- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- I-8598-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01522-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- L. B.
2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei L. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, prašydamas iš atsakovės L. B. (toliau – ir atsakovė) priteisti 108,62 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 už nekilnojamojo turto objektą – kavinės patalpas su dailės ir suvenyrų dirbinių salonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Šalies argumentai
Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją su (vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste.
Vietinė rinkliava skaičiuojama už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.
Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Ginčo šalims apie posėdį pranešta tinkamai, atsakovė atsiliepimo dėl pareikšto reikalavimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt).
Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.
Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 už nekilnojamąjį turto objektą – kavinės patalpas su dailės ir suvenyrų dirbinių salonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Iš teismui teikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (b. l. 3-4), kuriais grindžiamas vietinės rinkliavos apskaičiavimas, nustatyta, kad L. B. įvardijamo nekilnojamojo daikto – patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas 2.1, 2015 m. spalio 20 d. nuomos sutartimi Nr. 151020 nuomininkė buvo iki 2017 m. spalio 31 d. NTR registre jokių kitų duomenų apie nuomos teisinių santykių tęstinumą nėra, apie tai nėra nurodoma nei pareiškime, neteikiami papildomi įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovė yra nekilnojamojo daikto valdytoja vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi prievolę paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir įrodyti, kad atsakovė faktiškai naudojasi nekilnojamuoju daiktu pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, nurodytiems NTR registro išrašo 7.3 punkte, bei sukūrė atliekas, kurias šalino per pareiškėjo administruojamą atliekų tvarkymo sistemą, todėl gali būti pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja.
Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant šiuos:
1.1 kai iš vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme.
1.2 jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.
Byloje išimtinai vertinama aplinkybė, ar atsakovė laikytina komunalinių atliekų turėtoja Rinkliavų įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja. Ginčo dėl atsakovei tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kontekste teismas pažymi, jog jau aukščiau cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Vietinės rinkliavos administratorius, kaip atsakingas subjektas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti tiek patį faktą, kad asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tiek patį mokesčio apskaičiavimo dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Šiuo atveju pareiškėjo prašymas grindžiamas išimtinai Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir kaip teismas jau nurodė, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.3 punkte nurodoma, kad vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto nuomininke atsakove buvo iki 2017 m. spalio 31 d. ir nėra teikiami jokie įrodymai patvirtinantys, kad atsakovė naudojosi patalpomis pagal paskirtį jau pasibaigus nuomos terminui.
Įvertinus aukščiau išdėstytą teismas konstatuoja, kad atsakovė negali būti pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.