Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 arba 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad ji atsiskaitymus atliktų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 2025 m. gegužės 29 d. turėdama 64 582,36 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Speditor RU“ 7 858,26 Eur, kai lėšų likutis sudarė 121,17 Eur;

- 2025 m. gegužės 30 d. turėdama 64 582,36 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Europinių kortelių servisas“ 5 006 Eur, kai lėšų likutis sudarė 50,49 Eur;

- 2025 m. birželio 2 d. turėdama 53 790,93 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Alvile“ 5 000 Eur ir UAB „BRC Finance“10 368 Eur, kai lėšų likutis sudarė 1 594,17 Eur;

- 2025 m. birželio 6, 9 ir 13 d. turėdama 53 790,93 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Europinių kortelių servisas“ iš viso 21 003 Eur, kai lėšų likutis atitinkamomis dienomis sudarė 74,03, 5 576,88 ir 1 507,43 Eur;

- 2025 m. birželio 16 d. turėdama 50 218,93 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Europinių kortelių servisas“ 5 001 Eur, kai lėšų likutis sudarė 440,31 Eur;

- 2025 m. liepos 1, 7, 11, 15, 21, 23 ir 25 d. turėdama 46 971,70 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Europinių kortelių servisas“ iš viso 41 405 Eur, o UAB „Lintrail“ – 8 000 Eur, kai lėšų likutis atitinkamomis dienomis sudarė 3 511,77, 9 761,64, 5 734,81, 2 908,63, 4 497,07, 2 345,06 ir 4 934,28 Eur;

- 2025 m. liepos 28 d. turėdama 56 638,70 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Europinių kortelių servisas“ 8 001 Eur, kai lėšų likutis sudarė 7 267,79 Eur;

- 2025 m. rugpjūčio 4 d. turėdama 57 033,18 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Europinių kortelių servisas“ 7 002 Eur, kai lėšų likutis sudarė 3 919,08 Eur;

- 2025 m. rugpjūčio 11 d. turėdama 56 915,26 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „Europinių kortelių servisas“ 6 701 Eur, kai lėšų likutis sudarė 1 335,46 Eur;

taip atsiskaitymo prioritetą teikdamas kitiems kreditoriams, su kuriais turi būti atsiskaitoma vėlesne eile, pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Taip V. K. pakartotinai – būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-942-1155/2024 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje. Taip V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. teismo posėdžio metu prašė skirti minimalią baudą. Pripažino, kad pirmiau atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau taip darė, nes bendrovė, kuri verčiasi krovinių pervežimais, negalėtų vykdyti veiklos. Mokėjo už vilkikų nuomą, lizingą, nes kitaip būtų tekę vilkikus grąžinti, už jiems reikalingo kuro tiekimą ir už jų stovėjimo vietas aikštelėje. Jei iš pradžių būtų sumokėti mokesčiai, bendrovė negalėtų vykdyti veiklos ir jam reikėtų inicijuoti nemokumo procesą. Šiuo metu mokestinės nepriemokos nėra. Dėl pakartotinumo paaiškino, kad už ankstesnį kreditorių teisių pažeidimą jam paskirtos baudos nesumokėjo. Gyvena nuomojame bute su savo pilnamečiu ir mažamečiu vaikais, kuriuos vienas išlaiko, jų motinai išlaikymo nemoka, uždirba vidutiniškai apie 1 500 Eur per mėnesį, turi skolų, kurias dengia, ir vykdomųjų bylų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už pakartotinį kreditorių teisių pažeidimą, be kita ko, pakartotinį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies pagrindu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 punktas); penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 punktas).

Administracinėn atsakomybėn V. K. traukiamas už tai, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Iš teismui pateiktų Mokesčių mokėtojų registro duomenų matyti, kad nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. K.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų (balansų) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2025 m. gegužės 29 ir 30 d. sudarė 64 582,36 Eur, 2025 m. birželio 2 d. – 53 790,93 Eur, 2025 m. birželio 6, 9 ir 13 d. – 53 790,93 Eur, 2025 m. birželio 16 d. – 50 218,93 Eur, 2025 m. liepos 1, 7, 11, 15, 21, 23 ir 25 d. – 46 971,70 Eur, 2025 m. liepos 28 d. – 56 638,70 Eur, 2025 m. rugpjūčio 4 d. – 57 033,18 Eur ir 2025 m. rugpjūčio 11 d. – 56 915,26 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „SEB bankas“, išrašai pagrindžia:

