- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- I1-7763-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01495-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-05-06 iki 2023-03-31 buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023-01-01 buvo Šiaulių tardymo izoliatorius, toliau – Šiaulių kalėjimas). Pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dušai nebuvo pilnai atitverti vienas nuo kito, todėl pareiškėjas matė priešais besimaudančius nuogus vyrus, taip pat kiti matė pareiškėją nuogą. Dušo patalpose buvo šiukšlių, popieriaus, plastikinių pakuočių, plaukų. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo iškvietimo mygtuko. Dėl to pareiškėjas turėjo belsti į duris nuo 10 minučių iki 1 valandos.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos, tarp jų ir dušo patalpos, yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - Higienos normos) reikalavimais ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio mėn. 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau -Taisyklės) nustatytais reikalavimais.
Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi yra įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Pažymėtina, kad nei Taisyklės, nei Higienos norma neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti uždarų (atitvertų nematoma pertvara iš visų pusių) dušo kabinų. Pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti Šiaulių kalėjimo režiminio pastato pirmojo ir antrojo aukšto dušų įrengimas, bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - NVSC) Šiaulių departamento 2022 m. gegužės 10 d. patikrinimo aktas Nr. (6.12 4.80 Mr)PA-2112. Pažymi, kad kitokiais NVSC Šiaulių departamento patikrinimų aktais, susijusiais su Šiaulių kalėjimo dušo patalpų būkle 2021 m. gegužės - 2023 m. kovo mėnesiais, Atsakovas nedisponuoja.
Praustis į dušines vienu metu yra vedami toje pačioje kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), t. y., tos pačios lyties asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir įrengus atskiras uždaras dušo kabinas bendrose kalėjimo dušinėse, išvengti nuogumo nepavyktų ir dėl to, kad į dušus atvesti asmenys nusirenginėja bendroje nusirengimo patalpoje. Vadovaujantis Šiaulių kalėjimo aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekavimo planais (pridedami), dušo patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija.
Pažymėtina, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiaulių kalėjime šiuo aspektu suimtiesiems bei nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą. Nenustačius Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmuose neteisėtumo, Pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl jo neva patirtų skunde išvardintų neigiamų išgyvenimų psichologinės pagalbos į Šiaulių kalėjime dirbančius psichologus nesikreipė (Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. birželio 19 d. pažyma Nr. RV-24-1811 pridėdama).
Šiaulių kalėjimo rėžiminis korpusas pastatytas 1911 m., o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 19 str. 2 d. 1 p., viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 p., kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, šių taisyklių 12.8 p. reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tokiu būdu, kad tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose.
Vadovaujantis NKPAĮ 19 str. 2 d. 1 p. bei atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Pažymėtina, kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Tai įrodo, jog Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir suimtiesiems dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Atkreipia dėmesį, kad kartais būdintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.
Pažymi, kad visi Šiaulių kalėjimo pareigūnai santykiuose su nuteistaisiais (suimtaisiais), visada vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymu bei kitais teisės aktais, tiesiogiai reglamentuojančiais pareigūnų veiklą, griežtai laikosi Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso patvirtinimo“ normų. Visi įstaigos pareigūnai griežtai laikosi įstatymų įtvirtinto lygiateisiškumo principo, užtikrinant asmenų lygybę prieš įstatymą, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų ir kitų aplinkybių.
Pareiškėjas skunde ginčija vienintelę aplinkybę - privatumo duše neužtikrinimą, tačiau neginčija jokių kitų kalinimo sąlygų, todėl nenustatyta, kad jo kalinimo sąlygos buvo prastos. Kaip minėta, privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 str. nuostatas.
Šiuo atveju Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nenustatytini Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Be to, Pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą bei kitokį gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos “Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės” (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021, toliau - Taisyklės), kurios nustato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių (toliau – įkalinimo įstaigos) nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų (toliau – įkalinimo įstaigų statiniai) įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus.
Byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad dušo patalpose esančios visos prausimosi vietos iš dalies atitvertos pertvaromis. Teisės aktai ginčui aktualiu laikotarpiu, nenustatė dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo.Toks atitvėrimas laikytinas tinkamu privatumo užtikrinimu prausiantis duše. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023).
Pareiškėjas nurodė, jog dušuose buvo šiukšlių, plaukų. Higienos normos 28.2. punkte numatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80 Mr.)PA-2112 matyti, kad patikrinimo metu 2022-05-02 dušo patalpose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija. Šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl jo privatumo pažeidimo dušuose bei dušų netinkamo įrengimo ir higienos normų pažeidimo dušų patalpose, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje (žr. 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad vienu atveju atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, o kitu atveju neįrodyta, jog padaryta pareiškėjui žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar žalos, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.