Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 309 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ir T. V. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį, taip pat jame nurodytas laikotarpis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. vasario 28 d. 7.50 val. iki 2012 m. vasario 28 d. 10.30 val. (viena diena), taip pat laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 23 d. 13.30 val. iki 2019 m. sausio 28 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš T. V. nukentėjusiajai B. J. (buvusiai V.) priteista 395,33 Eur (trys šimtai devyniasdešimt penki eurai ir trisdešimt trys euro centai) turtinės žalos atlyginimas bei 2 896 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš T. V. nukentėjusiajai B. J. (buvusiai V.) priteista 4 219 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai devyniolika eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios B. J. atstovės prašymas dėl patirtų kelionės išlaidų apmokėjimo patenkintas ir apmokėtos nukentėjusiosios B. J. patirtos kelionės išlaidos – 92,03 Eur (devyniasdešimt du eurai ir trys centai).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris „Apple“ ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia E72“. T. V. grąžinti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“, „Samsung“, „Sony Ericsson“, daugiafunkcinis HSDPA/HSUPA USB modemas (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Labas“, kompaktinės laikmenos (5 vnt. CD-R ir 2 vnt. DVD+R) bei modemas „JTE Corporation“ su laidais.

Šiuo nuosprendžiu T. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. V. nuteistas už tai, kad jis, 2012 m. vasario-kovo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo lytinis aktas su B. J. (buvusia V.) ir kuris įrašytas į USB laikmenas, išplatino palikdamas USB laikmenas parduotuvėje „Hugo Boss“, esančioje Vilniuje, Didžiojoje g. 33, parduotuvėje „Apranga“, esančioje prekybos centre „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25, parduotuvėje „Apranga“, esančioje prekybos centre „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, ir, sukūręs B. J. (buvusios V.) vardu elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, iš jo išsiuntė tą patį vaizdo įrašą į H. Č. naudojamą elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, į M. K. naudojamą elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ ir į A. R. naudojamą elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, taip disponavo pornografinio turinio dalykais. T. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. V. gynėjas advokatas I. Motužis (toliau – ir gynėjas) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį dalyje dėl T. V. pripažinimo kaltu pagal BK 309 straipsnio 1 dalyje ir T. V. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, atmesti pareikštą nukentėjusiosios B. J. civilinį ieškinį bei konfiskuotus daiktus grąžinti T. V. Apeliacinio skundo netenkinimo atveju prašo taikyti BK 76 straipsnį ir atleisti T. V. nuo bausmės, jeigu būtų nustatyta, jog T. V. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.

2.1. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. V. išplatino pornografinio turinio vaizdo įrašą, neatitinka bylos aplinkybių. Teismas įvertinęs tai, jog nukentėjusioji B. J. kai kuriems asmenims papasakojo, kad T. V. grasino jai nuotraukų ir vaizdo įrašo, kuriuose yra užfiksuoti nuteistojo ir nukentėjusiosios seksualinio pobūdžio veiksmai, išplatinimu, padarė išvadą, jog vaizdo įrašą išplatinti galėjo būtent T. V., kadangi šis turėjo motyvą pakenkti nukentėjusiajai, nors byloje nėra užfiksuotas konkretus asmuo, kuris paliko USB laikmenas su minėtu įrašu parduotuvėse.

2.2. Apibendrindamas skundžiamo nuosprendžio motyvus ir teismo išvadas, gynėjas nurodo, jog teismas nenustatė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog T. V. būtų atlikęs jam inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmą – platinęs minėtą vaizdo įrašą – pornografinio turinio dalyką. Gynėjo nuomone, teismas T. V. kaltę mėgino pagrįsti tam tikrais duomenimis, rodančiais ne tik tam tikrų tarpinių faktų buvimą, tačiau ir kai kurių tarpinių faktų buvimo galimybę, kas iš esmės reiškia prielaidų darymą nuosprendyje, t. y. teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų.

2.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kur, kokiu IP adresu buvo sukurtas elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ adresas ir kokiu būdu, iš kurio IP adreso, naudojantis šiuo elektroninio pašto adresu, buvo atlikti elektroninių laiškų išsiuntimo veiksmai. Gynėjas pabrėžia, kad vien aplinkybės, jog T. V. žinojo apie nukentėjusiosios darbovietę, konfliktavo su nukentėjusiąja ir galėjo jai grasinti vaizdo įrašo arba nuotraukų išplatinimu savaime nereiškia, kad T. V. šiuos veiksmus atliko. Pažymima ir tai, jog iš byloje esančių galimai SMS žinučių nuotraukų ir aprašymo turinio net neseka, kad grasinimai yra susiję būtent su ketinimu išplatinti kokį nors vaizdo įrašą, nes susirašinėjime tokie grasinimai nėra užfiksuoti. Byloje taip pat nėra jokio nukentėjusiosios rašytų SMS žinučių turinio, todėl nėra galimybės daryti kategorišką išvadą, jog būtent T. V. realizavo galimus ketinimus, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką.

2.4. Atkreipiamas dėmesys, jog iš bylos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar apskritai vyko nurodytas susirašinėjimas, kadangi byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų patys apžiūrėję nukentėjusiosios telefoną ir jame užfiksavę SMS turinį. T. V. iš esmės teigė, kad žinučių nukentėjusiajai nerašė, taip pat pabrėžiama, kad nuotraukos yra užfiksuotos ženkliai vėliau nei jos buvo pateiktos, todėl teismo išvada, kad prie 2012 m. rugpjūčio 16 d. protokolo pridėtos nuotraukos iš mobiliojo ryšio telefono ekrano su SMS žinutėmis, yra nesuderinama su nuotraukose užfiksuotu jų padarymo laiku.

2.5. Gynėjas pažymi, kad teismas bandė „užglaistyti“ duomenų grandinės spragą prielaidomis, t. y., jog byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo turėjo priėjimą prie seksualinio pobūdžio vaizdo įrašo, o taip pat nenustatyta tai, jog T. V. buvo kokių nors objektyvių kliūčių, trukdančių padaryti minėto pobūdžio veiksmus. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas iš esmės nenustatė jokių tarpinių faktų, rodančių, kad būtent T. V. yra asmuo, sukūręs elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ adresą, iš jo išsiuntė vaizdo įrašą bei pats fiziškai paliko nurodytose parduotuvėse USB laikmenas su vaizdo įrašu.

2.6. Gynėjo įsitikinimu, teismo motyvai leidžia pagrįstai manyti, kad turto konfiskavimas T. V. kompiuterio ir telefono atžvilgiu buvo pritaikytas nesant tam jokio pagrindo – iš esmės nenustačius, jog šie daiktai buvo nusikaltimo padarymo įrankiai, priemonės ar turtas, gautas kaip veikos rezultatas. Pažymima, kad teismas nekonstatavo, jog minėtas vaizdo įrašas T. V. telefonu buvo daromas neteisėtai, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kompiuteris „Apple“ būtų buvęs panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaizdo įrašas į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ bei USB laikmenas pateko būtent tiesiogiai iš šio telefono, o ne per kokią tarpinę laikmeną, o tai yra būtina sąlyga pripažįstant, kad telefonas buvo naudojamas kaip nusikaltimo priemonė.

2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmetė T. V. prašymus dėl veiksmų atlikimo, t. y. dėl IP adresų nustatymo. Gynėjo vertinimu, teismas, atsisakydamas inicijuoti objektyvių duomenų nustatymą ir pasisakydamas, kad T. V. negali būti kaltinamas ir nuteistas dėl elektroninio pašto sukūrimo, priėmė šiems motyvams prieštaringą sprendimą bei pripažino T. V. kaltu sukūrus minėtą elektroninio pašto adresą. Atmetus T. V. prašymus dėl reikšmingų duomenų gavimo, buvo pažeistos BPK 270 straipsnio nuostatos, o tai lėmė nuteistojo teisės reikalauti, kad būtų renkami bei objektyviai vertinami duomenys dėl faktinių aplinkybių, suvaržymą.

2.8. Akcentuojama, jog teismo išvados yra tik prielaidos, kadangi neaišku, kodėl teismas laikė, jog panašius artimus santykius su T. V. nagrinėjamų įvykių metu palaikiusi moteris negalėjo turėti prieigos prie T. V. telefono ir (ar) kompiuterio, neaišku, kuo remiantis galėtų būti atmesta, kad ir minima nenustatyta moteris būtų galėjusi atlikti nuteistajam T. V. inkriminuojamus veiksmus, taip siekdama T. V. santykių su nukentėjusiąją galutinio nutrūkimo. Gynėjas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaizdo įrašai su nukentėjusiosios ir T. V. intymaus gyvenimo scenomis buvo platinami kitų asmenų juos tiesiog išdalinant (duomenys neskelbtini), kur gyveno nukentėjusiosios artimieji, o tokius veiksmus atlikusių asmenų nebuvo bandoma nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios reputacijos kompromitavimu buvo suinteresuoti ir jį vykdė nenustatyti asmenys, kurie turėjo prieigą prie vaizdo įrašo.

2.9. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog negalima sutikti su apylinkės teismo išvadomis dėl T. V. buvimo banke ir jo galimybe išsiųsti elektroninį laišką. Gynėjas nurodo, kad neįmanoma suprasti, kaip T. V. buvimas ir konkrečių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veikla banke susijusių veiksmų atlikimas vertinamas kaip mėginimas susikurti sau alibi. Tokia išvada kritikuotina ir dėl to, jog bankų patalpos daugelyje vietų yra filmuojamos, dėl ko nelogiška manyti, kad T. V. tokiu atveju būtų rizikavęs siųsti elektroninius laiškus. Taip pat pažymima, jog elektroninių laiškų išsiuntimo laikas yra 2012 m. vasario 23 d. 12.44 val. ir 12.45 val., o kortelės atsiėmimo laikas – 12.21 val. Taigi T. V. nebūtų buvę prasmės užfiksuoti mokėjimo kortelės atsiėmimo laiką, kadangi šis laikas ženkliai skiriasi nuo laiškų išsiuntimo laiko. Gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai galimybę išsiųsti laiškus sutapatino su išsiuntimo esant banke tariamu faktu, nors toks faktas nenustatytas.

2.10. Gynėjas akcentuoja, jog netenkinus apeliacinio skundo, T. V. atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 76 straipsnio nuostatos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas 2022 m. vasario 8 d. VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos pirmininko raštas, kuriame išreikšta nuomonė, jog T. V. sveikatos istorijos dokumentuose nustatyta diagnozė atitinka Sunkių nepagydomų ligų sąrašo 17 punktą, taip pat šiame rašte nurodyta daugelis kitų T. V. nustatytų ligų. Gynėjo įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad T. V. bausmės atlikimas yra tapęs per sunkia našta. Be to, pažymima, kad pateikus prašymą dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo, teismas šio prašymo netenkino ir taip atsisakė spręsti klausimą ar T. V. serga sunkia nepagydoma liga, todėl BK 76 straipsnio taikymo klausimas liko nespręstas. Gynėjo nuomone, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme reikalinga atlikti prašomą teismo medicinos ekspertizę.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o to nepadarius ir T. V. neatleidus nuo bausmės dėl ligos, prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nustatyti, kad T. V. jam paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu bei prašoma jį išteisinti ir atmesti nukentėjusiosios B. J. civilinį ieškinį. Taip pat prašoma grąžinti iš T. V. konfiskuotus daiktus, o nusprendus apeliacinio skundo netenkinti, prašoma taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti T. V. nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Dėl T. V. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 309 straipsnio 1 dalį

