Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M. ir N. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). A. Z., 2021 m. spalio 15 d. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, mirė būdama našle, A. Z. turėjo du vaikus – pareiškėjas M. M. ir N. K. (b. l. 22, 25). Iš 2021 m. lapkričio 29 d. valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad A. Z. mirus, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo ar palikėjos palikimo atsisakymo faktų. A. Z. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialųjį testamentą Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biure, testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po A. Z. mirties įstatyminės įpėdinės – palikėjos dukros (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai sužinojo, kad turi kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, nuvyko priimti palikimo, bet terminas palikimui priimti buvo praleistas; palikimo priėmimo faktas nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjos nurodė, kad laiku palikimo priimti nepavyko dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir rekomendacijos nevykti iš namų, o laisvėjant karantino ribojimams terminas palikimui priimti jau buvo praleistas.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėjos M. M. ir N. K. yra įstatyminės A. Z. įpėdinės pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turinčios teisę paveldėti savo mamos turtą. Ginčas dėl pareiškėjų teisės paveldėti dėl A. Z. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į A. Z. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjos A. Z. palikimo būtų atsisakiusios, pateikdamas per tris mėnesius nuo jos mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po A. Z. mirties pareiškėjos į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreipėsi praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams po termino pabaigos, o prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d.

Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidusios, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjų sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti A. Z. palikimą, bet tai, jog pareiškėjos dėl paskelbto karantino ir rekomendacijos nevykti iš namų, dėl teisinių žinių stokos nepriėmė jo laiku. Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjos siekia įgyvendinti teisę į joms itin artimo asmens palikimą, t. y. pareiškėjų M. M. ir N. K. mamos palikimą, įgyvendindamos šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjų praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą A. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.