Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-846-368/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
2A-846-368/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06711-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
I. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-846-368/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06711-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 740,14 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei L. S. ir atsakovei I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas (patalpos), esantis gyvenamajame name po ½ dalį kiekvienai. Atsakovei I. S. keičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančio gyvenamojo namo dalies stogą buvo užlietas ieškovei L. S. nuosavybės teise priklausantis ir naudojamas butas. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas (kambarys) buvo užlietas dėl atsakovės I. S. netinkamų (nerūpestingų) veiksmų - lyjant lauke atsakovei nepasirūpinus laikina stogo apsauga (danga), užtikrinančia vandens ne pralaidumą. Ieškovė L. S., bandydama išspręsti kilusi ginčą taikiai, 2016 m. spalio 8 d. kreipėsi į atsakovę I. S. su raginimu atlyginti įvykio metu jai padarytą žalą. Atsakovė pasiūlė ieškovei 100 Eur žalos atlyginimui. Dėl įvykio metu ieškovei padarytos žalos dydžio, ieškovė kreipėsi į UAB "ConsAliter" su prašymu apžiūrėti apgadintą butą (kambarį) ir pateikti komercinį pasiūlymą, kiek kainuotų įvykio metu butui (kambariui) padarytų sugadinimų atstatymo darbai ūkio būdu. Atlikus ieškovei padarytos žalos administravimo veiksmus, 2017 m. sausio 25 d. specialistai pateikė komercinį pasiūlymą bendrai 740,14 Eur (be PVM) sumai. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 406,98 Eur.

2. Atsakovė I. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 100,00 Eur žalos atlyginimui, likusią ieškinio dalį atmesti. Triplike atsakovė nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 200 Eur žalos atlyginimui. Teigė, jog atsakovei keičiant namo dalies stogą, kuriame yra jai nuosavybės teise, priklausantis butas, prasidėjo liūtis ir buvo užlieta ieškovei priklausančio buto dalis. Stogo anga buvo pasirūpinta tinkamai, stogas buvo uždengtas, tačiau dėl stipraus vėjo ir liūties įvyko nežymus pralaidumas, todėl vanduo pateko į vidų. Su patikslinto ieškinio reikalavimu priteisti iš jos 406,98 Eur sutiko, tačiau nesutiko su 382,50 Eur bylinėjimosi išlaidomis ir prašė jas mažinti proporcingai priteistai sumai bei priteisti iš ieškovės dalį išlaidų: 150 Eur už ekspertizę bei 280 Eur advokatės pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės I. S. 406,98 Eur žalos atlyginimo, 60,50 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 186,85 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. S. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės L. S. 241,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. S. naudai.

4. Teismas nustatė, kad byloje įrodyta ir neginčijama, jog ieškovės buto dalis užlieta iš viršaus, atsakovei keičiant jai priklausančios namo dalies stogą, todėl atsakovė, kaip statinio savininkė (valdytoja) privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebeliko ginčo tarp šalių dėl žalos dydžio, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės sumažintą ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 406,98 Eur žalos atlyginimą. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimas, teismas, jas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) L. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo pakeisti, priteisiant ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė, kad dėl atsakovės netinkamų veiksmų – nenoro bendradarbiauti ir spręsti ginčą taikiu būdu, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su 740 Eur reikalavimu, kurį vėliau, atlikus ekspertizę, sumažino iki 406,98 Eur. Būtent su tokiu 406,98 Eur žalos atlyginimo dydžiu, atsakovė sutiko, tačiau ieškovės nuomone, ieškinio reikalavimo sumažinimas neturi jokios įtakos atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalį.

6. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) L. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.

9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė teigia, kad teismas turėjo jai priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisti iš jos atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Savo poziciją grindžia argumentu, jog būtent dėl atsakovės netinkamų veiksmų – nenoro bendradarbiauti ir spręsti ginčo taikiu būdu, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, teisminio nagrinėjimo metu vėl ieškovė siekė susitarti taikiai. Tuo tarpu atsakovė, teismui pateikus ekspertizės išvadas, pakeitė savo poziciją ir sutiko atlyginti eksperto nustatytą žalą, tačiau atsiliepimu į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo atsakovė grindė analogiškais, kaip ir atsiliepime į pirminį ieškinį, argumentais, todėl ieškinio sumažinimas neturėjo jokios įtakos atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

