Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Viešosios įstaigos „Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geros sveikatos centras“ ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei dėl organizuojamo viešo nuomos konkurso sąlygų panaikinimo, įvykdymą, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo – Ukmergės rajono savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geros sveikatos centras“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras“, kuriuo prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti 51,80 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių Ukmergėje, Vytauto g. 105 (toliau – ginčo patalpos), viešo nuomos konkurso (skelbimo) sąlygą, kuria nustatyta, kad nurodytų patalpų paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą) yra vaistinės veiklai (vaistų ir vaistinių preparatų prekybai) vykdyti.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės VšĮ „Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras“ paskelbto trečiajam asmeniui Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų, viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą.

3. Nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįvykdomas. Jei vykstant teisminiam procesui viešas patalpų nuomos konkursas bus įvykdytas iki galo, ieškovė praras galimybę dalyvauti konkurse ir realiai byloje priimtas teismo sprendimas iš esmės neturės jokios prasmės.

4. Ieškovės vertinimu, laikinai sustabdžius konkurso procedūrų vykdymą būtų užkirstas kelias žalai (nuostoliams) galimam konkurso laimėtojui atsirasti. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad patalpos, nepaisant paskelbto konkurso, šiai dienai yra naudojamos atsakovės, t. y. jose priimami pacientai. Ši aplinkybė, ieškovės vertinimu, neabejotinai reiškia tai, kad atsakovė turi galimybę, vykstant teisminiam ginčui ir jo metu konkurso procedūroms esant (laikinai) sustabdytoms, užtikrinti racionalų ir tinkamą tolesnį (nepertraukiamą) patalpų naudojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas neįvertino, kad byloje vyraujantis viešasis interesas nukreiptas į siekį racionaliai ir teisėtai naudoti atsakovei priklausantį turtą, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis yra sustabdytas ginčo patalpų nuomos viešas konkursas, patalpos nėra naudojamos visuomenei naudingu būdu.

9.2. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nei Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nenumato, kad viešo konkurso organizatorius neturi teisės nustatyti nuomojamose patalpose vykdytinos veikos, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovės sprendimas nuomoti ginčo patalpas tik konkrečiai apibrėžtam subjektų ratui yra nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvu, viešo konkurso tikslais ir pažeidžia Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) principus, yra nepagrįsti.

9.3. Įvertinus viešai prieinamą informaciją apie ieškovę ir jos vykdomą veiklą, atsakovė mano, kad jos tikslas yra teismų procesų pagalba stabdyti savivaldybių paskelbtus patalpų nuomos konkursus, o ne realiai juose dalyvauti ir vykdyti veiklą išnuomotose patalpose. Toks tikslas neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų.

9.4. Teismai analogiškose bylose spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus jų netaikė, konstatavę, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones patalpos nebus naudojamos racionaliai, todėl teismai turi formuoti vieningą praktiką ir civilinėse bylose, kuriose sprendžiami analogiški ginčai priimti vienodus sprendimus.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

11.1. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais ji ginčija ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir nėra vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11.2. Skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ieškovė neturi tikslo ir intereso realiai išsinuomoti ginčo patalpas ir jose vykdyti veiklą yra niekuo nepagrįsti ir nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo.

11.3. Skundžiama nutartis atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, todėl sprendžiant byloje kilusį klausimą teismas neprivalėjo vadovautis nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

11.4. Atsakovė, teigdama, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neužtikrinamas racionalus patalpų naudojimas ir taip pažeidžiamas viešasis interesas, nenurodė, kad ginčo patalpos vis dar naudojamos atsakovės, todėl vykstant ginčo teisminiam nagrinėjimui bei jo metu konkurso procedūroms esant laikinai sustabdytoms, racionalus ir tinkamas patalpų naudojimas yra užtikrintas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytos atsakovės vykdomos ginčo patalpų viešo nuomos konkurso pirkimo procedūros, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jos priėmimo data yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., tačiau įvertinus tai, kad procesas byloje prasidėjo 2020 metais, bylos numeryje nurodyti 2020 metai, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nurodyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas ir nutartis šiuo klausimu priimta 2020 m. rugpjūčio 19 d., teismas skundžiamoje nutartyje nurodytą jos priėmimo datą laiko rašymo apsirikimu ir konstatuoja, kad šios civilinės bylos apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3764-467/2020.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

14. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė ir papildomus, pirmosios instancijos teisme, sprendžiant byloje iškilusį klausimą nevertintus įrodymus – Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr. (2.2)SD-110 „Dėl leidimo nuomoti patalpas ir pradinio nuompinigių dydžio nustatymo“ bei Ukmergės rajono savivaldybės tarybos projektą „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso aiškinamasis raštas“.

16. Teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti apeliantės kartu su skundu teikiamus įrodymus nustatė, kad jie yra pateikti į civilinę bylą kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškovės ieškinį. Teismas ši civilinės bylos medžiaga prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl siekiant neapkrauti bylos pertekliniais duomenimis, papildomai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga.

18. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymą; su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą.

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas

20. CPK 423⁷ straipsnis nustato specialias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė įvykdyti tikėtinai ieškovei palankų teismo sprendimą, o nustačius, kad tokia grėsmė egzistuoja – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei toliau tęsiant konkurso procedūras, ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nusprendė, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas akivaizdžiai sukeltų mažesnes neigiamas pasekmes, nei jų netaikymas.

22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nors atsakovė ir abejoja ieškinio pareiškimo tikslais, skundu ginčijamas kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso, egzistavimas, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertinantis apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nurodytų sąlygų.

23. Prieš vertinant skundo argumentus, kurias siekiama pagrįsti nutarties neteisėtumą, dėl ja, atsakovės teigimu, neužtikrinto viešojo intereso ir viešo konkurso procedūrų tęstinumo apsaugos, teismas visų pirma išaiškina ieškovei, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, todėl kitose bylose priimti procesiniai sprendimai, kuriais nuspręsta nestabdyti konkurso, įvertinus, kad būtina užtikrinti tolesnį patalpų nuomos racionalų panaudojimą, neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui) teisinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir šiuo atveju prašymą nagrinėjančio teismo nesaistė.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu.

25. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-727-236/2019). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1870-302/2018).

26. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

27. Aptariamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovės organizuojamame konkurse, kuriuo buvo siekiama išnuomoti savivaldybei priklausančias patalpas, t. y. efektyviai ir racionaliai išnaudoti savivaldybės turtą.

28. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

29. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į atsakovės organizuojamo konkurso tikslą ir pirkimo objektą, nėra pagrindo teigti, kad jie sudaro pagrindą spręsti, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti ginčo viešojo pirkimo procedūras. Vertinamoje situacijoje nėra siekiama įsigyti gyvybiškai svarbias paslaugas / darbus, kurių skubiai neįsigijus (uždelsus įsigyti) itin nukentėtų visuomenės ar didelės jos dalies teisės ir teisėti interesai, ir dėl to būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems subjektams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms (gyvybei, sveikatai ir pan.).

30. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė šiuo atveju ginčija konkurso sąlygas, dėl kurių ji neteko galimybės teikti pasiūlymus konkursui, todėl teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju nelaikytina pernelyg plati. Tenkinus ieškovės ieškinį ir pripažinus ginčijamą konkurso sąlygą nesąžininga ar pernelyg varžančia dalyvių teises, byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jos galimybė dalyvauti konkurse būtų prarasta.

31. Svarbu pažymėti ir ieškovės nurodytą aplinkybę, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės žalos atsakovei ir jos akcentuojamam viešajam interesui, kuris nukreiptas į siekį racionaliai naudoti savivaldybės turtą, nesukelia, kadangi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neužkerta kelio toliau naudoti ginčo patalpas atsakovės veikloje.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, galimą jų įtaką ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams, viešajam interesui bei pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

33. Apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ieškovės tikslas inicijuojant ginčą yra ne siekis dalyvauti konkurse, bet stabdyti konkursą, kadangi šiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų. Aplinkybė, kad ieškovė dalyvauja teisminiuose procesuose ginčydama viešųjų pirkimų sąlygas ar perkančiųjų organizacijų spendimus, teismo manymu, rodo aktyviai įgyvendinamą ieškovės teisę į teisminę gynybą. Tačiau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustačius, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, gali būti sprendžiama dėl atsakovės nuostolių atlyginimo ir baudos skyrimo (CPK 95 straipsnis).

34. Teismas pažymi, kad skundo argumentų, kuriais atsakovė įrodinėja ieškiniu ginčijamų konkurso sąlygų teisėtumą, teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi šios aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.

35. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.