Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Žydrūnei Stuglytei,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ farmacinės veiklos vadove nevykdė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pareigos ir neužtikrino, kad vaistinėje farmacinė veikla būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus: 2017 m. gruodžio 29 d. neužtikrino, kad vaistinėje būtų bent vienas iš privalomų turėti kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga Amoksicilinas+klavulaninė rūgštis 875 mg+125 mg N. 14 tab., tokiu būdu nevykdė Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-40 „Dėl vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punkto reikalavimų ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašo 8.2 punkto reikalavimų, nevykdė Receptų rašymo ir vaistų preparatų medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje taisyklių patvirtinimo“, 108 punkto reikalavimų, nevykdė Vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl Vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo“, 11.1, 11.5, 13.17 ir 13.31 punktų reikalavimų. Šiais veiksmais V. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 66 straipsnio 6 dalyje.

Vaistinės tikslinio tikrinimo 2018-02-19 pažymos duomenimis, 2018 m. sausio 29 d. buvo atliktas vaistinės adresu (duomenys neskelbtini), tikrinimas pagal gautą skundą, kad šioje vaistinėje skundą pateikęs asmuo negalėjo įsigyti kompensuojamojo vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga Amoksicilinas+klavulaninė rūgštis 875 mg+125 mg N. 14 tab. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtą preparatą minimu laikotarpiu didmeninio platinimo įmonės turėjo. Vaistinės farmacinės veiklos vadovė V. L. negalėjo paaiškinti kodėl neužsakė VLK sąraše nurodyto vaistinio preparato, kurio teikimas nebuvo sutrikęs. Tikslinio patikrinimo metu nustatyta, kad skundo informacija pasitvirtino. Vaistinėje nebuvo privalomo VLK sąraše nurodyto vaistinio preparato, nors didmeninio platinimo įmonėse tuo metu jis buvo. Tokiu būdu vaistininkė V. L. tinkamai nesuteikė farmacinės paslaugos, tokiu būdu nevykdė ir pažeidė teisės aktų reikalavimus (išvardinti tikrinimo pažymoje) (b. l. 3-4)

Teismo posėdžio metu V. L. atstovė nurodė, kad V. L. pripažįsta pažeidimą. Gruodžio 29 d., prieš šventes, vakare atėjo klientas pirkti antibiotikų, sakė, kad apėjo visas vaistines Pilaitėje ir niekas nepardavė, nes neturi. Vaisto du skirtingi pavadinimai – Actavis ir Betaklav, o sudėtis ta pati. Juos privaloma vaistinėje turėti nuolat. Jie kompensuojami. Kiti vaistai tokia pačia sudėtimi nėra kompensuojami. Actavis vaisto tuo metu rinkoje išvis nebuvo, Betaklav į sąrašą įtrauktas labai neseniai ir tuo metu tik pradėta jais prekiauti. Vaistininkė neužsakė to vaisto, pasiūlė klientui įsigyti kitą vaistą, jis analogiškas, tik mokamas, 10 eurų skirtumas. Pasiūlė todėl, kad buvo penktadienis, Naujųjų metų vakaras, antibiotikai buvo skirti vaikui ir suprantama, kad reikėjo nedelsiant gerti, taigi užsakius vaistą būtų jau vėlu. Farmacininkė iš žmogiškosios pusės pasiūlė analogišką vaistą ir klientas sutiko ir nupirko. Farmacininkė iš karto užsakė tokį vaistą, kaip matosi iš kitų patikrinimų, taigi pažeidimas pašalintas Šiuo atveju veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad būtų galima taikyti tokią baudą, kokia numatyta už minėtą nusižengimą.

Šie įrodymai patvirtina, kad V. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ farmacinės veiklos vadove neužtikrino, kad vaistinėje būtų bent vienas iš privalomų turėti kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga Amoksicilinas+klavulaninė rūgštis 875 mg+125 mg N. 14 tab., tokiu būdu pažeidė pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 66 straipsnio 6 dalyje (vaistų (vaistinių preparatų) pardavimo (išdavimo) gyventojams sąlygų nesilaikymas).

Motyvuojamoji dalis

V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. L. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padariusi nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jos veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. L. nusižengimą padarė vykdydama savo darbines funkcijas, didelė žala padaryta nebuvo (klientas sumokėjo 10 eurų brangiau, tačiau vaistą gavo), pažeidimas iš karto pašalintas, pažeidimas padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms (vaisto, kurį būtina turėti, tuo metu arba išvis nebuvo galima įgyti, arba jis buvo ką tik įvestas į rinką, tai patvirtina ir faktas, kad klientas vaisto negavo visose to rajono vaistinėse), veika padaryta veikiant neatsargiai, todėl yra pagrindas teigti, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Todėl teismas, vertindamas nusižengimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes, daro išvada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį (skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje) ir administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti V. L. paskyrus ANK 66 straipsnio 6 dalies sankcijoje nenumatytą nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 66 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

V. L. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.