- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-97-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00174-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- R. R., J. R.
- Ieškovas
- PLUSPLUS CAPITAL AS
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų R. R. ir J. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-09-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovams R. R. ir J. R., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo R. R. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo (duomenys neskelbtini); 2) leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo pagal Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą, į atsakovei J. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini); 3) leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo pagal Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į 695,71 Eur piniginių lėšų sumą, esančią atsakovės J. R. valdyme; 4) leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo pagal Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į pinigines lėšas, gautas realizavus 33/198 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esančias atsakovės J. R. valdyme; 5) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010, iš atsakovo R. R. ir solidarios skolininkės pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai priteista 27 922,39 Lt (8 086,88 Eur) negrąžinto kredito, 6 procentų dydžio palūkanų nuo negrąžintos 26 442,92 Lt (7 658,40 Eur) sumos, skaičiuojamų nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo, 17,50 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 838 Lt (242,70 Eur )žyminio mokesčio. Teismas išdavė vykdomąjį rašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš R. R..
Žemesnės instancijos teismas
3. Pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovą PLUSPLUS BALTIC OU Lietuvoje veikiančiam per PLUSPLUS BALTIC OU Lietuvos filialą, o (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovą perleistos ieškovui.
4. Antstolis nustatė, kad atsakovas registruotino turto, į kurį būtų galia nukreipti išieškojimą, neturi, niekur nedirba ir nėra atlikęs pagal vykdomąjį dokumentą nei vienos įmokos.
5. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad atsakovas savo veiksmais (neveikimu) atsisakė palikimo. Ieškovui buvo pateiktas testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas po savo tėvo mirties nesiėmė veiksmų palikimo priėmimui, nors buvo pirmos eilės įpėdinis. Teismui išreikalavus J. R. (atsakovo tėvo) paveldėjimo bylą, galiausiai paaiškėjo, kad J. R. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą palikimą sudarantį turtą, turimą jo mirties momentui, paliko atsakovui.
6. Atsakovui nesiėmus veiksmų palikimui priimti, (duomenys neskelbtini) palikimą, kurį sudaro ieškinio reikalavime nurodomas turtas, priėmė atsakovė J. R.. Tokiu būdu buvo pažeisti ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisėti interesai. Kadangi egzistuoja visos actio pauliana instituto taikymo sąlygos, turi būti taikomos ir ginčijamo sandorio negaliojimo pasekmės bei tenkinti visi ieškinio reikalavimai.
7. Ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo iš antstolio (duomenys neskelbtini) gavęs testamentų registro išrašą. Kadangi ieškinys pareikštas (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas ieškiniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Testamentų registro duomenys ieškovui nebuvo prieinami.
8. Nors atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą pripažinimas savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t.y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovo interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės J. R. paveldėtą ir šiuo metu nuosavybės teisėmis valdomą turtą, kurio atsakovas atsisakė.
9. Mano, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui nepriklausantį turtą, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis J. R. teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų ir ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, atsakovė nebūtų įgijusi teisės šio turto paveldėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022-09-06 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo R. R. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo (duomenys neskelbtini), mirties. Teismo sprendimu leista nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo R. R. pagal Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovei J. R., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini). Leista nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo R. R. pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-05-04 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į 695,71 Eur piniginių lėšų sumą, esančią atsakovės J. R., valdyme. Leista nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo R. R. pagal Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-187-420/2010 vykdomą išieškojimą į pinigines lėšas, gautas realizavus 33/198 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., esančias atsakovės J. R. valdyme. Priteista iš atsakovų ieškovo naudai po 283,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-05-05 nutartimi, patikslinta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-05-07 nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei J. R. priklausančio turto: (duomenys neskelbtini), areštas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, paliktos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.
11. Teismas iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatė, kad po J. R. mirties atsakovo (duomenys neskelbtini) paveldėjo: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2) pastatą-ūkinį pastatą, kurio 1/6 dalis priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, 1/1 priklausančius pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Teismas pasisakė, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, atsakovei J. R. kaip pergyvenusiai savo sutuoktinį turėjo atitekti ½ aukščiau nurodyto turto, taip pat su pirmos eilės įpėdiniais ji turėjo paveldėti ¼ dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis), t. y. 1/8 aukščiau nurodyto turto. Atsakovas nepriėmė palikimo po tėvo mirties, tokiu būdu atsisakydamas galimybės įgyti nuosavybės teises į 3/8 dalis turto.
13. Išanalizavęs pirmiau aptartas faktines aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovo skola pirminiam kreditoriui atsirado dar iki palikimo po jo tėvo mirties atsiradimo, tad ieškovas pagal nurodytą vykdomąjį raštą turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. R..
14. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo teismas pasisakė, kad atsakovas žinojo, kad kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškovu, jis neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, būdamas pirmos eilės testamentiniu įpėdiniu, nesiėmė veiksmų priimti palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, kas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) teises.
15. Teismas šią išvadą grindė ir kasacinio teismo 2007-03-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, pateiktu išaiškinimu, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn.
16. Atsakovams pripažinus, kad apie testamentą jie sužinojo (duomenys neskelbtini), nustačius, kad atsakovui dar (duomenys neskelbtini) išduotas jo tėvo testamento dublikatas, ir jam nenurodžius palikimo nepriėmimo objektyviai pagrįstų priežasčių, teismas vertino, kad toks palikimo nepriėmimas neatitinka teisingumo ir geros moralės principų.
17. Teismas konstatavo, kad ,nepriėmus palikimo, atsakovas tapo nemokus ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui-atsakovo palikimo atsisakymas pažeidė ieškovo interesus.
18. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, atsakovo atžvilgiu neegzistavo joks taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga nepriimti J. R. palikimą. Teismas vertino, kad atsakovas tokio elgesio modelį pasirinko laisva valia, siekdamas pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesus ir taip išvengti prievolės įvykdymo.
19. Pasisakė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovų versiją, kad jie po J. R. mirties nežinojo apie jo sudarytą testamentą, dėl ko R. R. nepriėmė savo tėvo palikimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad J. R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biurą, pateikdama pareiškimą dėl J. R. palikimo priėmimo. Tą pačią dieną atsakovas R. R. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biurą, kur jam buvo išduotas J. R. sudaryto testamento dublikatas.
20. Atsižvelgęs ir į notaro, išdavusio testamento dublikatą, paaiškinimus, teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad atsakovas asmeniškai gavo savo tėvo testamento dublikatą. Juolab, kad ir (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad atsakovei J. R. išaiškinusi, jog jos sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį turtą paliko sūnui atsakovui. Notarė patvirtino, kad kartu su J. R. pas ją kontoroje lankėsi ir jos sūnus R. R..
21. Teismas pažymėjo, kad tai rodo, jog atsakovai, teikdami parodymus byloje, klaidino teismą siekdami išvengti turtinės prievolės vykdymo ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai ieškovo – kreditoriaus atžvilgiu. Atsakovui neveikimu atsisakius priimti palikimą, jam priklausiusią palikimo dalį priėmė motina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, teismas darė išvadą, jog byloje yra nustatyta ir ši instituto actio Pauliana taikymo sąlyga.
22. Teismas vertino, kad vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nepraleistas, nes ieškovas apie atsakovo palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iš antstolio, (duomenys neskelbtini) gavęs testamentų registro išrašą. Pradinis ieškinys teismui pateiktas (duomenys neskelbtini). Iki antstolis nepateikė ieškovui testamentų registro išrašo, pastarasis negalėjo žinoti apie minimą testamentą.
23. Teismas vertino, kad, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau vien tai, kad jis pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų,
24. Konstatavęs, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, pripažino vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento).
25. Nors atsisakymo priimti palikimą pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovo interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės J. R. paveldėtą iš šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio nepaveldėjo atsakovas R. R..
26. Teismas pažymėjo, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovės J. R. teisėtus interesus, nes atsakovui R. R. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditoriaus teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus tėvo palikimą, atsakovė nebūtų įgijusi teisės šio turto paveldėti.
27. Teismas darė išvadą, kad J. R. turtinė padėtis pagerėjo dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų nepriimant palikimo. Taip pat nustatė, kad ir J. R. elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą, todėl atsakovei iš neteisės teisė negali atsirasti. Nustačius, kad įpėdinis piktnaudžiaudamas teise nepriimti palikimo, pažeidė ieškovo teises ir interesus, pažeistos teisės turi būti ginamos, susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kuris dėl negaliojančiu pripažinto sandorio vykdymo perėjo nuosavybėn atsakovei J. R..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Atsakovai J. R. ir R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022-09-06 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį arba pripažinti, kad PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą ir civilinę bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, kad palikėjas J. R. mirė (duomenys neskelbtini), kreditorius PLUSPLUS BALTIC Lietuvos filialas (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises trečiajam kreditoriui - ieškovui. Nors ieškovui apie palikimą tapo žinoma (duomenys neskelbtini), anksčiau nei (duomenys neskelbtini), kad atsakovas nepriėmė palikimo, tačiau ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini). Nuo palikimo atsiradimo iki ieškinio pateikimo praėjo 3 metai ir 4 mėnesiai. Faktas, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) m., o į teismą kreditorius kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) m. rodo, esamo ir buvusių kreditorių aplaidumą, įgyvendinant savo teises ir pareigas.
30. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad atsakovas neįgyvendino savo teisės ir taip pažeidė kreditoriaus interesus, kai actio Pauliana taikomas kaip priemonė atkurti mokumą siekiant kompensacinių tikslų, sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, t.y. šis institutas nesusijęs su veiksmų už skolininką įgyvendinimu. Ieškovas prašo leisti nukreipti išieškojimą jo naudai iš atsakovo pagal vykdomą išieškojimą į pinigines lėšas, gautas realizavus nekilnojamąjį turtą, esantį atsakovės valdyme, t.y. realizuoti disponavimo teisę turto, kurį turėjo teisę įgyti paveldėjimu R. R. už R. R..
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodoma leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo, pagal vykdomą išieškojimą į pinigines lėšas, gautas realizavus nekilnojamąjį turtą, esančias atsakovės valdyme yra ne kas kita, kaip turtinių teisių įgyvendinimas už skolininką R. R..
32. Atsakovas niekada neturėjo nuosavybės teise palikėjo J. R. turto. Actio Pauliana instituto taikymas neatkuria atsakovo mokumo. Jei atsakovas būtų priėmęs palikimą, tai būtų pagerinęs savo mokumą, o ne jį atkūręs. Teismas nepaaiškino, kaip leidimas nukreipti išieškojimą į palikimą sudarantį turtą atkurs mokumą ar kompensuos nuostolius, jei atsakovas tėvo turto niekada neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
33. Ieškinys yra ydingas, nes reikalavimai grindžiami actio Pauliana, o ne netiesioginio ieškinio instituto pagrindu. Teismas neteisingai argumentavo sprendimą, taikė netinkamas teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (toliau ir LAT). Pabrėžia kasacinio teismo išaiškinimų pateiktų civilinėse bylose Nr. e3K-3-11-313/2022 ir Nr. 3K-3-520/2012 ir Nr. 3K-3-3-695/2017 svarbą ginčo klausimui. Cituoja teisinį reguliavimą, susijusį su actio Pauliana instituto taikymu ir netiesioginiu ieškiniu.
34. Nors teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas, taikant actio Pauliana institutą yra vieneri metai, tačiau nevertino ieškovo pripažintos ir atsakovo nurodytos teisme aplinkybės, kad R. R. apie tėvo mirtį pranešė ieškovo atstovui, kaip ir apie atsiradusį palikimą. Mano, kad ieškovas turėjo galimybes savalaikiai sužinoti apie skolininko sudaromus veikimu ar neveikimu sandorius. Teismas vertino tik ieškovui palankią procesinę taktiką, kad neva apie atsakovo palikimo atsisakymą jis sužinojo iš antstolio, o kitų reikšmingų aplinkybių, sprendžiant ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas, nevertino.
35. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad atsakovai, teikdami parodymus, klaidino teismą taip siekdami išvengti turtinės prievolės vykdymo. Tai, kad jie nežinojo teisės aktų reikalavimų nerodo jų nesąžiningumo. Atsakovai veikė sąžiningai ir atvirai, o notaro išsireikalautų duomenų nesuprato, nes jiems nėra suprantama teisinė terminologija.
Atsiliepimas
36. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Nurodo, kad nesutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsisakymas nuo palikimo, yra vienašalis sandoris, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Analogiškos nagrinėjamai situacijai yra ir ginčai taikant actio Pauliana institutą.
38. Ieškovas neturėjo pagrindo byloje reikalavimus grįsti per netiesioginio ieškinio institutą, nes atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą.
39. Priešingai nei dėsto atsakovai, ieškovas apie atsakovo neveikimą įgyvendinant savo paveldėjimo teises sužinojo tik (duomenys neskelbtini) gavus testamento registro išrašą.
40. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai nuolat keitė savo gynybinę poziciją. Galiausiai, bylos nagrinėjimo pabaigoje ir apeliaciniame skunde pateikė naują, tikrovės neatitinkančią versiją, kad atsakovas neva pranešė ieškovui apie tėvo mirtį bei atsiradusį palikimą.
41. Pabrėžia, kad testamentų registro duomenys nėra vieši ir paieška registre nėra galima nei pagal palikimą priėmusio, nei pagal atsisakiusio asmens duomenis, kas reiškia, kad nei antstolis, nei ieškovas tokios informacijos sužinoti negalėjo. Duomenys paaiškėjo Testamentų registre atlikus patikrinimą tik pagal testatoriaus duomenis, kurie ieškovui nebuvo žinomi, todėl argumentai dėl ieškovo pasyvumo ir ieškinio senaties termino suėjimo nepagrįsti.