Dėl bylos esmės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei L. S. ir atsakovei I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas (patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t. y. po ½ dalį kiekvienai (19-20 b. l.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-138-647/2012, buvo patvirtinta I. S. ir L. S. taikos sutartis, kuria bendrasavininkės susitarė dėl naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos. 2015 m. liepos 15 d. atsakovei I. S. keičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies stogą buvo užlieta ieškovei L. S. nuosavybės teise priklausančio ir naudojamo buto dalis (7, 8-9, 12-16 b. l. 2017-08-01 ekspertizės aktas Nr. DGE170801). 2016-10-21 ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę dėl žalos atlyginimo, į kurį atsakovė 2016-11-08 raštu atsakė, jog sutinka atlyginti nuostolius sumokant 100 Eur sumą (17, 30 b. l.). Šalims nesutariant dėl žalos dydžio, ieškovė kreipėsi į UAB „ConsAliter“, kuris parengė Apžiūros aktą ir 2017-01-25 pateikė komercinį pasiūlymą 740,14 Eur sumai (8, 9 b. l.). Pagal eksperto D. G. 2017-08-01 nekilnojamam turtui padarytos žalos įvertinimo ekspertizės aktą Nr. DGE170801 vandens pratekėjimo į patalpas 2015-07-15 padaryta žala, apskaičiavus jos dydį „Sistela“ sąmatų skaičiavimo programa 2017-03 kainomis ir nustačius nusidėvėjimą su PVM yra 406,98 Eur (ekspertizės akto 30 psl.) (103a b. l.). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai 406,98 Eur žalos atlyginimo, 60,50 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 406,98 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,85 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. S. naudai ir priteisė iš ieškovės L. S. 241,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. S. naudai.

11. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jai turėjo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisti atsakovės patirtų išlaidų.

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Taigi, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-12 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014, 2015-06-12 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2015).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 740,14 Eur žalos atlyginimą, o po ekspertizės atsakovės prašymu atlikimo, 2017-09-21 ieškovė savo ieškinio reikalavimus sumažino iki eksperto apskaičiuotos žalos dydžio - 406,98 Eur (111-114 b. l.). 2017-09-21 teismui ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės sumažino ieškinio reikalavimą iki eksperto apskaičiuotos žalos dydžio. Taigi, kaip minėta, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į priežastis, dėl kurių buvo sumažinti ieškinio reikalavimai.

14. Nustatyta, kad tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl žalos padarymo ieškovės butui (kambariui) fakto ir laiko, tačiau buvo nesutarimas dėl ieškovei buto užliejimo metu padarytos žalos dydžio. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino savo pradinio ieškinio reikalavimus iki eksperto nustatyto žalos dydžio (111-114 b. l.), su eksperto nustatytu žalos dydžiu sutiko ir atsakovė (121-122 b. l.). Tokia aplinkybė, suteikia pagrindą išvadai, jog iš esmės, ieškinio reikalavimai buvo sumažinti ne dėl to, kad pati ieškovė jį sumažino, o dėl to, kad ekspertas nustatė pagrįstą žalos dydį dėl ko šalys nesutarė. Nors ieškovė ir teigia, kad teisminį bylinėjimąsi lėmė atsakovės elgesys, kuri nesutiko atlyginti žalą geruoju, tačiau visgi, apeliacinio teismo nuomone, teisminis bylinėjimąsis pradėtas pačios ieškovės iniciatyva, reiškiant iš dalies nepagrįstą pradinį ieškinį 740 Eur sumai.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nesutikimas atlyginti žalą geruoju, dėl ko anot ieškovės ji buvo priversta kreiptis į teismą, nėra kriterijus į kurį atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą. Galimas nukrypimas nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.) yra siejamas su šalių elgesiu būtent teisminio bylinėjimosi metu, o ne iki ieškinio pateikimo teismui. Byloje nenustatyta, kad dėl atsakovės netinkamų veiksmų proceso metu – proceso vilkinimo, nepagrįstų prašymų teikimo, nedalyvavimo teismo posėdžiuose ir pan. šalims didėjo bylinėjimosi išlaidos dėl ko išsprendus ginčą iš esmės išlaidos turėjo būti skirstomos kitaip nei jas paskirstė pirmosios instancijos teismas.

16. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jog ieškovės pradinis ieškinys buvo patenkintas ne visa apimtimi, nes teisminio bylinėjimosi metu nustatytas mažesnis nei ieškovės reikalautas pradinis žalos dydis, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisdamas jas atsakovei ir ieškovei proporcingai pagal patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalį, nuo CPK 93 straipsnio 2 dalies nenukrypo.

17. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius