Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisių perėmėjas), trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. V3-295 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ bei priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 2 909,09 Eur skolą bei 5 procentus metinių palūkanų, kadangi Vaikų išlaikymo fondas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio R. L. išmokėjo 2 909,09 išmoką.Paaiškino, jog Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir R. L. (šiuo metu Ž.) santuoka. Pareiškėjas sutiko teikti išlaikymą tik sūnui J., nes kiti du vaikai, tarp kurių ir duktė R. L., nėra jo vaikai pagal kilmę, tačiau teismas priteisė išlaikymą ir R. L.. Remiantis šiuo teismo sprendimu buvo pradėtas vykdymo procesas, o vėliau ir išmokų mokėjimas iš Vaikų išlaikymo fondo. Nurodė, jog Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu buvo nuginčyta R. L. tėvystė ir nustatyta, kad pareiškėjas nėra jos tėvas pagal kilmę.Pareiškėjo nuomonė, Vaikų išlaikymo fondas patyrė išlaidas ne dėl jo kaltės, o dėl buvusios sutuoktinės R. Ž. (L.) veiklos, kadangi ji pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, po ko nepagrįstai kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris formaliais pagrindais ėmė mokėti jai išmokas. Pareiškėjo teigimu, kadangi jis nebuvo R. L. tėvas pagal kilmę, todėl jis niekada neturėjo pareigos išlaikyti vaiką, taigi, valstybei atsiradusios neigiamos pasekmės nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pareiškėjo netinkamu veikimu ar neveikimu. Pareiškėjas vertino, kad jam skolininko teisinio statuso suteikimas yra neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisių perėmėjas) (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius, atsakovas) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-19).Nurodė, jog R. Ž. (L.) 2008 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Fondo administraciją, pateikdama antstolės V. Š. 2008 m. balandžio 8 d. pažymą „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-53-02/2002, iš K. L. vaikui R. L. priteista mokėti po 125 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį, pinigus pervedant išieškotojai R. Ž. (L.). Fondo administracija 2008 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-13469 mokėti R. L. kas mėnesį 125 Lt (36,20 Eur) išmoką.Pažymėjo, jog K. L. pareiga mokėti išlaikymą R. L. buvo nustatyta teismo sprendimu, kas sudarė pagrindą Fondo administracijai mokėti išmokas, todėl K. L. laikytinas Fondo administracijos skolininku Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir VIFĮ) taikymo prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, jog priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai su tėvystės nuginčijamo faktu apskritai nesiejami. Fondo administracija pagrįstai priėmė 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. V3-295 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“.Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. (L.) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 39-41).Nurodė, jog 1996 m. rugsėjo 19 d. gimė duktė R., su pareiškėju susituokė 1997 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas, žinodamas, kad nėra šio kūdikio biologinis tėvas, pasiūlė suteikti Ramintai savo pavardę. Tėvystė buvo pripažinta pateikus civilinės metrikacijos skyriui pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Paaiškino, jog Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu nutraukiant santuoką bei priteisiant išlaikymą vaikams, pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, jam buvo žinomas teismo sprendimo tyrinys, tačiau teismo sprendimo neskundė bei tam tikrą laiką skyrė lėšas vaikų išlaikymui, tuo pačiu ir R.. R. Ž. teigimu, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, ji neteikė tikrovės neatitinkančios informacijos, kadangi kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys apie tėvus yra neteisingi, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše, laikomi tėvais nuo pat vaiko gimimo. Pareiškėjui nesikreipus į teismą ir nenuginčijus tėvystės, teismas visiškai pagrįstai tenkino reikalavimą priteisti išlaikymą ir R. L., kaip pareiškėjo dukrai, todėl ir skundžiamas Fondo administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo K. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas byloje nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo ir R. L. (Ž.) santuoką ir priteisė iš pareiškėjo K. L. vaikams, tarp kurių ir R. L., išlaikymą po 125 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį nuo 2001 m. spalio 29 d. iki vaikų pilnametystės (b. l. 74–75). Kadangi pareiškėjas priteisto išlaikymo nemokėjo, R. L. 2008 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Fondo administraciją su prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 20, 21). Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktorius 2008 m. spalio 23 d. sprendimu nusprendė R. L. nuo 2008 m. balandžio 11 d. kiekvieną mėnesį mokėti 125 Lt (36,20 Eur) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, išmokas pervedant į R. L. sąskaitą (b. l. 23). Apie minėtą sprendimą bei tai, kad valstybė perima jo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir išreikalauti išmokėtas sumas bei palūkanas, pareiškėjas buvo informuotas 2008 m. lapkričio 28 d. Fondo administracijos raštu (b. l. 25). 