Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio rajono PK) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, D. L. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 24 d. D. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 62P-1529546-12 dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2012-03-24, 6.20 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot Partner“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavo į tvorą, žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir tvora.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK nuomone, teismas nagrinėdamas šią bylą nepilnai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes – vadovavosi tik vieno pareigūno G. P. paaiškinimu, kuris net nebuvo įvykio vietoje, o pareigūną Ž. B., buvusį įvykio vietoje, kuris, apelianto teigimu, būtų galėjęs daugiau papasakoti apie įvykį, teismas laikė nereikalingu ir nesvarbiu. Taip pat, Institucijos teigimu, teismas laikė nesvarbiu į teismo posėdį pakviesti ir liudytoją Z. D., kuris buvo įvykio vietoje ir matė, kaip į kaimynų tvorą įvažiavo automobilis už kurio vairo sėdėjo jaunuolis. Pasak apelianto, šis asmuo teismo posėdyje galėjo atpažinti vairuotoją, kadangi iš jo paaiškinimo matyti, kad jis bendravo su jaunuoliu vairavusiu automobilį, kuris net prašė susitarti. Be to, apeliantui neįtikėtina atrodo ir ta aplinkybė, kad V. Š., kuriam netrukus sueis 50 metų, yra D. L. (19 metų jaunuolio, 12 klasės mokinio) geras draugas. Nurodo, kad V. Š. yra gerai žinomas policijai asmuo, ne kartą baustas už administracinius pažeidimus, nemokantis baudų, ir jis, apelianto nuomone, visiškai nepanašus į jaunuolį, nes liudytojo Z. D. paaiškinime aiškiai parašyta, kad už automobilio vairo sėdėjo jaunuolis. Taip pat nurodo, kad teismas taip pat į teismo posėdį neiškvietė M. K., nors iš jo paaiškinimo matyti, kad jam paskambino D. L. ir pasakė, kad jo automobilis griovyje ir jis nežino kaip automobilis ten atsidūrė. Dėl paminėto Institucija daro išvadą, kad D. L. vengdamas administracinės atsakomybės sukūrė gynybinę versiją, kuri nesutampa su jo protokole esančiu paaiškinimu pasirašytu jo ranka, bei M. K. ir Z. D. paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai – Ž. B. ir G. S. (14, 15 b. l.), tiesioginis įvykio liudytojas – Z. D. (8 b. l.), nors iš pastarojo asmens paaiškinimo matyti, kad jis matė, kaip į kaimynų tvorą įvažiavo automobilis už kurio vairo sėdėjo jaunuolis. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Gi šiuo nagrinėjamu atveju, bylos duomenys tvirtina, kad apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. L. (31-32 b. l.) ir jam palankius parodymus davusio – V. Š. parodymais (32 b. l.), ir visiškai nevertino paties D. L. paaiškinimo (2 b. l.), kuris akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems teismo posėdžio metu (32 b. l.), ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsietai bei nepagrįstai vertindamas byloje esančius duomenis, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, kas turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl D. L. kaltės klausimo.

Siekiant tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą yra būtina apklausti policijos pareigūnus – Ž. B. ir G. S., liudytojus – Z. D. ir M. K., pašalinti prieštaravimus tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. L. parodymų, duotų teismo posėdžio metu ir jo paaiškinimo.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu konstatuotina, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės visiškai neanalizavo byloje esančių duomenų, vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankiais duomenimis, nesiėmė visų priemonių tinkamam bylos išnagrinėjimui, dėl ko Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, ko pasėkoje jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismui, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.