- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- e2YT-19627-918/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10727-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. M., V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini)notaro biuro notarės J. M. 2025 m. kovo 26 d. nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir įpareigoti notarę J. M. vykdyti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į sutuoktinio (palikėjo) V. A. P. viso turto paveldėjimą po sutuoktinio mirties.
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini)teismo sprendimu tenkintas pareiškėjos V. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. P. po sutuoktinio V. A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai V. P. įgyvendinti paveldėjimo teisę. Kadangi (duomenys neskelbtini)teismo sprendimas nėra apskųstas, yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas procesinis dokumentas, turintis įstatymo galią, todėl tuo pagrindu pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarę J. M. siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę į visą turtą, likusį po palikėjo V. A. P. mirties. Notarė 2025 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo V. A. P. turtą. Pareiškėja teigimu, nors palikėjo palikimą (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagrindu yra priėmęs suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P., tačiau jis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą ir neginčijo pareiškime nurodomų aplinkybių, jog pareiškėja taip pat priėmė palikimą faktiniu valdymu. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. A. P. mirties priimti jo palikimą pretenduotų kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog visą palikimą priėmė pareiškėja V. P.. Pareiškėjos teigimu, notarė, atsakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atsisakė vykdyti teismo sprendimą. Notarė skundžiame nutarime nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad minėtas teismo sprendimas neatima paveldėjimo teisės iš suinteresuoto asmens - palikėjo sūnaus V. P., nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra aiškiai patvirtinta, kad visą V. A. P. jo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) tinkamai priėmė pareiškėja V. P..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė J. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini)notaro biure po V. A. P., mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), yra užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėja V. P. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą priimti visam palikimui paveldėtojos V. P. naudai, remdamasi (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. sauso 23 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 26 d. buvo priimtas nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. P., paveldėjimo byloje, kadangi palikėjo sūnus (suinteresuotas asmuo) V. P. (duomenys neskelbtini) pateikė notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. 1- (duomenys neskelbtini)); tokiu būdu priimdamas palikimą, V. P. įgijo nuosavybės teises į jam tenkančią palikimo dalį ir jis turi teisę prašyti išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jam tenkančią palikimo dalį. Pažymėjo, kad sutuoktinei V. P. gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į jai tenkančią palikimo dalį, bet ne į visą palikimą. Pareiškėjos prašymas prieštarauja galiojantiems įstatymams, todėl negali būti tenkintinas, o skundas dėl notarės veiksmų atmestinas.
Suinteresuotas asmuo V. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo, notarės atsiliepimo turinį, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, todėl šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 510 straipsnis, 512 straipsnis).
Apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2025 m. birželio 4 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 511 straipsnis).
Skundas netenkinamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė juridinį faktą, kad pareiškėja V. P., po sutuoktinio V. A. P., mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (teismo sprendimas įsiteisėjo). Sprendime nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. A. P.. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad palikėjo palikimą, (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagrindu, yra priėmęs suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P., kuris nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą ir neginčijo pareiškime nurodomų aplinkybių, jog pareiškėja taip pat priėmė palikimą faktiniu valdymu. Minėtu sprendimu konstatuota, jog nėra duomenų apie tai, kad po V. A. P. mirties priimti jo palikimą pretenduotų kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.