2015 m. balandžio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas nėra R. L. biologinis tėvas (b. l. 9). Fondo administracija 2016 m. balandžio 11 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. V3-295 iš pareiškėjo išieškoti 2 909,09 Eur skolą Vaikų išlaikymo fondui, kurią sudaro lėšos, išmokėtos R. L. už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėn. (b. l. 36–37).Pagal VIFĮ 3 straipsnio 1, 2, 4 dalis, Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.VIFĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjo buvo priteistas išlaikymas R. L., kurio jis nemokėjo, todėl pareiškėjo pareigą mokėti išlaikymą perėmė Vaikų išlaikymo fondas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neskundė teismui Fondo administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 23 d. sprendimo R. L. mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, todėl pastarojo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šiuo atveju netikrinamas.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 patvirtinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos Vaikų išlaikymo fondo administracijos veiklos tikslus bei funkcijas, be kita ko, sudaro Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininkų užtikrinimas.Teismas pažymėjo, kad skolininko statusas, VIFĮ taikymo prasme nėra siejamas su biologinės tėvystės faktu. Skolininko asmenį apibrėžia teismo sprendimas priteisti išlaikymą vaikui ir priteisto išlaikymo nemokėjimo (netinkamo mokėjimo) faktas. Teismas vertino, jog kol pareiškėjo tėvystė nebuvo nuginčyta, pareiškėjas buvo laikomas R. L. tėvu, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas teikti išlaikymą R. L., taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti skundžiamą 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. V3-295 išieškoti Fondo mokėtas lėšas iš pareiškėjo. Teismas atkreipė dėmesį, jog Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nuginčyta pareiškėjo tėvystė, buvo priimtas ir įsiteisėjo R. L. jau sulaukus pilnametystės, taigi visą laikotarpį, kada Fondas mokėjo išmokas R. L., pareiškėjas buvo jos tėvu, kuriam, be kita ko, teismo sprendimu buvo nustatyta pareiga teikti jai išlaikymą.Pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad R. Ž. (L.) netinkamai vykdė savo, kaip pareiškėjos VIFĮ prasme, pareigas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ji atsakovui būtų pranešusi klaidingą informaciją arba nepranešusi apie atsiradusį Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindą, todėl reikalauti išmokėtų išmokų iš R. Ž. Fondo administracija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į VIFĮ 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas, teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujamasis VIFĮ 11 straipsniu, priėjo prie išvados, kad ginčijamas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. V3-295 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkinamas ir jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas K. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, „kad skolininko statusas, VIFĮ taikymo prasme nėra siejamas su biologinės tėvystės faktu. Skolininko asmenį apibrėžia teismo sprendimas priteisti išlaikymą vaikui ir priteisto išlaikymo nemokėjimo (netinkamo mokėjimo) faktas“. Pareiškėjo nuomone, toks motyvas rodo, kad teismas nori nagrinėti siaurą formalizuotą teisinį santykį, kurio egzistavimas pagrįstas kai kuriais teisiniais dokumentais. Teismas neatsižvelgė į įrodymų ir duomenų visetą. Teismas neįžvelgė, jog teisingumas gali būti įgyvendinamas tik ginant visų piliečių teises ir teisėtus interesus, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti piliečių pasitikėjimą valstybe ir teise. Pažymi, kad Fondo administracijai pateikė Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 metų sprendimą, todėl jame esančių duomenų pakanka, kad Vaikų išlaikymo fondas nustatytų dėl kieno neteisėtų veiksmų valstybė patyrė žalą. Kadangi Fondo administracija vadovavosi vieninteliu teisės aktu, toks požiūris yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio nuostatoms, įpareigojančioms ginti piliečių teises ir tinkamai taikyti įstatymus.Pareiškėjo vertinimu, teismui panaikinus sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas padengti tariamą skolą, Fondo administracija nepraras galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir gauti atitinkamą satisfakciją iš neteisėtus veiksmus atlikusio asmens.Atsakovas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei palikti nepakeistą Fondo administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. V3-295.