Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-15 · Administracinė byla Nr. eI3-694-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-15Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
eI3-694-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02292-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
T. R.
Trečiasis asmuo
J. Z., N. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Liudmila Grigorjeva, Natalja Sorokas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-694-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02292-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

sekretoriaujant Irenai Mialdunienei,dalyvaujant pareiškėjai T. R., jos atstovei advokatei Nataljai Soroko,atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Kostui Baužai,trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Z., jos atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,trečiajam suinteresuotam asmeniui N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, N. J., J. Z., dėl sprendimo, įsakymo, rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 1T-13-(7.5.) ,,Dėl T. R. skundo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus l. e. p. vedėjo 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ kartu su šiuo įsakymu patvirtintais 1 ir 2 priedais; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus l. e. p. vedėjo 2019 m. kovo 20 d. raštą Nr. 48SD-3233-(14.48.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“, išskyrus dalį, kurioje nurodyta, kad yra ištaisytas pašalinamas iš žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) teritorijos žemės plotas - iš 0,0817 ha žemės ploto į 0,0957 ha plotą; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.), patikslinimo dalyje dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030), galutinai pasibaigus šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoms administracinėms byloms Nr. eI-2724-1047/2019, Nr. eI-2746-1047/2019 ir Nr. eI-2782-821/2019, kuriose priimti teismo sprendimai turės įtakos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto pakeitimui (toliau – Patikslinimas Nr. 3); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, jog ginčas byloje kilo dėl 0,59 ha ploto namų valdos žemės sklypo projektinis Nr. 5030, esančio (duomenys neskelbtini), kuris NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.48VĮ-373-(14.48.2.) buvo sumažintas iki 0,5083 ha. Pareiškėja ginčydama šį Įsakymą siekia dar labiau sumažinti suprojektuotą namų valdos žemės sklypą teigdama, kad pažeidžiamos jos teisės, kaip pretendentės J. S. teisių perėmėjos į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pareiškėjos teigimu, esminis Įsakymo ir patikslinimo neteisėtumas yra tas, kad žemės sklypo ribos ir plotas patikslinti nepašalinus iš jo valstybinės žemės ploto, kuris neteisėtai užvaldytas ir užstatytas savavališkai pastatytais statiniais (išbetonuotu apie 25 kv. m ploto lauko baseinu ,,b“; šuliniu ,,k1“, tvora, juosiančia apie 40 ha ploto teritoriją, naudojamą J. Z. šalia gyvenamojo namo, bei pirtimi) bei nesudaro namų valdos žemės sklypo. Atkreipia dėmesį, jog lauko baseinas, šulinys bei tvora nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nėra suformuoti nekilnojamojo turto daiktais, o lauko baseinas yra apleistas, nefunkcionuojantis, neeksploatuojamas ir nenaudojamas, dėl to laikytinas, taip pat kaip ir tvora, neturinčiu aiškios funkcinės paskirties arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniu.

Pareiškėjos nuomone, statinių statyba nagrinėjamu atveju laikytina savavališka, nes statytoja J. Z., statydama šiuo statinius neturėjo statytojo teisės, nes nevaldė nuosavybės teise žemės, kurioje pastatyti statiniai, taip pat nevaldė šios žemės kitais įstatymų numatytais pagrindais, t. y. neturėjo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, nes namų valdos teritorija statybos metu nebuvo suformuota žemės sklypu (namų valdos žemės sklypas nėra suformuotas ir iki šiol). Taip pat nurodo, kad namų valdos techninės apskaitos byloje nėra duomenų apie minėtus statinius/pastatus - lauko baseiną ,,b“, šulinį ,,k1“, tvorą bei pirtį, t. y. nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šie statiniai/pastatai sudarytų vieną senos (1922 metų) sodybos kompleksą arba kad jie būtų pastatyti teisėtai vėliau, t.y. iki žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso pradžios. Namų valdos techninės apskaitos byloje yra duomenys tik apie 1922 m. statybos šulinį, kuris namų valdos pastatų išdėstymo plane nepažymėtas indeksu ,,k“. Teigia, kad namų valdos techninės apskaitos byloje, kurioje yra įvardyti statiniai/pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, koks yra namų valdai (sodybai) naudojamos teritorijos plotas, statinių išdėstymo schemoje taip pat nėra pažymėtos namų valdai (sodybai) naudojamos teritorijos ribos, t. y. nėra dokumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog lauko baseinas ,,b“, šulinys ,,k1“, tvora bei pirtis yra namų valdos sklypo ribose.

