Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo K. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkintinas.

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B., gim. (duomenys neskelbtini); palikėja testamento sudariusi nebuvo, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas; pareiškėjos tėvas V. J. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir miręs (duomenys neskelbtini), su sutuoktine A. B., gim. (duomenys neskelbtini)., mirusia (duomenys neskelbtini)., susilaukė dviejų vaikų, t. y. pareiškėjos J. B. ir K. B.; palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. liepos 19 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. IP- 554, esantys., (duomenys neskelbtini)J. B. po sutuoktinės mirties rūpinosi laidotuvėmis ir toliau gyveno tuose pačiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais indais, prižiūrėjo turtą, tvarkė jį ir rūpinosi. Mažiau nei po vienerių metų pareiškėjos tėvas ((duomenys neskelbtini).) mirė ligoninėje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis ir 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Teismo vertinimu byloje įrodyta, kad sutuoktinis, rūpindamasis palikėjos likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasis kaip šio turto savininkas, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos tėvas priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad suinteresuotas asmuo prieštaravimų teismui dėl pareiškimo nepateikė, o teismas daugiau duomenų apie kitus galimus palikėjos turto paveldėtojus neturi, pareiškimas tenkintinas ir juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 ir 5.66 straipsniai bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 ir 443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. B., asmens (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.