Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams R. R. ir J. R., trečiajam asmeniui Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarei Jolitai Vaitonienei, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-lauko virtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato-pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į 695,71 EUR piniginių lėšų sumą, esančią atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme;

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į pinigines lėšas, gautas realizavus 33/198 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esančias atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme.

Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas piktnaudžiaudamas savo teisėmis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstus procesiniu reikalavimus, kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą.

Trečiajam asmeniui Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarei ieškinys su priedais įteikti nustatyta tvarka, atsiliepimo notarė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Kreditorius „Swedbank“, AB 2019-06-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. 2019-06-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS. Atsižvelgiant į tai, antstolis Sigitas Osvaldas Grašys 2019-08-21 priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo nusprendė pakeisti pradinį kreditorių (išieškotoją) „Swedbank“, AB vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00988, pradėtoje vykdyti pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš R. R., nurodant, kad naujasis kreditorius (išieškotojas) vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00988 yra ieškovas PlusPlus Capital AS.

Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Prezumpcijoms esant, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018).

Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Byloje konstatuota, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0168/11/00988 pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 išduotą vykdomąjį raštą.

Atsakovas R. R., būdamas pirmos eilės įpėdiniu, nesiėmė veiksmų priimti palikimui, atsiradusiam po tėvo J. R. mirties. Dėl mirusiojo palikimo priėmimo 2018-02-08 į Zarasų rajono 1-ąjį notaro biurą kreipėsi atsakovo R. R. motina atsakovė J. R. (palikimo priėmimo identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)). Taigi, akivaizdu, jog ieškovas (kreditorius) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri jau buvo perduota vykdyti antstoliui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kreditorius) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. R. pagal Zarasų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-187-420/2010. Taigi, skola atsirado dar iki palikimo, atsiradusio po R. R. tėvo mirties, vadinasi ieškovas pagal nurodytą vykdomąjį raštą turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. R..

Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Pasak ieškovo, atsakovui R. R. nepriėmus tėvo testamentinio palikimo, yra pažeidžiami jo interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo nepagrįstai nepaveldėtą turtą, siekiant įvykdyti Zarasų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-187-420/2010, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi.

Byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovas turto neturi. Mirus atsakovo tėvui, atsakovas įgijo paveldėjimo teisę testamento pagrindu į jo tėvui palikimo dieną priklausiusią turto dalį.

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad po atsakovo tėvo J. R. mirties, atsakovo motina J. R. paveldėjimo teisės pagrindais (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo šį turtą: 1) butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą-ūkinį pastatą, kurio 1/6 dalis priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą-malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); esančią (duomenys neskelbtini); 6) pastatą-daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 7) pastatą-kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) pastatą-lauko virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 9) pastatą-tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 10) kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, 1/1 priklausančius pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog atsakovas atsisakė priimti jam priklausančio palikimo dalį, palikimą priėmė tik jo motina.

Atsakovas R. R. nenurodė jo tėvo testamentinio palikimo nepriėmimo objektyviai

pagrįstų priežasčių, todėl teismo vertinimu, toks palikimo nepriėmimas neatitinka teisingumo ir geros

moralės principų (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniais). Faktiškai atsisakius, šiuo atveju nepriėmus palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo atsisakymas pažeidė ieškovo interesus.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga nepriimti J. R. palikimą. Teismo vertinimu, atsakovas R. R., nepriimdamas J. R. palikimo, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesus ir išvengti prievolės.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Bylos nagrinėjimo metu, atsakovai nurodė, kad apie J. R. sudarytą testamentą sužinojo 2021 m. pavasarį. Atsakove J. R. nurodė, kad sūnus po tėvo mirties 2018 m. sausio mėnesį išvyko iš Lietuvos ir grįžo tik po trijų mėnesių, todėl apie jo tėvo sudarytą testamentą nežinojo, nes nesikreipė į notarą. J. R. taip pat nurodė, kad notarė J. Vaitonienė išduodama jai paveldėjimo teisės liudijimą, neišaiškino, kad miręs sutuoktinis J. R. buvo sudaręs testamentą sūnaus R. R. naudai.

Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovų pateiktą versiją, kad jie po J. R. mirties nežinojo apie jo sudarytą testamentą, dėl ko R. R. nepriėmė savo tėvo J. R. palikimo.