Pažymi, jog sprendime paminėtas Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. 1054p ,,Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ (toliau - Potvarkis), kuriuo J. Z. (duomenys neskelbtini) buvo leista pirkti 2 ha žemės sklypą namų valdai. Tačiau akcentuoja, kad prie Potvarkio nėra pridėto leidžiamo pirkti 2 ha ploto žemės sklypo plano, toks planas nebuvo sudarytas ir vėliau iki Projekto, t. y. žemės sklypas tokio dydžio niekada, nei Potvarkio priėmimo metu, nei po Potvarkio priėmimo, nebuvo suprojektuotas ir suformuotas. Todėl vien iš Potvarkio nėra galimybės spręsti apie šio žemės sklypo konkrečias ribas ir vietą, o atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, jog į šio leidžiamo pirkti žemės sklypo teritoriją patenka po Potvarkio priėmimo savavališkai pasatyti statiniai. Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad Potvarkis niekada nebuvo realizuojamas, todėl jis neturi jokios įtakos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) projektavimui, o taip pat nepateisina valstybinėje žemėje J. Z. atliktos statybos ir valstybinės žemės savavališko įdirbimo.

Pasisakydama dėl be teisinio pagrindo įdirbtos bei apsodintos valstybinės žemės, pareiškėja nurodo, kad laikui bėgant vis didesnis valstybinės žemės plotas buvo užvaldomas J. Z., valstybinę žemę be jokio teisinio pagrindo pradedant dirbti bei joje sodinti sodo medžius bei kitus želdinius, t.y. buvo dirbtinai padidinama J. Z. naudojamos sodybinės teritorijos dalis valstybinės žemės plotu.

Pareiškėjos įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl projekto patikslinimo dalyje dėl žemės sklypo ribų ir ploto pakeitimo turėjo būti atsižvelgta į tai, kad žemės sklypas turėjo būti sumažintas, iš jo teritorijos pašalinant ne tik žemės plotą, užimtą lauko baseinu, šuliniu, tvora ir pirtimi, bet ir tą žemės plotą, kuris J. Z. yra savavališkai įdirbtas ir apsodintas sodybos želdiniais. Pasak pareiškėjos, žemės sklypo projektavimas privalėjo būti vykdomas tik prie teisėtai pastatytų, funkcionuojančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Todėl teigti, kad visa teritorija, kurioje yra pareiškėjos ir J. Z. gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei minėti neteisėtai pastatyti statiniai/pastatai, kartu sudaro namų valdą, nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, taip pat nebuvo išlaikyta Projekto pakeitimo (Patikslinimo Nr. 3) derinimo su pretendente procedūra; Patikslinimas Nr. 3 patvirtintas Įsakymu, nepranešus pretendentės įpėdinėms, su jomis nebuvo aptarti būsimi pakeitimai, joms nebuvo suteikta teisė susipažinti su Patikslinimu Nr. 3. Apie žemės sklypo projektavimo nederinimą su pareiškėja bei minėtų dokumentų neparengimą buvo žinoma Vilniaus rajono skyriaus vedėjui, tačiau esant šiems pažeidimams, Įsakymas visgi buvo priimtas, o tai sudaro pagrindą Įsakymą laikyti neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog namų valda suprojektuota buvusio savininko M. S. turėtoje žemėje, taip pažeidžiant jos, kaip asmens teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Nei pareiškėja, nei Skyrius neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kurioje tiksliai vietoje buvo M. S. žemė.

Atsiliepimas

Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl neįregistruotų namų valdoje esančių statinių: lauko baseino, tvoros ir šulinio. Teigia, kad tvora kaip tik parodo namų valdos pastovų naudojimo vientisumą, o šulinys namų valdoje įrengtas seniai, ir reikalingas gyvenamojo namo eksploatacijai. Kadangi šie statiniai yra priskirti nesudėtingiems statiniams, lauko baseinas yra tarp registruotos pirties ir gyvenamojo namo.

