- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-182-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43996-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- Ž. A.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-06-18 nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmės sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant Ž. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-10-14 21.08 val. iki 2019-10-15 15.05 val., t. y., 1 diena.
Nuosprendžiu iš Ž. A. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 69,02 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui 266,69 Eur, nukentėjusiajam R. A. 34,64 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės žalos, kuri turi būti sumokėta per 5 mėnesius, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. A. nuteistas už tai, kad mušdamas nesunkiai sužalojo šeimos narį: 2019-10-14 apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ž. A. konflikto su šeimos nariu, broliu R. A. metu, tyčia pastūmė R. A., dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną su nugara ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, po vieną kartą kumščiu sudavė į nosį, į lūpas bei į kairįjį skruostą ir padarė R. A. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulio lūžį bei nubrozdinimą viršutinės lūpos laisvajame krašte, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis Ž. A. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemones per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur arba prailginti mokėjimo terminą iki 10 mėnesių.
2.1. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę ir taikydamas jos atidėjimą, paskyrė net keturias baudžiamojo poveikio priemones t. y., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK neriboja galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus. Skiriant dvi ar daugiau priemonių, turi būti atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes, taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad jos negali viena kitos dubliuoti ar sukelti rimtų problemų kiekvienos iš jų įvykdymui. Teismas priimtu nuosprendžiu įpareigodamas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu akivaizdžiai taikė protingumo kriterijų neatitinkančią bausmę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnį, kuris numato, jog pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Teismo paskirtas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu yra jo, Ž. A., kaip piliečio, teises suvaržantis įpareigojimas, neturintis esminės reikšmės jo tolimesniam elgesiui, kadangi tai pirmas jo teistumas, tai parodo, jog jis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai tik patvirtina, jog šis teismo paskirtas apribojimas yra per griežtas, perteklinis.
2.2. Apeliantas teigia, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę taikydamas keturias baudžiamojo poveikio priemones. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, t. y., teigiamus socialinius ryšius, darbinę veiklą, rūpestį nepilnamečiai vaikais, teikiant jiems išlaikymą, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, žalos atlyginimo klausimus, asmenybę, pastangas atlyginti žalą. Taip pat teismas neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), asmenybę - veikos padarymo metu buvo neteistas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, išsituokęs, teikia išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, moka automobilio lizingą, dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, taip pat nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sunkinančiųjų aplinkybių nustatyta nebuvo. Skiriant bausmę turi būti vertinamos ne pavienės, o visuma reikšmingų aplinkybių.
2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su neturtinės žalos dydžiu. Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes: į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į jo turtinę bei finansinę padėtį, galimybę atlyginti žalą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir kt. bei savo sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio tinkamai nemotyvavo. Nekyla abejonių, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tačiau akcentuotina, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog dėl nukentėjusiajam R. A. padaryto sveikatos sutrikdymo kilo kokių nors ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų jo gyvenimo kokybę ar būtų sukėlę kokių didelių nepatogumų. Be to, teismas privalėjo objektyviau vertinti jo, Ž. A., turtinę padėtį, išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičių, nedideles gaunamas pajamas (jis turi tik vidurinį išsilavinimą), prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir t. t., o priteistą neturtinę žalą privalėjo tinkamai pagrįsti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam, netinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, todėl, pasak apelianto, akivaizdžiai priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį neturtinės žalos atlyginimo klausimu.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusysis R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį palikti galioti be pakeitimų, be to, papildomai priteisti išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo panaikinti dvi iš keturių baudžiamojo poveikio priemonių bei nesutinka su neturtinės žalos dydžiu.
5. Apeliacine skunde nuteistasis Ž. A. mano, jog yra per griežtai nubaustas dėl keturių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo atidėjus bausmės vykdymą, prašo panaikinti draudimus bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kadangi ribojama jo teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, šie įpareigojimai neturi esminės reikšmės jo tolimesniam elgesiui, o pirmas jo teistumas parodo, jog jis nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skiriama bausmė individualizuota, atsižvelgta į BK numatytą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kaltė, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Ž. A. asmenybę apibūdinantys duomenys (neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, sutiko iš dalies atlyginti žalą), paskirta laisvės atėmimo bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui, motyvuotas bausmės vykdymo atidėjimas bei baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas. Nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais dėl bausmės paskyrimo apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Nors Ž. A. praeityje ir neteistas, tačiau, kaip matyti, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taigi teisės pažeidimai nėra visiškai atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, jis neatsakingai žiūri į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, taigi pagrįstai manoma, jog Ž. A. atidėjus bausmės vykdymą paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės teigiamai jį veiks, įpareigos laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus teigiamai apeliantą apibūdinančių aplinkybių visumą ir buvo nuspręsta, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kolegija pastebi ir tai, jog nuteistajam bausmės vykdymas atidėtas trumpiausiam įstatymo numatytam terminui, t. y., vieneriems metams. Taigi nuteistojo priežiūra bus vykdoma minimalų BK nurodytą laiko tarpą.
6. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog varžomos jo konstitucinės teisės laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamąją vietą ar išvykti, tačiau Ž. A. yra nuteistas dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo, už kurį įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, padarymo, jam paskirta kriminalinė bausmė, kurios vykdymas atidėtas atitinkamam įstatymo apibrėžtam laikui, todėl tam tikri, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bei motyvuoti nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymai yra pateisinami, adekvatūs ir proporcingi ne kieno kito, o paties apelianto padarytiems neteisėtiems veiksmams. Apeliantas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima pripažinti, jog atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės pernelyg varžo nuteistąjį, yra nesuderinamos su jo profesine veikla ar būtų netinkamos dėl kokių nors kitų priežasčių.
7. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose, nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, individualizuota tinkamai, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonių panaikinimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigiama, kad netinkamai atsižvelgta į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma nukentėjusiajam R. A. priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu iš Ž. A. R. A. priteista 1500 Eur Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ž. A. apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 500 Eur arba prailginti mokėjimo terminą. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas.
9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.
10. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam R. A. klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad nukentėjusysis patyrė neigiamų emocijų, fizinį skausmą, sužalojimus, neigiamus potyrius, įvairius nepatogumus, gėdą prieš bendradarbius, diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat įvertino, jog Ž. A. yra jauno amžiaus vyras, geros sveikatos, dirba ir gauna legalias pajamas, kurios nėra didelės, bet tai netrukdo Ž. A. ieškoti ir rasti geriau apmokamą darbą, 1500 Eur piniginė suma neturtinei žalai nepablogins finansinės Ž. A. padėties ir bus tik dalinė statisfakcija R. A. patirtam skausmui bei neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nustatant neturtinės žalos dydį netinkamai atsižvelgta į jo nustatymo kriterijus. Kolegija iš dalies pritaria tokiems apeliacinio skundo argumentams. Nėra abejonės dėl R. A. patirtų fizinio skausmo, neigiamų emocijų, diskomforto, nepatogumo, bendravimo galimybių sumažėjimo. Iš tikrųjų nukentėjusysis buvo sužalotas dėl tyčinių, smurtinių Ž. A. veiksmų, R. A. padaryti poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulio lūžis bei nubrozdinimas viršutinės lūpos laisvajame krašte, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad įvykis, pasibaigęs R. A. sužalojimu, įvyko tarp dviejų brolių, kurių santykiai, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, jau ir anksčiau buvo konfliktiški, barnis prasidėjo dėl per lubas iš nuteistojo į nukentėjusiojo kambarį jau nebe pirmą kartą besisunkiančio vandens. Pats nukentėjusysis nuėjo pas apeliantą aiškintis situacijos, prasidėjus konfliktui, pats grūmėsi su Ž. A., parvertė pastarąjį, besimušančius brolius išskyrė motina J. A., kuri įlindo į jų tarpą, jog baigtųsi muštynės. Taigi agresyviai elgėsi ne tik išskirtinai nuteistasis, tačiau taip pat ir nukentėjusysis, apie tai galima spręsti ir iš byloje esančios specialisto išvados dėl Ž. A. sužalojimų.
11. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, jog nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo R. A. liks ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Didelė turtinė žala nepadaryta. Nuteistasis turi išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų, gaunamos pajamos nėra didelės, kita vertus, skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog apeliantas turi galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo, nepaisant to, jog kaip pažymi apeliaciniame skunde, turi tik vidurinį išsilavinimą.
12. Taigi, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, vertinat nuteistojo amžių, turtinę padėtį, sveikatą, pajamas, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, kaltininko ir nukentėjusiojo konfliktiškus santykius bei jų elgesį nagrinėjamo įvykio metu, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant panašius ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1 000 Eur. Kolegijos manymu, toks neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju labiau atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
13. Nukentėjusysis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti išlaidas teisinei pagalbai, prideda sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje numatytas 500 Eur užmokestis už atsikirtimo į apeliacinį skundą surašymą. Išlaidos nepriteistinos, kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos dydžio yra pagrįsta.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas sumažinant nukentėjusiajam priteisiamos neturtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-06-18 nuosprendį pakeisti:
iš Ž. A. nukentėjusiajam R. A. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 1000 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.