1. 2025 m. gegužės 29 d. galutinis lėšų likutis sudarė 121,17 Eur; 2025 m. gegužės 30 d. – 50,49 Eur; 2025 m. birželio 2 d. – 1 594,17 Eur; 2025 m. birželio 6 d. – 74,03 Eur; 2025 m. birželio 9 d. – 5 576,88 Eur; 2025 m. birželio 13 d. – 1 507,43 Eur; 2025 m. birželio 16 d. – 440,31 Eur; 2025 m. liepos 1 d. – 3 511,77 Eur; 2025 m. liepos 7 d. – 9 761,64 Eur; 2025 m. liepos 11 d. – 5 734,81 Eur; 2025 m. liepos 15 d. – 2 908,63 Eur; 2025 m. liepos 21 d. – 4 497,07 Eur; 2025 m. liepos 23 d. – 2 345,06 Eur; 2025 m. liepos 25 d. – 4 934,28 Eur; 2025 m. liepos 28 d. – 7 267,79 Eur; 2025 m. rugpjūčio 4 d. – 3 919,08 Eur; 2025 m. rugpjūčio 11 d. – 1 335,46 Eur;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gegužės 29 d. sumokėjo UAB „Speditor RU“ 7 858,26 Eur; 2025 m. gegužės 30 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 5 006 Eur; 2025 m. birželio 2 d. – UAB „Alvile“ 5 000 Eur ir UAB „BRC Finance“10 368 Eur, 2025 m. birželio 6 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 8 002 Eur; 2025 m. birželio 9 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 6 001 Eur; 2025 m. birželio 13 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 7 000 Eur; 2025 m. birželio 16 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 5 001 Eur; 2025 m. liepos 1 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 5 505 Eur; 2025 m. liepos 7 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 10 690 Eur; 2025 m. liepos 11 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 6 004 Eur; 2025 m. liepos 15 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 5 001 Eur; 2025 m. liepos 21 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 8 703 Eur; 2025 m. liepos 23 d. – UAB „Lintrail“ 8 000 Eur; 2025 m. liepos 25 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 5 502 Eur; 2025 m. liepos 28 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 8 001 Eur; 2025 m. rugpjūčio 4 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 7 002 Eur; 2025 m. rugpjūčio 11 d. – UAB „Europinių kortelių servisas“ 6 701 Eur.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gegužės 29 ir 30 d., 2025 m. birželio 2, 6, 9, 13 ir 16 d., 2025 m. liepos 1, 7, 11, 15, 21, 23, 25 ir 28 d., 2025 m. rugpjūčio 4 ir 11 d. turėdama mokestinę nepriemoką sumokėjo žemesnės eilės kreditoriams atitinkamas pinigų sumas, kai sąskaitos likutis buvo mažesnis, nei susidariusi mokestinė nepriemoka. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytomis dienomis neturėjo pakankamai pinigų patenkinti tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek UAB „Speditor RU“, UAB „Europinių kortelių servisas“, UAB „Alvile“, UAB „Lintrail“, UAB „BRC Finance“ reikalavimus, todėl patenkindama pastaruosius – penktosios eilės, vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – trečiosios eilės, reikalavimus pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. V. K. teismo posėdžio metu savo elgesį aiškino tuo, kad jo tuo metu valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjusi už vilkikų nuomą, lizingą, kurą ir jų stovėjimo vietas stovėjimo aikštelėje, nebūtų galėjusi vykdyti veiklos ir bankrutuotų. Teismo vertinimu, tai V. K. kaltės nepaneigia. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, jog teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023, 9 ir 18 punktai). Atsižvelgiant į tai, tokia aplinkybė, kaip sunki bendrovės finansinė padėtis, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, t. y. apsprendžiant, ar juridinio asmens vadovas pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-368-806/2023; 2023 m. birželio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-177-574/2023 ir kt.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., kaip tuometis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal jos finansinę apskaitą, turimas lėšas sąskaitose ir kt. žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kad jos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, sąmoningai atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais, nes, kaip pats apklausiamas parodė, taip siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, todėl veikė tiesiogine tyčia.

ANK 40 straipsnio pagrindu, be kita ko, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Administracinių nusižengimų registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-942-1155/2024 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00860-2024-3) V. K. buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje; duomenų, pagrindžiančių, kad jam paskirtą 2 200 Eur dydžio baudą V. K. sumokėjo, nėra. Taigi V. K., būdamas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir neįvykdęs jam paskirtos administracinės nuobaudos, vėl padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl laikytina, kad nagrinėjamą kreditorių teisių pažeidimą V. K. padarė pakartotinai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 2 700 iki 6 000 Eur.

V. K. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su turtiniais interesais, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. V. K. yra dirbantis, nurodė, kad augina mažametį vaiką, teistas, per pastaruosius penkerius metus eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp jų vieną kartą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai V. K. asmenybę apibūdina daugiau neigiamai. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau savo elgesį pateisino, jo manymu, neturėjimu kitokios išeities, kai pirmenybė teikta vadovaujamos bendrovės interesams, todėl jo nuoširdaus gailėjimosi teismas neįžvelgia. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus užtikrinta V. K. parinkus ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą. Įvertinus sankcijos griežtumą ir tai, kad pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn V. K. traukiamas pirmą kartą, net sankcijos vidurkį (4 350 Eur) atitinkančio baudos dydžio nustatymas, teismo vertinimu, būtų neproporcingas ir pasiektų tik asmens nubaudimo tikslą, todėl V. K. skirtinos baudos dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Nors V. K. prašė skirti minimalaus dydžio baudą, tai argumentuodamas bloga savo turtine padėtimi, vis dėlto, tokia padėtis yra didžiai nulemta jo paties padarytų teisės pažeidimų, todėl pagrindo dar labiau mažinti baudos dydį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 3 000 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti V. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas” (buvęs AB Šiaulių bankas), LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – „bauda už eA6.-212-1223/2025“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.