Pažymi, jog žemės sklypai projektuojami laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 46 punkto reikalavimų: t.y. žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų. Todėl nėra pagrindo dirbtinai mažinti namų valdą ir tuo pačiu pažeisti šį Metodikos reikalavimą.

Dėl statinių teisėtumo atsakovas pažymi, jog nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad J. Z. namų valdą naudoja prisistačiusi savavališkai statinių ir neturėdama statytojo teisės. Cituodamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nurodo, kad J. Z. namų valdą naudoja Potvarkio pagrindu, eksploatuodama registruotą gyvenamąjį namą. Todėl teigti, kad NŽT pareiškėjai netinkamai suprojektavo ir patikslino namų valdą, pagrindo nėra. NŽT laikėsi nustatytų projektavimo procedūrų, todėl Įsakymas Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) dėl Projekto tikslinimo yra teisėtas ir pagrįstas teisės aktų normomis.

Tvirtina, jog pareiškėja klaidingai nurodo, jog skundžiamo Įsakymo preambulė netinkama, kad atsakovas vadovavosi savo paties raštais, teismo sprendimu. Atsakovas pažymi, kad įsakymas priimtas vadovaujantis nurodytais konkrečiais teisės aktais, jų konkrečiais straipsniais, dalimis punktais, o priimant įsakymą nėra draudžiama atsižvelgti į kitus svarbius dokumentus. Taigi teisinis įsakymo pagrindas yra aiškus ir konkretus. Priimdamas ginčijamą Įsakymą atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, namų valdos plotą tikslino atsižvelgdamas į faktines aplinkybes. Todėl, įsakymo teisėtumas negali būti ginčijamas tuo pagrindu, kad nėra nurodytas teisinis pagrindas, ar jis netinkamas. Atitinkamai atsakovo priimti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. lT-13-(7.5.), Skyriaus 2019 m. kovo 20 d. raštas Nr. 48SD-3233-(14.48.104.), yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teisiškai argumentuoti, išsamūs ir teisėti, todėl pagrindo jų naikinti nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. pareiškėjos skundo argumentus palaiko ir prašo skundą patenkinti.

Nurodo, jog pareiškėjos pateikti objektyvūs duomenys ir įrodymai patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z., įgijusi nuosavybės teisę į ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, dirbtinai bei neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, išplėtė namų valdos sklypą aplink nurodytą namą, tokiu būdu siekdama neteisėtai užvaldyti kuo įmanoma didesnį valstybinės žemės plotą. Teigia, jog pareiškėja skunde pateikė objektyvius įrodymus, patvirtinančius, jog neturėdama jokių teisių J. Z. užvaldė, disponavo bei vykdė savavališką statybą valstybinėje žemėje.

Šalies argumentai

N. J. teigimu, atsakovo sprendimais iš esmės yra įteisinti J. Z. neteisėtos bei prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, veiklos padariniai. Dėl šios priežasties, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir turėtų būti naikintini.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

J. Z. nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji neteisėtai pastatė ūkinius pastatus, neteisėtai įveisė sodą buvusio savininko M. S. turėtos žemės vietoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai ir J. Z. priklausantis gyvenamasis namas yra 1922 m. statybos. Gyvenamojo namo A dalį J. Z. paveldėjo po E. D. (M. S. brolio J. S. sutuoktinės). J. S. iki žemės nacionalizavimo priklausė 3,80 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1021-02/02 ir Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1377/2002,). Taigi pareiškėjos teiginys, kad visas namų valdos žemės sklypas yra buvusio savininko M. S. turėtoje žemėje yra atmestinas, nes gyvenamasis namas, o kartu ir dalis žemės sklypo priklausė M. S. broliui J. S. ir mirusi pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą J. S., o kartu ir pareiškėja, kaip jos teisių perėmėja, neturi teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į M. S. brolio žemę.

