Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2013 m. lapkričio 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalies pažeidimo už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 28 d., 14.53 val., Liepojos pl. 1, Palangos mieste, vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną toje vietoje nustatytą 50 km/h greitį 54 km/h (pritaikius paklaidą 53 km/h), t. y. važiavo 104 km/h greičiu.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismų, nagrinėjančių administracinių teises pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teises pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat - valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Nagrinėjamoje byloje asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra grindžiama duomenimis, gautais elektroninių ryšių pagalba, panaudojus radijo stotį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad tokių aparatų panaudojimas yra detaliai reglamentuotas įstatymų, o institucija, rinkdama duomenis apie galimai padarytą administracinį teises pažeidimą, jų privalo laikytis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartyje byloje Nr. N-575-1679-07 konstatavo, jog greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo valdžios institucijų naudojamas neteisėtai - neturint Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduoto atitinkamo leidimo. Viešojo administravimo subjektui (policijos institucijai) pažeidus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymuose nustatytą greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ naudojimo tvarką, gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad aparatas „Berkut R“ buvo panaudotas ne tik neteisėtai, bet ir juo nustatyti duomenys yra abejotini, nes Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. gegužės 21 d. raštu teismui paaiškino, kad greičio matavimo prietaisų „Berkut“ atitiktis Reglamento reikalavimams nėra patvirtinta. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teismų nustatytus faktus dėl prietaiso „Berkut R“ neteisėto naudojimo, buvo būtina į šią bylą pateikti duomenis iš Ryšių reguliavimo tarnybos apie išduotą leidimą šį prietaisą teisėtai naudoti. Iš bylos duomenų matyti, jog šio prietaiso naudojimo teisėtumas grindžiamas tik kitos institucijos išduotu patikros sertifikatu, kuris niekaip nėra susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos būtinu turėti leidimu. Apibendrinant tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog prietaisas „Berkut R“ buvo naudojamas neteisėtai, todėl juo nustatyti duomenys yra abejotini.

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartyje byloje Nr. N-575-1679-07 atkreiptas dėmesys ir į tai, jog įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, itin svarbu, kad dėl greičio matavimo priemonių parodymų tikslumo nekiltų jokių abejonių. Tai įmanoma užtikrinti tik griežtai laikantis greičio matavimo prietaiso panaudojimo tvarkos, tame tarpe ir nustatytos kitų viešojo administravimo subjektų - šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnybos - teisės aktuose. Su apeliaciniu skundu teikiamo priedo - prietaiso „Berkut R“ naudojimosi instrukcijos 8.3 p. nurodyta, jog šiuo prietaisu užfiksuoti bet kokios greičio reikšmės, ją atitinkantys parametrai ir laikas bus užfiksuoti atmintyje, kuriuos galima iškelti į displėjų. Tokia prietaiso naudojimo instrukcijos nuostata reiškia, jog esant ginčui dėl greičio nustatymo laiko ir greičio priskirtinumo konkrečiam automobiliui, žinant jog užfiksuota greičio reikšmė išnyks po dešimties minučių, yra galimybe iš prietaiso atminties gauti užfiksuotus duomenis ir taip pašalinti abejonę, t. y. atlikti veiksmus ir jų rezultatus tinkamai užfiksuoti. Šiuo atveju byloje nėra pateiktų duomenų apie šio prietaiso atminties gautus duomenis, todėl akivaizdu, jog nesant tokių duomenų nėra kaip patikrinti prietaiso rodmenų teisingumą, esant kategoriškam apelianto nesutikimui su į protokolą įrašytais greičio rodmenimis. Iš to kas nurodyta, galima padaryti išvadą, jog nesant į bylą pateiktų prietaiso užfiksuotos atminties duomenų (laiko ir tikslumo), atsižvelgiant į apelianto kategorišką nesutikimą su jam inkriminuotu pažeidimu, taip pat nepripažinus prietaiso „Berkut R“ duomenų leistinais įrodymais šioje byloje, likusių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad apeliantas viršijo greitį jam administracinio teises pažeidimo protokole nurodytu mastu. Todėl administracinio teises pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta ATPK250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Palangos miesto apylinkės teismo išvada, jog R. V. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. V. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl R. V. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – liudytojus S. M. ir P. A., apklausė patį R. V.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neviršijo nustatyto greičio. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog nustatyto greičio neviršijo, o greitis užfiksuotas skito automobilio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šį terminą galima pratęsti bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad R. V. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurį įtariama padarė 2013 m. lapkričio 28 d., tą pačią dieną jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šiuo atveju paskutinė diena, kai R. V. galėjo būti skiriama administracinė nuobauda, buvo 2014 m. gegužės 28 d. 2014 m. gegužės 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi terminas skirti administracinę nuobaudą buvo pratęstas vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 28 d. Pratęsus šį terminą, administracinė nuobauda R. V. galėjo būti paskirta iki 2014 m. lapkričio 28 d. R. V. nuobauda skirta 2014 m. birželio 5 d., todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK reikalavimų, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais apie ATPK 35 straipsnyje numatyto termino pažeidimą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ parodymais, kadangi byloje nėra Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduoto atitinkamo leidimo naudoti šį prietaisą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi byloje Nr. N-575-1679-07, kurioje nurodyta, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo valdžios institucijų naudojamas neteisėtai - neturint Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduoto atitinkamo leidimo. Tačiau šiuo atveju sutiktina su Institucijos atstovo pateiktais argumentais, kad apeliantas remiasi 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, o reikalaujami leidimai naudoti greičio matavimo prietaisą „Berkut R“ buvo suteikti 2007 m. liepos 4 d. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje ir nėra pateikta šio leidimo kopijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad toks leidimas yra išduotas. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-126-383/2011 konstatavo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2007 m. liepos 4 d. išdavė leidimą Nr. (12.21)-4R-00649 naudoti radijo ryšio stotis Berkut R, Berkut P ir Berkut Visa visuose šalies keliuose, leidimas galioja iki 2016 m. kovo 1 d. R. vaitkaus pažeidimas ir buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „berkut R“, kuriam, kaip matyti, yra išduotas Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimas naudoti šį prietaisą visuose Lietuvos keliuose. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1235472 (b. l. 8) matyti, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut R Nr. 0611416“ buvo patikrintas 2013 m. vasario 27 d., buvo tinkamas naudoti iki 2014 m. vasario 26 d., įrenginys išduotas Palangos PK, policijos pareigūnai S. M. ir P. A. yra išlaikę įskaitą dėl prietaiso „Berkut R“ naudojimo (b. l. 74), todėl, atsižvelgus į šias teismų praktikoje ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas ir jokiais objektyviais duomenimis nepaneigtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. V. padarytas pažeidimas buvo teisėtai užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut R Nr. 0611416“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip vienu iš įrodymų, kuriais grindžiama R. V. kaltė, rėmėsi šiuo prietaisu užfiksuotais parodymais, iš kurių galima spręsti, kad R. V. 2013 m. lapkričio 28 d. leistiną greitį viršijo 54 km/h (pritaikius paklaidą 53 km/h), t. y. važiavo 104 km/h greičiu, kai leistinas greitis toje vietoje buvo 50 km/h.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo: teigia, kad greičio neviršijo, o duomenys apie jam inkriminuotą greičio viršijimą buvo užfiksuoti kito automobilio, bet ne jo, nurodo, kad pareigūnai pažeidė greičio matavimo prietaiso naudojimosi instrukcijos 8.3. punktą ir kilus ginčui dėl pažeidimo padarymo neišsaugojo užfiksuoto greičio duomenų. Su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksavus R. V. pažeidimą, šis neprieštaravo, kad viršijo leistiną greitį, tačiau atsisakė teikti paaiškinimus, nurodydamas, kad parodymus duos teisme. Iš prie apeliacinio skundo pateiktos prietaiso „Berkut R“ naudojimosi instrukcijos 8.3 p. matyti, jog šiuo prietaisu užfiksuoti bet kokios greičio reikšmės, ją atitinkantys parametrai ir laikas bus užfiksuoti atmintyje, kuriuos galima iškelti į displėjų. Apeliantas pagrįstai teigia, kad tokia prietaiso naudojimo instrukcijos nuostata reiškia, jog esant ginčui dėl greičio nustatymo laiko ir greičio priskirtinumo konkrečiam automobiliui, žinant jog užfiksuota greičio reikšmė išnyks po dešimties minučių, yra galimybe iš prietaiso atminties gauti užfiksuotus duomenis ir taip pašalinti abejonę, t. y. atlikti veiksmus ir jų rezultatus tinkamai užfiksuoti. Tačiau šiuo atveju svarbu yra pažymėti tai, kad užfiksavus R. V. pažeidimą jis neišreiškė jokio noro dėl duomenų pateikimo ar išsaugojimo, nereikalavo iš karto perkelti duomenis, vykti į komisariatą ir aiškintis dėl greičio matuoklio panaudojimo, todėl nekilus ginčui dėl užfiksuoto pažeidimo, pareigūnai pagrįstai neperkėlė užfiksuotų duomenų į displėjų. Tai, kad byloje nėra Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą pateiktų duomenų apie šio prietaiso atminties gautus duomenis, dar nereiškia, kad tokie duomenys nebuvo užfiksuoti. Šiuo atveju R. V. padarytą pažeidimą patvirtina policijos pareigūno S. M. tarnybinis pranešimas bei jo ir P. A. parodymai pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų S. M. ir P. A. teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jie R. V. padarytą administracinės teisės pažeidimą užfiksavo ir protokolą surašė bei visą įvykį matė vykdydami darbines funkcijas, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Įvertinus visus duomenis, teismui nekyla abejonių, kad 104 km/h greitis 2013 m. lapkričio 28 d., 14.53 val., Liepojos pl. 1, Palangos mieste, užfiksuotas būtent R. V. vairuojamo automobilio „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Palangos miesto apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto ATPK 124 straipsnio 6 dalies pažeidimo padarymo.

Įvertinus visas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimą nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.