Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „A.“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. 2022 m. spalio 13 d., apie 16.30 val., iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną ? Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) postą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdamas dviračiu į Lietuvos Respubliką su savimi, laikydamas jam priklausančioje rankinėje, gabeno 40 005 Eur, ir pažeisdamas:

? Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus apie tai, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę;

? Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti,

neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 40 005 Eur, tai yra didesnę nei 250 MGL dydžio sumą.

Šiais savo veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

2022 m. spalio 26 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti 2022 m. spalio 17 d. T. R. pateikti dokumentai, kurie Savanoriško dokumentų pateikimo protokole įvardinti kaip sutartis tarp T. R. ir įmonės A. dėl automobilio Audi TTS Coupe 2.0. Dalyvaujant vertėjai nustatyta, kad tarp pateiktų dokumentų yra: 1) Tiesioginio debeto įgaliojimas. Mokesčio už automobilio nuskaitymas pateiktinas (duomenys neskelbtini) muitinei. Šiame dokumente yra užfiksuota, kad T. R. pateikia muitinei pinigus mokesčių nuskaitymui už automobilio įgijimą. Dokumento data: 2022 m. spalio 13 d.; 2) Privalomas automobilio užsakymo lapas, pateiktas bendrovei „A.“. Šiame dokumente yra užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d. T. R. pateikia užsakymą automobilio „Audi Kupe“, 2 l., kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio pirmoji registracijos data 2018 m. vasario 20 d., rida 89 700 km., už 34 500 Eur., iš UAB „A.“ pirkimui; 3) Priedas prie privalomojo užsakymo. Šiame dokumente yra užfiksuota, kad įgyjamas automobilis yra daužtas gale iš dešinės pusės; 4) Priedas prie užsakymo, kuriame yra nurodyta, kad apmokėjimas už automobilio įgijimą vyks po automobilio pateikimo pirkėjui grynaisiais pinigais; 5) Naudoto automobilio bendrosios pirkimo-pardavimo sąlygos. Dokumentas yra tipinės formos, nepasirašytas, nedatuotas, jame nėra įrašyti jokių asmenų rekvizitai, nėra nurodytas sutarties nei konkretus dalykas, nei konkretus objektas, jame yra išvardinti bendrosios ir standartinės pirkimo-pardavimo subjektų teisės, pareigos, apmokėjimo tvarka ir kitos bendrosios sąlygos; 6) 2022 m. spalio 12 d. Asmens duomenų apsaugos deklaracija. Dokumente nurodyti šie asmens duomenys; T. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini); 7) 2022 m. spalio 12 d. Įgaliojimas atsiimti registruotus dokumentus. Šiame dokumente nurodyta, kad T. R. yra įgaliotas atsiimti automobilio dokumentus, tačiau nėra užpildytos dokumento vietos, kuriose turi būti įrašyta, kad įgalioja T. R.. Dokumentas yra pasirašytas (b. t. 1, b. l. 69-71).

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir T. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia: kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei. Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento.

Pareiga deklaruoti įvežamus grynuosius pinigus taikoma būtent juos gabenančiam asmeniui, todėl pirmiausia nuo jo paties labiausiai priklauso, kaip jis šią pareigą įvykdys. Pinigus vežantis asmuo, prieš važiuodamas į kitą valstybę ir veždamas turtą, o ypač didelės vertės turtą, turi pasidomėti pinigų įvežimo tvarka, muitinės procedūrų formalumais, atvykęs į pasienio kontrolės postą būti aktyvus, pranešti pareigūnams apie vežamą pinigų sumą, klausti informacijos, kurios jis nežino ar dėl kurios nėra tikras. Teisės aktuose muitinės pareigūnams nenumatyta pareiga klausti kiekvieno per sieną važiuojančio asmens, ar jis veža deklaruotiną pinigų sumą, tačiau yra protinga muitinės pareigūnui paklausti, ką asmuo veža ir, ar turi kokių nors daiktų, kuriuos vežti draudžiama arba kurių patekimas į valstybę yra ribojamas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. R. parodė, jog kuomet jis privažiavo Baltarusijos pusę, priėjo Baltarusijos muitininkai su dokumentais, davė deklaraciją, sakė, jeigu turite kažką įforminti, tai įforminkite, jis įformino deklaraciją ir nuėjo prie Lietuvos muitinės. Tuomet Lietuvos pareigūnas, dar nepriėjęs iki kaltinamojo, paklausė, ar turite duriančių / pjaunančių daiktų, daugiau jis nieko neklausė. Tuo metu Baltarusijoje užpildytą deklaraciją T. R. laikė rankose. T. R. pasakė pareigūnui, kad nieko neturi. Priėjęs pareigūnas paprašė atidaryti rankinę. Atidarius rankinę, pareigūnas paklausė, kodėl jis (kaltinamasis) nedeklaravo pinigų, T. R. atsakė, kad Baltarusija tai padarė. Tuomet pareigūnas pasakė jam eiti į tarnybines patalpas, ten paėmė T. R. pinigus ir skaičiavo juos. T. R. nurodė, kad jis neatkreipė dėmesio į informacinius pranešimus apie grynųjų pinigų deklaravimą, jis vežėsi 40 005 Eur, kuriuos pasiskolino iš pažįstamų. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia liudytojo muitinės pareigūno E. L. parodymai, kuris, apklausiamas teisme, nurodė, kad per muitinės patikrą paklausė kaltinamojo, ar jis turi grynųjų pinigų, šis atsakė, kad neturi. Muitinės pareigūnas paprašė parodyti kaltinamojo asmeninius daiktus, atidaryti kaltinamajam ant kaklo kabėjusią rankinę, bet asmuo negalėjo to padaryti. Kilus įtarimui, muitinės pareigūnas paprašė nusiimti ją nuo kaklo, bet jis to nepadarė, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti detalų patikrinimą tarnybinėse patalpose. Tarnybinėse patalpose kaltinamasis nusiėmė rankinę nuo kaklo, ją atidarė, joje gulėjo grynieji pinigai – 40 005 Eur. Asmuo jokių paaiškinimų, iš kur tie pinigai, nepateikė. Muitinės pareigūnui pasakius, jog už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, kaltinamasis užsimanė deklaruoti pinigus. Paprašius asmens dokumentų, įrodančių pinigų kilmę, asmuo tik sakė, kad ketino pirkti lengvąją ar krovininę mašiną, o apie pinigų kilmę nieko nepasakė. Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 77-80), tos pačios aplinkybės buvo nurodytos ir jo 2022 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime (b. t. 1, b. l. 6-7). Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, byloje nenustatyta, jog liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį, duoti apie jį melagingus parodymus, todėl netikėti liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad kaltinamasis, turėdamas pareigą ir galimybę informuoti apie gabenamus deklaruotinus pinigus, to nepadarė, priešingai – muitinės pareigūnui E. L. pateikė neteisingą informaciją, tai yra, pareigūnui priėjus ir kaltinamojo paklausus, ar jis turi grynųjų pinigų, atsakė, kad pinigų neturi. Tuo tarpu palydėjus kaltinamąjį į tarnybines patalpas ir patikrinus jo rankinę, joje buvo rasti 40 005 Eur.

Teismas vertindamas bylos duomenis, pažymi, kad byloje nustatyta, jog muitinės posto tikrinimo teritorijoje buvo viešai skelbiama informacija (taip pat ir kaltinamajam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba) apie tai, kad asmuo, gabenantis ne mažesnę kaip 10 000,00 eurų grynųjų pinigų sumą privalo ją deklaruoti ((b. t. 1, b. l. 11), liudytojo E. L. parodymai teisme). Tokia informacija yra skelbiama ir viešoje erdvėje, Lietuvos Respublikos muitinės internetiniame puslapyje. Kaip teisme nurodė T. R., jis Lietuvoje lankėsi (kas savaime reiškia ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą) ne vieną kartą, todėl valstybės sienos kirtimas, joje atliekamos procedūros bent apytiksliai jam turėjo būti žinomos. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. R., žinodamas, kad gabena daugiau nei 10 000 Eur, taip pat žinodamas apie būtinybę deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, šių pinigų nedeklaravo, jų turėjimą sąmoningai nuslėpė nuo muitinės pareigūno ir norėjo taip veikti, o jo gabenami pinigai buvo surasti atliekant patikrinimą. Taigi T. R. padarė tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Šios teismo išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad suradus pinigus, kaltinamasis norėjo juos deklaruoti, nes kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir T. R. nurodoma aplinkybė, jog pinigus jis vežėsi rankinėje, o nebuvo jų paslėpęs, nes šiuo atveju svarbi ne pinigų laikymo vieta, o pareigos deklaruoti vežamus grynuosius pinigus nevykdymas.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad byloje nustatyta, jog T. R. 2022 m. spalio 13 d., apie 16.30 val., iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną ? Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vykdamas dviračiu į Lietuvos Respubliką su savimi, laikydamas jam priklausančioje rankinėje, gabeno 40 005 Eur. Turėdamas pareigą deklaruoti gabenamą sumą, viršijančią 10 000 Eur, kaltinamasis T. R. šios pareigos nevykdė, t. y. jis neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 40 005 Eur, tai yra didesnę nei 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

Teismas, skirdamas T. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į T. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamos veikos dalyko (kontrabandos) vertė daugiau nei tris kartus viršija 250 MGL ribą ir sudaro 800,1 MGL. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. R. – darbingo amžiaus, dirbantis UAB „A.“ (b. t. 2, b. l. 4), vedęs (b. t. 2, b. l. 9-10), turintis (duomenys neskelbtini) vaikus (b. t. 1, b. l. 55-59), turintis 15 000 Eur įsipareigojimų pagal skolos raštelį (b. t. 2, b. l. 6), turintis sveikatos problemų (b. t. 2, b. l. 16-17), administracine tvarka nebaustas (b. t. 1, b. l. 130), neteistas (b. t. 1, b. l. 129), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie T. R. psichiatrinį gydymąsi ir jo turimas priklausomybių ligas.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 540 MGL, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas vertina, jog 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda (artimas šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis)) yra teisinga ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu panaikintos Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – ir paskirta kita kardomoji priemonė ? 12 000 Eur užstatas, kuris 2022 m. spalio 21 d. įmokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT18 7300 0101 7113 7317.

Sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, pažymėtina, kad T. R. užstatas be kitų tikslų buvo paskirtas ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis). Teismų praktikoje nurodoma, jog siekiant realaus tokios tikslo įgyvendino, ypač tais atvejais, kai kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, kas akivaizdžiai gali komplikuoti teismo sprendimo įvykdymą, yra tikslinga paskirtą piniginį užstatą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-212-307/2015). Vis tik teismas, apsvarstęs tokią galimybę, prokurorės teismo posėdžio metu išdėstytą prašymą įmokėtą 12 000 Eur užstatą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir nukreipti į kaltinamajam paskirtos baudos išieškojimą, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. R. sutiko, jog užstatas būtų panaudotas kaltinamajam paskirtos bausmės įvykdymui (b. t. 1, b. l. 103 – 106, 135), o nagrinėjant byla teisme nesutikimo dėl tokio užstato panaudojimo neišreiškė, sprendžia, kad paskirta kardomoji priemonė ? 12 000 Eur užstatas, 2022 m. spalio 21 d. įmokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po nuosprendžio įsiteisėjimo užstato suma ? 12 000 Eur, perduotina baudos bausmės vykdymui (BPK 133 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – 12 000 Eur užstatą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, sumokėtą užstato sumą panaudoti nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.