Teigia, jog namų valdos žemės sklypu naudojasi teisėtai. Ta aplinkybė, jog pirtis nekilnojamojo turto registre įregistruota 2002 m. nereiškia, kad ji pastatyta neteisėtai. Teismui yra pateikta 1985 m. pastatų išdėstymo schema, kurioje yra pavaizduoti visi esami statiniai, kurie įtraukti į žemės sklypo ribas. Ginčo žemės sklypo dalimi J. Z. naudojasi nuo 1985 m., todėl visi pareiškėjos argumentai dėl to, kad ji neteisėtai įveisė vaismedžius ir vykdė neteisėtas statybas yra atmestini. Anot J. Z., pareiškėjos teisių į nuosavybės teisių atkūrimą ji nepažeidė teisėtai naudodamasi namų valdos žemės sklypo dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad J. Z. neteisėtai užvaldė valstybinę žemę, pristatydama savavališkų statinių ir neturėdama statytojo teisės. Paaiškina, kad jos buvusi bendraturtė J. S. neleido naudotis bendru šuliniu, todėl pasistatė šulinį (gyvenamojo namo priklausinį, tarnaujantį pagrindiniam daiktui) prie jai priklausančios namo dalies, kuris pareiškėjos įvardijamas kaip savavališkas, neturintys aiškios funkcinės paskirties. 1988 m. teismo sprendimu nustačius gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, susitarus su J. S., buvo pastatyta tvora skirianti naudojamą namų valdą. Pareiškėjos teiginiai apie savavališkas statybas ir NŽT nepagrįstą atsisakymą iš suprojektuoto namų valdos žemės sklypo pašalinti J. Z. priklausančią pirtį ir kiemo statinius, yra nepagrįsti, nes į namų valdos žemės sklypo ribas neturint teisinio pagrindo įtraukti J. Z. priklausančius, tačiau NTR neįregistruotus kiemo statinius yra nereikšmingi.

J. Z. nuomone, pareiškėjos siekis dar labiau sumažinti namų valdos žemės sklypo plotą ir inicijuoti daugiau nei prieš 20 metų pastatytų nesudėtingų statinių ir kiemo įrenginių, kurie yra gyvenamojo namo priklausiniai, nugriovimą ir pašalinimą iš žemės sklypo neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 0,59 ha ploto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030), esančio (duomenys neskelbtini), dydžio ir ribų, kurias pareiškėja siekia sumažinti, patikslinimo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina J. S., mirusi (duomenys neskelbtini), pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. S. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.

Pareiškėja ir jos sesuo N. J. yra pretendentės įpėdinės pagal įstatymą, paveldėjusios motinos turtą lygiomis dalimis po A dalį. N. J. 2014 m. lapkričio 20 d. Dovanojimo sutartimi Nr. NJ-5741 padovanojo pareiškėjai savo paveldėtas dalis: pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) A dalis ir greta jo esantys pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso J. Z. Visi pastatai ir statiniai yra buvusio savininko M. S. turėtoje žemėje, todėl pareiškėjos motina siekė, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti bei į kitą laisvą šio buvusio savininko turėtą žemę natūra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad projekte suprojektuotas 0,59 ha ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas (projektinis Nr. 5030) Pretendentės (0,2950 ha - grąžinama natūra namų valdos žemės sklypo dalis) ir J. Z. (0,2950 ha - perkama iš valstybės namų valdos žemės sklypo dalis) vardu. Į Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) teritoriją patenka šie pastatai/statiniai: 1) pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas šifru ,,1A1m“, 1922 m. statybos, nuosavybės teise po 'A dalį priklausantis pareiškėjai ir J. Z.; 2) pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas šifru ,,2I1m“, 1922 m. statybos, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjai; 3) pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas šifru ,,3I1m“, 1960 m. statybos, nuosavybės teise priklausantis J. Z.; 4) pastatas - kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas šifru ,,4I1b“, 1922 m. statybos, nuosavybės teise priklausantis J. Z.; 5) pastatas - pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas šifru ,,5I1m“, 2001 m. statybos, nuosavybės teise priklausantis J. Z.; 6) pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas šifru ,,6I1m“, 1922 m. statybos, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjai; 7) išbetonuotas apie 25 kv. m ploto lauko baseinas (šalia pirties), namų valdos pastatų išdėstymo plane pažymėtas šifru ,,b“, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; 8) šulinys, namų valdos pastatų išdėstymo plane pažymėtas šifru ,,k1“, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; 9) tvora, kuria aptverta namų valdos teritorijos dalis (apie 40 ha ploto), kuria naudojasi J. Z.; tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 8 d. gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 48SD-12946-(14.48.104.) ,,Dėl projekto patikslinimo suderinimo“ (toliau - ir 2018 m. lapkričio 30 d. Raštas). Šiame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja turi atvykti į Vilniaus rajono skyrių ir suderinti Projekto patikslinimo planinę medžiagą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto.