Pareiškėja V. P., po teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarę J. M., kuri 2025 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti prašomą paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pareiškėja prašė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į visą V. A. P. palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Kartu pažymėtina, kad kaip ne kartą teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose išaiškinta, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras, atlikdamas savo funkcijas, nepriima sprendimo dėl juridinių faktų konstatavimo. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis). Svarbu nustatyti, ar kartu teikiamas skundas (nėra prašymas pakeisti jau atliktą notaro notarinį veiksmą, kadangi tokiais atvejais nei Notariato įstatymo 26 straipsnis, nei kiti įstatymai nenumato teisės notarui pačiam panaikinti savo išduotą anksčiau liudijimą. Tokie reikalavimai, kai jau notaro veiksmai atlikti ir juos prašoma pakeisti pagal suformuluotą faktinį dalyką ir teisinį turinį sprendžiami ginčo teisena, pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti nuginčytas tik ieškinine ginčo teisena, atsakovu šioje byloje patraukiant palikimą priėmusį asmenį. Įstatymai nenumato teisės notarui pačiam panaikinti savo išduotą liudijimą. Tokiais atvejais notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą negali būti skundo dėl notaro veiksmų objektu (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-234-856/2021; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-708-480/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Iš notarės 2025 m. kovo 26 d. nutarimo „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog notarė nutarime paaiškino (nurodė), kad suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P. pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė notarui (duomenys neskelbtini) ir taip įgijo nuosavybės teises į jam tenkančią palikimo dalį bei teisę prašyti išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Notarė išaiškino, kad teismo liudijimo pareiškėjai ji išduoti negali, kadangi nors teismo sprendimu ir nustatyta, kad ji palikimą priėmė faktiškai valdyti pradėjusi paveldimą turtą valdyti, tačiau tai nepanaikina ir neatima paveldėjimo teisės iš suinteresuoto asmens (palikėjo sūnaus) V. P..
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį.
Nagrinėjamu atveju, sutiktina su notarės pozicija, kad susiklostė situacija, kai palikėjo V. A. P. įpėdiniai palikimą priėmė dviem skirtingais būdais: suinteresuotas asmuo (palikėjo sūnus) V. P. (duomenys neskelbtini) paduodamas palikimo vietos notarei (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o pareiškėja (palikėjo sutuoktinė) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini ) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). tai, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, nepaneigia aplinkybės, kad kitas įpėdinis priėmė palikimą kitu būdu.
Kaip minėta, CK 5.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą; paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, turtas ar teisės. Palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Notaras tvirtina tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, o nagrinėjamu atveju tokių abejonių pagrįstai kilo, nes tarp paveldėtojų nėra nustatytos konkrečios paveldimo turto dalys; tik šias dalis nustačius būtų aiškios paveldimo turto apimtys, t. y. individualizuotas paveldimas turtas CK 5.1 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
Pareiškėjos argumentai, kad suinteresuotas asmuo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)neteikė atsiliepimo ir neginčijo pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę fakto nustatymo, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja tokiais suinteresuoto asmens veiksmais (neveikimu) savaime įgijo teise gauti pavedėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą; įstatymas nenumato termino, kada suinteresuotas asmuo gali kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kitas palikėjo įpėdinis yra išreiškęs valią atsisakyti priimti palikimą, atvirkščiai, yra aiškiai išreikšta valia priimti palikimą. Šiame kontekste pareiškėjos argumentai, kad būtent (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu ji įgijo teisę į visą paveldimą turtą, yra visiškai nepagrįsti. Kaip jau minėta, pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėta nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad faktinis pradėjimas valdyti turtą yra vienas iš alternatyvių palikimo priėmimo būdų, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neprivalo būti išduodamas vien tuo pagrindu, kad palikimas yra priimtas. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Taigi, priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą, bet ne nuosavybės teisę į paveldimą turtą, neindividualizuojant paveldimo turto dalies.
Teismas, susipažinęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju notarė pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo turtą, kadangi pareiškėja nėra vienintelė paveldėtoja po V. A. P. mirties. Notarui nėra įstatymų suteikta teisė savo iniciatyva paskirstyti visiems paveldėtojams priklausančias palikimo dalis; o tuo atveju, jei prašomi atlikti notariniai veiksmai pažeistų kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, ar notarui kiltų abejonių dėl juridinių faktų ir kitų aplinkybių, jis privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, įstatymu notarui suteiktas funkcijas bei kompetenciją, darytina išvada, kad šiuo atveju notarė pagrįstai atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 511, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos V. P. skundo dėl notarės V. P. veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.