- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-916-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02637-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- A. C., A. J. C.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. C. ir A. J. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8212-1040/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams A. C. ir A. J. C. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolis V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo A. C. paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po motinos B. C. mirties perleidimą tėvui A. J. C., panaikinti 2015 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį bei 2016 m. balandžio 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-4089 ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio (paveldėjimo teisių perleidimo) sudarymo momento; 2) leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo A. C. pagal 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 vykdomą išieškojimą į atsakovui A. C. po palikėjos B. C. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą; 3) įpareigoti atsakovą A. C., priėmusį palikimą po motinos B. C. mirties, per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruojant Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą, kuris šiuo metu yra registruotas atsakovo A. J. C. vardu, t. y. į 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) atsakovui A. C. per nustatytą terminą neįgyvendinus teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei teisę atsakovo A. C. vardu ir sąskaita, be atskiro atsakovo A. C. sutikimo, atlikti visus reikiamus veiksmus gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruojant Nekilnojamojo turto registre atsakovo A. C. nuosavybės teises į paveldėtą turtą, kuris šiuo metu yra registruotas atsakovo A. J. C. vardu, t. y. į 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei atlikti visus kitus su palikimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. J. C. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Prašymą grindė tuo, kas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Be to, pažymėjo, kad atsakovai yra nesąžiningi, kadangi atsakovas A. C. perleido paveldėjimo teises savo tėvui A. J. C. neatsitiktinai, siekiant nesąžiningai apsunkinti skolos išieškojimą iš atsakovo, šiam neįgyjant turto, tokiu būdu išvengiant atsiskaitymo su ieškove (kreditoriumi).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštavo atsakovui A. J. C. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Susipažinęs su pateiktu ieškiniu, teismas jį laikė tikėtinai pagrįstu. Todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlygą laikė nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovo A. C. teisių į atsiradusį palikimą po B. C. mirties perleidimo atsakovui A. J. C.. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios konservacinės ir prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui A. J. C. perleidus palikimą sudarantį turtą, ieškovės teisių gynimas galėtų pasunkėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymą tenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas A. C. prašo teismo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį, ir: priimti į bylą atsakovo pateiktus naujus argumentus ir motyvus, aplinkybes, įrodymus (priedus) bei argumentus; atmesti (arba nepriimti) į bylą pateikto ieškinio (dokumento), arba jį laikyti byloje netinkamai pagrįstu įrodymais (argumentais) ir priimti sprendimą byloje jį ignoruojant; sustabdyti arba atidėti bylos (ieškinio) nagrinėjimą ir pareikalauti iš banko ar skolos pirkėjo AB Swedank UAB Legal Balance pateikti duomenis apie uždažytą (užmaskuotą) perleisto reikalavimo sumą (nurodytą sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 3.1, 3.2 punktuose), taip pat visus duomenis (įrodymus) apie tai, ar skolos reikalavimas iš viso nebuvo perleistas, ir ar buvo sumokėta pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punktą; peržengti atskirojo skundo ribas ir dėl atsakovo, ir dėl viešojo intereso apgynimo; sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į prokurorą, nes AB „Swedbank“ ir UAB Legal Balance sąmoningai ir tyčia savavaldžiavo ir piktnaudžiavo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais pripažinti sandorį negaliojančiu.
6.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovo reiškiamas reikalavimas yra ne tik akivaizdžiai nepagrįstas, bet ir pateiktas akivaizdžiai neteisėtai, piktnaudžiaujant teise, nes skolos perleidimo sutartis (2024 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP-004/ST-24-223) nėra galiojanti, nėra pateikti įrodymai, kad sutarties sąlygos buvo įvykdytos (sumokėta pagal sutartį). UAB „Legal Balance“ prašymas pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje nėra galiojantis, nes atsakovas pateikė skundą antstoliui, kuris buvo netenkintas.
6.3. Atsakovo nuomone, ieškinyje neteisingai nurodytos bylos šalys. Atsakovo tėvas negali būti atsakovu, nes neturi jokių sutartinių ir teisinių santykių su ieškove, ar banku, trečiasis asmuo turi būti ne antstolis, o notaras, ar jo teisių perėmėjas.
6.4. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo tėvui A. J. C. perleidus dalį palikimą sudarančio turto, ieškovės teisių gynimas negalėtų pasunkėti, nes atsakovo tėvo ir ieškovo nesieja jokie santykiai. Nebuvo pateikta jokių atsakovo tėvo nesąžiningumą ar galimą nesąžiningumą patvirtinančių argumentų, atsakovo tėvas jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, nieko nežinojo apie sūnaus skolas ir problemas, bei ginčus.
6.5. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir vykdomųjų bylų sustabdymas galimas bet kurios instancijos teisme, o aplinkybės, lemiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir vykdomosios bylos sustabdymo poreikį, gali atsirasti ne tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje, bet ir apeliacinio ar kasacinio bylos nagrinėjimo stadijose.
6.6. Apelianto nuomone, antstolio patvarkymas, kuriuo pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ pakeistas naujuoju išieškotoju UAB Legal Balance yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymi, kad antstolis nevykdo arba neteisėtai toliau vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013, kurį 2013 m. balandžio 2 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo. Kadangi ypatingos teisenos bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos esminės bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus, todėl antstolio patvarkymas turi būti panaikintas arba sustabdytas. Byla turi būti sustabdyta.
2. Atskiruoju skundu atsakovas A. J. C. prašo skubiai panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu buvo negalimas, nes atsakovas jokių santykių su ieškove neturėjo ir neturi.
7.2. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė pareikštam ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais pripažinti sandorį negaliojančiu.
7.3. Ieškinio reikalavimas yra ne tik akivaizdžiai nepagrįstas, bet ir pateiktas akivaizdžiai neteisėtai ir piktnaudžiaujant teise, nes pati skolos perleidimo sutartis (2024 ,m. gegužės 7 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP 004/ST 24 223) nėra galiojanti, nes nėra pateikti įrodymai, kad sutarties sąlygos buvo įvykdytos (sumokėta pagal sutartį). UAB „Legal Balance“ prašymas pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje nėra galiojantis.
7.4. Skundžiama nutartimi buvo iš esmės areštuota daugiau turto nei ieškinyje reikalaujamos skolos sumos dydis, bei areštuota ir buto dalis, kuri net nėra ir negali būti šio ieškinio reikalavimas. Todėl skundžiama nutartimi areštas yra perteklinis, neturi jokio teisinio ryšio su ieškinio reikalavimais, todėl negali būti ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonė. Šiuo atveju galėjo būti areštuota tik ginčijama atsakovo dalis.
7.5. Ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl atsakovo ir pareiškėjo veiksmų neteisėtumo.
3. Ieškovė UAB Legal Balance atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais pripažinti sandorį negaliojančiu. Pažymi, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo pripažinti sandorį negaliojančiu bei leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo A. C. pagal 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 vykdomą išieškojimą į atsakovui A. C. po palikėjos B. C. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, o būtent į 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais.
8.2. Nepagrįstai atskiruosiuose skunduose teigiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas A. J. C. perleistų 2015 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorio pagrindu įgytą butą, tai lemtų teismo sprendimo įvykdymo negalimumą.
8.3. Nepagrįsti atskirųjų skundų argumentai, kad reiškiamas reikalavimas yra ne tik akivaizdžiai nepagrįstas, bet ir pateiktas akivaizdžiai neteisėtai ir piktnaudžiaujant teise. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo stadijoje teismas nesprendžia įrodymų pakankamumo klausimo ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar reiškiami reikalavimai galėtų būti patenkinti. Todėl atsakovų atskiruosiuose skunduose pateikiami argumentai dėl tariamo reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo, taip pat antstolio patvarkymo pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje yra visiškai neaktualūs ir net nevertintini. Atskiruosiuose skunduose pateikiamos aplinkybės, faktai, kurie galėtų būti nebent vertinami ir aptariami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas A. J. C. pateikė teismui įrodymus – 2024 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP-004/ST-24-223.
7. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendžiamą klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad naujas įrodymas byloje pateiktas siekiant pagrįsti atskirąjį skundą dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimo ir turi būti žinomas ieškovei (ji yra pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties šalimi), priima jį ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atskiraisiais skundais apeliantai nesutinka su šia teismo išvada. Nurodo, kad pateiktas ieškinys nėra pagrįstas, pateiktas akivaizdžiai neteisėtai ir piktnaudžiaujant teise. Teigia, kad skolos perleidimo sutartis (2024 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP-004/ST-24-223) nėra galiojanti, nes nėra pateikti įrodymai, kad sutarties sąlygos buvo įvykdytos (sumokėta pagal sutartį).
12. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Todėl šioje proceso stadijoje teismas vertina tik tai, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo sprendimas. Nustačius minėtas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Šios išvados nepaneigia atskiruosiuose skunde nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, susijusios su galimu ieškinio nepagrįstumu ir (ar) su actio Pauliana sąlygų nebuvimu.
14. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinio, nes neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą A. C., yra susijusios su ieškinio nagrinėjimo iš esmės aplinkybėmis, o ne su viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtino ieškinio pagrįstumo aplinkybe. Todėl šie argumentai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti.
15. Apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju nėra ir antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – realios grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsakovai atskiruosiuose skunduose nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad netaikius byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirųjų skundų argumentais.
16. Pažymėtina, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovams pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jai priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo esant būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų išsaugota status quo (liet. esama padėtis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų galimybė užtikrinti padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą, t. y. kad ginčo objektu esantis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ar jo vertė nesumažėtų.
18. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
19. Nagrinėjamu atveju actio Pauliana ieškiniu prašoma teismo pripažinti paveldėjimo teisių perleidimą (sandorį) negaliojančiu bei leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo A. C. pagal 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 vykdomą išieškojimą į atsakovui A. C. po palikėjos B. C. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, o būtent į 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas: 44.17 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pagal tokį ieškinio reikalavimo pobūdį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra tiesiogiai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas A. J. C. turėtų galimybę perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą, dėl ko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovų nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą – neįknojamąjį turtą, į kurį ketinama nukreipti išieškojimą.
20. Apeliantas A. J. C. atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad skundžiama nutartimi buvo areštuota daugiau turto nei ieškinyje reikalaujamos skolos sumos dydis, taip pat areštuota ir buto dalis, kuri net nėra ir negali būti šio ieškinio reikalavimas.
21. Ieškovė ieškinyje ginčo objektu, į kurį siekia nukreipti išieškojimą, nurodo 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą dalį buto, ieškovės teigimu, atsakovas A. C. buvo įgijęs teisę paveldėti po palikėjos B. C. mirties. Ieškovės skolininkas yra tik A. C., tuo pačiu ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą A. J. C., jis nėra ieškovės skolininkas, kuriam šiuo metu nuosavybės teise priklauso visas butas. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti areštuotina tik 3/8 ginčo buto dalis.
22. A. A. C. atskiruoju skundu kartu prašo teismo: sustabdyti arba atidėti bylos (ieškinio) nagrinėjimą ir pareikalauti iš banko AB Swedank ar skolos pirkėjo UAB Legal Balance pateikti duomenis apie uždažytą (užmaskuotą) perleisto reikalavimo sumą (nurodytą sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 3.1, 3.2 punktuose), taip pat visus duomenis (įrodymus) apie tai, ar skolos reikalavimas iš viso nebuvo perleistas, ir ar buvo sumokėta pagal reikalavimo perleidimo su tarties 3.1 punktą; peržengti atskirojo skundo ribas ir dėl atsakovo, ir dėl viešojo intereso apgynimo; sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į prokurorą, nes AB „Swedbank“ ir UAB Legal Balance sąmoningai ir tyčia savavaldžiavo, lupikavo ir piktnaudžiavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pareikšti prašymai nėra susiję su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos baigties
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau nustačius, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visam ginčo turtui, o ne tik ginčo buto daliai, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui A. J. C. priklausančias 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti 3/8 dalis atsakovui A. J. C. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.