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. V. išplatino pornografinio turinio vaizdo įrašą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl T. V. padarytų veiksmų kvalifikavimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai bei visapusiškai ištyrus visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes bei tinkamai įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvadai, jog T. V. kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo duomenų pakanka, pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

7. BK 309 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus.

8. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 1 dalies dispozicijos, aptariama nusikalstama veika objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais: 1) platinti skirto pornografinio turinio dalyko pagaminimu; 2) jo įsigijimu; arba 3) jo platinimu. Nagrinėjamu atveju T. V. yra nuteistas už vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas jo lytinis aktas su B. J., išplatinimą neapibrėžtam subjektų ratui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pornografinio turinio dalykų platinimas – tai atlygintinis ir neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti. Platinama gali būti ir fiziškai įteikiant, paliekant tam tikroje vietoje arba siunčiant paštu ir pan., ir pasinaudojant telefoniniu ar kompiuteriniu ryšiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2013). Pažymėtina, kad nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus platinimo veiklą. Inkriminuojant asmeniui BK 309 straipsnio 1 dalį yra būtina nustatyti tiesioginę tyčią daryti šią nusikalstamą veiką, t. y. nustatyti, kad kaltininkas supranta, jog gamina, įsigyja arba platina pornografinio turinio dalykus, ir nori taip veikti.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, T. V. savo kaltės nepripažino apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 106, 111–112, 115–116; 4 t., b. l. 73–74), tiek teisminio posėdžio metu (5 t., b. l. 187). Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis paaiškino, jog jis niekada neklausė B. J. ar ši leidžia platinti vaizdo įrašą, kadangi jis to daryti nesiruošė, o apie vaizdo įrašo ištrynimą jie nesikalbėjo. Be to, T. V. argumentavo, kad vaizdo įrašą išplatinti galėjo ir kita moteris, su kuria tuo metu susitikinėjo ir kuri turėjo prieigą prie jo kompiuterio, bet dėl tyrimo kryptingumo ši aplinkybė tirta ir paneigta nebuvo. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau pateikta versija vertintina kaip gynybinė, kuri buvo sukurta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ši jo versija paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad būtent T. V. išplatino pornografinio turinio vaizdo įrašą.

10. Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijama aplinkybė dėl aptariamo vaizdo įrašo sukūrimo ar jame esančios vaizdinės informacijos pornografinio pobūdžio, todėl dėl šių aspektų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Apeliaciniame skunde ginčijama ne tik pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog T. V. B. J. vardu sukūrė elektroninį paštą adresu „(duomenys neskelbtini)“ ir pasinaudodamas juo kitiems asmenims išsiuntė pornografinio pobūdžio vaizdo įrašą (3 t., b. l. 152–154), tačiau nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl T. V. turėtos galimybės iš minėto elektroninio pašto išsiųsti el. laiškus su pornografinio pobūdžio vaizdo įrašu tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas aplinkybes patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai, tačiau ir kiti šioje byloje surinkti objektyvūs įrodymai, kurie apygardos teismui nekelia jokių abejonių.

11. Nors sutiktina, jog aptariamu atveju T. V. kaltė daugiausia yra grindžiama netiesioginiais įrodymais, tačiau tai nėra pagrindas laikyti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ar nėra pakankamai pagrįstas byloje surinktų duomenų analize. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti pagrindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje yra susiję nuoseklia bei logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

12. Apeliaciniame skunde yra ginčijama tai, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog T. V. norėjo atkeršyti B. J. ir to siekdamas išplatino pornografinio turinio vaizdo įrašą, nes ši teismo išvada yra paremta liudytojų, kuriems apie įvykį papasakojo pati nukentėjusioji, duotais parodymais. Be to, nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio konstatuotomis aplinkybėmis, jog nuteistasis B. J. vardu sukūrė elektroninį paštą adresu „(duomenys neskelbtini)“ ir pasinaudodamas juo pornografinio turinio dalykus išplatino tretiesiems asmenims.

