Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto D. L. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo D. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, nubaustas 4100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nubaustas už tai, kad 2012 m. kovo 24 d., apie 6 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausantį automobilį „P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į tvorą, eismo įvykio metu apgadino automobilį „P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorą. Šiais veiksmais D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus.

Anot D. L. atstovės, priimdamas nutarimą, teismas tendencingai rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. L. parodymais, liudytojų M. K., Ž. B., G. S., Z. D. parodymais ir byloje surinktais duomenimis. Teigia, kad teismas visus prieštaravimus ir neaiškumus, neatitikimus vertino ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. naudai, kaip to reikalauja nekaltumo prezumpcijos principas ir įstatymai, bet priešingai – jo nenaudai.

Advokatė J. Grigaliūnienė atkreipia dėmesį, kad, nors apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje buvo nurodęs pašalinti prieštaravimus tarp D. L. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, ir jo paaiškinimo, bei pažymėjo, kuriuos liudytojus būtina apklausti, šis apeliacinės instancijos teismo nurodymas nebuvo įvykdytas.

D. L. atstovės įsitikinimu, prieštaravimus tarp D. L. paaiškinimų ATP protokole ir parodymų teismo posėdyje galima išspręsti ir paaiškinti byloje esančiais dokumentais: 2012-03-24 6:22 val. D. L. buvo neblaivus ir išblaivėjo tik po dešimties valandų, buvo susijaudinęs, neramus, ir iš to atsirado kalbos ir minčių dėstymo nenuoseklumai. Advokatė pažymi, kad D. L., net neblaivus rašydamas paaiškinimą, nepripažino, kad būtent jis vairavo automobilį ir juo įvažiavo į tvorą.

Be to, anot advokatės J. Grigaliūnienės, teismas nepagrįstai nevertino ir nesirėmė liudytojo V. Š. parodymais, dėl nesuprantamų priežasčių nurodydamas, kad nėra jokių duomenų, jog šis asmuo būtų buvęs įvykio metu įvykio vietoje, nors V. Š. konkrečiai nurodė vairavęs transporto priemonę. Protokolą surašę pareigūnai įvykio nematė. D. L. atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad V. Š. kurį laiką buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, kad pakviestų į pagalbą D. L. tėvą. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismui V. Š. parodymai sukėlė abejonių, teismas turėjo teisę ir pareigą šį liudytoją iškviesti pakartotinai apklausai, tačiau to nepadarė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, advokatės J. Grigaliūnienės teigimu, yra pagrindas manyti, kad teismo išvada, jog automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L., yra prieštaringa ir nepagrįsta: nė vienas liudytojas nematė ir nepatvirtino, kad automobilį vairavo būtent D. L.. Pareigūnai Ž. B. ir G. S. taip pat nematė įvykio, o jų prielaida, jog automobilį vairavo būtent D. L., grindžiama tik netiesioginiais, girdėtais kitų asmenų teiginiais, nors tie patys asmenys (M. K., Z. D.) teisme jų nepatvirtino. Be to, apsvaigusio D. L. rašytinis paaiškinimas negali būti vertinamas kaip jo prisipažinimas vairavus neblaiviam, nes jis taip neteigė, o policijos pareigūnai patvirtino, jog D. L. neigė vairavęs.

Skunde taip pat pažymima, kad liudytojas V. Š. parodė, jog jis iš karto po įvykio išlipo iš automobilio ir bėgo kviesti D. L. tėvo R. L., tačiau pastarasis apie tiriamas aplinkybes nebuvo apklaustas.

Apeliantės manymu, šioje byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kad D. L. būtų galima pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Be to, advokatės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, kokia dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo padaryta žala, kieno ir koks turtas buvo sugadintas, jei turtas buvo sugadintas, kokio dydžio žala padaryta, kas yra sugadinto turto savininkas, taigi, nebuvo nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 5 000 Lt iki 5 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, D. L. pripažintas kaltu eismo įvykio metu apgadinęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausantį automobilį „P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorą. Kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą, iš nutarimo neaišku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė byloje neįrodyta. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir tvora. Policijos pareigūnų Ž. B. ir G. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta tik tai, kad sugadintos tvoros savininkų namuose nebuvo, tačiau nenurodyta, kokiu adresu esanti tvora ir kiek buvo apgadinta, taip pat visiškai neužsiminta apie automobilio „P. P.“ apgadinimus (14, 15 b. l.). Tai nenurodyta ir eismo įvykio vietos schemoje – joje tik pažymėta automobilio „P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta ir tai, kad sugadinta tvora (4 b. l.). Fotonuotraukų, kurios patvirtintų ar paneigtų automobilio ir tvoros apgadinimo faktą, byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina apeliacinio skundo argumentą, kad teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino. Iš teismo posėdžio protokolo akivaizdu, kad kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai nurodė tik tai, kad jiems nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas į tvorą įvažiavęs automobilis, tačiau šie liudytojai nenurodė, kokie apgadinimai padaryti automobiliui ir tvorai, o teismas jiems tokių klausimų neuždavė (73–74, 82–83 b. l.). Liudytojas Z. D. teismo posėdyje nurodė, kad matė automobilį, įvažiavusį į kaimyno, kurio tuo metu namuose nebuvo, tvorą, tačiau nenurodė, kokie apgadinimai tvorai buvo padaryti, (83–84 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtų imtasi kokių priemonių surasti galbūt apgadintos tvoros savininką ir jį apklausti. Be to, nors skundžiamu nutarimu teismas konstatavo, kad D. L. apgadino (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausantį automobilį „P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, jog minėtai bendrovei galbūt padarytos žalos klausimas nebuvo sprendžiamas, šios bendrovės atstovas į teismo posėdį kviečiamas nebuvo. Taigi, lieka neaišku, ar tvoros savininkui ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo žinoma apie galbūt apgadintą jų turtą, ar jiems buvo padaryta žala, ir, jei ji buvo padaryta, kokio dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikacijos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nerinko galimų papildomų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad reikia nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, o tai yra teismo, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kadangi skundžiamas nutarimas naikinamas, kiti skundo argumentai nenagrinėjami – jie galės būti išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.