Pareiškėjos atstovė Vilniaus rajono skyriui 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo dokumentų kopijų išdavimo ir termino gautiems dokumentas įvertinti pratęsimo“. Šiuo prašymu buvo prašoma: 1) kuo skubiau išduoti pareiškėjai Projekto patikslinimo planinės medžiagos dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, bei 2) pratęsti Projekto patikslinimo planinės medžiagos dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto dokumentų įvertinimo ir suderinimo terminą 10 darbo dienų, terminą pradedant skaičiuoti nuo dokumentų kopijų įteikimo pareiškėjai.

Vilniaus rajono skyrius 2018 m. gruodžio 12 d. išdavė pareiškėjai 2018 m. gegužės 25 d. parengtą grafinį dokumentą (kopiją) pavadinimu „(Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.), suprojektuotų žemės sklypų patikslinimas M 1:10 000“ (toliau - ir Patikslinimas Nr. 1). Vėliau, pareiškėjos atstovė Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai elektroniniu paštu pateikė: 2018 m. gegužės 25 d. 5083 kv. m ploto žemės sklypo planą (M 1:500), parengtą atlikus kadastrinius matavimus, rengėjas - VĮ Valstybės žemės fondas, bei 2017 m. sausio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl 0,5083 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 5030), sudarytą VĮ Valstybės žemės fondo.

Pareiškėja, susipažinusi su jai pateiktais minėtais dokumentais, pateikė Vilniaus rajono skyriui 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškimą ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo dokumentų nesuderinimo“ (toliau - ir Nesutikimas Nr. 1), kuriame išsamiai išdėstė nesutikimo su Patikslinimu Nr. 1, argumentus. Vėliau, pareiškėja pateikė Vilniaus rajono skyriui 2019 m. sausio 14 d. prašymą ,,Dėl papildomos informacijos prie 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškimo pateikimo“. Šiuo prašymu buvo atkreiptas Vilniaus rajono skyriaus dėmesys į naują, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 12 dalies nuostatą, kurioje imperatyviai įtvirtinta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

Vilniaus rajono skyrius pareiškėjos atstovei pateikė 2019 m. sausio 18 d. raštą Nr. 48SD-618-(14.48.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau - ir 2019 m. sausio 18 d. Raštas). Šiame rašte Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į advokatės prašyme išdėstytas aplinkybes, yra pavesta VĮ Valstybės žemės fondui iš naujo parengti <...> žemės sklypui (projektinis Nr. 5030) minėto projekto patikslinimo medžiagą su žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) kadastro duomenų byla pateikti Skyriui.

Pareiškėja gavo Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. vasario 8 d. raštą Nr. 48SD-1454- (14.48.104.) ,,Dėl projekto patikslinimo suderinimo“ su Projekto patikslinimo dokumentais (toliau - ir Patikslinimas Nr. 2). Šiame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja turi atvykti į Vilniaus rajono skyrių ir suderinti Projekto patikslinimo planinę medžiagą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto. Taip pat raštu buvo pranešta, kad jeigu pareiškėja per 10 darbo dienų nuo šio rašto registravimo dienos neatvyks ir nesuderins tikslinamo žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) plano, Vilniaus rajono skyrius laikys, jog pareiškėja su juo sutinka ir parengs Projekto patikslinimą. Be to, paaiškinta, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinus Projekto patikslinimą, bus patikrinta žemės sklypo (kadastro Nr. 5030) kadastro duomenų byla ir, nenustačius trūkumų, bus suderintas šio žemės sklypo planas. Atlikus šiuos veiksmus, bus parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėja, matydama Patikslinimo Nr. 2 trūkumus, pateikė Vilniaus rajono skyriui, NŽT vadovui bei VĮ Valstybės žemės fondui 2019 m. vasario 21 d. pareiškimą ,,Dėl pakartotinai pateikto derinti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo dokumentų nesuderinimo“ (toliau - ir Nesutikimas Nr. 2). Į Nesutikimą Nr. 2 pareiškėja gavo 2019 m. kovo 14 d. VĮ Valstybės žemės fondo raštą Nr. S-2843 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) patikslinimo projektą bei pateikė jį Vilniaus rajono skyriui, nenurodant kokie patikslinimai buvo atlikti; NŽT 2019 m. kovo 22 d. raštą Nr. 1SS-568-(7.5.) ,,Dėl pareiškimo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog yra priimtas Įsakymas, nenurodant kokie patikslinimai Projekte yra atlikti; 2019 m. kovo 20 d. raštą su Įsakymu bei juo patvirtintais priedais: 1 priedu „Piliečių, kuriems tikslinami suprojektuoti žemės, miško sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.), sąrašas“ (toliau - ir Sąrašas) ir 2 priedu „(Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.), patikslinimas M l:5000“, t. y. grafine dalimi, kurioje pažymėtos naujai suprojektuotos (patikslintos) žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribos, (toliau - ir Patikslinimas Nr. 3).

Nesutikdama su Įsakymu ir jo priedais, o taip pat su Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. kovo 20 d. rašto dalimi, pareiškėja pateikė NŽT direktoriui 2019 m. balandžio 11 d. skundą, tačiau NŽT 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1T-13-(7.5.) „Dėl T. R. skundo“ pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su NŽT sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėja skunde nurodo, jog namų valda suprojektuota buvusio savininko M. S. žemėje pažeidžia jos, kaip pretendentės J. S. teisių perėmėjos teises į nuosavybės teisių atkūrimą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos buvo išlikusi rėžių sistema, o mirusios pretendentės J. S. vardu projekte yra natūra suprojektuoti žemės sklypai į visą plotą, į kurį pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises. Iš byloje pateikto 2019 m. balandžio 1 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog J. Z. ir T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A1m, esantis (duomenys neskelbtini) J. Z. taip pat priklauso žemės sklype esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 3I1m, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 6I1m.

Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 1054p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ J. Z. buvo leista privatizuoti 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį J. Z. pagal 1999 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus rajono valdybos mokėjimo pranešimą yra sumokėjusi 17 133,00 rub. Byloje pateiktos deklaracijos dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo patvirtina, jog J. Z. kartu su sutuoktiniu E. Z. mokėjo ir iki šiol moka žemės nuomos mokestį už 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog suprojektuota namų valda pažeidžia jos, kaip J. S. teisių perėmėjos teises į nuosavybės teisių atkūrimą yra nepagrįsti ir atmestini dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Pareiškėja taip pat teigia, kad J. Z. neteisėtai pastatė ūkinius pastatus ir neteisėtai įveisė sodą buvusio savininko M. S. žemėje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-02/02 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1377/2002 nustatyta, jog gyvenamojo namo ½ dalį J. Z. paveldėjo po E. D. (M. S. brolio J. S. sutuoktinės) mirties. J. S. iki žemės nacionalizacijos priklausė 3,80 ha žemės (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjos teiginys, kad visas namų valdos žemės sklypas yra buvusio savininko M. S. žemėje yra nepagrįstas, nes kaip nustatyta, gyvenamasis namas, o kartu ir dalis žemės sklypo priklausė M. S. broliui J. S. ir mirusi pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą J. S., o kartu ir jos teisių perėmėja pareiškėja, neturi teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į M. S. brolio žemę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, projekte suformavus namų valdos žemės sklypą Nr. 5030 pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nėra pažeidžiama, nes į ½ dalį gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Ta aplinkybė, jog pirtis nekilnojamojo turto registre įregistruota 2002 m. nereiškia, kad pirtis pastatyta neteisėtai. Teismui pateikta 1985 m. pastatų išdėstymo schema, kurioje pavaizduoti visi esami statiniai, kurie įtraukti į žemės sklypo Nr. 5030 ribas. Ginčo žemės sklypo dalimi J. Z. naudojasi nuo 1985 m., todėl pareiškėjos argumentai, kad ji neteisėtai įveisė sodą ir vykdė neteisėtas statybas yra atmestini. Taigi, pareiškėjos teisių į nuosavybės teisių atkūrimą J. Z. nepažeidė teisėtai naudodamasi namų valdos žemės sklypo dalimi.