12.1. Gynėjas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad vaizdo įrašą išplatino būtent T. V. remdamasis liudytojų parodymais, kurie yra išvestiniai iš B. J., kadangi ji jiems papasakojo apie jai siųstas žinutes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip yra matyti iš 2012 m. rugpjūčio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t., b. l. 104–181), nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. nukentėjusioji B. J. iš mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gaudavo įvairaus turinio ir pobūdžio trumpąsias SMS žinutes ir kai kurių iš jų turinys yra akivaizdžiai grasinančio ar įžeidžiančio pobūdžio. 2011 m. gruodžio 4 d. 21.19 val. nukentėjusioji gavo žinutę: „Pati prisiaidei. Issidirbinėji. Elgies kaip tikra sliundra. Tokia ir busi. Padarysiu viska, kad gautum toki ivaizdi.“, o 2011 m. gruodžio 4 d. 21.25 val. gavo žinutę: „Prisizaidei. Pasistengiu, kad i. pirma gautu. Paskui j.“ (1 t., b. l. 105). Teisėjų kolegijos nuomone šiose žinutėse ne tik yra akivaizdi nuoroda į jas siuntusio asmens motyvą atkeršyti B. J., tačiau taip pat patvirtina ir tikslą išplatinti tam tikrą informaciją su siekiu pakenkti nukentėjusiosios reputacijai bei įvaizdžiui. Tą patvirtina ir kitų žinučių turinys, pavyzdžiui: 2011 m. gruodžio 31 d. gauta žinutė: „Siuksles vieta siukslyne. Panaudosiu ir j. Jos numeri turiu. Pati viska islojai. As tik dadesiu. Kaip zmonems i akis paziuresi? <...>“; 2012 m. sausio 1 d. žinutė: „B. nekisk kitu zmoniu i musu santykius. <...> Nereikia astrint pozicijos. Turesi pamoka, kad negalima gudraut. <...>“; 2012 m. sausio 5 d. žinutė: „<...> Vaiku nebus! Meiles nebus! Seimos nebus! O bus... Tik neapykanta ir kersto troskimas.“; 2012 m. sausio 5 d. žinutė: „<...> Tik zinau, kad ateis ta diena kada jie suzinos viska. Ir pati tapsi pajuokos objektas. <...>“ (1 t., b. l. 117, 127, 129, 132). Nors apeliaciniame skunde ginčijama, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas bei nukentėjusiosios pateiktos jos telefono ekrano nuotraukos su gautų žinučių turiniu negali būti laikomi patikimais įrodymais, teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip matyti iš protokole užfiksuotų telefono ekrano nuotraukų, jose atsispindi žinutes atsiuntusio asmens telefono numeris bei data ir laikas, kada buvo gauta konkreti SMS žinutė, o nukentėjusiosios B. J. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82–83, 91–92; 2 t., b. l. 8–10), tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (6 t., b. l. 178–181) šiame kontekste buvo itin nuoseklūs ir detalūs bei nekito dėl esminių aplinkybių, susijusių dėl aptartų žinučių gavimo iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. apklaustas T. V. nurodė, jog laikotarpiu, kuriuo B. J. gavo pirmiau aptartas žinutes, jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. gegužės 25 d. pagal sutartį priklausė jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 115–116). Kaip matyti iš įtariamojo apklausos protokolo, T. V. pasirašytinai patvirtino, kad šie jo parodymai yra surašyti teisingai, o 2022 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio metu (9 t., b. l. 127–133) pagarsinus nurodytus jo parodymus patvirtino, kad tai yra jo duoti parodymai ir nurodytu numeriu buvo galima su juo susisiekti, bet argumentavo, kad ir kiti asmenys galėjo naudotis įmonei priklausiusiu telefonu. Apeliacinės instancijos teismas šią nuteistojo versiją laiko gynybine, ypač įvertinus tai, kad pats T. V. negalėjo nurodyti ar jo darbovietėje kokie nors kiti asmenys galėjo pažinoti B. J. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys neginčijamai įrodo, kad grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes nukentėjusiajai siuntė nuteistasis bei tai, kad jis turėjo siekį atkeršyti B. J. ir išplatinti minėtą vaizdo įrašą.

12.2. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojų parodymai yra išvestiniai iš B. J., kadangi nukentėjusioji jiems papasakojo apie T. V. norą atkeršyti bei jai siųstas SMS žinutes. Nors sutiktina, kad byloje dalis apklaustų liudytojų apie įvykį bei jiems išplatintų vaizdo įrašų bei nuotraukų turinį sužinojo iš nukentėjusiosios, tai nėra aplinkybė, kuri savaime paneigia parodymų patikimumą. Nors liudytojai J. S., J. V.-Č., A. R., K. G. ir H. Č. nurodė, jog apie T. V. grasinimus jiems papasakojo nukentėjusioji, kaip matyti iš H. Č. ir A. R. parodymų, jie gavo elektroninius laiškus, kuriuose buvo elektroniniai failai su anksčiau minėtu pornografinio turinio vaizdo įrašu. Priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės patvirtina, kad T. V. įvykdė ankstesnį savo grasinimą išplatinti minėtą vaizdo įrašą bei pakenkti nukentėjusiosios reputacijai. Vien tai, kad liudytojai yra susiję su nukentėjusiąja šeiminiais ar darbiniais ryšiais savaime nesudaro pagrindo abejoti jų pateiktų paaiškinimų tikrumu bei neleidžia daryti išvados, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar turi siekį apkalbėti T. V. Skundžiamame nuosprendyje minėtų liudytojų parodymai yra aptarti detaliai ir visapusiškai, juos gretinant tiek tarpusavyje, tiek lyginant su kitais baudžiamosios bylos duomenimis bei buvo pagrįstai pripažinti kaip patvirtinantys T. V. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 1 dalyje. Šiai išvada pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai netinkamo liudytojų parodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

12.3. Gynėjas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl aplinkybių, susijusių su elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimu bei nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog šį elektroninį paštą sukūrė būtent T. V. Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausta 2012 m. vasario 24 d. (1 t., b. l. 78–80) nukentėjusioji paaiškino, jog jos elektroninis paštas yra „(duomenys neskelbtini)“ ir T. V. žinojo prisijungimą prie šios elektroninio pašto dėžutės bei iš jo galimai sužinojo kitų asmenų, kurie gavo minėtą pornografinio turinio dalyką, elektroninių paštų adresus. Apklausta 2020 m. spalio 12 d. teisiamajame posėdyje (6 t., b. l. 175–182) nukentėjusioji parodė, jog grąžinusi T. V. jo jai padovanotą kompiuterį, kuriame buvo išsaugoti visi prisijungimai bei kitų asmenų kontaktai, be to, nuteistasis žinojo visus jos slaptažodžius. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šie nukentėjusiosios parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad T. V., norėdamas atkeršyti B. J., sukūrė atskirą elektroninio pašto dėžutę ir iš jos išsiuntė pornografinio turinio vaizdo įrašą tretiesiems su nukentėjusiąja susijusiems asmenims. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, jog B. J. gyvenime buvo kitų su ja konfliktuojančių asmenų, kurie būtų galėję turėti prieigą prie T. V. telefonu nufilmuoto vaizdo įrašo. Nuteistojo pateikta versija, kad tai iš pavydo galėjo padaryti kita moteris, su kuria jis tuo metu turėjo santykius, savaime nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o yra vertintina kaip gynybinė versija. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti šiuos jo teiginius, kad kažkoks trečiasis asmuo, kuris galimai galėjo turėti prieigą prie T. V. kompiuterio, turėjo suinteresuotumą pakenkti B. J., dėl to apeliacinio skundo teiginiai, kad šioji versija nepagrįstai nesiaiškinta, yra atmetami kaip nepagrįsti. T. V. nuo pirmųjų jo apklausų momento laikėsi pozicijos, kad jis su šiuo įvykiu nėra susijęs bei yra nepagrįstai kaltinamas veiksmais, kurių jis neatliko, nes taip B. J. siekia jam pakenkti. Tačiau šiuos nuteistojo teiginius paneigia tiek ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimai (6 t., b. l. 175–182), kad ji nuteistąjį labai mylėjo ir norėjo, kad jų santykiai atgytų, tačiau ilgainiui suprato, kad jo gyvenime buvo ir kitų moterų bei norėjo viską pamiršti, nustojo kontaktuoti su T. V., tiek kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios pasakymas, kad ji nori teisingumo, neleidžia daryti išvados, jog ji siekia neteisingai apkaltinti nuteistąjį – priešingai, baudžiamojoje byloje esanti medžiaga patvirtina nukentėjusiosios pateiktus paaiškinimus, todėl, kaip pripažinta ir apylinkės teismo nuosprendyje, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais.

12.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad T. V. pats išsiuntė minėtus elektroninius laiškus bylos nagrinėjimo metu apklaustiems liudytojams, kadangi surinkti bei ištirti įrodymai nepagrindžia tokios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti informacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent T. V. išsiuntė kitiems asmenims minėtą vaizdo įrašą ir vien tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti duomenys vertinti nepalankiai nuteistajam nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog jie buvo įvertinti netinkamai arba neišsamiai. Bylos medžiagoje esantis banko „Luminor“ atsakymas bei kiti duomenys patvirtina (8 t., b. l. 27–30), kad 2012 m. vasario 23 d. nuo 12 val. iki 14 val. T. V. lankėsi minėto banko padalinyje adresu Vilnius, Pilies g. 36, kur laikotarpiu nuo 12.20 val. iki 12.59 val. jis gavo mokėjimo kortelę bei atliko įvairias finansines operacijas. Iš liudytojos M. Č. (buvusios K.) teismui persiųstų bei iš elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“ gautų elektroninių laiškų matyti, kad minėti laiškai buvo išsiųsti 2012 m. vasario 23 d. laikotarpiu nuo 12.44 val. iki 12.45 val., t. y. tuo metu, kai T. V. buvo banke (8 t., b. l. 104–112). Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankama priežastis konstatuoti, jog nuteistasis objektyviai negalėjo išsiųsti minėtų elektroninių laiškų būdamas banke. Pažymėtina, kad šių elektroninių laiškų išsiuntimas tretiesiems asmenims buvo atliekamas elektroninėje erdvėje, kurioje yra žymiai lengviau perduoti norimą informaciją. Pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadoms, jog T. V. elgesys, t. y. pažymėjimas, kad banko kortelę jis atsiėmė konkrečiu laiku bei, kaip paaiškino pats, kad savo knygelėje pasižymėjo, jog 2012 m. vasario 23 d. lankėsi banke, yra neįprastas ir apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių ar toks nuoseklus ir detalus jo vizito banke fiksavimas nebuvo siekis sukurti gynybinę versiją, kad jis negalėjo išsiųsti elektroninių laiškų su prisegtu pornografinio turinio vaizdo įrašu. Atmetami skundo argumentai, jog T. V., žinodamas, kad dauguma banko patalpų yra filmuojamos, iš esmės nebūtų rizikavęs siųsti minėtus elektroninius laiškus, kadangi technologinių priemonių naudojimas nėra savaime įtarimą keliantis veiksmas bei nepaneigia fakto, kad T. V. objektyviai turėjo visas galimybes išsiųsti pornografinio turinio vaizdo įrašą.

12.5. Aplinkybes, kad būtent T. V. sukūrė minėtą elektroninio pašto dėžutę bei iš jos išsiuntė elektroninius laiškus su prie jų prisegtais pornografinio turinio dalykais netiesiogiai patvirtina ir 2013 m. lapkričio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 142–145), kurioje nurodyta, jog 2012 m. vasario 28 d. kratos metu (3 t., b. l. 118–120) bute, adresu (duomenys neskelbtini), rastame ir paimtame nešiojamo kompiuterio NB1 standžiajame diske NB1-HD1, trijose atminties kortelėse USB1-MC1, USB2-MC2, USB3-MC3 iš atminties kortelių skaitytuvų USB1, USB2, USB3, šešiose USB atmintinėse USB4, USB5, USB6, USB7, USB8 ir USB9 buvo aptikti vaizdo įrašai, kurie susiję su tyrimo užduotyje aprašytais įvykiais. Atkurti vaizdo įrašai yra pornografinio pobūdžio ir juose užfiksuota nukentėjusioji ir yra tokio paties pobūdžio, kurie buvo išplatinti tiek elektroniniais laiškais, tiek ir palikti USB laikmenose prie B. J. darbovietės bei kitų vietų. Vertinant nurodytą išvadą su pirmiau aptartų aplinkybių visuma sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog minėti vaizdo įrašai T. V. kompiuteryje buvo aptikti neatsitiktinai ir tik patvirtina aplinkybę, jog už minėtų pornografinio turinio dalykų išplatinimą atsakingas būtent T. V.

