- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-746-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21033-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- BUAB „Serneta“
- Ieškovas
- BUAB „Serneta“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Serneta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Serneta“ prašymą dėl termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Serneta“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2919-803/2011 priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui UAB „Serneta“ 75 000 Lt skolos, 2 700 Lt delspinigių, 11 250 Lt palūkanų 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (88 950 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010-12-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 668,41 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeitė. Panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo UAB „Serneta“ naudai priteista 2 700 Lt delspinigių. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjo BUAB „Serneta“ prašymas išduoti ieškovui vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą; teismui nutarus, kad civilinėje byloje vykdomasis raštas UAB „Serneta“ buvo išduotas, išduoti vykdomojo rašto dublikatą; teismui nutarus, jog yra praleistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, šį terminą atnaujinti bei jį atnaujinus, išduoti vykdomąjį raštą ar jo dublikatą.
3. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilėje byloje Nr. B2-4592-464/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Serneta“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2588/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Iškėlus bankroto bylą, UAB „Serneta“ valdymo organai iki šiol neperdavė jokių BUAB „Serneta“ dokumentų ir turto bankroto administratoriui. Dėl šios priežasties ieškovui BUAB „Serneta“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, iki 2019 m. spalio 4 d., kai buvo sprendžiamas banko prašymas panaikinti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo žinoma ši, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2919-803/2011 ir joje priimtas sprendimas, taip pat jis iki 2019 m. spalio 4 d. nedisponavo jokia civilinės bylos Nr. 2-2919-803/2011 medžiaga. Pagal banko sąskaitų išrašus, nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs bankinį mokėjimo pavedimą bei tokiu būdu būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal civilinėje byloje Nr. 2-2919-803/2011 priimtą sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje Nr. 2-2919-803/2011, įsiteisėjo 2012 m. birželio 11 d. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-4592-464/2013, kuria iškelta bankroto byla ieškovui, įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d. Taigi, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, CPK 606 str. 2 dalyje įtvirtintas senaties terminas nebuvo pasibaigęs, tačiau apie civilinę bylą Nr. 2-2919-803/2011 ir joje priimtą įsiteisėjusį sprendimą, ieškovo bankroto administratoriui tapo žinoma tik 2019 m. spalio 4 d., todėl bankroto administratorius dėl objektyvių priežasčių negalėjo imtis teisinių priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta, ar atsakovas įvykdė sprendimą, o jeigu ne, tam, kad vykdomasis raštas pagal sprendimą būtų pateiktas antstoliui vykdyti ir tokiu būdu būtų išieškota įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma iš atsakovo ieškovo naudai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo sprendimas yra įvykdytas trišaliu BUAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ susitarimu. Nurodė, kad penkerių metų senaties terminas vykdomojo rašto dublikato išdavimui yra suėjęs, o bankroto bylos iškėlimas UAB „Serneta“ neturi jokios teisinės reikšmės senaties termino skaičiavimui. BUAB „Serneta“ praleido senaties terminą vykdomojo rašto dublikatui išduoti ir nėra svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti. Nurodė, kad UAB „Norfos mažmena“ nėra skolinga BUAB „Serneta“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo atmetė ir nurodė suinteresuotam asmeniui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikti toje civilinėje byloje, kurioje jos buvo pritaikytos. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2919-803/2011, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, įsiteisėjo 2012 m. birželio 11 d. Taigi, ieškovas vykdomąjį raštą galėjo pateikti vykdyti iki 2017 m. birželio 11 d. Pareiškėjas į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą kreipėsi 2020 m. sausio 3 d., tai yra praleidęs penkerių metų terminą, per kurį vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti. Vilniaus apygardos teismas, kuris iškėlė bankroto bylą UAB „Serneta“, 2014 m. sausio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą bankroto administratoriui, kuriuo įpareigojo UAB „Serneta“ valdymo organus ne vėliau kaip per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. BUAB „Serneta“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ turėjo teisę vykdomąjį raštą pateikti vykdyti antstoliui, tuo atveju, jei UAB „Serneta“ valdymo organai nevykdė įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus. Byloje nėra įrodymų, jog BUAB „Serneta“ bankroto administratorius kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog jis terminą praleido dėl to, kad UAB „Serneta“ valdymo organai iki šiol neperdavė jokių BUAB „Serneta“ dokumentų ir turto bankroto administratoriui.
