Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) toliau – ir bendrovė) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. ir VMI atstovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko. V. K. teismą telefonu informavo, kad į teismo posėdį neatvyks, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nesuformulavo. VMI atstovas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko VMI pareiškime išdėstytą poziciją. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo V. K. ir VMI atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

VMI pareiškime pažymėta, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024 m. kovo 4 d. buvo pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris buvo baigtas 2024 m. balandžio 12 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-1277. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrintas bendrovės mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį V. K. buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Atsiskaitymams per atskaitingą asmenį išleista 323 172,39 Eur, iš jų: 114 120,00 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 27 846,69 Eur – (duomenys neskelbtini), 12 697,34 Eur – (duomenys neskelbtini), 55 405,62 Eur išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, 13 249,60 Eur sumokėtas draudimas ir kitiems tiekėjams. Pareiškime išvardijami didesni mokėjimai per laikotarpį nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. atskiriems gavėjams.

VMI pareiškime apibendrinta, kad nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, jog bendrovės vadovas V. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių V. K. veiksmų buvo pažeistos VMI teisės, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, V. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Bendrovės vadovas V. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad V. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 2–3).

Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų (laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 13 d.) nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto mokesčio už aplinkos teršimą su delspinigiais sudarė 589,17 Eur, dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio su delspinigiais – 1 100,63 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio su delspinigiais – 4 346,62 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio su delspinigiais – 21 977,89 Eur (iš viso 28 014,31 Eur). 2023 m. gruodžio 29 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto mokesčio už aplinkos teršimą su delspinigiais sudarė 2 489,39 Eur, dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio su delspinigiais – 1 949,91 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio su delspinigiais – 11 225,17 Eur (iš jų 6 416 Eur mokesčio avansas), dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio su delspinigiais – 62 866,78 Eur (iš viso 78 531,25 Eur). 2024 m. gegužės 13 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui pagal vykdomuosius dokumentus sudarė 13,28 Eur, dėl nesumokėto mokesčio už aplinkos teršimą su delspinigiais – 4 563,14 Eur, dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio su delspinigiais – 2 264,50 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio su delspinigiais – 11 387,53 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio su delspinigiais – 71 520,98 Eur (iš viso 89 749,43 Eur) (b. l. 46–53).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra V. K. (b. l. 59–61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra V. K. Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nustatyta, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, tarp jų 114 120,00 Eur – (duomenys neskelbtini), 27 846,69 Eur – (duomenys neskelbtini), 12 697,34 Eur – (duomenys neskelbtini), 55 405,62 Eur išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, 13 249,60 Eur sumokėtas draudimas ir kt. Taigi, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo galimybę sumokėti/sumažinti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės nei VMI, eilės kreditoriais.

Konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog V. K., (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas kreditorės VMI teises, todėl šie V. K. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Teismas, skirdamas V. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais; V. K. veikė tiesioginė tyčia; taip pat į tai, kad nenustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas vertina tai, kad V. K., nors ir pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarką, tačiau mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, buvo atsiskaitoma su bendrovės darbuotojais ir tiekėjais, tam tikri mokėjimai buvo vykdomi valstybės biudžetui, o taip pat ir Sodros biudžetui. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir V. K. asmenybę. Sodros duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba (duomenys neskelbtini), jo gautas darbo užmokestis už 2024 m. kovo mėn. sudarė 129,03 Eur, o už 2024 m. balandžio mėn. – 354,29 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, V. K. yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymą; anksčiau baustas administracine tvarka, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimu už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą V. K. paskiriant sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-942-1155/2024“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.