Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-18727-752/2016 pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. B. Kauno apylinkės teismui 2016-07-05 pateikė prašymą dėl vaiko skubaus atskyrimo nuo jį tyčia žalojančio ir badu marinančio A. B. Pareiškime nurodė, kad daugiau kaip dveji metai A. B. jai uždraudė turėti bet kokį kontaktą su jos sūnumi. A. B. pareikšti įtarimai dėl mažamečio V. B. seksualinio prievartavimo. Vaiko teisių apsaugos skyrius niekada nesusipažino su A. B. psichikos sveikatos pažyma ir jam iškeltomis baudžiamosiomis bylomis. Šios institucijos nuomonė teisiškai negalioja, nes pagrįsta A. B. kliedesiais. A. B. labai sunkiai sužalojo V., kuris per pastaruosius metus nusmaugtas A. B. sirgo plaučių uždegimais, nelanko mokyklos, A. jam uždraudęs kalbėti lietuviškai. Mokykla nepateikia jokių duomenų apie V. Pareiškėjos nuomone, jos nepilnamečiui sūnui V. B., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. B., yra kilusi grėsmė, todėl prašo imtis skubių veiksmų, atskirti V. nuo A. B. ir grąžinti jai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė.Teismas konstatavo, kad pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Duomenų, kad pareiškėja realiai ketintų pradėti teisminį procesą, taip pat nėra pateikta. Teismas sprendė, kad vien pareiškėjos teiginiai apie jos vaiko sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, kurią galimai sukelia vaiko tėvas A. B., savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, nes pareiškėja jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Teismas pareiškėjos A. B. nurodytas aplinkybes laikė deklaratyviomis ir neįrodytomis bei nesudarančiomis pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 178 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėja A. B. atskirajame skunde prašo imtis skubių veiksmų, atskirti V. nuo A. B. ir grąžinti mamai, nes mažametis sūnus V. B. yra nubaustas už Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir A. B. sukčiavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas dėl viešojo intereso privalo ginti sūnaus teises ir interesus. V. izoliuotas A. B. daugiau nei dvejus metus nuo mamos. V. nuolat nuteikinėjamas prieš mamą. Meluojama specialistams apie mamą, klausantis V. - A. B. meluoja, kad V. mamai apribotos teisės, kai V. mamai motinystės teisės niekada nebuvo apribotos – V. mama labai išsilavinusi, baigusi keturis aukštuosius, puikiai paruošusi V. mokyklai ir pranešusi vaikų teisėms, prokuratūrai apie labai sunkų A. B. nusikaltimą. V. klestėjo gyvendamas su mama. V. uždrausta Lietuvoje kalbėti lietuviškai. A. B. yra suinteresuotas vertimo klastojimu - jis suinteresuotas V. parodymų užslėpimu. V. parodymai apie patiriamą žiaurų smurtą iš A. B. yra nufilmuoti 2011-07-05 dalyvaujant policijai ir vaikų teisėms. Prieš sūnų V. B. ir pareiškėją vykdomas politinis susidorojimas Lietuvoje. Atsakovai nesąžiningai teikė teismui suklastotą medžiagą, meluodami, kad A. B. kriminalinių išrašų neturi, kai jis turi registruotus kriminalinius išrašus dėl mažamečio V. seksualinio prievartavimo ir kūno sužalojimo. Atsakovai užslėpė visus A. B. teistumus ir visas administracines nuobaudas iki šios dienos. Atsakovai užslėpė A. B. psichikos sveikatos pažymą iki šios dienos. Atsakovai užslėpė esminius duomenis, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu A. B. 2010 metais buvo įrašytas į socialinę riziką dėl smurto prieš V. A. B. neturėjo teisės būti rekomenduojamas tapti vaiko globėju, nepateikęs nustatytos formos sveikatos pažymos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui. Remiantis sukčiavimo medžiaga, buvo surašyti neteisėti, nepagrįsti A. B. tėvystės įvertinimai, kurie yra negaliojantys. Sūnaus V. B. teisme neatstovavo joks advokatas, nors teismas nurodė, kad advokatas būtinas dėl užsienio teismo nutarties/sprendimo peržiūrėjimo. Savo sūnaus V. B. apeliantė nematė daugiau nei dvejus metus - A. B. uždraudęs jai bet kokį kontaktą su mažamečiu V. iš keršto. A. B. serga paveldėta progresuojančia psichikos liga šizofrenija. Teismas niekada neužklausė Lietuvos psichiatrinių ligoninių dėl A. B.. V. sunkiai serga prismaugtas A. B. plaučių uždegimais, ausų uždegimais, nelanko Lietuvos mokyklos 2014-2016 metais. Mokykla atsisako teikti pareiškėjai duomenis apie sūnų V. V. puikiai mokėsi užsienyje ir prašė, kad jis nori gyventi su mama - mokyklai V. paruošė mama. Pareiškėjai ir jos sūnui V. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės 2010-2011 metais įrodė, kad V. ir mama nefantazuoja, niekada nesirgo ir neserga jokia psichikos liga. A. B., pasirašęs, kad netrukdys ikiteisminiam tyrimui, nuolat grasino mažamečiui V. atimti iš jo mamą, nurodinėjo prokurorams, nukentėjusiems skirti psichiatrines ekspertizes. V. beveik apako, patyrė dvi sudėtingas operacijas, nukankintas, nusmaugtas A. B. V. patiria kasdieninius seksualinius prievartavimus, žaginimus iš A. B. – V. sveikatos likučius gydytojai įvertino pačiu žemiausiu lygiu. Kauno miesto vaiko teisiu apsaugos skyrius niekada nesusipažino su baudžiamosiomis bylomis, iškeltomis A. B. ir baudžiamąja byla, iškelta Kauno miesto vaiko teisiu apsaugos skyriaus specialistei S. P. V. mamai niekada nebuvo leista susipažinti su šiomis bylomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė skundžiamą nutartį laiko neteisėta, nepagrįsta, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su apeliante. Nors skunde prašymas dėl nutarties panaikinimo ar pakeitimo nenurodytas, iš skundo turinio matyti, kad apeliacijos dalykas yra teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tais atvejai, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015, 2015-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015).Atsižvelgiant į nutarties 7 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėja, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau šiuo atveju aplinkybių, pateisinamų, svarių bei pagrįstų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso.Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju apeliantė tokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Šiuo atveju apeliantė taip pat neįrodė, kad egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjai nenurodžius, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai bus suformuluoti ieškinyje, nėra galimybės nuspręsti, koks būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Dėl tos pačios priežasties nėra galimybės nuspręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomasAtsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vadovaujantis CPK 147 str. 3 d. norma laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant materialiniam ar kitokio pobūdžio teisiniam reikalavimui asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, arba nurodant, kad toks reikalavimas bus teikiamas. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga yra įvardijimas priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, taip pat įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjos interesams, pateikimas. Apeliantė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos nurodytas aplinkybes laikė deklaratyviomis ir neįrodytomis bei nesudarančiomis pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, dėsto aplinkybes apie A. B. asmenybę, jo sveikatos būklę ir, apeliantės nuomone, šio asmens netinkamus veiksmus vaiko atžvilgiu, tačiau nurodytos aplinkybės nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo, o parodo šalių santykių konfliktiškumą ir egzistuojančios situacijos pareiškėjos emocinį vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi apeliantė išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės atsakė. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą, paneigtų nutarties pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.