Kaip matyti iš Vilniaus rajono liaudės teismo 1988 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2(3)359-88 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. J. Z. faktiškai naudojosi namų valdos žemės sklypo dalimi prie jai nuosavybės teisėmis priklausančio namo dalies. Iš teismui pateiktos NŽT schemos M 1:1000 matosi faktinis sklypo naudojimas, į sklypo ribas įtraukti visi statiniai, sodas. Be kita ko, byloje yra pateiktas ir geoportalo 1995-2016 m. ortofotonuotraukos fragmentas, kuriame matyti faktinis namų valdos žemės sklypo naudojimas, visi jame esantys pastatai ir statiniai. Todėl šių fragmentų palyginimas su NŽT schemoje fiksuotais pastatais ir statiniais leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad užstatymas žemės pastatais ir statiniais nėra pakitęs.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad J. Z. neteisėtai užvaldė valstybinę žemę pristatydama savavališkų statinių ir neturėdama statytojo teisės.

Pasisakydama dėl statinių teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Vienas iš teisinių pagrindų naudoti ir privatizuoti žemės sklypą – leidimas privatizuoti žemės sklypą miesto ar rajono valdybos potvarkiu. Ginčo laikotarpiu detalesnę pardavimo tvarką reglamentavo Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89. Šios tvarkos 8 punkte buvo numatyta, kad miesto ar rajono valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtino savo potvarkiu.

Kaip jau minėta, Vilniaus rajono valdyba 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 1054p nusprendė parduoti J. Z. 2 ha žemės sklypą namų valdai, už kurį J. Z. sumokėjo 17 133,00 rub. investiciniais čekiais. Taigi, J. Z. naudojasi namų valdos žemės sklypu būtent administracinio akto pagrindu. Minėto potvarkio priėmimo metu galiojusiame Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad atskirai namų valdai parduodama žemė, užimta statiniais, sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas, todėl remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose. Pareiškėjos argumentai, kad namų valdoje buvo vykdoma savavališka statyba neturint tam jokio pagrindo, atmestini. Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog J. Z. namų valdą naudoja minėto potvarkio pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog ant suprojektuoto namų valdos žemės sklypo pastatyti statiniai be žemės savininko sutikimo ir neturint statybos leidimo, bei neįregistravus jų Nekilnojamojo turto registre yra neteisėti.

Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, šulinys, baseinas, tvora ir pirtis yra gyvenamojo namo, registruoto nekilnojamojo turto registre priklausiniai, tarnaujantys pagrindiniam daiktui. Tai yra nesudėtingi statiniai, kuriems statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra privalomas. Taip pat nėra privaloma nesudėtingų statinių registracija Nekilnojamojo turto registre. Kaip teisingai J. Z. remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 atsiliepime pažymėjo <...> kad nors valstybinės žemės pirkimo procedūra nebuvo baigta, ieškovei dar 1994 m. buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas lūkestis tapti jai priskirto 0,15 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininke ir tvarkytis jame kaip savininkei. Šis teisėtas lūkestis teikia pagrindą pripažinti ieškovės teisę jai skirtame namų valdos žemės sklype statyti statinius be Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo. Taigi pagal analogiją, nagrinėjamu atveju, J. Z. 1992 m. buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas (nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties) lūkestis tapti jai priskirto 2 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininke ir tvarkytis jame kaip savininkei, teikiantys pagrindą jai skirtame namų valdos žemės sklype be Tarnybos leidimo statyti statinius ir įveisti sodą. Atkreiptinas dėmesys, jog namų valdos techninės apskaitos bylos pastatų išdėstymo schemoje yra fiksuoti šulinys, baseinas ir pirtis, o žymų apie savavališką statybą nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog namų valdoje pastatyti nesudėtingi statiniai, skirti pagrindinio daikto gyvenamojo namo eksploatacijai ir sodo įveisimui, nėra savavališkas valstybinės žemės užstatymas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus namų valdų (sodybų) sklypų užimta žemės iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje daržui naudojamas žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju galioja bendra taisyklė, jog parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 0991100NUTA00000260 (toliau - Taisyklės), kurių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius ir privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Žemės reformos įstatymą ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, 4 punkte.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 10 punktą, taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau - Metodika), kuri reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, 46 punktą, žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Metodikos 106 ir 107 punktuose numatyta, kad į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano gali pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį. Jeigu pretendentas per šios Metodikos 106 punkte nustatytą terminą pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikštos pagrįstos pastabos. Kai pastabos atmetamos, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys paveda projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Apie priimtą sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pastabų gavimo informuoja pretendentą.

