. Paaiškino, kad nurodė pageidaujamas datas, laiką, tačiau V. nurodžius, jog nepavyksta suderinti laiko su UAB „Alytmedis“, jis nuvyko pas notarą, kad pastarasis išsiųstų pranešimą apie sandorio laiką ir vietą; Paliudijo, kad gegužės 10 d. atvyko į Vilniaus notarų biurą sudaryti sandorį, tačiau kita pusė neatvyko, todėl notarė surašė liudijimą. Taip pat teigė, kad V. informavo, jog gali sudaryti sandorį Kaune, tačiau pageidavimas sudaryti sandorį buvo Vilniuje, kadangi jis gyvena Vilniuje, su UAB „Alytmedis“ atstovais nepavyko susitarti; iš UAB „Alytmedis“ kvietimų kitur sudaryti sandorį nėra gavęs. Liudytojas paliudijo, kad sandoriui sudaryti reikėjo pažymos iš Nacionalinės žemės tarnybos, už kurią reikėjo mokėti, tačiau du kartus nesudarius sandorio, jis mokėjo už pažymas ir išlaidas notarui; paaiškino, kad pagal preliminarią sutartį atsakovė sumokėjo avansą, jis nėra grąžintas, nes mano, jog sandoris įvyko ne dėl jų kaltės. Nurodė, kad praitais ir šiais metais gavo iš UAB „Alytmedis“ reikalavimus sudaryti sutartį arba grąžinti rankpinigius. Teigė, kad pardavėjai dėjo maksimalias pastangas sudaryti sandorį, turėjo ketinimą parduoti, po to iš naujo buvo skelbiamas aukcionas ir turtas liepos mėnesį buvo parduotas, sandorio kaina buvo mažesnė. Atsakovei tiesiogiai nesiuntė laiško dėl sandorio datos ir laiko Vilniuje, nes neturėjo kontaktų ir aukcioną organizavo ieškovė, su kuria ir bendravo, tačiau siuntė laišką į atsakovės reikalavimą grąžinti avansą, bet laiškai atsakovės registruotais adresais neįsiteikė ir grįžo atgal.

9. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė dalyvavo ieškovės organizuotame aukcione, suteikiant galimybę atsakovei (aukciono dalyviui) įsigyti parduodamą medieną, nekilnojamąjį turtą, medieną išsikirtimui ar medienos asortimentus aukcione, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei (aukciono organizatorei) už suteiktą paslaugą 2019-02-22 tarp šalių sudarytoje Dalyvavimo aukcione sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka ir terminais (toliau – Sutartis) (Sutarties 1, 2 straipsniai). Šalys neginčijo, kad 2019-03-12 atsakovė aukcioną laimėjo. 2019-03-12 atsakovė, E. S., V. J. S. ir R. S. sudarė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjai įsipareigojo atsakovei parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo šį turtą nupirkti. Šalys sutarė, kad turto perleidimui susitaria sudaryti, kitą pagrindinę notariškai tvirtinamą turto pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau, kaip iki 2019-05-10; prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, nevėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas (Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 ir 2.1 punktai).

11. Nustatyta, kad pagrindinė notariškai patvirtinta turto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2019-05-10 nebuvo sudaryta. Atsakovės teigimu, ji neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau jos pasirašyti negalėjo dėl to, kad nebuvo informuota apie jos pasirašymo datą ir laiką bei dėl pardavėjų atliktų vienašališkų ir nederintų su atsakove veiksmų. Taip pat atsakovė pažymi, jog atsakovė tik įsipareigojo susipažinti su aukciono taisyklėmis, tačiau sutartyje nėra jokios nuorodos, kad šios taisyklės būtų sutarties neatsiejama dalimi arba, kad atsakovė įsipareigoja laikytis aukciono taisyklių, kuri yra neatsiejama sutarties dalis. Savo ruožtu ieškovė šiuo atveju atsakovę, atsisakiusią sudaryti pagrindinę notariškai tvirtinamą turto pirkimo-pardavimo sutartį, vertina kaip pasyvią šalį, kuri vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, dėl kurios veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalies, Sutarties 7.2 punktu pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 2 000 Eur nuostolių. Ieškovė pažymėjo, kad Dalyvavimo aukcione sutarties nuostatos įpareigoją atsakovę laikytis ir aukciono taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Dėl aukciono taisyklių privalomumo atsakovei

12. Pagal bylos medžiagą, aukcionas buvo organizuojamas per sistemą pagal ieškovės internetiniame puslapyje skelbiamas aukciono taisykles (toliau – Taisyklės), su kuriomis dalyvis sutiko ir kurios reguliuoja aukciono organizatoriaus (ieškovės UAB „Miško aukcionas“) ir dalyvių (atsakovės „Alytmedis“) santykius, susijusius su aukciono sistemos naudojimu, aukciono veiklą, atsiskaitymo už aukciono metu įsigytą turtą tvarką, pasiūlymų teikimą ir priėmimą, pardavimo sutarties sudarymą ir kitus susijusius klausimus. Taisyklės numato, kad kartu su pasirašytomis sutartimis, paraiškomis, priedais, bei kita su turtu susijusia ir aukciono sistemoje pateikta informacija/dokumentais sudaro visą susitarimą tarp aukciono organizatoriaus ir dalyvio dėl šių Taisyklių dalyko ir pakeičia visus ankstesnius žodinius arba rašytinius pareiškimus, derybas, susitarimus ir įsipareigojimus dėl Taisyklėse aptariamo dalyko. Dalyvis, sudarydamas dalyvavimo aukcione sutartį, aiškiai pripažįsta, kad perskaitė, suprato ir sutinka su visomis šiose Taisyklėse nustatytomis sąlygomis (Taisyklių 2.2, 2.3, 2.4 punktai). Sutarties 4.2.5 punktu atsakovė įsipareigojo susipažinti su visomis aukciono taisyklėmis Sutartyje nurodytu internetiniu adresu. Taisyklių 8.2 punktas numato, kad laimėtojas privalo pasirašyti pardavimo sutartį per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai jis buvo paskelbtas aukciono laimėtoju, jei yra būtina informuoti trečiąsias šalis, kurios pagal taikomus įstatymus turi pirmumo teisę įsigyti turtą įstatymuose nustatyta tvarka arba, jei pardavimo sutartis gali būti pasirašyta tik gavus reikiamus leidimus iš valstybės institucijų. Kitais atvejais laimėtojas privalo pasirašyti pardavimo sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas laimėtoju. Jei, aukciono organizatoriaus nuomone, yra būtina pasirašyti preliminariąją sutartį, laimėtojas privalo ją pasirašyti per 10 kalendorinių dienų nuo dienos, kai buvo paskelbtas aukciono laimėtoju. Preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjai ir atsakovė taip pat sutarė sudaryti pagrindinę notariškai tvirtinamą turto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2019-05-10 (Preliminarios pirkimo pardavimo sutarties 1.1 ir 2.1 punktai). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės aukciono Taisyklės ir sudarytos Dalyvavimo aukcione sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specifika, leidžia daryti išvadą, kad aukciono dalyvis dalyvaudamas aukcione ir naudodamasis aukciono organizatorės, t.y. ieškovės, paslaugomis, kai suteikiama galimybė įgyti turtą aukciono būdu, pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo sąlygos nustatomos ir aukciono Taisyklėse, o būtent jų 8.2 punkte, ir šios teisiškai saisto pirkėją ir pardavėją, todėl atsakovės argumentus dėl Taisyklėse nustatytų įsipareigojimų jai neprivalomumo, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl nuostolių atlyginimo

13. Atsakovė teigia, kad pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, be kita ko, ir dėl pardavėjų su atsakove nederintų vienašališkų veiksmų. Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2012).

15. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovei laimėjus aukcioną, 2019-03-12 turto pardavėjas E. S. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių su pranešimu, kad parduoda žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019-04-15 pardavėjams išduota pažyma parduoti norimą žemės sklypą pasiriktiems asmenims. Ieškovė 2019-04-30 elektroniniu laišku atsakovei siūlė sandorio laiką ir vietą 2019-05-03 10 val. 22-ame notarų biure Kaune, informuodama ir apie pardavėjo žinutę dėl sandorio laiko derinimo. Atsakovė 2019-05-02 elektroniniame laiške nurodė, kad nurodyta data ir laikas netinka, 2019-05-06 informuos ieškovę apie sandorio sudarymui tinkamą datą ir vietą. Daugiau duomenų apie tai, jog iki pačios atsakovės nurodyto termino (iki 2019-05-10) informavo ir/ar derino sandorio sudarymo vietą ir datą su ieškove ir/ar su turto pardavėjais, atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš 2019-11-28 Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. liudijimo matyti, kad 2019-05-03 10 val. Kauno miesto 22-ame notarų biure sandoris neįvyko, nes sutartu laiku neatvyko abi šalys. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas turto pardavėjas E. S. paliudijo, kad ieškovės atstovas informavo jį, jog sandorio vietos ir datos nepavyksta suderinti su atsakove, dėl ko jo prašymu notaras atsakovei išsiuntė pranešimą apie pagrindinio sandorio sudarymą 2019-05-10 13 val. Vilniaus notarų biure. Liudytojas taip pat paaiškino, kad sandoriui sudaryti jam tiko ir Kauno miesto notarų biuras, tačiau sprendimas siūlyti pirkėjui sudaryti sandorį Vilniaus notarų biure, o ne Kauno mieste, priimtas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nei ieškovei, nei turto pardavėjams taip ir nenurodė jai tinkamos sandorio sudarymo vietos ir laiko ir dėl to, kad pats liudytojas gyveno (duomenys neskelbtini); taip pat paaiškino, jog pats asmeniškai dėjo visas pastangas suderinti sandorio vietą ir laiką, patyrė papildomų išlaidų už pažymų iš Nacionalinės žemės tarnybos gavimą ir už notarinių veiksmų atlikimą. Liudytojo parodymų ir ieškovės paaiškinimų nuoseklumą patvirtina 2019-05-07 V. J. S. ir E. S. prašymas Vilniaus miesto 2-ajam notarų biurui persiųsti UAB „Alytmedis“ pareiškimą, informuojantį apie pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymą 2019-05-10 13 val. Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure; taip pat 2019-05-10 Vilniaus m. 2-ojo notarių biuro notarės D. M. liudijimas apie tai, kad sandorio sudarymo dieną (2019-05-10 13 val.) atsakovė į notarų biurą neatvyko. Teismas nenustatė liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškovei palankių parodymų davimu, liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai, nepatvirtina, jog pati atsakovė dėjo pakankamai aktyvias pastangas, siekiant sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atsakovė taip pat telefonu ar atskiru raštu kreipėsi į ieškovę, ar pačius pardavėjus, ieškojo galimybių bei tarėsi su ieškove dėl 2019-05-10 sandorio sudarymo pas notarą, ypač žinodama, kad be Taisyklėse 8.2 punkte numatyto įsipareigojimo, jai tokia pareiga kyla ir pagal Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties 2.1 punktą. Tuo tarpu, priešingai nei teigia atsakovė, iš teismui pateiktų elektroninių susirašinėjimų, liudytojo paaiškinimų matyti, jog turto pardavėjai aktyviai derino pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo vietą ir laiką su ieškove, suprato tarpusavio termino nustatymo reikšmę ir jo nesilaikymo pasekmes, ieškovė turto pardavėjo pageidavimus siuntė atsakovei, tačiau atsakovės pozicijos dėl sandorio sudarymu nurodytu terminu nesulaukė.

16. Atsakovė pažymi, kad apie sandorio sudarymo vietą ir datą ji nežinojo. Tačiau aplinkybė, jog 2019-05-07 notarės pranešimą apie pagrindinio sandorio sudarymo vietą (Vilniuje) ir datą (2019-05-10 13 val.) atsakovė sužinojo tik 2019-05-29, vertintina visų kitų, prieš tai nustatytų, aplinkybių kontekste: atsakovė žinodama pagrindinio sandorio sudarymo datą (iki 2019-05-10) taip ir nenurodė jai tinkančios datos ir vietos sandoriui sudaryti; antra, nors atsakovė nurodo, kad ieškovės kaip tarpininkės pareiga buvo suderinti sandorio datą ir vietą, tačiau atsakovei tokia pareiga tiesiogiai kyla, kaip minėta, ne tik iš Taisyklių nuostatų, bet iš preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties 2.1 punkto. Nors bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė notarės pranešimą apie sandorio sudarymą 2019-05-10 13 val. Vilniaus notarų biure gavo 2019-05-29, tačiau tai nepaneigia atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo ir dėl to atitinkamai kylančios atsakomybės pagal Sutarties 7.2 punktą.

17. Aplinkybė, jog po pagrindiniam sandoriui sudaryti datos atsakovė siuntė pranešimus dėl susiklosčiusios situacijos ir siūlė geranoriškai išspręsti situaciją, sandorio sudaryti neatsisakė, o pardavėjai turtą pardavė kitiems pirkėjams, nesudaro pagrindo manyti apie atsakovės aktyvius veiksmus ir tinkamą šalių bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimą, kadangi tokie veiksmai buvo atliekami po preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje šalių aptartos datos ir pardavėjai, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė ir liudytojas E. S., turtą pardavė kito paskelbto aukciono metu už mažesnę kainą. Be to suėjus preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje nustatytam terminui pagrindiniai sutarčiai sudaryti preliminari sutartis pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), nustoja galioti šalių tarpusavio įsipareigojimai, dėl ko vienos šalių po to atliekami veiksmai nelaikytini patvirtinančiais šalies aktyvumą siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį.

18. Taip pat teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus apie jos veiksmų realumą, aktyvumą ir siekį sudaryti pagrindinį sandorį patvirtina jos atlikti avansiniai mokėjimai pagal Sutarties 5.1 punktą, kadangi vien tik žymiai sumažintos avansinės įmokos sumokėjimas, kai Taisyklėse, Sutartyje ir Preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje šalims yra nustatytos ir kitos pareigos, negali vienareikšmiškai patvirtinti, jog atsakovė iki nustatyto termino neprarado suinteresuotumo sudaryti pagrindinį sandorį ir nebuvo pasyvi, jos veiksmai susiklosčiusioje situacijoje atitiko protingumo kriterijus, šalių teisėto lūkesčio principą bei galutinį tikslą sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį.

19. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad Sutartį sudarė prisijungimo būdu, tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia teismo padarytų išvadų. Be to įvertintina ir tai, kad abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkės), atsakovė nenurodė, jog neturėjo galimybės susipažinti su Sutarties sąlygomis, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas sutiko su ieškove, jog sudarydama su ieškove Sutartį, atsakovės galutinis tikslas ieškovės pagalba buvo sudaryti pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį, t.y šalys nustatė bendrus aiškius savo ketinimus, sutapo jų valia, o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties sąlygos aiškinimo variantas, atsakovė Sutarties sąlygų neaiškumo neginčijo ir jų neaiškumo nenustatė ir teismas.

20. Atsižvelgiant į nurodyta, įvertinus nustatytas faktinės aplinkybės, ištyrus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 8.2 punktą, Sutarties 4.1.5 punktą, todėl jai taikytinos netinkamai sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartį pasekmes.

21. Sutarties 7.2 punktas numato, jog šalis, nevykdanti pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šalys susitaria, jog minimaliais nuostoliais laikoma 2000 eurų dydžio suma.

22. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

23. Savo esme Sutarties 7.2 punktu nustatyta teisė atitinka netesybų tikslus ir paskirtį. Nustačius, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2000 Eur nuostolius yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

24. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, t. y. 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Kadangi tarp šalių sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, jos vykdymą, atsiskaitymo tvarką ir terminus bei teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato specialusis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovo kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas, todėl iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-08-06, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

25. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

27. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 1013 Eur bylinėjimosi išlaidų: 45 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 968 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (1013 Eur suma) priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 6,90 Eur, kuri priteistina iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Miško aukcionas“, j. a. k. 303076369, iš atsakovės UAB „Alytmedis“, j.a.k. 303833356, 2000 Eur (du tūkstančius eurų ir 00 ct) nuostolių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-08-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1013 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų ir00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Alytmedis“, j.a.k. 303833356, į valstybės biudžetą 6,90 Eur (šešis eurus ir 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė