Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. M., V. P..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, prašydama panaikinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. M. 2025 m. kovo 26 d. nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti notarę J. M. vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025, ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į sutuoktinio (palikėjo) V. A. P. viso turto paveldėjimą po sutuoktinio mirties.

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1643-1101/2025, kurioje 2025 m. sausio 23 d. teismo sprendimu tenkintas pareiškėjos V. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. P. po sutuoktinio V. A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai V. P. įgyvendinti paveldėjimo teisę. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimas nėra apskųstas, yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas procesinis dokumentas, turintis įstatymo galią, todėl tuo pagrindu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę J. M. siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę į visą turtą, likusį po palikėjo V. A. P. mirties. Nors palikėjo palikimą 2008 m. kovo 3 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagrindu yra priėmęs suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P., tačiau jis civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025 nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą ir neginčijo pareiškime nurodomų aplinkybių, jog pareiškėja taip pat priėmė palikimą faktiniu valdymu. Civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025 nustatyta, kad nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. A. P. mirties priimti jo palikimą pretenduotų kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog visą palikimą priėmė pareiškėja V. P.. Pareiškėjos teigimu, notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atsisakė vykdyti teismo sprendimą. Notarė skundžiame nutarime nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad minėtas teismo sprendimas neatima paveldėjimo teisės iš suinteresuoto asmens – palikėjo sūnaus V. P., nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra aiškiai patvirtinta, kad visą V. A. P. palikimą jo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) tinkamai priėmė pareiškėja V. P..

3. Suinteresuotas asmuo notarė J. M. su skundu nesutiko, nurodė, jog Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure po V. A. P. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), yra užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėja V. P. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą priimti visam palikimui paveldėtojos V. P. naudai, remdamasi Viliaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sauso 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025. 2025 m. kovo 26 d. buvo priimtas nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. P. paveldėjimo byloje, kadangi palikėjo sūnus (suinteresuotas asmuo) V. P. 2008 m. kovo 3 d. pateikė notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. 1- 1187). Tokiu būdu, priimdamas palikimą, V. P. įgijo nuosavybės teises į jam tenkančią palikimo dalį ir jis turi teisę prašyti išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jam tenkančią palikimo dalį. Pažymėjo, kad sutuoktinei V. P. gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į jai tenkančią palikimo dalį, bet ne į visą palikimą. Pareiškėjos prašymas prieštarauja galiojantiems įstatymams, todėl negali būti tenkintinas.

4. Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl notarės veiksmų netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nustatė, kad notarė išaiškino pareiškėjai, jog paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai ji išduoti negali, kadangi, nors teismo sprendimu ir nustatyta, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, tačiau tai nepanaikina ir neatima paveldėjimo teisės iš suinteresuoto asmens (palikėjo sūnaus) V. P..

5.2. Pažymėjo, kad susiklostė situacija, kai palikėjo V. A. P. įpėdiniai palikimą priėmė dviem skirtingais būdais: suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P. – 2008 m. kovo 3 d. paduodamas palikimo vietos notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o pareiškėja (palikėjo sutuoktinė) – faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025). Tai, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, nepaneigia aplinkybės, kad kitas įpėdinis priėmė palikimą kitu būdu.

5.3. Nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog suinteresuotas asmuo civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025 neteikė atsiliepimo ir neginčijo pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja tokiais suinteresuoto asmens veiksmais (neveikimu) savaime įgijo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą; įstatymas nenumato termino, kada suinteresuotas asmuo gali kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kitas palikėjo įpėdinis yra išreiškęs valią atsisakyti priimti palikimą, atvirkščiai, yra aiškiai išreikšta valia priimti palikimą. Šiame kontekste pareiškėjos argumentai, kad būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sauso 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025 pagrindu ji įgijo teisę į visą paveldimą turtą, yra visiškai nepagrįsti.

5.4. Padarė išvadą, kad notarė pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo turtą, kadangi pareiškėja nėra vienintelė paveldėtoja po V. A. P. mirties. Notarui nėra įstatymų suteikta teisė savo iniciatyva paskirstyti visiems paveldėtojams priklausančias palikimo dalis, o tuo atveju, jei prašomi atlikti notariniai veiksmai pažeistų kitų asmenų teises ar teisėtus interesus ar notarui kiltų abejonių dėl juridinių faktų ir kitų aplinkybių, jis privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja V. P. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nurodo, jog yra nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sauso 23 d. sprendimas nepanaikina ir neatima paveldėjimo teisės iš palikėjo sūnaus V. P., kuris, anot notarės ir pirmosios instancijos teismo, palikimą priėmė paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (2008 m. kovo 3 d.), nes įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimu yra aiškiai patvirtinta, kad visą V. A. P. palikimą jo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) tinkamai jau priėmė V. P..

6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad atskirame skunde nurodyti motyvai ir priežastys yra nepagrįsti, nes prieštarauja įstatymui. Palaiko savo nuomonę, išdėstytą 2025 m. gegužės 12 d. atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2YT-19627-918/2025 dėl pareikšto skundo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų – atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025 nustatė juridinį faktą, kad pareiškėja V. P. po sutuoktinio V. A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (teismo sprendimas įsiteisėjo). Sprendime nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. A. P.. Civilinėje byloje Nr. e2YT-1643-1101/2025 nustatyta, kad palikėjo palikimą 2008 m. kovo 3 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagrindu yra priėmęs suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P., kuris nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą ir neginčijo pareiškime nurodomų aplinkybių, jog pareiškėja taip pat priėmė palikimą faktiniu valdymu.

11. Pareiškėja V. P. po teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę J. M., kuri 2025 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. S-26, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti prašomą paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pareiškėja prašė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į visą V. A. P. palikimą.

12. Iš notarės 2025 m. kovo 26 d. nutarimo „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog notarė nutarime paaiškino (nurodė), kad suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P. pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė notarui 2008 m. kovo 3 d. ir taip įgijo nuosavybės teises į jam tenkančią palikimo dalį bei teisę prašyti išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Notarė išaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai ji išduoti negali, kadangi nors teismo sprendimu ir nustatyta, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, tačiau tai nepanaikina ir neatima paveldėjimo teisės iš suinteresuoto asmens (palikėjo sūnaus) V. P..

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Nagrinėjamoje byloje apeliantė skundžia notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės į palikėjo V. A. P.palikimą liudijimą. Notarė atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nustatė, kad mirusiojo sūnus (t. y. pirmos eilės įpėdinis) V. P. pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė notarei 2008 m. kovo 3 d. ir taip įgijo nuosavybės teises į jam tenkančią palikimo dalį, todėl atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą iš esmės buvo grindžiamas argumentu, kad pareiškėjai gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jai tenkančią palikimo dalį, tačiau ne į visą palikimą, kadangi palikėjo sūnus V. P. yra priėmęs palikimą.

14. Apeliantės skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad notaras turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog tokiomis aplinkybėmis paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sauso 23 d. sprendimas panaikino ir atėmė paveldėjimo teisę iš palikėjo sūnaus V. P., kuris, anot notarės ir pirmosios instancijos teismo, palikimą priėmė paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (2008 m. kovo 3 d.), nes įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sauso 23 d. sprendimu yra aiškiai patvirtinta, kad visą V. A. P. palikimą jo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) tinkamai jau priėmė V. P., todėl notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.

15. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 41 straipsnį, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Šie notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

17. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas turėjo patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes ir tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

18. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (CK 5.50 straipsnis). Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

19. Pagal įstatymą, teisę paveldėti mirusio asmens turtą turi mirusio asmens sutuoktinis ir giminaičiai. CK 5.11 straipsnyje aiškiai apibrėžti giminystės ryšiai ir laipsniai, kuriuos atitinkantys asmenys turi teisę paveldėti. Pagal CK 5.11 straipsnį, paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai paveldi palikimą lygiomis dalimis pagal eiles. Pagal CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis, pretenduoti į palikimą gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad paveldėjimui pagal įstatymą reikia, jog kiekvienas tos eilės įpėdinis atliktų įstatymo nustatytus veiksmus, įgyvendinančius jo teisę į palikimą.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. P. po sutuoktinio V. A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu palikėjas turėjo pirmos eilės įpėdinį (sūnų), kuris per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (2008 m. kovo 3 d.) atliko CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus – kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu priimti palikimą.

21. Apeliantės argumentai, kad tik ji viena priėmė visą palikimą, nes Vilniaus apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog apeliantė po sutuoktinio V. A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, vertintini kaip visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Minimu sprendimu nėra panaikinta ir atimta paveldėjimo teisė iš palikėjo sūnaus V. P. ir juo labiau nėra nustatyta, kad apeliantė pati viena paveldėjo visą mirusio sutuoktinio turtą.

22. Pažymėtina, jog CK 5.13 straipsnyje numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė negali paveldėti viso V. A. P. palikimo, kadangi yra dar vienas pirmos eilės įpėdinis.

23. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad V. A. P. palikimą priėmė du asmenys, jo sūnus ir sutuoktinė, laikytina, kad kyla ginčas tarp įpėdinių dėl V. A. P. paveldimo turto apimties. Toks aiškinimas atitinka teismų praktikoje nusistovėjusią taisyklę, kad tuo atveju, kai kyla nesutarimų dėl palikimo tarp įpėdinių (o šiuo atveju ir kyla nesutarimas dėl paveldėto turto dalių), įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, toks nesutarimas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. N. P. , bylos Nr. 3K-3-241/2007). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad notaras pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą apeliantei į visą paveldimą turtą, o ne į jo dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, notarės atsisakymą atlikti veiksmus pagrįstai vertino teisėtu, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.