Pagal Metodikos 108 punktą, tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ar ploto (išskyrus atvejį, kai plotų skirtumas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų priede), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį. Projekto autorius arba matininkas teritoriniam padaliniui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Teritorinis padalinys, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju, žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis teritorinio padalinio išvadomis. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja šių dokumentų organizatorių. Suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui spausdintine bei skaitmenine vektorine ir rastrine forma per Lietuvos erdvinės informacijos portalą pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo. Patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopija, kurioje patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, ir įsakymas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis.

Pagal Metodikos 55 punktą, pretendentai, nesutinkantys su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta bei kitais planuojamais sprendiniais, savo pasiūlymus bei pretenzijas gali teikti raštu per visą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo ir jo metu Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kuris privalo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasiūlymų ir pretenzijų pateikimo raštu juos išnagrinėti bei atsakyti pretendentui. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pateiktus pasiūlymus bei pretenzijas nagrinėja kartu su projekto autoriumi. Sprendimą dėl gautų pretenzijų ir pasiūlymų pagrįstumo priima Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vedėjas. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pasiūlymai ir pretenzijos pagrįstos, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo ar pretenzijos išnagrinėjimo patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atmetant pretenziją ar pasiūlymą turi būti nurodyti atmetimo motyvai. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vedėjo priimtas sprendimas atmesti pretenzijas ar pasiūlymus gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 111 punktą, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus ir vandens telkinius atkūrimo turėtų būti priimami per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog NŽT pareiškėjai tinkamai suprojektavo, tikslino namų valdą bei laikėsi nustatytų projektavimo procedūrų. Tarnyba nustatydama naudojamos namų valdos žemės sklypo ribas pagrįstai įtraukė į jas visus statinius, daržui ir sodui naudojamą žemę. Priimdama ginčijamą įsakymą atsakovė veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, namų valdos plotą tikslino atsižvelgdama į faktines aplinkybes. Atitinkamai atsakovės priimti 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. lT-13-(7.5.), Skyriaus 2019 m. kovo 20 d. raštas Nr. 48SD-3233-(14.48.104.) taip pat yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teisiškai argumentuoti, išsamūs ir teisėti, todėl jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.), patikslinimo dalyje dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030), galutinai pasibaigus šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoms administracinėms byloms Nr. eI-2724-1047/2019, Nr. eI-2746-1047/2019 ir Nr. eI-2782-821/2019, kuriose priimti teismo sprendimai turės įtakos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto pakeitimui yra išvestinis reikalavimų panaikinti įsakymą, raštą ir sprendimą atžvilgiu. Todėl teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjos skundas atmestinas, konstatuoja, kad pareiškėja neįgija teisės į išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu teismo sprendimu apgynus trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. teises, ši turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

J. Z. teismui pateiktame atsiliepime suformulavo prašymą priteisti iš pareiškėjos jos naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau kartu su prašymu nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, jog teismas neturi duomenų apie pirmosios instancijos teisme J. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos T. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė