Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š., neturėdamas leidimo, iki 2022 m. gruodžio 7 d. neteisėtai, savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje ant krosnies, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro pistoletą „MC-1“, kurio numeris K6703P, ir 20 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22 LR) žiedinio įskėlimo medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol 2022 m. gruodžio 7 d. apie 13.35 val. kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis N. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 metais, vaikščiodamas miške, rado plastikiniame maišelyje supakuotą ginklą, parsinešė ginklą namo, laikė ginklą gyvenamos sodybos kambaryje aukštai ant krosnies po kitais daiktais, galvojo, kad ginklas yra sportinis. Kaltinamasis parodė, jog žinojo, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, nepranešė policijai, laikė ginklą savo namuose (duomenys neskelbtini) iki kol jį kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis parodė, kad ginklo nė karto nepanaudojo, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyvena, ten atvyksta retkarčiais, seniau užsiėmė ūkio veikla. Parodė, kad planavo gauti leidimą ginklui, tačiau to nespėjo padaryti, dabar yra išlaikęs egzaminą dėl ginklo laikymo ir gavęs pažymėjimą. Parodė, kad šiuo metu gyvena su drauge Justina, turi 10 mėnesių sūnų, siekia būti pavyzdingas pilietis ir laikytis įstatymų, o jo padaryti administraciniai nusižengimai daugiau yra susiję su įmonės reikalais, gailisi dėl padarytų pažeidimų.

J. B. (galima laiduotoja) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateikė teismui savo prašymą perduoti N. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, kad yra artima su savo vaiko tėvu N. Š., turės galimybę daryti jam teigiamą įtaką savo asmeniniu teigiamu pavyzdžiu. Nurodė, kad ji dės visas pastangas, kad jos draugas ateityje nenusižengtų įstatymui. J. B. patvirtino, kad jos santykiai su N. Š. yra geri, jie gyvena kartu apie 2 metus, augina 10 mėnesių sūnų, neigiamai vertina N. Š. padarytą teisės pažeidimą. Parodė, kad nežinojo, jog N. Š. yra 15 kartų baustas administracine tvarka, nežinojo ir apie jo laikomą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, niekada apie tai neklausė jo.

2022 m. gruodžio 7 d. kratos protokolo duomenimis, atliktos gyvenamųjų patalpų kratos, adresu (duomenys neskelbtini), pas N. Š. metu rasta ir paimta: daiktas panašus į pistoletą be dėtuvės, ant kurio numeris K6703P, patalpintas į paketą Nr. 281413, kambaryje ant stalo rasta dėžutė, kurioje 20 vnt. šovinių, kurie išimti ir patalpinti į paketą Nr. 281413. Virtuvėje esančioje spintelėje rastas ir paimtas juodos spalvos daiktas, panašus į ginklą, ant kurio pavadinimas „HATSAN“ mod. 25 ir Nr. 051227211, patalpintas į paketą Nr. 341012 (3 t., b. l. 91-94).

2023 m. sausio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, tirti pateiktas pistoletas (Pav. Nr. 3), paimtas 2022 m. gruodžio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro „MC-1“ modelio pistoletas, numeris K6703P. Pistoletas skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais (.22LR). Pistoletas yra „B“ kategorijos šaunamasis ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas pistoletas (Pav. Nr. 6), paimtas 2022 m. gruodžio 7 d., adresu (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis „Hatsan MOD 25“ modelio pistoletas, numeris „0512 27211“, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis. Pistoletas yra nešaunamasis „C“ kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateikti septyniolika šovinių (Pav. Nr. 4a), paimti 2022 m. gruodžio 7 d., adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai (.22 LR). Tokie šoviniai, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudyti tinkami. Tirti pateikti trys šoviniai (Pav. Nr. 4b), paimti 2022 m. gruodžio 7 d., adresu (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai (.22 LR). Tokie šoviniai, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudyti netinkami. Kulka (Pav. Nr. 5), rasta pistoleto (Pav. Nr. 3) vamzdžio kanale, yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinio (.22 LR) kulka. Tokie šoviniai, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams. Kulka nėra šaudmuo (3 t., b. l. 126-133).

Kaltinamojo N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. rastas kratos metu ginklas, adresu (duomenys neskelbtini), yra jo. Jis 2021 metų rudenį, tikslaus laiko negali pasakyti, neprisimena, vaikščiodamas su augintiniu po mišką, esantį (duomenys neskelbtini) miške, dienos metu, rado maišelį, kuriame buvo ginklas ir 20 vnt. šovinių. Jis rastą ginklą parsinešė namo ir pasidėjo. Jis norėjo susitvarkyti dokumentus dėl leidimo turėti ginklą namuose, išlaikė egzaminus, bet leidimo dar negavo. Gavęs leidimą planavo pranešti policijai apie rastą ginklą. Kratos metu apie tai, kad yra radęs ginklą su šoviniais pareigūnams nepasakė, nes buvo pamiršęs, kad toks yra pas jį namuose. Jis egzaminą dėl ginklo leidimo laikyti išlaikė 2023 m. vasario 15 d. Kai buvo atliekama krata, jis domėjosi dėl kursų ginklui laikyti, tačiau duomenų dar nebuvo pateikęs ir paraiškų užpildęs nebuvo. Nurodo, jog 2017 ar 2018 metais jis dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi ir vyko į Rusiją darbo klausimais. Ten iš parduotuvės, su dokumentais įsigijo pneumatinį šautuvą, kuris taip pat buvo paimtas kratos metu. Tam šautuvui įstatymiškai turėtų būti nereikalingas leidimas, nes jis yra D kategorijos. Pneumatiniams ginklams, kurie priklauso D kategorijai iki 7,5 j, nereikia leidimo. Kai jis tą ginklą įsigijo, nebuvo reikalingas leidimas. Jis šį ginklą parsivežė 2017 m. ar 2018 m., tiksliai datos ir laiko neprisimena, iš Rusijos, ir parsivežęs laikė sodyboje. Iš jos niekur nenešdavo. Kartais pašaudydavo į taikinį iš jo sodybos teritorijoje, su savimi niekur jo nesivežiojo. Dėl savo veiksmų, jog laikė namuose ginklą ir apie tai nepranešė labai gailisi (4 t., b. l. 14-19, 64-66).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo

Pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis N. Š. neturėdamas leidimo, iki 2022 m. gruodžio 7 d. neteisėtai, savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant krosnies, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro pistoletą „MC-1“, kurio numeris K6703P, ir 20 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22 LR) žiedinio įskėlimo medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol 2022 m. gruodžio 7 d. apie 13.35 val. kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Jo tyčia įgyti ir laikyti šaunamąjį ginklą kilo iš jo paties sumanymo – kaltinamasis suprato savo veiksmus ir norėjo taip veikti, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, kad žinojo, jog negali laikyti šautuvo ir šaudmenų namuose be leidimo, taip pat žinojo, kad jis neturi leidimo laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Kaltinamasis žinojo ir tai, kad šaunamajam ginklui ir šaudmenims laikyti yra teisės aktuose nustatytos specialios sąlygos, kadangi parodė, kad planavo gauti tam leidimą, išlaikė egzaminus, tačiau leidimo dar negavo. Šautuvą kaltinamasis paslėpė – laikė jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamos sodybos kambaryje aukštai ant krosnies po kitais daiktais. Vadinasi, kaltinamasis sąmoningai, vos tik radęs šaunamąjį ginklą, jo neperdavė policijos pareigūnams, ginklą laikė ne tam specialiai pritaikytoje vietoje, o paslėpė aukštai ant krosnies po kitais daiktais. Kaltinamojo argumentai, kad jis ginklo nenunešė į policiją, nes nespėjo, negali pateisinti ir nepateisina kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl rasto ginklo kaltinamasis turėjo galimybę informuoti policijos pareigūnus ir telefonu, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių išvadą, jog N. Š. iš tiesų planavo perduoti rastą šaunamąjį ginklą policijos pareigūnams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu pripažįstamas jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neturint tam leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, kai kaltininkas ginklo su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolai, kuriuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas faktines aplinkybes (4 t., b. l. 14-19, 64-66); 2) 2022 m. gruodžio 7 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad pas kaltinamąjį N. Š. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rasti ir paimti: daiktas panašus į pistoletą be dėtuvės, ant kurio numeris K6703P, patalpintas į paketą Nr. 281413, kambaryje ant stalo rasta dėžutė, kurioje 20 vnt. šovinių, kurie išimti ir patalpinti į paketą Nr. 281413 (3 t., b. l. 91-94); 3) 2023 m. sausio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios duomenimis, tirti pateiktas pistoletas, paimtas 2022 m. gruodžio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro „MC-1“ modelio pistoletas, numeris K6703P, pistoletas skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais (.22LR), pistoletas yra „B“ kategorijos šaunamasis ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateikti dvidešimt šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai (.22 LR), šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudyti tinkami, tokie šoviniai, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams (3 t., b. l. 126-133).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis N. Š. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismui pateiktas kaltinamojo gyvenimo draugės J. B. prašymas atleisti N. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį J. B. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo gyvenimo draugės J. B. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – nėra tinkamos laiduotojos byloje, kadangi J. B. nežinojo nei apie kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus, nei apie jo namuose laikomą ginklą ir šaudmenis, todėl ši laiduotoja negalės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo N. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, taigi BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – apysunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

J. B. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad yra artima su savo vaiko tėvu N. Š., turi galimybę daryti teigiamą įtaką jam ir nėra pagrindų, leidžiančių suabejoti jos, kaip laiduotojos, patikimumu. Nurodė, kad ji dės visas pastangas, kad jos sugyventinis ateityje nenusižengtų įstatymui, gerbtų bendrąsias taisykles, dirbtų ir vestų dorą bei teisingą gyvenimo būdą (4 t., 143 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu apklausta J. B. patvirtino, kad jos santykiai su N. Š. yra geri, jie gyvena kartu apie 2 metus, augina 10 mėnesių sūnų. Teisiamojo posėdžio metu J. B. išreiškė neigiamą vertinimą dėl N. Š. padaryto nusikaltimo. J. B. nėra teista (4 t., 154 b. l.), bausta administracine tvarka (4 t., 144-147 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytus J. B. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad J. B. nėra verta teismo pasitikėjimo, kadangi duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Vis dėlto, minėta, kad laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, o to konstatuoti šiuo atveju negalima. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindo abejoti, ar J. B. galės daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Kartu su kaltinamuoju J. B. gyvena pakankamai neseniai (apie 2 metus). Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad nežinojo, jog N. Š. yra 15 kartų baustas administracine tvarka, nežinojo ir apie jo laikomą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Iš kaltinamąjį N. Š. charakterizuojančių duomenų (4 t., 100-114 b. l.) matyti, kad eilė administracinių nusižengimų (8 nusižengimai) padaryti kaltinamajam jau gyvenant su J. B., tačiau ji teismui paaiškino, kad nieko apie nusižengimus nežino. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad galima laiduotoja ateityje užtikrintų, jog kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, klausytų jos kaip autoriteto. Teismui iš šių duomenų akivaizdu, kad J. B., iki šiol gyvendama kartu su kaltinamuoju, nepadarė jam teigiamos įtakos, jog jis nedarytų teisės pažeidimų, todėl kyla pagrįstų abejonių, kokią teigiamą įtaką kaltinamojo gyvenimo draugė galės daryti kaltinamajam ateityje. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, kurie rodytų, jog galima laiduotoja yra autoritetas savo gyvenimo draugui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jos galimybių daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti N. Š. teigiamą įtaką.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis N. Š. nėra praeityje teistas, vadinasi, asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (4 t., 92-94 b. l.), tačiau kaltinamasis baustas administracine tvarka net 15 kartų (4 t., 100-114 b. l.). Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nors kaltinamojo veika nesukėlė realių padarinių – žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui –, tačiau galėjo tokius padarinius sukelti, kadangi kaltinamasis neturėjo specialių žinių dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo ir naudojimo (VšĮ Vilniaus saugos mokymo centro pažymėjimą (4 t., 148 b. l.) kaltinamasis gavo tik 2023 m. vasario 15 d., o ginklą ir šaudmenis kaltinamasis pas save laikė nuo 2021 metų rudens). Visos šios aplinkybės rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Teismas šių aplinkybių visumos pagrindu vertina, kad šiuo atveju neišpildyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta būtina sąlyga, pagal kurią turi būti pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nenustačius visų įstatyme numatytų privalomų pagrindų, kaltinamasis N. Š. negali būti atleidžiamas BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisminio nagrinėjimo metu siūlė kaltinamajam paskirti 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinant 1/3. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nesiūlė arešto bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad prokuroro siūloma bausmė yra per griežta.

Pažymėtina, jog LR BK 253 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu numatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi LR BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis N. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – N. Š. padarė apysunkį nusikaltimą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veika žalos padaryta nebuvo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius N. Š. – kaltinamasis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baustas administracine tvarka 15 kartų, dirbantis, turi 3 nepilnamečius vaikus, su drauge kartu augina 10 mėnesių sūnų. Teismas, įvertinęs nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam N. Š. paskyrus LR BK 253 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 45 parų arešto bausmę. LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltinamojo asmenybės, teismo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam N. Š. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesiams. Pažymėtina, jog LR BK 75 straipsnio 1 dalies norma įpareigoja teismą kiekvienu atveju atidedant arešto bausmės vykdymą nustatyti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas N. Š. paskiria intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad N. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. Teismo vertinimu, paskirta intensyvi priežiūra kaltinamajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Taip pat pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Teismo vertinimu, paskirta bausme bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, kaltinamajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

N. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė bausmė – 30 parų arešto bausmė, arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams bei paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad N. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (LR BK 136 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletas, kulka (1 vnt.), tūtelės (5 vnt.), šoviniai (15 vnt.) (paketas Nr. 281413) ir pistoletas (paketas Nr. 341012) – 2023 m. sausio 16 d. kvitas serija BBB Nr. 043085 –, 3 šoviniai ir 3 tūtelės voke – 2023 m. vasario 2 d. kvitas serija BBB Nr. 043406 –, laikomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Ginklų fondui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra optinė laikmena „Omega“ prie specialisto išvados Nr. saugotini baudžiamojoje byloje (4 bylos tomas, prie viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pri­pa­žin­ti N. Š. kal­tu pa­gal LR BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinti N. Š. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti N. Š. paskirtos bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – N. Š. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad N. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Perduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, Ginklų fondui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletą, kulką (1 vnt.), tūteles (5 vnt.), šovinius (15 vnt.) (paketas Nr. 281413) ir pistoletą (paketas Nr. 341012) – 2023 m. sausio 16 d. kvitas serija BBB Nr. 043085 –, 3 šovinius ir 3 tūteles voke – 2023 m. vasario 2 d. kvitas serija BBB Nr. 043406 –, laikomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugojimo patalpoje. Tai pavesti atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje voką, kuriame yra optinė laikmena „Omega“ prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (4 bylos tomas, prie viršelio).

Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.