Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2024-04-11 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024-04-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir skirta 800,00 EUR bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024-03-31 10.00 val., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, Varėnos rajone 70.000 km., vairavo automobilį Skoda Octavia, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,42 prom. Neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Teisme gautas A. Š. skundas, kuriame nurodoma, jog pažeidimo fakto jis neginčija ir nors nutarimu jam paskirta minimali nuobauda, mano, atsižvelgiant į jo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį kaltės formą ir kitas reikšmingas aplinkybes, ši minimali nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimų, todėl prašo teismo panaikinti arba pakeisti nutarimo dalį, kuria jam paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taikant ANK 34 str. 6 d., t. y., paskirti mažesnę administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ANK 34 str. 6 d., už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai taip padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta. Apeliantas neturi jokių galiojančių nuobaudų nei dėl panašaus, nei dėl analogiško administracinio nusižengimo, kas yra pagrindas teiginiui, jog apeliantas teisės aktų reikalavimų laikosi ir jo padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis. Teisė vairuoti transporto priemones iš apelianto anksčiau niekada neatimta. Apelianto vairavimo stažas daugiau nei 23 metai. Nusižengimas padarytas netyčia: vartojo alkoholį iš vakaro, kitą dieną gerai jautėsi, suprato, kad gali vairuoti ir tikrai nesitikėjo, kad gali būti promilės, todėl buvo įsitikinęs, kad yra blaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Dėl šių priežasčių jis negali būti laikomas piktybiniu pažeidėju. Supranta, kad padarė vieną iš pavojingiausių nusižengimą, tačiau šis nusižengimas padarytas ne ypač pavojingomis aplinkybėmis ir realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių (eismo įvykio ir pan.). Jis pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Sumokėjo paskirtą baudą, charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametę dukrą. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalingas tikslu išlaikyti darbo vietą ir pasirūpinti šeima. Teisės vairuoti transporto priemones viešasis transportas neatstoja, kadangi jis nėra išvystytas pakankamai. Nors šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinai lengvinančiomis jo atsakomybę, tačiau į jas galima atsižvelgti parenkant administracinės poveikio priemonės taikymo terminą. Mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba visai jos neskirti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su apelianto skundu nesutinka. Institucijos nuomone, nagrinėjant A. Š. administracinio nusižengimo bylą išsiaiškintos visos būtinos aplinkybės ir teisingai išnagrinėta byla. Priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, administracinės baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. Š. skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo gautame prašyme, dėl administracinių poveikio priemonių skyrimo. Pažymi, jog tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Institucijos vertinimu, tokios aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. A. Š. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas ar rūpinimuisi šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, žinodamas, kad teks vairuoti transporto priemonę iš vakaro alkoholį, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir egzistavo prieš darant nusižengimą, tačiau nepaisant to jis pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tai, kad nepadaryti kiti pažeidimai nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pats vairavimas esant neblaiviam jau yra šiurkštus KET pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Šia teisės norma atsakomybė nustatyta ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Pasekmių ir kitų KET pažeidimų nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą teisės pažeidimą. Nors Pareiškėjui buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas pritaikius paklaidą, tačiau svarbu pažymėti tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, akivaizdu jog A. Š. išvykstant iš namų, esančiu (duomenys neskelbtini) ir sėdus prie automobilio vairo jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis. Pažeidimas padarytas pakankamai judriame kelio ruože, ryto metu, vairuojant neblaiviam didelį atstumą, kai eismo intensyvumas nemažas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip dirbamo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, tai, kad privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, teigiama charakteristika, šeimyninė ir materialinė padėtis, nelaikytinos ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama, individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta. Pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, skiriant asmeniui nuobaudą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose, tačiau jų švelnesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymui nepakanka ir jos nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Tai, kad tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyt ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes byloje nenustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nurodyta aplinkybės, jog baudos sumokėjimas sukėlė neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir jo visai šeima, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniu registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. Š. per paskutinius penkis metus 5 kartus baustas administracine tvarka, pažeidimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą, kas ne itin teigiamai charakterizuoją Pareiškėją bei parodo jo tikrą požiūrį į teisės normų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. Š. turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašoma nutarimą palikti nepakeistą, apelianto skundo netenkinti. Skundą prašo nagrinėti nedalyvaujant Alytaus AVPK Varėnos r. PK atstovui.

Pareiškėjas (apeliantas) A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą - važiavo automobiliu iš vakaro gėręs alkoholio. Jautėsi blaivus, nemanė, jog bus nustatytas neblaivumas. Savo elgesį vertina kritiškai. Jo darbas susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, tenka dažnai važiuoti į komandiruotes kitose šalyse, vairuoti automobilį. Prašo skundą tenkinti.

Atsižvelgus į Institucijos prašymą byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2024-03-31 10.00 val., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, Varėnos rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,42 promilių neblaivumas įvertinus paklaidą).

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. A. Š. prašo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę panaikinti arba sumažinti jos terminą, taikyti švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tai yra, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).

ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-919/2021). Tačiau taip pat pažymėtina, kad iš sisteminės ANK analizės matyti, kad ANK specialiosios dalies straipsnis (nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 6 dalis) ir ANK 31¹ straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės jam paskyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-397/2020). Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu.

A. Š. prašo nustatyti trumpesnę šios administracinio poveikio priemonės trukmę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

Pažymėtina, jog A. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjamu atveju nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas išvakarėse, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020).

A. Š. jau administracinio nusižengimo tyrimo metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Teismo vertinimu, jis teismo posėdžio metu gailėjosi nuoširdžiai, savo elgesį įvertino kritiškai, jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to išgyvena, todėl tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. A. Š. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Jis sumokėjo 800 EUR skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą, jam buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas, tai yra, nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. A. Š. nebaustas už panašaus ar analogiško pobūdžio KET pažeidimus, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta, o tai rodo, jo elgesiui nebūdingas teisei priešingas elgesys, jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. A. Š. dirba (duomenys neskelbtini), klientų aptarnavimo atstovu. Taip pat dirba ir (duomenys neskelbtini), eina šios bendrovės vadovo pareigas, charakterizuojamas teigiamai, A. Š. yra sudaręs santuoką, joje auginama 2015 metais gimusi dukra. Teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei 23 metus.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Ta aplinkybė, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, A. Š. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo, neatsargaus ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vis dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą A. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Tokia administracinio poveikio priemonė padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, nesukeldama asmeniui neproporcingai ilgalaikių ir sunkių pasekmių, kurios gali turėti neigiamos įtakos ir visai visuomenei (asmuo ilgą laiką negalėtų atlikti visuomenei reikalingo darbo, per šį laiką gali netekti ir motyvacijos dirbti, taptų visuomenės išlaikytiniu ir pan.).

Jau minėta, jog kiekviena administracinio poveikio priemonė asmeniui sukelia neigiamus teisinius padarinius. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas reiškia, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Teismas pastebi, kad be aptartos teisinės pasekmės yra dar viena, numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ). SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Visgi, teismo vertinimu, aptariamos bylos kontekste administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tokia aplinkybė jau reikštų ne įstatymų leidėjo numatytos idėjos (tikslo) atgrasyti asmenį nuo analogiško pobūdžio nusižengimo darymo ateityje įgyvendinimą, tačiau perteklinį valstybės siekį nubausti asmenį. Vertintina, kad aptarta situacija neatitiktų administracinio poveikio priemonėmis siekiamų tikslų (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai).

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas negali ignoruoti aplinkybių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo charakterizuojamas teigiamai, jau yra sumokėjęs paskirtą baudą, o dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi nuo pat sulaikymo. Teismo posėdžio metu jis taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pergyveno dėl darbo ateities, taip pat dėl artimųjų gerovės. Ir nors, jau minėta, asmens finansinė gerovė, darbo pobūdis, ar senyvo amžiaus ar sveikatos problemų turintys artimieji savaime nėra pagrindas (aplinkybės), leidžiančios netaikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos poveikio priemonės, tačiau pernelyg griežtas asmens nubaudimas taip pat neįgyvendins prevencinių (atgrasomųjų) administracinio poveikio priemonių funkcijų. Teismo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo poelgį išties vertina kritiškai, gailisi, o neigiamai charakterizuojančių jį aplinkybių nenustatyta.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad A. Š. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Nors aptariama administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai, tačiau skirtas poveikio terminas nustatytų byloje faktinių aplinkybių kontekste per griežtas. Tam, kad būtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai pakaktų ir trumpesnio teisės vairuoti transporto priemones termino. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys asmens teisių labiau nei būtina. Todėl Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir asmeniui skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 7 (septyniems) mėnesiams.

Dar labiau švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir išvis neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neatitiktų nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, pagal kurią pažeidimą padaręs asmuo turi patirti tam tikras neigiamas savo elgesio pasekmes. Teismas pritaria Policijos institucijai, pateikusios atsiliepimą byloje, nurodytiems argumentams, kad padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vien tik tokia aplinkybė sudaro pagrindą netenkinti skundo prašymo netaikyti administracinio poveikio priemonės. Teismas sprendžia, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurios eliminuotų ar pateisintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poelgį (vairavimas neblaiviam) nenustatyta, o skunde nurodyti argumentai nelaikytini pagrindžiantys išimtinių aplinkybių egzistavimą. Priešingai, skunde nurodytos aplinkybės iš esmės yra asmens laikino pobūdžio patiriami nepatogumai, kuriais ir siekiama atgrasyti nuo analogiškų teisės pažeidimų ateityje. Taigi, teismas sprendžia, kad nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti (netaikyti) skirtos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nenustatyta.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas visiškai atmetamas, laikant, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Pažymėtina, jog neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamus administracinius nusižengimus, nustatant konkrečias sankcijas už draudimų nevykdymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2024-04-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir A. Š., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 7 (septyniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.