6. Teismo vertinimu, pasyvus pareiškėjo elgesys ir paties neatidumas, laiku nesikreipus dėl vykdomojo rašto išdavimo, negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Teismas darė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl pareiškėjo prašymą pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti atmetė. Atmetus šį reikalavimą, teismas atmetė ir reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą. Teismas suinteresuotam asmeniui išaiškino, jog šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas prašymas dėl termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo, todėl jis prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones turi pareikšti toje civilinėje byloje, kurioje jos buvo pritaikytos, todėl dėl argumentų, kad atsakovas yra įvykdęs teismo sprendimą teismas nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas BUAB „Serneta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto ar jo dublikato išdavimo pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2919- 803/2011.
8. Nurodė, kad apeliantas pateiktu prašymu dėl vykdomojo rašto ar jo dublikato išdavimo laikėsi pozicijos, kad terminas nėra pasibaigęs. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonei CPK 606 str. 2 dalyje įtvirtintas senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Iškėlus bankroto bylą juridiniam asmeniui, senaties terminų, numatytų teisės aktuose, pradžia siejama išimtinai tik su įmonės dokumentų perdavimo administratoriui momentu, nes tik tokiu atveju administratorius gali sužinoti ir sužino apie atitinkamos teisės atsiradimą. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, prioritetas turi būti teikiamas ne civilinių teisinių santykių stabilumui, mechaniškai taikant senaties termino institutą, o pažeistų įmonės ir jos kreditorių teisių gynimui. Bankroto bylos iškėlimas juridiniam asmeniui pakeičia ieškinio senaties terminų skaičiavimo tvarką. Apie civilinėje byloje priimtą sprendimą iškėlus bankroto bylą įmonei, jos administratoriui tapo žinoma tik 2019 m. spalio 4 d., kas reiškia, jog terminas, įtvirtintas CPK 606 str. 2 dalyje, nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šias aplinkybes be jokio teisinio pagrindo visiškai ignoravo ir nutartyje apie tai nepasisakė. Skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta, priimta paviršutiniškai ir formaliai įvertinus faktines bylos aplinkybes, bet ir sudaranti atskirą pagrindą konstatuoti absoliutų nutarties negaliojimą pagal CPK 329 str. 2 d. 4 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įmonė, atstovaujama administratoriaus, dėl objektyvių priežasčių iki 2017 m. birželio 11 d. neturėjo galimybių pateikti vykdomojo rašto vykdyti, nes jam įmonės valdymo organai neperdavė jokios informacijos apie civilinę bylą ir joje priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ši priežastis neva negali būti laikoma svarbia, nes įmonės administratorius tariamai elgėsi pasyviai ir neapdariai, nepateikdamas antstoliui vykdomojo rašto. Apeliantas pažymi, kad vykdomojo rašto pateikimas antstoliui vykdyti savaime nereiškia, kad juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, visas turtas ir visi dokumentai bus perduoti. Įmonės paskutinis direktorius, ėjęs šias pareigas iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, buvo Rusijos Federacijos pilietis. Tiek visuotinai žinoma, tiek pagal administratoriaus patirtį, juridinio asmens turto ir dokumentų atgavimas iš trečiųjų šalių, įskaitant Rusijos Federacijos, piliečių yra praktiškai neįmanomas dėl sudėtingo ir riboto Lietuvos Respublikos ir trečiųjų pasaulio šalių tarpusavio teisinio bendradarbiavimo. CPK 646 str. 1 dalis, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytinų sprendimą, atveju, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, yra netaikytina. Pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytas vienintelis teiginys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apelianto nurodyta priežastis dėl įmonės valdymo organų imperatyvios pareigos nevykdymo nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti CPK 606 straipsnyje įtvirtintą terminą. Tik sužinojus apie civilinę bylą ir joje priimtą sprendimą, apeliantas veikė aktyviai ir rūpestingai bei ėmėsi visų įmanomų veiksmų, susijusių su įsiteisėjusiu sprendimu atsiradusios teisės realizavimu.
10. Kaip nustatė ir pats pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje, suinteresuotas asmuo iki šiol nėra įvykdęs sprendimo, o jo įvykdymą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos civilinę bylą Nr. 2-2919-803/2011 nagrinėjant iš esmės bei įsiteisėjusiu sprendimu atmestos kaip nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai ignoravo suformuotą teismų praktiką, pagal kurią teismai laiko svarbia priežastimi tą aplinkybę, kad išieškotojo buvęs atstovas (teisininkas) paties išieškotojo neinformavo nei apie sprendimo įsiteisėjimą, nei apie tolimesnius veiksmus dėl priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procesu bei praleistą terminą atnaujino.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią bankroto administratoriui piktnaudžiauti teise bei iš esmės teisingai pagal proceso normas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistam senaties terminui. Priešingu atveju būtų sukurtas precedentas, pateisinantis tinkamai neatliekančio savo pareigų bankroto administratoriaus pasyvų elgesį. Penkerių metų senaties terminas vykdomojo rašto dublikato išdavimui yra suėjęs, o bankroto bylos iškėlimas UAB „Serneta“ neturi jokios teisinės reikšmės senaties termino skaičiavimui. Teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti senaties terminą, nes jam atnaujinti nėra svarbių priežasčių. UAB „Norfos mažmena“ nėra skolinga BUAB “Serneta“. Vykdomasis raštas byloje Nr. 2-2919-803/2011 buvo išduotas 2012-06-22. Bankroto administratoriaus nurodyta teisminė praktika yra suformuota bylose dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo, kuriam taikoma Bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustatyta speciali taisyklė. Jeigu būtų tenkinamas bankroto administratoriaus prašymas išduoti vykdomojo raštą (dublikatą), tai tokiu būdu teismas padėtų BUAB „Serneta“ piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. išieškoti iš UAB „Norfos mažmena“ skolą, kuri faktiškai neegzistavo tuo metu, nes buvo sumokėta iš anksto. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki prašymo išduoti vykdomojo rašto dublikatą yra praėję 7 metai ir beveik 7 mėnesiai. Taip pat ir nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, kuria UAB „Ius Positivum“ buvo paskirta BUAB „Serneta“ bankroto administratoriumi, pradėjo daugiau kaip 6 metai. BUAB „Serneta“ nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Nėra duomenų apie atsakingam asmeniui paskirtą baudą dėl tokio įpareigojimo nevykdymo. Tai patvirtinta bankroto administratoriaus pasyvumą. Jeigu UAB „Norfos mažmena“ būtų faktiškai skolinga BUAB „Serneta“ sumą, kuri nurodyta teismo sprendime, kurio įvykdymui prašoma išduoti vykdomojo rašto dublikatą, tai bankroto administratoriui ši aplinkybė turėjo būti žinoma dar iki Vilniaus apygardos teismo 2013-09-11 nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo 2013-11-28.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-11 nutartimi yra nustatytas faktas apie tai, kad UAB „Serneta“ teismui pateikė jo turimų debitorių sąrašą ir nurodė, kad debitoriai UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“ yra skolingi atsakovui 11 766 686,4 Lt sumą, kurią sudarė Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 sprendimu priteista 7 158 433 Lt suma ir prašoma apeliaciniu skundu priteisti papildomai 4 603 253,4 Lt suma. 2013 metais, t. y. jau po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (2012-06-11) ir vykdomojo rašto išdavimo (2012-06-22) UAB „Serneta“ būtų įtraukusi UAB „Norfos mažmena“ į debitorių sąrašą ir apie tai turėjo būti žinoma bankroto administratoriui, jeigu skola faktiškai egzistuotų. Jeigu taip nėra, tai UAB „Serneta“ buhalterinėje apskaitoje tokios skolos nebuvo, nes ji buvo užskaityta kaip tinkamas UAB „Serneta“ atsiskaitymas su UAB „Rivona“. Jeigu būtų patenkintas bankroto administratoriaus prašymas išduoti vykdomąjį raštą (dublikatą), būtų suformuotas precedentas, neatitinkantis bankrutuojančių įmonių kreditorių interesų, kai, turėdamas galimybę gauti informaciją apie bankrutuojančios įmonės bylose priimtus sprendimus ir išduotus bei nepateiktus antstoliams vykdomuosius dokumentus, taip pat žinodamas iš įmonės finansinių dokumentų apie įmonės gautinas iš kitų asmenų sumas, nesiimtų tokios informacijos rinkti, pasyviai laukdamas, kol kas nors taps atsitiktinai žinoma. Šioje byloje susiklostė teisiškai keista ir 2012 metais UAB „Serneta“ faktiškai kontroliavusių asmenų veiksmais dirbtinai sukurta situacija, kai, atrodytų, teismo sprendimas nėra įvykdytas, tačiau UAB „Norfos mažmena“ nėra skolinga BUAB „Serneta“. Tokį faktą patvirtina tiek byloje esantys dokumentai, tiek pačios UAB „Serneta“ veiksmai po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tiek ir įsiteisėję teismų sprendimai. Iš esmės tarp UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ faktiškai tarpusavyje buvo atsiskaityta. Tuo reikėtų paaiškinti ir UAB „Serneta“ elgesį išsiimant vykdomąjį raštą, bet jo nepateikiant išieškojimui, įskaitant ir vėliau inicijuotą civilinę bylą, kurioje teismų sprendimais nustatytas faktas prejudicinis apie UAB „Serneta“ atsiskaitymą UAB „Rivona“ šiai perleistais ir UAB „Norfos mažmena“ sumokėtais nuomos mokesčiais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Apeliantas teigia, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus nutarties negaliojimas pagrindas, tai yra, jog nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka bei pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė visus pareiškėjos reikštus reikalavimus ir pasisakė dėl jų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kokiais argumentais teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje atskirai neaptarė kiekvieno byloje esančio įrodymo ar nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, nereiškia, jos toks teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. Taigi, šiuo atveju, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2919-803/2011, priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui UAB „Serneta“ 75 000 Lt skolos, 2 700 Lt delspinigių, 11 250 Lt palūkanų 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (88 950 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010-12-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 668,41 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo UAB „Serneta“ naudai priteisti 2 700 Lt delspinigiai, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilėje byloje Nr. B2-4592-464/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Serneta“. Įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2588/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą.
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 608 straipsnis). Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
17. Apeliantas laikosi pozicijos, kad terminas vykdomojo rašto išdavimui nėra praleistas, kadangi bankroto bylos iškėlimas juridiniam asmeniui pakeičia ieškinio senaties terminų skaičiavimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, jog apelianto cituojama teismų praktika yra suformuota bylose dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad speciali, įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta, ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė taikoma tik administratoriaus ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-363/2015; 2016-11-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, jos 32 p.). Šiuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl termino vykdomojo rašto išdavimui. CPK 606 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Šiuo atveju teismo sprendimas, kurio vykdymui pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą įsiteisėjo 2012 m. birželio 11 d., kas reiškia, jog penkerių metų terminas yra praleistas.
18. Apeliantas teigia, jog jis apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019-10-04, anksčiau apie šiuos teismų sprendimus jam nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas tokią pareiškėjo poziciją vertina kritiškai, kadangi informacija apie šį įsiskolinimą ir priimtą teismo sprendimą buvo žinoma jau UAB „Serneta“ bankroto bylos iškėlimo metu. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilėje byloje Nr. B2-4592-464/2013, kuria iškelta bankroto byla UAB „Serneta“ nurodė, kad: „<...> debitoriai UAB ,,Rivona“ ir UAB ,,Norfos mažmena“ yra skolingi atsakovui 11 766 686,40 Lt sumą, kurią sudaro 7 158 433 Lt suma, priteista 2013-02-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-93-560/2013, ir 4 603 253,40 Lt sumą.“ Tai įrodo, jog bankroto administratoriui UAB „Ius Positivum“ aplinkybė apie UAB „Norfos mažmena“ įsiskolinimą ir dėl skolos priimtą teismo sprendimą jau buvo žinoma 2013 m., kai teismas UAB „Serneta“ iškėlė bankroto bylą. Taigi, nustačius, jog bankroto administratorius apie šį įsiskolinimą ir teisme išnagrinėtą civilinę bylą žinojo jau nuo 2013 metų ir iki pat 2019 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl vykdomojo rašto išdavimo ir įsiskolinimo išieškojimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog terminas vykdomojo rašto išdavimui yra praleistas ir pagrindo jį atnaujinti nėra.
19. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, jog aplinkybė, jog UAB „Serneta“ valdymo organai neperdavė bankroto administratoriui sudaro pagrindą termino atnaujinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog teismas privalo atnaujinti praleistą terminą ir išduoti vykdomąjį raštą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas, kuris iškėlė bankroto bylą UAB „Serneta“, 2014 m. sausio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą bankroto administratoriui, kuriuo įpareigojo UAB „Serneta“ valdymo organus ne vėliau kaip per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Duomenų, jog bankroto administratorius būtų pradėjęs vykdymo procesą pagal išduotą vykdomąjį raštą byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog bankroto administratorius būtų kreipęsis į teismą su prašymu skirti įmonės vadovui baudą už dokumentų neperdavimą. Bankroto administratoriaus nurodoma aplinkybė, jog UAB „Serneta“ vadovas yra Rusijos pilietis neatleidžia bankroto administratoriaus nuo jo pareigų vykdymo. Tai, kad įmonės vadovas yra užsienio valstybės pilietis nereiškia, jog bankroto administratorius neturi būti aktyvus stengiantis perimti įmonės dokumentus iš buvusio vadovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasyvus bankroto administratoriaus elgesys ir jo paties neatidumas negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo BUAB „Serneta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.