- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- B2-4799-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00973-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Ekvada“
- Atsakovas
- UAB „Ekvada“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ekvada“ direktoriaus R. A. pareiškimą atsakovui UAB „Ekvada“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Ekvada“ direktorius R. A. pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Ekvada“ (toliau – Įmonė). Nurodė, kad UAB „Ekvada“ nuo įsteigimo (2010-02-20) vykdo individualių ir daugiabučių namų statybos, apdailos darbų, statinių vidaus ir lauko remonto paslaugų veiklą. Įmonė dirbo sėkmingai iki 2014 metų, tačiau vien per 2014 metus buvo patirtas 82 744,00 EUR nuostolis. Išanalizavusi nuostolingumo priežastis, nustatyta, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad trūkstant gerų specialistų, įmonė, norėdama atlikti laiku savo prisiimtus įsipareigojimus, buvo priversta pasitelkti mažai kvalifikuotus darbininkus, kurie nesugebėjo darbų atlikti pagal darbų sąmatose nustatytas normas ir terminus. Šiuo metu bendrovė yra nusistačiusi strateginius tikslus siekiant atstatyti veiklos efektyvumą – perplanuota valdymo sistema, pasirašytos naujos sutartys objektų vykdymui, atsisakoma nekvalifikuotų darbininkų paslaugų, peržiūrėta ir pakeista inžinierinių darbuotojų pareigų perpaskirstymas ir atsakomybė, esant galimybei visada atitinkamam darbų etapui atlikti samdomi subrangovai, numatant galutinę fiksuotą sąmatą darbų etapui bei kontroliuojant darbų vykdymo grafikus, o tai vykdant sutartis užtikrina optimalias sąnaudas. Nepaisant nustatytų priežasčių, šiai dienai įmonė nebeturi apyvartinių lėšų rezervo, taip pat laukiant atsiskaitymų iš užsakovų ir trūkstant apyvartinių lėšų yra prasidėję sutrikimai atsiskaitant su kreditoriais. Įvertinę visas aplinkybes, įmonės valdymo organai nutarė kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo, nes nesant visų kreditorių sutikimo dėl terminų atidėjimo, tik tokiu būdu bus galima išsaugoti įmonę, vykdyti veiklą ir atlikti mokėjimus.
Restruktūrizavimo bylą kelti atsisakoma.
Motyvuojamoji dalis
LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo tikslas - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi – įmonės restruktūrizavimas - visuma įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo numatytas įmonių restruktūrizavimo procesas nėra savitikslis. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas siejamas su priemonėmis ir būdais išvengti bankroto tik tokioms įmonėms, kurių finansiniai sunkumai nėra įsisenėję, sąlygoti laikino pobūdžio priežasčių, todėl galėtų būti pašalinti restruktūrizavimo procese taikomomis priemonėmis. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Restruktūrizavimo proceso taikymas tokioms įmonėms, kurių finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, neatitiktų LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo paskirties ir tikslo. Nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra nebe laikino pobūdžio, konstatuotina, jog nėra būtinos materialiosios sąlygos restruktūrizuoti tokią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Taip pat įmonės laikinais finansiniais sunkumais negali būti pripažinti sunkumai, kurie tęsiasi keletą metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).
Iš LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintų teisės normų matyti, kad restruktūrizavimo byla iškeliama, jei įmonė atitinka LR Įmonių restruktūrizavimo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas: turi finansinių sunkumą arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos, nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai bei nebuvo pažeisti LR Įmonių restruktūrizavimo 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, numatyti įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, taip pat teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų LR Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
LR Įmonių bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinti du savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) jei įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) jei įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra apibrėžtas LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Iš byloje esančio UAB „Ekvada“ 2015-04-30 balanso matyti, jog įmonės turtas yra 207 784 EUR vertės (3 275 EUR ilgalaikio turto, 204 509 EUR trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 210 017 EUR (t.1, b. l. 37). Iš 2015-04-30 pateikto pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2015 metais dirba nuostolingai, t.y. susidarė 40 038 EUR dydžio nuostolis (t.1, b. l. 37). Iš 2014-12-31 balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 284 447 EUR (982 137 Lt) (13 288 EUR ilgalaikio turto, 271 159 EUR trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 246 641 EUR (851 603 Lt) (t. 1, b. l. 50). Iš 2014-12-31 pateikto pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2014 metus baigė su 82 743 EUR (285 697 Lt) dydžio nuostoliu (t. 1, b. l. 51). Šių duomenų analizė parodo, kad įmonės nuostoliai po pirmojo 2015 metų ketvirčio jau sudarė beveik pusę 2014 metų nuostolio, o įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo šiek tiek daugiau nei 4 kartus.