Iš J. R. paveldėjimo bylos matyti, kad J. R. 2018-02-08 kreipėsi į Zarasų rajono 1 – jį notaro biurą, pateikdama pareiškimą dėl J. R. palikimo priėmimo /paveldėjimo bylos l. 1/. Tą pačią dieną atsakovas R. R. kreipėsi į Zarasų rajono 2 -jį notaro biurą, kur jam asmeniškai buvo išduotas J. R. sudaryto testamento dublikatas /paveldėjimo bylos l. 5 - 6/. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad R. R. apie jo tėvo J. R. sudarytą testamentą sužinojo 2018-02-08, nepasibaigus trijų mėnesių terminui J. R. palikimui priimti. Byloje apklaustas notaras R. Kundrotas patvirtino, kad 2018-02-08, J. R. sudaryto testamento dublikatą išdavė atsakovui R. R.. Teismas laiko, jog nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas R. R. asmeniškai gavo savo tėvo testamento dublikatą, nes pranešime dėl J. R. testamento dublikato išdavimo yra nurodyti jo asmeniniai duomenys /paveldėjimo bylos l. 5/. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas R. R. atsisakė paaiškinti šias faktines bylos aplinkybes, ir jų nepaneigė kitais įrodymais.

Bylos nagrinėjimo metu, notarė J. Vaitonienė patvirtino, kad atsakovei J. R.

išaiškino, jog jos miręs sutuoktinis J. R., buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį turtą paliko sūnui R. R.. Notarė patvirtino, kad kartu su J. R. pas ja kontoroje lankėsi ir jos sūnus R. R.. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. R. žinojo, jog jos miręs sutuoktinis J. R. buvo sudaręs testamentą savo sūnaus R. R. naudai.

Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad atsakovai R. R. ir J. R., teikdami parodymus byloje klaidino teismą siekdami išvengti turtinės prievolės vykdymo ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai ieškovo – kreditoriaus atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. R. neveikimu atsisakė priimti palikimą, dėl ko atsakovui R. R. pagal J. R. sudarytą testamentą priklausiusią palikimo dalį priėmė atsakovo motina – J. R.. Skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, todėl teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl ieškinio senaties.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Ieškovas apie atsakovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iš antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2020-05-04 gavęs testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas nėra priėmęs palikimo po tėvo J. R. mirties. Pradinis ieškinys teismui yra pateiktas 2021-05-04. Iki antstolis nepateikė ieškovui testamentų registro išrašo, ieškovas negalėjo žinoti ir nežinojo, kad atsakovo R. R. tėvas buvo sudaręs testamentą, pagal kurį savo turtą testamentu paliko atsakovui R. R.. Šios aplinkybės reiškia, kad vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių.

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas R. R. negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų,

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo R. R. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) tenkintinas visiškai.

Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės pažeistos teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimai turi būti tenkinami to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo R. R. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo R. R. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės J. R. paveldėtą iš šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio nepaveldėjo atsakovas R. R..

Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui R. R. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovės J. R. teisėtus interesus, nes atsakovui R. R. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditoriaus teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus tėvo palikimą, atsakovė J. R. nebūtų įgijusi teisės šio turto paveldėti. Taigi atsakovės J. R. turtinė padėtis pagerėjo dėl nesąžiningų atsakovo R. R. veiksmų nepriimant palikimo. Teismas šioje byloje nustatė, kad ir J. R. elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą, todėl atsakovei J. R. iš neteisės teisė negali atsirasti.

Taigi byloje nustačius, kad įpėdinis piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė ieškovės teises ir interesus, pažeistos ieškovės teisės turi būti ginamos, susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kuris dėl negaliojančiu pripažinto sandorio vykdymo perėjo nuosavybėn atsakovei J. R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovų priteistinos žyminio mokesčio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (iš kiekvieno atsakovo po 3,32 Eur) neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, patikslinta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei J. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausančio turto: 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/16 dalis pastato-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-tvarto, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis kitų inžinierinių pastatų-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-lauko virtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato-pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į 695,71 EUR piniginių lėšų sumą, esančią atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme;

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į pinigines lėšas, gautas realizavus 33/198 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esančias atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme.

Priteisti iš atsakovų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai po 283,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, patikslinta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei J. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausančio turto: 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/16 dalis pastato-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis pastato-tvarto, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis kitų inžinierinių pastatų-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.