- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2492-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „SANTRA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Credit Care“
- Atsakovas
- J. V., K. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. U. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „SANTRA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-21 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Care“ ieškinį atsakovams J. V. ir K. U. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „SANTRA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė UAB „Credit Care“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V. ir K. U. ir prašo pripažinti negaliojančia 2013-07-11 atsakovų sudarytą AB „SANTRA“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „SANTRA“ akcijų perleidimo, taikyti restituciją natūra – grąžinti J. V. 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „SANTRA“ akcijų, taip pat priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pareiškė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui K. U. 2013-07-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleistus 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „SANTRA“ akcijų, uždraudžiant akcijas perleisti, įkeisti, sudaryti balsavimo teisės perleidimo sutartis ar kitaip apsunkinti; uždrausti atsakovui K. U. balsuoti 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „SANTRA“ akcijų suteikiamais balsais AB „SANTRA“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant sprendimus tokiais darbotvarkės klausimais: dėl įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo; dėl ilgalaikio turto perleidimo; dėl įkeitimo ir hipotekos sandorių sudarymo; dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo; dėl dividendų išmokėjimo akcininkams.
3. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ieškovės pasirinktas reikalavimų patenkinimo būdas yra sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas natūra. Todėl, jeigu ginčijamu sandoriu parduotos akcijos nebūtų areštuotos ir jeigu atsirastų naujų šio turto įgijėjų, restitucija natūra taptų neįmanoma arba itin apsunkinta. Tam, kad būtų užtikrintas realus ir efektyvus teismo sprendimo įgyvendinimas, yra reikalinga uždrausti atsakovui K. U. balsuoti 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „SANTRA“ akcijų suteikiamas balsais visuotiniuose susirinkimuose, priimant įmonės intersams esminę reikšmę turinčius sprendimus. Tokiu būdu būtų išsaugota esama padėtis, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su draudimais balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nebus pasiekti proporcingi bei ekonomiškai pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai. Priimti sprendimai sumažinti ar padidinti įstatinį kapitalą užkirstų kelią visa apimti taikyti restituciją natūra, nes būtų sumažėjusi atsakovui J. V. restitucijos būdu grąžintinų akcijų dalis (proporcija AB „SANTRA“ įstatiniame kapitale). Visuotiniame akcijų susirinkime priimti sprendimai, susiję su turto suvaržymu, gali turėti reikšmingos įtakos akcijų, kurios ieškinio patenkinimo atveju turėtų būti grąžintos, vertei. Be to, viena iš akcininko turtinių teisių yra teisė gauti bendrovės pelno dalį. Dividendų išmokėjimas sumažintų bendrovės turimo turto masę ir bendrovės (o tuo pačiu ir akcijų) vertę, nes įmonės turtas taptų jos akcininko turtu. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, siekiant užtikrinti status quo iki galutinio sprendimo šioje byloje, todėl jos yra ekonomiškos ir proporcingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-05-21 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštavo atsakovui K. U. nuosavybės teise priklausančius 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „SANTRA“ akcijų, uždrausdamas akcijas perleisti, įkeisti, sudaryti balsavimo teisės perleidimo sutartis ar kitaip suvaržyti teises į jas, uždraudė atsakovui K. U. balsuoti 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „SANTRA“ akcijų suteikiamais balsais AB „SANTRA“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant sprendimus tokiais klausimais: dėl įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo, dėl ilgalaikio turto perleidimo; dėl įkeitimo ir hipotekos sandorių sudarymo, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo, dėl dividendų išmokėjimo akcininkams.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, jeigu nagrinėjant ginčą atsakovas K. U. perleistų nuosavybės teisę į akcijas ar kitaip jas suvaržytų, tokia aplinkybė iš esmės padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Siekiant užtikrinti akcijų išsaugojimą atsakovo dispozicijoje ir be suvaržymų, t. y. išsaugoti status quo, buvo areštuotos atsakovui K. U. nuosavybės teise priklausančios AB „SANTRA“ 28 635 paprastosios vardinės AB „SANTRA“ akcijos, uždraudžiant akcijas perleisti, įkeisti, sudaryti balsavimo teisės perleidimo sutartis ar kitaip suvaržyti teises į jas.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo (tuo atveju jei ieškinys būtų patenkintas), yra būtina uždrausti atsakovui K. U. balsuoti jo turimų akcijų suteikiamais balsais AB „SANTRA“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, dėl ilgalaikio turto perleidimo, dėl įkeitimo ir hipotekos sandorių sudarymo, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo ir dėl dividendų išmokėjimo akcininkams. Visi šie draudimai yra susiję su siekiu iki bylos nagrinėjimo išsaugoti AB „SANTRA“ akcijų vertę, kuri tiesiogiai koreliuoja su jos turimu turtu (ir jam taikomais suvaržymais). Mažėjant turto, keistųsi ir akcijų vertė, atitinkamai, jei būtų patenkintas ieškinys ir akcijos, taikant restituciją, pereitų atsakovo J. V. nuosavybėn, ieškovė savo reikalavimą skolininkui galėtų nukreipti į mažesnės vertės turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
7. Apeliantas (atsakovas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-21 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Credit care“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovo nuosavybės teise valdomų akcijų areštas bei teisės balsuoti esminiais bendrovės valdymo klausimais uždraudimas yra proporcingos bei leidžiančios pasiekti deklaruojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą (t. y. užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą) priemonės. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo; pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – balsavimo teisės atėmimas – nėra susijusi su sprendimo neįvykdymo rizika ir niekaip nepašalina galimo teismo sprendimo įvykdymo kliūčių, todėl neatitinka savo tikslinės paskirties; kontrolinio akcijų paketo turėtojui (atsakovui) uždraudus balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, neproporcingai suvaržomos jo neturtinės teisės ir kartu dirbtinai blokuojamas svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimas, dėl ko yra suvaržoma AB „SANTRA“ veikla, jos efektyvumas ir tęstinumas.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo AB „SANTRA“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Credit care“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
10. AB „SANTRA“ nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. suvaržius bendrovės akcininko K. U. turtines ir neturtines teises, byla išsprendžiama iš esmės, kadangi K. U. praranda akcijų disponavimo ir naudojimo teises (balsavimo teisę). Tai nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikintos. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis K. U. yra uždrausta ne tik perleisti akcijas bet ir naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, yra pažeidžiami ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principai, o tai turi neigiamą įtaką tiek akcininko, tiek ir pačios bendrovės interesams.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-21 nutartį.
Šalies argumentai
12. Ieškovė nurodo, jog atsakovas J. V. yra ieškovės skolininkas, kuris neteisėtais ir nesąžiningais būdais stengiasi išvengti skolų grąžinimo ieškovei. Atsakovo J. V. skola ieškovei šiuo metu sudaro daugiau nei 460 000 Eur, įskaitant vykdymo išlaidas antstolės N. L. pradėtuose išieškojimo procesuose. Atsakovo J. V. skolos atsirado ne dėl verslo nesėkmių, o dėl nesąžiningų veiksmų, pasisavinant jam nepriklausančias lėšas ir turtą, kas yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovei tapo žinoma, kad jos skolininkas atsakovas J. V., kuris deklaruoja neturįs turto, iš kurio būtų galima vykdyti skolos išieškojimą, iš tikrųjų yra ne tik AB „SANTRA“ vadovas, valdybos pirmininkas, bet ir akcininkas.
13. Ieškovės vertinimu, atsakovas J. V. ir atsakovas K. U. prieš pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-21 nutarties priėmimą jau ėmėsi veiksmų, kurie gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą plačiąja prasme, taip pat sumažinti akcijų vertę, padaryti jas bevertes arba bent jau sukurti situaciją, kad akcijų suteikiami balsai nebūtų lemiami AB „SANTRA“.
Šalies argumentai
14. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kad nuginčijusi sandorį, ieškovė netaps AB „SANTRA“ akcininke. Nors pritaikius restituciją, AB „SANTRA“ akcijos būtų grąžintos ne ieškovei, o ieškovės skolininkui J. V., tačiau tokiu atveju šios akcijos būtų realizuojamos priverstine tvarka vykdymo procese. Esant tokiai situacijai, ieškovė yra suinteresuota, kad priverstine tvarka vykdymo procese būtų realizuojamos AB „SANTRA“ akcijos, kurių vertė nebūtų sumažinta dėl bylos nagrinėjimo laikotarpiu priimtų sprendimų, kuriuos priėmė asmuo, neturinis tokios teisės. Vykdymo procese neatsiradus šių akcijų pirkėjui po pirmųjų varžytynių, ieškovė svarstytų šias akcijas perimti už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą (CPK 719 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
15. Ieškovė taip pat teismui pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti. Nurodo, jog AB „SANTRA“, vadovaujama J. V., 2025-05-06 Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2021 metais R. U., kuris yra nekilnojamojo turto brokeris, teikė paslaugas AB „SANTRA“ dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, reaguodama į paaiškėjusią informaciją, kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį R. U., prašydamas pateikti jam žinomą informaciją, susijusią su AB „SANTRA“ nekilnojamojo turto perleidimu, taip pat J. V., kaip AB „SANTRA“ akcininko, statusu. 2025-06-06 R. U. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad J. V. 2021 metais bendravimo su juo metu prisistatė kaip pagrindinis AB „SANTRA“ akcininkas ir vadovas ir tai ne vieną kartą tvirtino tiek interesantų, tiek savo advokato J. B. akivaizdoje. Be to, iš R. U. pateikto atsakymo matyti, kad AB „SANTRA“ atstovas 2021 metais rengė preliminariąją sutartį tiek dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tiek dėl J. V. priklausančių AB „SANTRA“ akcijų pardavimo.
16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens AB „SANTRA“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutraukti apeliacinį procesą pradėtą pagal AB „SANTRA“ 2025-05-29 atskirąjį skundą arba atmesti AB „SANTRA“ 2025-05-29 atskirąjį skundą dėl 2025-05-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, jeigu nebūtų patenkintas prašymas nutraukti apeliacinį procesą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
17. Ieškovė pateikė papildomų įrodymų, kuriuos prašo priimti, nes ieškovės manymu, jie patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas (taikant CPK 338 straipsnį) apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi ieškovė atsakymą iš R. U. gavo 2025-06-06, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti papildomi įrodymai priimami.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta.
20. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovams pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jai priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusį <...> pirmosios instancijos teismas konstatavo esant būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų išsaugota status quo (liet. esama padėtis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų galimybė išsaugoti esamos padėties stabilumą, t. y. kad turtas, kuris yra ginčo dalykas, nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ar jo vertė nesumažėtų (Kauno apygardos teismo 2025-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-916-921/2025).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusį. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
22. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino prima facie ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad prima facie ieškinio įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio mato, jog ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo tarpu pats ieškinys ir jo reikalavimus patvirtinančių/paneigiančių įrodymų visetas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas iš esmės.
23. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
24. Nagrinėjamojoje byloje teismas ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė kelias laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos), kas reiškia, kad bylą sprendžiantis teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir nevaržytų kito asmens teisių ir teisėtų interesų labiau, nei reikia teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skirtos status quo išsaugoti. Ieškovei ginčijant akcijų perleidimo sandorį, tai būtina padaryti. Vienas iš atsakovų (J. V.) yra ieškovės skolininkas, dėl to ieškovė turi pagrindą juo nepasitikėti. Akcininkų teisės balsuoti suvaržymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tokio pobūdžio bylose taikymo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo taip pat gali skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ieškovės atsiliepime į skundą ši trečiojo asmens teisė nepagrįstai ginčijama), nes jis turi tokias pačias teises, kaip ir šalys.
27. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, tad dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų panaikinti ją ar pakeisti nėra pagrindo. Atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-21 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.