Teismas pažymi, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatymo nustatytas tik minimalus terminas, t. y. kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (ĮRĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 p.). Maksimalaus termino, kuriam suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini, įstatyme nenustatyta. Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą kaip laikinų ar nuolatinio pobūdžio lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). ĮRĮ 1 ir 3 straipsniuose nenumatyta būtinų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti, kai įmonės nemokumas tęsiasi ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Iš UAB „Ekvada“ 2015-04-30 kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 92 064,59 EUR (t.1, b. l. 60-21). Tik 25 618,49 EUR kreditorių finansinių reikalavimų daliai nepraėjęs trijų mėnesių terminas po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino, o 66 446,10 EUR dydžio kreditorių finansiniams įsipareigojimams praėję trys ir daugiau mėnesių po įsipareigojimų įvykdymo termino suėjimo Taigi, iš šių duomenų matyti, kad UAB „Ekvada“ pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę, todėl darytina išvada, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Pagal 2015-04-30 debitorių sąrašą atsakovas UAB „Ekvada“ turi 12 debitorių, kurių skolos atsakovui iš viso sudaro 122 056,02 EUR. Atkreipiamas dėmesys, kad iš ieškovo pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad didžiausias debitorius UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ 2015-05-15 ir 2015-06-29 bankiniais pavedimais pervedė UAB „Ekvada“ 62 128,36 EUR, taigi debitoriaus skola UAB „Ekvada“ sumažėjo iki 8 861,46 U. T., bendra debitorių skola UAB „Ekvada“ sudaro 59 927,66 EUR, iš kurių 45 391,07 EUR yra pradelsti. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse ieškovas nurodo, kad debitorinių įsiskolinimų atgavimas abejotinas, dėl dalies debitorių nemokumo. Dviem debitoriams, kurių skola sudaro 7 803,79 EUR yra iškeltos ir/ar keliamos bankroto bylos, todėl šios skolos atgavimas abejotinas.
Atsakovo UAB „Ekvada“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonės restruktūrizavimo proceso tikslai yra per restruktūrizavimo plano vykdymo 4 metų laikotarpį išsaugoti ir plėtoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą, įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas įmonės kreditoriams, išvengti įmonės bankroto. Teismo vertinimu, nustatyti įmonės tikslai atitinka ĮRĮ įtvirtintus įmonės restruktūrizavimo tikslus, tačiau jų įgyvendinimas iš esmės grindžiamas vien prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. Kaip nurodoma restruktūrizavimo plano metmenyse, įmonė šiuo metu vykdo 6 rangos sutartis, kurių vertė yra 776 557,51 EUR, pagal darbų pabaigos datas paskutinė sutartis turi būti įgyvendinta iki 2016-08-29. UAB „Ekvada“ direktorius buvo įpareigotas pateikti šių sutarčių vykdymą pagrindžiančius įrodymus (atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimus už atliktus darbus ir pan.), tačiau su papildomai pateiktais dokumentais teismui nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių šių sutarčių vykdymą, išskyrus sutartį pasirašytą su UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, kurios pabaiga yra 2015-05-17. Ieškovas taip pat buvo įpareigotas pateikti kreditorių sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ekvada“. UAB „Ekvada“ pagal 2015-04-30 kreditorių sąrašą turi ne mažiau kaip 45 kreditorius, tačiau pateikė tik septynis sutikimus, du kreditoriai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu. Pažymėtina, kad 3 kreditoriai iš 7 pateikusių sutikimus, netgi nėra įtraukti į kreditorių sąrašą, kas leidžia manyti, kad pateiktas kreditorių sąrašas nėra tikslus ir neatspindi realių UAB „Ekvada“ kreditorinių įsiskolinimų. Šiuo metu galiojančioje ĮRĮ redakcijoje nenumatyta, jog įmonė, prieš kreipdamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo gauti išankstinį kreditorių sutikimą. Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 1 punktą, įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tik pareiga įmonės valdymo organui raštu pranešti kiekvienam kreditoriui apie sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą bei nusiųsti metmenis ir sprendimo dėl metmenų patvirtinimo kopiją. Taigi pagal įstatymą įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi teisinės reikšmės jos kreditorių nuomonė dėl įmonės restruktūrizavimo. Tai ne kartą yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartis c. b. Nr. 2-495/2014, 2013-05-02 nutartis c. b. Nr. 2-1366/2013). Kita vertus, visų kreditorių nuomonė dėl restruktūrizavimo tampa aktuali vėlesnėje tokios bylos procesinėje stadijoje, nes nuo jos priklauso pradėto restruktūrizavimo proceso perspektyvumas. Atkreiptinas dėmesys, kad tik 4 kreditoriai iš įrašytų į 2015-04-30 kreditorių sąrašą nurodė, jog sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, o du kreditoriai pateikė nesutikimus, kuriais prašo kelti bankroto bylą. Pagal ĮRĮ nuostatas, iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą, įmonės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, turi pritarti restruktūrizavimo plano projektui (ĮRĮ 14 str. 3 d.); kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo planui ir jo nepateikus teismui patvirtinti, įmonės restruktūrizavimo byla nutraukiama (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, be daugumos kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų neperspektyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 nutartis c. b. Nr. 2-1558/2013). Įmonė restruktūrizavimo laikotarpio pirmaisiais metais (2015 m.) planuoja patenkinti 7 % kreditorių reikalavimų, antraisiais – 13 %, trečiaisiais – 31 %, o ketvirtaisiais (2018 m.) likusius 49 %. Darytina išvada, kad UAB „Ekvada“ patiriamų finansinių sunkumų pobūdis neleidžia juos išspręsti restruktūrizavimo Metmenyse numatytomis priemonėmis. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). LR restruktūrizavimo procedūrų tikslas sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Metmenyse tik deklaruojami bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai. Tačiau Metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus. Šioje byloje tokios išvados daryti negalima. Metmenų turinys neatspindi įmonės ateities perspektyvų. Teismas sprendžia, kad UAB „Ekvada“ neįrodė, jog įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytomis priemonėmis yra galimybė atkurti normalią įmonės veiklą ir įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad UAB „Ekvada“ yra nemoki, todėl restruktūrizavimo bylą kelti atsisakoma, išaiškinant pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str., CPK 290-291 straipsniu,
nutarė:
Atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Ekvada“ (į.k. 302482356).
Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarties per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.