Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini)pilietis, faktinė gyv. vieta duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, 2025-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. M. 2023-06-26 laikotarpyje nuo 02.58 val. iki 03.31 val., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytu įrankiu išpjovė 2662 eurų vertės kavinės “(duomenys neskelbtini)”, priklausančios R. S. ir I. S. kupolą dengiančio tento dalį ir įsibrovė į kavinę, t.y. patalpą, esančią skvere prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) ir iš jos pagrobė 150 eurų grynaisiais bei garso kolonėlę „Arman cardan“ 250 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą turtą 2662 eurų vertės ir pagrobė svetimo 400 eurų vertės turto,

Tokiais savo veiksmais B. M. padarė nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo B. M. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, be jo pačio prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2023-06-25 ryte su draugu R. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, automobiliu, vyko į Vilnių pasiimti dar vieną darbuotoją, vardu B., kurio pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, tik gali pasakyti, kad jis yra romų tautybės. Jie visi trys turėjo vykti dirbti į Vokietiją. Jie iš Vilniaus užsistatė navigaciją ir planavo vykti per Lenkijos pasienį, tačiau navigacija juos nuvedė į (duomenys neskelbtini). Jiems grįžtant iš Kybartų jį vairuojant automobilį sustabdė policija. Kadangi jis buvo neblaivus, surašė protokolą, automobilį išvežė į saugojimo aikštelę, o juos paleido Vilkaviškio mieste. Vilkaviškyje visi trys apie 24 val. nuėjo į viešbutį, tačiau ten durų niekas neatidarė, dėl ko netoli viešbučio, kažkokiame parke, prie seniūnijos pastato, apsistojo ant suoliukų, kur sėdėjo ir visi trys vartojo alkoholį. Praėjus kuriam laikui jis su R. B. toliau sėdėjo ant suoliukų, o trečias draugas vardu B. visur vaikščiojo aplinkui, tai atsisėsdamas ant kitų suoliukų, tai kažkur nueidamas į tamsą, tai vėl sugrįždamas. Jie matė priešais juos esančius pastatus, tačiau jis nepastebėjo, kad B. būtų užėjęs į kurį iš pastatų. Paryčiui jie nusprendė iš parko nueiti prie ežero, kurį matė pakeliui ateidami į Vilkaviškį. Jiems nuėjus prie ežero pastebėjo, kad B. turi garso kolonėlę, kurią pasiūlė pasiklausyti muzikos.. Prieš tai pas B. garso kolonėlės jis nepastebėjo. B. M. tik turėjo prekybos centro nedidelį maišelį, kuriame buvo prisidėjęs maisto, kolonėlė nebūtų tilpusi. Kolonėlė buvo juodos spalvos, apvali, apie 30 cm. diametro. Kolonėlės viršuje buvo rankena. Koks garso kolonėlės pavadinimas, jis neįsidėmėjo. Jiems bebūnant prie ežero jis užmigo, o kai atsikėlė B. jau nebuvo. R. B. pasakė, kad B. išėjo į autobusų stotį ir išvyko į Marijampolę. Jam pasirodė keista, kadangi B. neturėjo pinigų autobusui, nes dar dienos metu B. prašė jo paskolinti pinigų, bet jis pinigų B.neskolino. Jis pats ir jo draugas R. B. į jokias patalpas nebuvo įsibrovę, jokių daiktų neėmė. Ar su jais kartu važiavęs, romų tautybės vyras, vardu B., kur nors buvo įsibrovęs jis nepastebėjo, tik dar gali pakartoti, kad jiems nuėjus prie ežero, B. parodė garso kolonėlę kurios prieš tai neturėjo (1 t., b. l. 111-113).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad liudytojui D. Š. pateikus 6 asmenų nuotraukas, jis nuotraukoje Nr. 2 atpažino B. M. kaip asmenį apie kurį jis davė parodymus apklausoje ir kuris yra vardu B.. Asmenį atpažino iš veido bruožų, nors nuotraukoje asmuo be barzdos, o įvykio metu B. M. buvo su barzda ( 1 t., b.l. 115-118).