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. V3-295, kuriuo nuspręsta išieškoti iš K. L. 2909,09 Eur skolą bei 5 procentus metinių palūkanų, susidariusią 2008 m. balandžio – 2014 m. rugsėjo laikotarpiu, mokant išmokas R. L. iš Vaikų išlaikymo fondo, teisėtumo.Pareiškėjas nesutinka su Fondo administracijos Sprendimu, teigia, kad jis nėra R. L. biologinis tėvas, todėl neturėjo prievolės ją išlaikyti ir negali būti laikomas skolininku Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo tėvystė (įrašas R. L. gimimo įraše) buvo nuginčyta tik Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu, todėl pareiškėjo pareiga išlaikyti R. L. baigėsi tik minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti pareiškėjo pareigos išlaikyti R. L. pasibaigimo momentą.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XI-2350 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos (2 str. 4 d.). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (3 str. 1 d.). Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (3 str. 2 d.). Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo (3 str. 3 d.). Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (3 str. 4 d.). Atitinkamai Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje (6 str. 1 d. 1 p.).Pateiktą teisinį reguliavimą vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui išmoką iš Fondo yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (šią aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduota pažyma). Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti išmokas iš Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytą pareigą dėl vaiko išlaikymo, tampa skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme. Pažymėtina, kad tapimą skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymas sieja ne su biologine vaiko, kuriam yra skiriamos išmokos iš Fondo, tėvyste, o su konkrečiam asmeniui teismo nustatyta prievole teikti išlaikymą tam vaikui. Kaip minėta, tam, kad išmoka iš Fondo būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos iš Fondo skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos iš Fondo mokėjimas nutraukiamas.Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimu nutraukta pareiškėjo K. L. ir R. Ž. (L.) santuoka bei iš K. L. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės (b. l. 7-8). R. Ž. (L.) 2008 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją, prašydama mokėti dukrai R. L. išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, pinigus pervedant R. Ž. (L.), skolininku nurodė K. L.. R. Ž. (L.) pateikė antstolio išduotą pažymą, kurioje nurodoma, jog pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-53-02/2002 iš K. L. dukrai R. L. išlaikyti nustatyta mokėti po 125,00 Lt, išieškotojai R. L.. Pažymima, kad 2008 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais išlaikymas nemokėtas. Fondo administracija 2008 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą mokėti R. L. 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą. Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. V2-11949 nuspręsta nutraukti R. L. išmokų mokėjimą, sulaukus pilnametystės. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-119-959/2015) nuspręsta, kad K. L. nėra R. L. biologinis tėvas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymą bei tėvystės nuginčijimo pasekmes, taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 ir kt.).Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Fondo administracija skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėją laikė skolininku bei nustatė įsiskolinimą, susidariusį 2008 m. balandžio – 2014 m. rugsėjo laikotarpiu mokant R. L. išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėjui Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta pareiga išlaikyti nepilnametę R. L.. Tai, jog pareiškėjo teigimu, jis nebuvo R. L. biologinis tėvas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl skolos iš skolininko K. L. išieškojimo Vaikų išlaikymo fondui, kadangi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (nutarties 27, 28 punktai), pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą skolininku laikomas ne biologinis tėvas (motina), o asmuo, kuris teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą, tačiau jo nevykdo. Pažymėtina, jog K. L. tėvystė dukrai R. L. nuginčyta tik po šešerių mėnesių (2015 m. balandžio 13 d.) nuo Vaikų išlaidymo fondo sprendimo nutraukti išmokas (R. L. tapus pilnamete). Kartu pažymėtina, jog ginčo dėl Sprendime nurodytos išmokų sumos (2909,09 Eur) tarp šalių nėra.Kaip minėta, tam, kad išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos iš Fondo mokėjimas nutraukiamas.Vaikų išlaikymo fondo įstatyme įtvirtinta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Vaiko išlaikymo fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo administratorius priima sprendimą dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (11 str. 1–3 d.). Taigi, Fondo administracijai įstatymais yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl iš Fondo išmokėtų išmokų bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog Fondo administratorius, užtikrindamas nepilnamečio vaiko teisę į socialinę apsaugą, nepažeidė pareigos ginti piliečių teises.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei daryta išvada, jog byloje nėra duomenų, kad R. Ž. netinkamai vykdė savo pareigą, todėl Fondo administracijai nebuvo pagrindo taikyti VIFĮ 12 straipsnio nuostatų.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.