- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- e2YT-179-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01399-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Pareiškėjas
- M. N.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, A. G. bei valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja M. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinį faktą, kad velionis Č. G. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės M. G. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti M. G. palikimą sudarantį turtą. Pareiškime nurodė, kad:
1.1. pareiškėja M. N. yra mirusių Č. G. ir M. G. vaikaitė. Č. G. ir M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė namų valda, esanti adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Močiutė M. G. 2006-03-31 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui V. G. (pareiškėjos tėvui). Nei V. G., nei kiti asmenys pas notarą neišreiškė valios priimti M. G. palikimo. Po M. G. mirties (duomenys neskelbtini), Turtu toliau naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi velionės sutuoktinis Č. G. (pareiškėjos senelis). 2016-09-05 Č. G. sudarė testamentą, kuriuo Turtą paskirstė tokia tvarka: 8 arus žemės sklypo ir ūkinį pastatą paliko sūnui A. G.; likusią žemės sklypo gyvenamąjį namą ir šiltnamį paliko vaikaitei M. N.. Senelis Č. G. mirė (duomenys neskelbtini).
1.2. pareiškėjos senelis Č. G. priėmė savo sutuoktinės M. G. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Č. G. tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties, rūpinosi ir prižiūrėjo Turtą: pagal galimybes atliko būtiną remontą ir palaikė tinkamą Turto būklę, apšiltino namą bei įdėjo plastikinius langus, nupirko karšto vandens boilerį ir katilą šildymui, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Tai patvirtina, kad Č. G. Turtu rūpinosi kaip savu iki pat savo mirties;
1.3. Be to, Č. G. buvo kreipęsis į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis (Č. G.) savo faktiniais veiksmais priėmė sutuoktinei M. G. priskirtiną turto dalį (palikimą). Visgi, 2017-09-22 teismo nutartimi pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, nes Č. G. teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų. Visgi, tai rodo, kad Č. G. manė, kad priėmė savo sutuoktinės M. G. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti;
1.4. galiausiai, velionės M. G. sūnus V. G., kurio naudai M. G. buvo surašiusi testamentą, neišreiškė valios priimti jos palikimo jau kone 15 metų. Pareiškėjos vertinimu, tai reiškia, jog V. G. neketina šia teisę pasinaudoti ir visą laiką laikė, kad Turto savininkas yra Č. G.. Tai, kad Č. G. Turtą valdė be jokių kliūčių, patvirtinta ir tai, kad nė karto tarp jo ir įpėdinių dėl palikimo turinio ir apimties, dėl Turto priklausymo ar kitų priežasčių per tokį ilgą laiko tarpą nebuvo kilę jokių ginčų. Taigi Č. G. visą Turtą valdė, naudojo ir disponavo juo kaip savu, o joks kitas asmuo į Turtą niekada nepretendavo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. G. atsiliepime į pareiškėjos M. N. pareiškimą prašė tenkinti M. N. pareiškimą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos M. N. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos M. N. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
5. Nustatyta, kad Č. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai, turėjo 2 vaikus: sūnų (pareiškėjos tėvą) V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. G. asmeninės nuosavybės teise registruotas 0,2210 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2016-01-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 48S-11-(14.48.3.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. G. nuosavybės teise taip pat yra registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1982-12-31 Statinio priėmimo naudoti aktas, 2002-09-27 Statinio, kuriam statyti nereikalingas leidimas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 739, 2002-10-10 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 14-06/924 ir 2002-10-28 Išrašas iš ūkinių knygų Nr. G-127. Kadangi gyvenamasis namas su pastatais nors ir registruoti Č. G. vardu, tačiau buvo įgyti santuokos su M. G. metu, todėl aptartas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams.
6. Pareiškėjos senelė M. G. 2006-03-31 sudarė testamentą, partvirtintą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurio pagrindu visą jai (M. G.) nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis (turtas) bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui, pareiškėjos tėvui – V. G.. Pareiškėjos senelis Č. G. 2016-09-05 sudarė testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 6-ojo notarų biure (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu paliko žemės sklypą su statiniais (turtą) paliko tokia tvarka: i) 8 arus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko sūnui A. G.; ii) likusią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko savo vaikaitei (pareiškėjai) M. N..
7. Byloje esantis mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos senelė M. G. mirė (duomenys neskelbtini), o byloje esantis medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos senelis Č. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos M. N. teigimu, po pareiškėjos močiutės M. G. mirties pareiškėjos senelis Č. G. velionės sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.
8. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
9. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis (įpėdinis) siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį (turtą) valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo (turtu) naudojasi, moka už jį (turtą) mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų (daiktų) tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų (daiktų) naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).
10. Pareiškėja nurodė, kad po M. G. mirties pastarosios sutuoktinis Č. G. visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą, t. y. liko ir toliau gyventi toje pačioje namų valdoje, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinosi namais, darė remontus. Aptartas aplinkybes įrodinėja mokėjimo išrašais (pareiškėja pateikė atliktų mokėjimų įrodymus), kuriuose apmokėtos pateiktos komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitos. Pareiškėja nurodė, kad po M. G. mirties, turtu toliau naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi vien tik pastarosios sutuoktinis Č. G.. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad jos (pareiškėjos) senelis Č. G. po savo sutuoktinės M. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti velionės sutuoktinės turtą, juo (turtu) rūpindamasis kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad Č. G. po sutuoktinės M. G. mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (pridėti mokėjimus patvirtinantys išrašai), taip pat rūpinosi visa namų valda. Mirusiosios M. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais Č. G. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Po sutuoktinės M. G. mirties kartu su ja (velione) gyvenęs jos (M. G.) sutuoktinis Č. G. liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. G. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusios M. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais po M. G. mirties Č. G. faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais pareiškėjos senelis Č. G. išreiškė savo valią ir įgyja visas teises į palikimą.
11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Č. G. po savo sutuoktinės M. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos M. N. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po M. G. mirties.
12. Kadangi paveldint galioja universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, be to, įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendė:
tenkinti pareiškėjos M. N. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės M. G. palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai M. N. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.