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2023-06-25 ryte su draugu D. Š. su jo firmos automobiliu nuvyko į Vilnių, kur paėmė vyrą vardu B., pavardės ir adreso nežino, asmuo buvo romų tautybės ir visi vyko į Vokietiją uždarbiauti. Nuo Vilniaus navigacija nuvedė ne tuo keliu, jie atvyko į Vilkaviškį, kur jų automobilį vairuojant D. Š., sustabdė policijos pareigūnai. Draugas prieš tai buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, dėl ko pareigūnai surašė protokolą, o automobilį išvežė. Po to jie nuėjo į Vilkaviškio centrą, į viešbutį, tačiau viešbutis jau nedirbo nes buvo 24 valanda. Kadangi viešbutis jų nepriėmė, jie visi trys apsistojo netoli viešbučio, parke, prie seniūnijos pastato, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems bebūnant išgirdo toliau kalbant merginas, dėl ko nuėjo jas pašnekinti. Jis pas merginas nuėjo su D. Š., o romų tautybės vyrukas, vardu B. liko prie jų daiktų ir niekur nėjo. Jie su merginomis pasikalbėjo apie pusvalandį ir sugrįžo prie suoliukų, kur buvo B.. Jiems sėdint ant suoliuko B. vis vaikščiojo aplinkui parke esančius pastatus, sėdinėjo vis ant kitų suoliukų, pasirodė kažkoks dirglus. Apie 3 val. jiems besėdint ant suoliukų prie seniūnijos pastato, prie priešais stovinčios kavinės - kupolo atvyko apsaugos darbuotojų automobilis, išlipo apsaugininkas apsidairė ir netrukus išvažiavo. Kadangi jie nieko blogo nebuvo padarę, nuo suoliukų nesitraukė. Vėliau pasitarę nusprendė nueiti prie Vilkaviškio ežero, kurį matė ateidami į centrą. Nuėjus prie ežero B. parodė garso kolonėlę ir paprašė, kad paleistų muzikos. Iki tol pas B. jis minėtos garso kolonėlės nebuvo matęs. Dienos metu B. turėjo tik nedidelį maišelį su daiktai, kolonėlės tikrai neturėjo. Kolonėlė buvo tamsios spalvos, turbūt juodos, apvali, apie 25 cm. diametro su rankena viršuje, pavadinimo nepastebėjo. Ryte, jau gerokai prašvitus, D. Š. miegojo, o B. pasakė, kad eina į autobusų stotį ir vyks į Marijampolę. Jam pasirodė keista, kad B. eina vykti autobusu, nes, kiek jam buvo žinoma, pinigų B. neturėjo. Nei jis, nei jo draugas D. Š. niekur nebuvo įsibrovę ir jokių daiktų ar pinigų neėmė. Tai galėjo padaryti su jais kartu buvęs romų tautybės vyrukas vardu B. (1 t., b.l. 121-124).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad liudytojui R. B. pateikus 6 asmenų nuotraukas, jis nuotraukoje Nr. 6 atpažino B. M. kaip asmenį apie kurį jis davė parodymus apklausoje ir kuris yra vardu B.. Asmenį atpažino iš veido bruožų, nors nuotraukoje asmuo be barzdos, o šiuo metu B. M. su barzda ( 1 t., b. l. 125-128).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo eigos fiksuota, kad tyrėjas peržiūrėjęs įvykio vietoje esančias vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo tris asmenis, kurie galimai buvo susiję su vagyste. Asmenys buvo nematyti, matėsi iš jų turimų daiktų, jog yra ne vietiniai. Nutarė išvažiuoti į Vilkaviškio miestą patruliuoti ir pabandyti surasti piliečius, ko pasekoje Vilkaviškio miesto centre, ant suolelio pastebėjo du piliečius, kurie buvo apsirengę lygiai taip pat, kaip ir du iš trijų piliečių, kurie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų vagystės metu. Nustatyta, jog tai D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apžiūrėjus piliečius bei jų savanorišku sutikimu patikrinus jų turimus daiktus, bei krepšius buvo rasti pinigai tik popieriniais banknotais, bet smulkių pinigų, kurie galėtų atitikti vagystėje pavogtus pinigus, nerasta, kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Vyriškiai nurodė, kad su jais buvusio trečio asmens nepažįsta, žino jo vardą „B.“ bei, kad šis yra iš Vilniaus. Kadangi visi trys piliečiai ketino išvažiuoti į Vokietiją dirbti, buvo susisiekta su įmonės vadovu, atsiuntė trečio asmens duomenis. Nustatyta, kad tai Vilniuje gyvenantis romų tautybės B. M., gim. (duomenys neskelbtini). Asmens buvo ieškoma Marijampolės mieste, tačiau asmuo nerastas (1 t., b.l. 146-148).

Baudžiamoji atsakomybė pagal 178 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą <...>. Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje, kurio 1 dalyje, numatyta, kad turtas labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 707 nutarimas) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Taigi, baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį užtraukia svetimo turto sugadinimas arba sunaikinimas, kai šio turto vertė viršija 500 Eur, bet neviršija 20000 Eur.

Nagrinėjamu atveju kaltinimai B. M. buvo pareikšti dėl vagystės įsibraunant į patalpą ir dėl svetimo turto sugadinimo, byloje kaltinamojo kaltė įrodyta pilna apimtimi. Kaltinamasis B. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną turėtu peiliu išpjovė kavinės “(duomenys neskelbtini)”, priklausančios R. S. ir I. S. kupolą dengiančio tento dalį, tuo sugadindamas 2662 eurų vertės turtą ir įsibrovė į kavinę, t.y. patalpą bei pagrobė 150 eurų grynaisiais bei garso kolonėlę „Arman cardan“, kurios vertė 250 Eur. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Šių įrodymų visumoje, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis B. M., veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, o būtent sugadino 2662 Eurų vertės turtą bei įsibrovęs į patalpa pagrobė pinigus bei garso kolonėlę t.y. pagrobė svetimą 400 eurų vertės turtą. Dėl tokių veiksmų įvykdymo B. M. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltu dėl nusikaltimo įvykdymo visiškai prisipažino, davė išsamius parodymus dėl nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių ir kritiškai vertino savo elgesį. Teismas nustatė ir vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos jo veiksmas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes pats kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu buvo vartojęs amfetamino, kas turėjo neabejotinos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai.

2024-06-19 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis paskyrė nesulaikytam įtariamajam B. M. kardomąją priemonę - suėmimą (2 t. b.l. 10-13)

2025-10-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja L. M. paskyrė įtariamajam B. M. kardomąją priemonę -suėmimą 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025-10-01. (2 t., b.l. 25-28).

2023-10-02 paskelbta įtariamojo B. M. paieška (1 t., b.l. 173-176).

B. B. išduotas Europos arešto orderis (2 t., b.l. 42-45, 46-47, 48-57, 58-66, 67-69, 70-71, 72-80, 81-83, 84-85, 86-89).

B. M. pagal išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2025 m. rugsėjo 27 d. (t. 2, b.l. 88-89) Parvežtas iš Berlyno (Vokietijos Federacinė Respublika) ir 2025-10-01 15.20 val. sulaikytas Vilniaus tarptautiniame oro uoste, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 96-97).

Skiriant bausmę teismas taip pat įvertina tai, kad kaltinamasis B. M. yra ne kartą teistas užsienyje (Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje), už ką jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, jo nusikalstamo veikimo modelis yra kintantis. B. M. įvykdęs veikas Lietuvoje pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, Lietuvoje buvo paskelbta paieška, jis surastas Vokietijoje, kur atliko laisvės atėmimo bausmę iki 2025-09-27, o po to buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal išduotą Europos arešto orderį. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. M. Lietuvoje iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo, tačiau, kaip jau minėta teistas užsienio valstybėse, nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu teismuose yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kitoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris nėra įsiteisėjęs. Administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos. Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė. Kaltinamasis šiuo metu nedirba.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis penkerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, taip pat užsienyje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sprendžia, kad kaltinamasis nededa pakankamai pastangų koreguoti savo netinkamą elgesį, jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis. Atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe, vadovaujantis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas B. M. už padarytas nusikalstamas veikas skirti griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jų terminus nustatant ilgesnius nei šių bausmių minimalūs dydžiai.

Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 6 (šešių) mėnesių terminuot laisvės atėmimo bausmė.

Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 4 (keturių) mėnesių terminuot laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir B. M. skirtina subendrinta 6 (šešių) mėnesių terminuot laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, kaltinamajam B. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių terminuot laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas B. M. suėmime bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 27 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti B. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam nėra pagrindo. B. M. yra ne kartą teistas užsienyje (Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje), už ką jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, jo nusikalstamo veikimo modelis yra kintantis, įvykdęs veikas Lietuvoje pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, Lietuvoje buvo paskelbta paieška, jis surastas Vokietijoje, kur atliko laisvės atėmimo bausmę iki 2025-09-27. Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė nebendrinama su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi nuosprendžio priėmimo metu, jis dar nėra įsiteisėjęs, o bausmių bendrinimo klausimas turės būti sprendžiamas vykdymo procese.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas baigėsi 2025 m. gruodžio 1 d., jis yra suimtas kitoje šiuo metu teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl kaltinamajam iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Dėl kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nagrinėjamoje byloje R. S. pateikė 3062 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 79-80). Byloje yra pripažinta, jog kaltinamasis B. M. sugadino 2662 eurų vertės turtą bei pagrobė 400 eurų vertės turtą. Teismo posėdžio metu B. M. civilinį ieškinį pripažino visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl priteisia iš kaltinamojo 3062 Eur turtinės žalos atlyginimui R. S..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2023 ir kt.).

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. M. beveik iš karto po ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo - abiejų tiesioginių jo nusikalstamų veiksmų liudytojų (D. Š. ir R. B.), kurie yra jo draugai, apklausų ikiteisminio tyrimo įstaigoje 2023 m. birželio 26 d. (nusikaltimo įvykio) dieną tapo žinoma apie ikiteisminio tyrimo šioje byloje prieš jį pradėjimą ir įstatymu nustatytą pareigą jame dalyvauti, apie tokį poreikį įtariamajam buvo pranešta tyrėjų ir per jo faktinės šeimos narį (sugyventinę) bei išaiškintos tyrimo vengimo pasekmės, tačiau jis netrukus po to iš paskutinės žinomos byloje savo gyvenamosios vietos Vilniaus m. išvyko pagal gautus paieškos vykdymo metu duomenis į užsienį. 2023-10-02 buvo priimtas nutarimas paskelbti B. M. paiešką. 2024 m. lapkričio 13 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Visos šios faktinės aplinkybės aiškiai parodo, kad nuteistasis visuomet žinojo apie Lietuvoje vykstantį baudžiamąjį procesą, tačiau siekė išvengti baudžiamojo persekiojimo. Toks jo elgesys lėmė būtinybę išduoti Europos arešto orderį, skelbti jo paiešką ir vėliau Lietuvos teisėsaugos pareigūnams vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką dėl nuteistojo perėmimo ir atgabenimo į Lietuvą. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl to patyrė 2324,79 Eur proceso išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais (2 t. b.l. 98-135). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Kaltinamasis šiuo metu yra suimtas kitoje teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo B. M. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Stiklinis indas, aktu Nr. PD-00000014828 saugomas PD prie LR VRM turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b.l. 93-94), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Miesto vaizdo kamerų įrašai, saugomi prie ikiteisminio tyrimo (1 t., b.l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis, BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo B. M. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką – nuo 2025 m. rugsėjo 27 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d.

Priteisti iš kaltinamojo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3062,00 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt du Eur) turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai išieškoti iš kaltinamojo B. M. 2324,79 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir 79 cnt.) proceso išlaidų, kurias Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė dėl kaltinamojo B. M. perdavimo pagal Europos arešto orderį iš Vokietijos Federacinės Respublikos.

Nepriteisti iš kaltinamojo B. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Stiklinį indą, aktu Nr. PD-00000014828 saugomą PD prie LR VRM turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- vaizdo įrašus, esančius laikmenoje prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.