12.6. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti T. V. prašymus dėl IP adresų nustatymo yra akivaizdus BPK 270 straipsnio nuostatų pažeidimas. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolo (8 t., b. l. 129–135), pirmosios instancijos teismas detaliai argumentavo, kodėl šis nuteistojo prašymas buvo atmestas. Nors sutinkama, kad teismas, nagrinėdamas bylą neturi apsiriboti vien tik kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, tačiau pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų arba versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-303/2017, 2K-269-719/2019). Teismas, vertindamas ir spręsdamas proceso dalyvių prašymus teisme, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai bei nešališkai ištirti. Abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai arba gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

13. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nekvestionuotinai įrodyta, kad T. V., įrašęs jo lytinį aktą su B. J., bei išsaugojęs minėtą vaizdo įrašą įvairiose USB laikmenose jį išplatino palikdamas USB laikmenas įvairiose parduotuvėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada yra pagrįsta ir padaryta visapusiškai ir išsamiai įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir juos susiejus į nuoseklią bei logišką grandinę.

13.1. Kaip buvo minėta pirmiau, T. V. asmeniniame kompiuteryje buvo rasti vaizdo įrašai, kurie buvo išplatinti USB laikmenose, kas savaime pagrindžia, jog nuteistasis turėjo prieigą prie minėto vaizdo įrašo ar iškarpytų jo scenų. Be to, kaip 2022 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio metu (9 t., b. l. 127–133) nurodė nuteistasis, jis žinojo kur dirbo nukentėjusioji, kadangi toje parduotuvėje pirkdavo sau marškinius. Bylos medžiagoje esančios trumposios SMS žinutės, kurias T. V. siuntė nukentėjusiajai, taip pat patvirtina, kad T. V. pažinojo kitus su B. J. susijusius asmenis – 2011 m. gruodžio 4 d. žinutė: „<...> Pasistengsiu, kad i. pirma gautu. Paskui j.“; 2011 m. gruodžio 21 d. žinutė: „<...> Nuvaziuosi pas r. (lerva, kurva) arba pas i. (sterva, nudvasa). <...>“; 2011 m. gruodžio 27 d. žinutė: „<...> Cia taip pat kai buvai pas e. ir ziurejai krepsini. <...>“; 2011 m. gruodžio 30 d. žinutė: „<...> Siaip jis tavo klasiokus zino ir tave zino. Sake, kad papasakos man kazka. <...>“; 2011 m. gruodžio 31 d. žinutė: „<...> Gal j. gerbiu. O darbas tavo ir j. (gudragalve) islys jai per subine viskas.“ (1 t., b. l. 105–106, 113, 122). Apygardos teismo vertinimu, tokio turinio žinutės sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad nuteistasis iš esmės žinojo apie su nukentėjusiąja susijusius asmenis, žinojo apie jų darbo vietas, todėl turėjo objektyvią galimybę fiziškai prie jų darboviečių palikti USB laikmenas su jose įrašytu pornografinio pobūdžio vaizdo įrašu. Vien tai, kad T. V. nebuvo užfiksuotas fiziškai paliekantis minėtas USB laikmenas, nėra pakankama paneigti šias aplinkybes.

13.2. Be to, tai, kad šios USB laikmenos buvo paliktos T. V. patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Kaip matyti iš 2012 m. vasario 24 d. apklausos protokolo (1 t., b. l. 78–80), B. J. paaiškino, kad 2012 m. sausio mėnesį prie savo namų rado juodos spalvos USB jungtį su mėlynos spalvos žaisliuku bei žalios spalvos raktų pakabuku. Minėti žaisliukas ir pakabukas yra identiški tiems, kuriuose praeityje turėjo nukentėjusioji, todėl pamanė, kad juos greičiausiai turėjo T. V. Neįmanoma sutikti su apeliaciniame skunde pateikiama versija, kad šiuos veiksmus galėjo atlikti nenustatytas trečiasis asmuo, kadangi tai paneigia tiek aptarti nukentėjusiosios parodymai, tiek pirmiau aptartos aplinkybės dėl T. V. atliktų veiksmų, sukuriant elektroninį paštą adresu „(duomenys neskelbtini)“ ir juo išsiunčiant minėtą pornografinio turinio vaizdo įrašą B. J. draugams.

14. Dėl išvardintų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju nekvestionuotinai įrodyta tai, kad T. V. 2012 m. vasario-kovo mėnesiais vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo lytinis aktas su B. J. ir kuris įrašytas į USB laikmenas, išplatino palikdamas USB laikmenas įvairiose parduotuvėse bei, sukūręs B. J. vardu elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, iš jo išsiuntė tą patį vaizdo įrašą liudytojams H. Č., M. Č. ir A. R. bei taip disponavo pornografinio turinio dalykais.

15. Pritartina ir skundžiamo nuosprendžio teiginiui, jog T. V. veikė tiesiogine tyčia. Pabrėžtina, jog nuteistasis neabejotinai suprato, kad platina pornografinio turinio vaizdą įrašą, o jau aptartos jo B. J. siųstos SMS žinutės pagrindžia, kad nuteistasis norėjo taip veikti.

16. Atsižvelgus į pirmiau išvardintas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas T. V. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nepažeidė įstatymų nuostatų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir visapusiškai įvertino visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra paremtos detalia ir objektyvia byloje surinktų duomenų analize, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo šį nuosprendį naikinti ir T. V. išteisinti.

Dėl nuteistajam T. V. paskirtos bausmės

17. Kadangi apeliaciniame skunde buvo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl nuteistajam T. V. paskirtos bausmės.

18. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi įpareigojimą nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

19. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam T. V. skyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Paskirdamas T. V. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

21. T. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ši jo padaryta veika vertinama kaip pavojinga, padaryta tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant pavojingą veiksmų pobūdį, numatant galimai kilsiančius padarinius bei norint taip veikti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme T. V. savo kaltės iš esmės nepripažino ir neigė, kad yra susijęs su nagrinėjamu įvykiu.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu už minėtą nusikaltimą bausmę skyrė atsižvelgęs tiek į tai, kad T. V. anksčiau ne kartą teistas, tiek į tai, jog iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas taip pat įvertino, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos švelnesnės bausmės, tačiau jos nepadarė T. V. teigiamos įtakos ir jis vėl nusikalto, todėl nusprendė jam paskirti BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausią – laisvės atėmimo – bausmę, jos terminą nustatant artimą vidurkiui. Taigi teismas atsižvelgė tiek į nuteistojo tyčios formą, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai paskyrė jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nesutikti su šia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo, todėl konstatuotina, kad paskirdamas minėtą bausmę nuteistajam T. V. pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir tinkamai individualizavo skiriamą bausmę.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nuteistajam T. V. minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinimo su jo paskelbimo metu įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, neturi pagrindo laikyti, kad teismas netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies nuostatomis, dėl to spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo tinkamai subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes subendrinant apėmimo būdu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo

24. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat teigia, kad nuteistojo nešiojamojo kompiuterio „Apple“ bei jo mobiliojo ryšio telefono „Nokia E72“ konfiskavimas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonių yra nepagrįstas, kadangi nenustatyta, jog minėti daiktai buvo panaudoti nusikalstamos veikos padarymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.

25. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

26. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas).

27. Aptariamu atveju byloje teisingai nustatyta, kad pornografinio turinio vaizdo įrašas buvo sukurtas naudojantis T. V. priklausiusiu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia E72“, o nuteistasis, pasinaudodamas nešiojamuoju kompiuteriu „Apple“, šį vaizdo įrašą įrašė į kelias USB laikmenas ir jas fiziškai išplatino tretiesiems asmenims. Šį faktą patvirtina nukentėjusiosios B. J. parodymai ir 2013 m. lapkričio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 142–145), todėl pagrįstai konstatuota, kad minėti daiktai yra BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Kaip yra matyti iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, mobiliojo ryšio telefono ir nešiojamojo kompiuterio panaudojimas buvo būtinas tam, jog būtų sukurtas bei išplatintas pornografinio turinio vaizdo įrašas, kitu atveju, T. V. objektyviai nebūtų turėjęs galimybės atlikti pirmiau aptartų veiksmų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindas taikyti turto konfiskavimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo

28. Apeliaciniame skunde gynėjas, išteisinamojo nuosprendžio nepriėmimo atveju, prašo atsižvelgti į BK 76 straipsnio nuostatas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina tai, jog realus bausmės atlikimas T. V. yra tapęs per sunkia našta. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su šiais gynėjo motyvais.

29. BK 76 straipsnio 1 dalis numato tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji yra atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui ir tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-942/2021). Pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, jo šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybes savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022).

31. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad 2022 m. vasario 8 d. VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro rašte Nr. 05-22 (9 t., b. l. 156) T. V. diagnozuotos ligos yra įvardintos kaip manomai atitinkančios sunkių nepagydomų ligų sąrašo (nervų sistemos ir jutimo organų ligos) 17 punktą, tačiau vien tai savaime neleidžia teigti, kad aptariamu atveju BK 76 straipsnio nuostatų taikymas yra privalomas. Iš minėto rašto matyti, kad T. V. diagnozuotos šios ligos: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad bausmės atlikimo įstaigos neužtikrins būtinosios pagalbos T. V. suteikimo ir tinkamos jo priežiūros. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 3 dalis numato, kad kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos BVK 90 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims teikiamos arčiausiai esančiose bei atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

32. Aptartos BVK nuostatos akivaizdžiai rodo, kad laisvės atėmimo bausme nuteistam T. V. bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, o Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininko išvada, kad jam diagnozuotos ligos atitinka sunkių nepagydomų ligų sąrašo 17 punktą savaime nesudaro pagrindo švelninti jam skirtą bausmę ar atleisti T. V. nuo bausmės atlikimo pagal BK 76 straipsnio nuostatas. Pabrėžtina, kad nuteistasis jau pakankamai ilgą laiko tarpą atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos atlikimo metu nebuvo pripažinta, kad bausmės atlikimas nuteistajam yra per sunkus dėl jam diagnozuotų ligų. Atleisti asmenį nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje, todėl šis teismo sprendimas neužkerta kelio nuteistajam pakartotinai kreiptis dėl atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl ligos, jeigu jo sveikatos būklė pablogėtų.

Dėl BK 50 straipsnio nuostatų taikymo

33. Gynėjas baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos metu galiojusio BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatos yra palankesnės nuteistajam ir turėtų būti taikomos, t. y. teismas, skirdamas bausmę nuteistajam turėtų nurodyti bausmės atlikimo vietą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais bei sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti patikslinamas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

34. Nors BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numatė, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, neteko galios 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. XIII-2263, kurios įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d., minėta įstatymo redakcija nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2012 m. vasario-kovo mėnesiais galiojo. Pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ir turintiems teistumą asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta tai, kad vertinant BK 50 straipsnio 3 dalies pakeitimą, negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar nurodytas įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-22-489/2022). Dėl to nurodyta BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata, nors apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu yra negaliojanti, yra taikytina T. V. atžvilgiu ir skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl nukentėjusiosios B. J. civilinio ieškinio ir procesinių išlaidų atlyginimo

35. Apeliaciniame skunde prašoma netenkinti B. J. pareikšto civilinio ieškinio ir nepriteisti iš nuteistojo T. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės D. Višinskienės atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti nurodyto apeliacinio skundo prašymo.

36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl T. V. veika padarytos turtinės žalos, kurią sudarė jos išlaidos už sumokėtas studijas Mykolo Romerio universitete, kurių B. J. nebaigė, patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai buvo priteista 395,33 Eur suma, kuri yra patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas nurodė, kad civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas visa apimtimi, kadangi prašoma 2 896 Eur suma nėra pernelyg didelė, atitiks veikos pavojingumą ir intensyvumą, nukentėjusiajai sukeltas neigiamas neturinio pobūdžio pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti.

37. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 14–19; 5 t., b. l. 103), patirtą turtinę žalą nukentėjusioji įvertino 405 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad nors civiliniame ieškinyje yra nurodyta, kad už studijas ji sumokėjo 1 400 Lt, byloje esantis 2011 m. lapkričio 9 d. įmokos mokėjimo kvitas (2 t., b. l. 22) patvirtina, kad Mykolo Romerio universitetui sumokėta 1 362 Lt suma su papildomu 3 Lt dydžio komisiniu mokesčiu. Duomenų, kurie patvirtintų, kad už studijas B. J. sumokėjo, kaip teigė ji pati, 1 400 Lt, byloje nėra. Įvertinus tai, kad kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji iš tikrųjų sustabdė, o vėliau nutraukė sutartį su universitetu (2 t., b. l. 21), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 395,33 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą dėl T. V. padarytos nusikalstamos veikos.

38. Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei kitomis CK normomis, taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju bei nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

39. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 14–19; 5 t., b. l. 103), savo patirtus išgyvenimus B. J. įvertino 2 896 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas dėl civilinio ieškinio šioje dalyje sprendė, kad nagrinėjamu atveju tai yra proporcinga suma įvertinus B. J. patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gėdą bei pažeminimą. Atsižvelgta į tai, kad įvykis pakenkė nukentėjusiosios reputacijai tarp draugų, bendramokslių, bendradarbių ir kitų pažįstamų ar nepažįstamų žmonių, be to įvertinta ir tai, kad po įvykio nukentėjusioji paliko savo darbovietę, nutraukė studijas bei išvyko gyventi į užsienį, t. y., atsižvelgta į aplinkybę, jog B. J. gyvenimas iš esmės pasikeitė. Apylinkės teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad yra nurodyti motyvai, kodėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintas pilna apimtimi. Teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: T. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jos pavojingumą, kaltės formą, sukeltus padarinius, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais ir skundžiamą nuosprendį šioje dalyje naikinti. Be to, teismas taip pat nenukrypo ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kadangi priteisė iš esmės panašų neturtinės žalos atlyginimą, kuris priteisiamas už nurodyto nusikaltimo padarymą ir kitose bylose. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas įgyvendino siekį kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinę skriaudą.

40. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nepriteisti bylinėjimosi išlaidų dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pateiktų rašytinių duomenų (2 t., b. l. 14–19; 7 t., b. l. 11–17, 58–59; 8 t. b. l. 183–184; 9 t., b. l. 78–79, 94–95), bylinėjimosi išlaidos dėl jai teiktos teisinės pagalbos sudaro 4 219 Eur sumą. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dalyje dėl procesinių išlaidų priteisimo nukentėjusiajai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į BPK 106 straipsnio nuostatas, tačiau nuosekliai ir detaliai išnagrinėjo advokatės D. Višinskienės atliktus veiksmus bei pateiktus dokumentus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Buvo atsižvelgta į bylos nagrinėjimo laiką bei tai, kad nukentėjusiosios atstovė pakankamai aktyviai dalyvavo procese, teikė prašymus dėl įvairių proceso metu iškilusių klausimų, dėl ko teismas nusprendė, kad prašoma priteisti suma iš esmės nėra neproporcingai per didelė. Su šiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis teisėjų kolegija sutinka bei konstatuoja, kad aptariamas klausimas yra išspręstas teisingai.

41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymų, dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 12 d. gautas advokatės D. Višinskienės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame prašoma nukentėjusiosios B. J. naudai iš nuteistojo T. V. priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Eur.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą kaip nukentėjusiojo arba civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. B. J. baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistojo T. V. apeliacinis skundas. Neginčytina, kad nukentėjusioji turėjo teisę turėti atstovą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimas netruko ilgą laiką, du iš trijų posėdžių neįvyko neatvykus vienam iš proceso dalyvių bei dėl techninių kliūčių, nukentėjusiosios atstovė aptariamu atveju neteikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Įvertinus ir tai, jog nuteistojo gynėjo skundas tenkinamas dalyje dėl BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad advokatės prašoma 1 500 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir jos prašymo tenkinimas visa apimtimi būtų aiškiai neproporcingas. Aptariamu atveju manytina, jog 500 Eur dydžio procesinių išlaidų atlyginimas atitiktų pirmiau aptartas aplinkybes ir užtikrintų proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą.

44. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas dalyse dėl T. V. atliktos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir civilinio ieškinio išsprendimo, tačiau tikslintinas dalyje dėl BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. V. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), nurodyti jog nuteistasis T. V. jam paskirtą 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios B. J. atstovės advokatės Dianos Višinskienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios B. J. naudai iš nuteistojo T. V. priteisti 500 Eur dydžio procesinių išlaidų atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.