Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Svajūno Kuizino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo

R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jam skirtos bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 16 d. veika) – 60 MGL (3000 Eur) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 16 d. veika) – 60 MGL (3000 Eur) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 16 d. veika) – 120 MGL 6000 Eur) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 20 d. veika) – 60 MGL (3000 Eur) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 20 d. veika) – 60 MGL (3000 Eur) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 20 d. veika) – 120 MGL (6000 Eur) bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 16 d. veika) subendrintos taikant apėmimo būdą – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 20 d. veika) subendrintos taikant apėmimo būdą – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 6 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir R. Š. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 180 MGL (9000 Eur) bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Š. skirta sumažinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) bauda;

V. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų areštas;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų areštas;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos taikant apėmimo būdą – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. I. skirta sumažinta bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų areštas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, V. I. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

bausmės vykdymo atidėjimo terminą V. I. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir:

iš R. Š. civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteista 3 394,73 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt keturi eurai, 73 ct) turtinei žalai atlyginti;

iš V. I. civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteista – 2 519,89 Eur (du tūkstančiai penki šimtai devyniolika eurų, 89 ct) turtinei žalai atlyginti;

kita ieškinio dalis atmesta;

iš R. Š. ir V. I. lygiomis dalimis civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteistos jos patirtos atstovavimo išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 1 624 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt keturis eurus);

R. Š. ir V. I. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pratęstas Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, paliktas galioti iki bus atlygintas civilinis ieškinys;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 16 d., 9.38 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas jos PIN kodą, suvesdamas kortelės apsaugos kodo duomenis ir taip identifikuodamas save kaip „UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 534,49 l dyzelinio kuro 811,94 Eur vertės bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2022 m. gruodžio 16 d., 9.48 val. ten pat neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas jos PIN kodą, suvesdamas kortelės apsaugos kodo duomenis ir taip identifikuodamas save kaip „UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 506,08 l dyzelinio kuro 768,79 Eur vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 1623,88 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to, R. Š. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 16 d., 9.38 val. degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kasoje neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvesdamas jos apsaugos kodo duomenis – PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 534,49 l dyzelinio kuro 811,94 Eur vertės, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 9.48 val. ten pat neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvesdamas jos apsaugos kodo duomenis – PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 506,08 l dyzelinio kuro 768,79 Eur vertės.

1.2. Be to, R. Š. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei atlikdamas finansines operacijas, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, apgaule įgydamas svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 16 d., 9.38 val. ir 9.48 val. degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kasoje atsiskaitant už įgytą dyzelinį kurą panaudodamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias (duomenys neskelbtini) degalinių tinklo mokėjimo už kurą korteles Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas ir suvesdamas jų apsaugos kodų duomenis – PIN kodus, suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, kurioje save identifikavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą ir neteisėtai atliko dyzelinio kuro įsigijimo operacijas.

1.3. Be to, R. Š. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 20 d., 15.22 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas jos PIN kodą, suvesdamas kortelės apsaugos kodo duomenis ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 580,79 l dyzelinio kuro 904,23 Eur vertės, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ten pat 2022 m. gruodžio 20 d., 15.34 val., pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas jos PIN kodą, suvesdamas kortelės apsaugos kodo duomenis ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 556,63 l dyzelinio kuro 866,62 Eur vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 1770,85 Eur turtinę žalą.

1.4. Be to, R. Š. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 20 d., 15.22 val. degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kasoje neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvesdamas jos apsaugos kodo duomenis – PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 580,79 l dyzelinio kuro 904,23 Eur vertės, bei tęsdamas nusikalstamą veiką 15.34 val. ten pat, neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvesdamas jos apsaugos kodo duomenis – PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 556,63 l dyzelinio kuro 866,62 Eur vertės.

1.5. Be to, R. Š. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei atlikdamas finansines operacijas, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos apgaule įgydamas svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 20 d., 15.22 val. ir 15.34 val. degalinės (duomenys neskelbtini), esančios Nr. (duomenys neskelbtini), kasoje atsiskaitant už įgytą dyzelinį kurą, panaudodamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias (duomenys neskelbtini) degalinių tinklo mokėjimo už kurą korteles Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas ir suvesdamas jų apsaugos kodų duomenis – PIN kodus, suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, kurioje save identifikavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą ir neteisėtai atliko dyzelinio kuro įsigijimo operacijas.

2. V. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2023 m. sausio 3 d., 10.33 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodamas mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas jos PIN kodą, suvesdamas kortelės apsaugos kodo duomenis ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 799,82 l dyzelinio kuro, 1221,49 Eur vertės, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ten pat 10.47 val. neteisėtai pasinaudodamas mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas jos PIN kodą, suvesdamas kortelės apsaugos kodo duomenis ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 800,24 l dyzelinio kuro 1222,13 Eur vertės bei 10.53 val. įsigijo 49,94 l dyzelinio kuro 76,27 Eur vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 2519,89 Eur turtinę žalą.

2.1. Be to, V. I. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudodamas svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, o būtent: 2023 m. sausio 3 d., 10.33 val. degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kasoje neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvesdamas jos apsaugos kodo duomenis – PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 799,82 l dyzelinio kuro, 1221,49 Eur, vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką, 10.47 val. ten pat neteisėtai pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvesdamas jos apsaugos kodo duomenis – PIN kodą ir taip identifikuodamas save kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, įsigijo 800,24 l dyzelinio kuro – 1222,13 Eur, vertės bei 10.53 val. įsigijo 49,94 l dyzelinio kuro – 76,27 Eur vertės, iš viso sumokėdamas 2519,89 Eur.

2.2. Be to, V. I. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei atlikdamas finansines operacijas, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos apgaule įgydamas svetimą turtą, o būtent: 2023 m. sausio 3 d., 10.33 val., 10.47 val. ir 10.53 val. degalinės (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kasoje atsiskaitant už įgytą dyzelinį kurą panaudodamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias (duomenys neskelbtini) degalinių tinklo mokėjimo už kurą korteles Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas ir suvesdamas jų apsaugos kodų duomenis – PIN kodus, suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, kurioje save identifikavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą ir neteisėtai atliko dyzelinio kuro įsigijimo operacijas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Svajūnas Kuizinas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės R. Š..

3.1. Prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtų bausmių už visas nusikalstamas veikas, jų subendrinimo ir paskirtos galutinės sumažintos bausmės ir R. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skirti didesnes baudos bausmes: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio baudas, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 170 MGL dydžio baudą. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti taikant apėmimo būdą – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 170 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes (dėl 2022 m. gruodžio 16 d. veikų bei 2022 m. gruodžio 20 d. veikų) subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti R. Š. 270 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę sumažintą bausmę – 180 MGL baudą. Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Dėl bausmių bendrinimo

3.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. Š. paskirtas subendrintas bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų ir dėl to neteisingai paskyrė subendrintą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas. Bendrindamas bausmes teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, bausmes, subendrintas apėmimo būdu, subendrindamas iš dalies jas sudedant ir skirdamas R. Š. subendrintą galutinę bausmę – 180 MGL baudą, nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytos nuostatos, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Tai yra, prie paskirtos subendrintos bausmės už 2022 m. gruodžio 16 d. padarytas nusikalstamas veikas – 120 MGL baudos pridėjo dalį subendrintos 120 MGL dydžio baudos, paskirtos už 2022 m. gruodžio 20 d. padarytas nusikalstamas veikas, o būtent, pridėjo 60 MGL, kuri yra mažesnė nei numatytas minimalus baudos dydis – 100 MGL už padarytą apysunkį nusikaltimą. Teismas negalėjo prie paskirtos subendrintos bausmės pridėti mažesnio baudos dydžio, nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus baudos dydis už apysunkį nusikaltimą – 100 MGL. Nusikalstama veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl skiriant bausmės rūšį – baudą už šios nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalimi, minimalus numatytas baudos dydis yra 100 MGL.

3.3. Nurodo, kad skirdamas artimą minimaliai bausmės dydį, teismas neatsižvelgė į tai, kad R. Š. per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laiką nebandė ir neatlygino padarytos turtinės žalos, nors tokią galimybę turėjo, nes yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį. R. Š. parodymai apie tai, kad visiškai nepažįstamas asmuo jam pateikė mokėjimo už kurą korteles bei identifikavimo kodus, leido disponuoti šiomis kortelėmis bei gauti reikšmingas pinigų sumas ir jas grąžinti šiam asmeniui, o taip pat parodymai apie tai, kad be jokios naudos sau, iš R., kur gyveno, jis vyko į M., kur nepažįstamiems asmenims, neteisėtai panaudodamas mokėjimo už kurą korteles, suteiktų galimybę pigiau įsigyti kuro, laikytini nenuoširdžiais ir vertintini kaip bandymas švelninti savo kaltę bei padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, suteikusiam R. Š. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias mokėjimo už kurą korteles. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad teismas nepagrįstai skyrė sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos dydį artimą minimaliam.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras Svajūnas Kuizinas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas Virgilijus Januška prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. Š. už pavienes nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžiu bei bausmių subendrinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam R. Š. skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nuteistajam R. Š. paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, tačiau bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai jas subendrino, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

10. R. Š. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), paskirta 60 MGL dydžio bauda, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 120 MGL dydžio bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo R. Š. už padarytas nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos) R. Š. skirti 80 MGL dydžio baudas, o už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) – 170 MGL dydžio baudas. Prokuroro nuomone, skirdamas nuteistajam už pavienes nusikalstamas veikas bausmės dydį artimą minimaliam pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. Š. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebandė ir neatlygino padarytos turtinės žalos, nors tokią galimybę turėjo, kadangi dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. O R. Š. parodymai dėl šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių laikytini nenuoširdžiais ir vertintini kaip bandymas švelninti savo kaltę bei padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taigi šiuo atveju prokuroras sutinka su nuteistajam R. Š. paskirtos bausmės rūšimi, tačiau nesutinka su jos dydžiu ir prašo skirti didesnę baudos bausmę už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką.

11. Vertinant R. Š. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos 6 baigtinės veikos, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje), kitos – nesunkių nusikaltimų kategorijai (numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau neteistas (t. 7, b. l. 167–169), administracine tvarka nebaustas (t. 7, b. l. 171), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 173), vedęs, turi nepilnamečių vaikų. Teismas pagrįstai nustatė R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis nuo pat pradžių pripažino faktines aplinkybes, jų neginčijo, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, ir nustatydamas jų dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu R. Š. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskirtos atskiros bausmės atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1d.) reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalis įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. numato, jog kaltininkui savo noru prisipažinus padarius nusikaltimą, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiuo atveju R. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių (baudos) dydžiai yra artimi minimaliam, o pagrindo jas griežtinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.

13. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl R. Š. skirtinos bausmės dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. Š. anksčiau neteistas, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, turi du mažamečius vaikus, savo kaltę padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamos veikos sunkesnių pasekmių nesukėlė, su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ir patirtų proceso išlaidų atlyginimu sutiko, jų neginčijo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. Š. padarytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nei jo ankstesnio elgesio padarinys. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą už atskiras nusikalstamas veikas, o jos dydį nustatė artimą minimaliam. Paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas yra proporcingos padarytoms veikoms ir kaltininko asmenybei bei užtikrins bausmės paskirtį. Pagrindo daryti priešingas išvadas nesuteikia ir apeliaciniame skunde prokuroro nurodomos aplinkybės apie tai, kad R. Š. neatlygino civiliniam ieškovui padarytos žalos ar jo parodymai laikytini nenuoširdžiais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors nuteistasis iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir neatlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, tačiau jos neneigė, jos dydžio neginčijo, sutiko ją atlyginti, o civiliniam ieškiniui užtikrinti prokuroro nutarimu buvo paskirtas ir skundžiamu nuosprendžiu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo turtui. Įvertintina ir tai, kad priteistos turtinės žalos dydis – 3394,73 Eur bei atstovavimo išlaidomis – 1624 Eur sudaro reikšmingą sumą nuteistajam, kuris turi du išlaikytinius, kreditorinių įsipareigojimų, nors ir dirba vairuotoju, tačiau duomenų apie jo gaunamų pajamų dydį byloje nėra. R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklausiamas davė išsamius parodymus, nurodė visas nusikalstamų veikų aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Todėl pagrindo griežtinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę skiriant jam griežtesnes bausmes šioje byloje nenustatyta.

14. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. Š. paskirtas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai jas subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, taikydamas bausmių apėmimo principą, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrindamas už 2022 m. gruodžio 16 d. padarytas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio baudą ir už 2022 m. gruodžio 20 d. padarytas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę – 120 MGL, teismas, pridėdamas mažesnę bausmės dalį negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, skirtinas asmeniui už padarytą apysunkį nusikaltimą, padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą.

15. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl pridedamos bausmės dalis šiuo atveju negali būti mažesnė nei 100 MGL dydžio bauda. Taisant šią klaidą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. skirtina subendrinta bausmė – 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam R. Š. paskirta subendrinta 220 MGL dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu.

16. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 2024-19686).

17. Taigi nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais pasikeitė dvi R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Naujosios BK redakcijos 198¹ straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatyta alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Todėl R. Š. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1777 redakcija) perkvalifikuojama į BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Perkvalifikavus nusikalstamas veikas bei atsižvelgus į šio nuosprendžio 13, 14 punktuose aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuteistajam R. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas nekeičiamos. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes, nei numatytos straipsnių sankcijose, bausmes, o tai atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam R. Š. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Svajūno Kuizino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. Š. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1777 redakcija), perkvalifikuoti į BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirtų bausmių nekeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. Š. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirtų bausmių nekeisti.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendį dėl nuteistajam R. Š. paskirtų bausmių subendrinimo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 6 dalimis, bausmes, subendrintas apėmimo būdu, subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti R. Š. subendrintą bausmę – 220 MGL (11 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. skirti sumažintą – 7333,34 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) baudą.

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.