42. Kita vertus, netgi gavus testamentų registro išrašą iš antstolio negalima teigti, jog nuo šio momento skaičiuotina ieškinio senatis. Ieškinio pareiškimo metu ieškovui buvo žinomas tik ginčijamo sandorio sudarymo faktas ir dalis turto, kuris turėjo/galėjo būti atsakovo paveldėtas. Šių duomenų užteko tik prielaidoms, jog atsakovas yra sudaręs galimai ieškovo teises pažeidžiantį sandorį, bet ne šio fakto patvirtinimui.
43. Reikšdamas ieškinį ieškovas savo rizika rėmėsi prielaidomis, jog yra pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Aplinkybė, kad ieškovo interesai pažeisti pasitvirtino tik teisminio nagrinėjimo metu išsireikalavus J. R. paveldėjimo bylą, iš kurios ir paaiškėjo, kad pastarasis visą palikimą sudarantį turtą paliko vieninteliam įpėdiniui – atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo(-ų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
45. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dėl vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. R. solidariai su D. R. „Swedbank“, AB, naudai priteista 27 922,39 Lt (8 086,88 Eur) negrąžinto kredito, 6 proc. dydžio palūkanų nuo negrąžintos 26 442,92 Lt (7 658,40 Eur), skaičiuojamas nuo 2010-01-13 iki visiško kredito grąžinimo, 17,50 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto 944,80 Lt (273,63 Eur), skaičiuojamas nuo 2010-01-13 iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 838,00 Lt (242,70 Eur) žyminio mokesčio. Šio sprendimo už akių pagrindu 2010-05-04 išduotas vykdomais raštas pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) kontorai, kur užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą yra įgijusi (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs minimą įsiskolinimą byloje nėra. Iš antstolio pateiktų duomenų išieškotojai matyti, kad atsakovas nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų negauna, jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, sąskaitų kredito įstaigose neturi. Kaip patvirtina antstolio išieškotojai (duomenys neskelbtini) gautas testamentų registro išrašas, atsakovo tėvas J. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs oficialų testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini). Mirus (duomenys neskelbtini) J. R., jo sūnus atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl J. R. sudaryto testamento dublikato išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės į mirusio tėvo turtą neįgyvendino. Tą pačią dieną J. R. sutuoktinė atsakovė J. R. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą, pateikdama pareiškimą dėl J. R. palikimo priėmimo/paveldėjimo. Atsakovei (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji paveldėjo iki J. R. mirties turėtą turtą ir daiktines teises į paveldėtą turtą yra įregistravusi VĮ „Registrų centre.
Dėl ieškinio senaties
47. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatant ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles.
48. Ieškinio senatis - tai laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
49. Bylose pagal actio Pauliana kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (LAT 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.
50. Atsakovo paveldėjimo teisė į mirusio tėvo turtą atsirado po pastarojo mirties, t.y. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsakovas per šį terminą ir vėliau savo teisės paveldėti tėvo paliktą po mirties turtą, kaip jau ir minėta, neįgyvendino. Pareiškimą dėl J. R. palikimo priėmimo/paveldėjimo (duomenys neskelbtini) notarui pateikė atsakovė, kuriai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini).
51. Šalys neginčija aplinkybių, kad pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per Lietuvos filialą. Pastaroji (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perleido ieškovei. Antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Šie kreditorių, įskaitant ir ieškovę veiksmai nerodo jų pasyvumo įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, nes tai, kad kreditorė įgyja galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, nereiškia, jog ji objektyviai turi galimybę iškarto sužinoti apie kiekvieną atsakovo veikimą/neveikimą, turintį įtakos kreditorės interesams.
52. Apeliantų teiginiai, kad ieškovui apie palikimo atsiradimo faktą, iš paties atsakovo tapo žinoma gerokai anksčiau, nei pateiktas ieškinys, dėl ko yra praleistas ieškinio senaties terminas, yra neįrodyti ir abstraktaus pobūdžio. Tokį vertinimą tik sustiprina apeliantų pozicijos bylos nagrinėjimo metu nenuoseklumas. Atsakovai pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad R. R. po tėvo mirties tris mėnesius buvo užsienyje ir paveldėjimo teisę į sutuoktinio turtą įgyvendino tik J. R., kuri apie vyro sudarytą testamentą nieko nežinojo.
53. Apeliantas pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino, kad jam apskritai nebuvo žinoma, kad tėvas testamentu po savo mirties paliko jam visą turtą, o tokia informacija jį pasiekė tik (duomenys neskelbtini). Tokius atsakovų teiginius paneigė (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini) su R. R. atvykusiai J. R., kuri pateikė pareiškimą dėl jos mirusio sutuoktinio I. R. palikimo priėmimo, buvo išaiškinta, kad ji turi pateikti J. R. testamentą. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad į jį asmeniškai kreipėsi atsakovas dėl testamento dublikato išdavimo. J. R. testamento dublikatas, anot (duomenys neskelbtini), jai buvo pateiktas.
54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovai, teikdami parodymus byloje ,klaidino teismą, siekdami išvengti turtinės prievolės vykdymo. Tokio vertinimo nekeičia apeliantų argumentai, kad jie veikė sąžiningai ir atvirai, o tokia situacija susiklostė dėl jiems nesuprantamos teisinės terminologijos.
55. Apeliantai, keisdami savo procesinę poziciją ir apeliacinės instancijos teisme, neteikia objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovas apie savo galimai pažeistas teises turėjo galimybę sužinoti ne 2020-05-04 iš antstolio pateikto Testamentų registro išrašo, o iš kitų šaltinių ar kitais būdais.
56. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas, kaip privataus kapitalo juridinis asmuo, pagal Testamentų registre kaupiamų duomenų teikimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-02 nutarimu Nr. 594 patvirtinti Testamentų registro nuostatai, nepatenka į subjektų, galinčių gauti tokius duomenis, ratą (66 punktas). Pagal Nuostatų 70 punktą, paieška šiame registre nei pagal palikimą priėmusio, nei atsisakiusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, negalima. Iš šių duomenų akivaizdu, kad kreditorius, nedisponuojantis palikėjo anketiniais duomenimis, neturėdamas įstatymu nustatytos pareigos vykdyti sistemingo priverstinio vykdomo proceso kontrolės, savarankiškai pasitikrinti sandorio nuginčijimui būtiną informaciją šiame registre galimybių neturėjo.
57. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų spręsti, kad ieškovas elgėsi pasyviai ar dėl savo pažeistų interesų gynybos nerūpestingai savalaikiai nesikreipė į teismą. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino į teisių gynimą ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą.
Dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu
58. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (LAT 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).
59. Kaip jau minėta, atsakovas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, t. y. jis laisva valia pasirinko neįstoti į paveldėjimo teisinius santykius. Nors asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
60. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas realaus turto, iš kurio būtų galima išieškoti, neturi, o gera valia įsiskolinimo ieškovui nedengia. Per įstatyme nustatytą terminą nepriimdamas po savo tėvo mirties atsiradusio palikimo, jis atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Tai, kad atsakovas pasinaudojo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog taip naudodamasis šia savo teise jis nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – šiuo atveju ieškovo, kaip kreditoriaus, ir kad ieškovas atitinkamai prarado galimybę ginti savo galimai pažeistas teises įstatyme numatytais pažeistų teisių gynybos būdais.
61. Apeliaciniame skunde dėstomos kritinės pastabos ieškovo pasirinktam teisių gynybos būdui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstos. CK 6 knygos IV skyriaus „Kreditorių interesų gynimas“ 6.66–6.69 straipsniuose yra įtvirtinti specialūs kreditorių interesų gynimo būdai, tarp kurių numatyta ir kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), taip pat teisė pareikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis).
62. Tiek netiesioginis ieškinys, tiek actio Pauliana yra savarankiški institutai, skirti ginti galimai pažeistas kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus. Netiesioginis ieškinys yra vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (LAT 2015-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015).
63. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą (LAT 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorius galimai savo pažeistas teises tuo atveju, kai skolininkas atsisako įgyvendinti savo teisę priimti palikimą (kas yra aktualu nagrinėjamo ginčo atveju), įrodinėdamas tam būtinas sąlygas, turi teisę ginti pasinaudodamas tiek actio Pauliana (LAT 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007), tiek netiesioginio ieškinio institutais (LAT 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).
64. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys. Teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei jo dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis.
65. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami įrodinėjant actio Pauliana taikymo sąlygas. Taigi, pirmiau pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, priešingai nei dėsto apeliantai toks ieškovo pasirinktas savo teisių gynybos būdas yra galimas.
66. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius ne tik tokiu atveju, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus ar būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, bet ir kitokio, esminio, suprantama, kreditoriaus teisių pažeidimo atveju, o kai sandoris yra neatlygintinis, teismas, spręsdamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai analizavo kiekvieną actio Pauliana taikymo sąlygą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju yra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, kad pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu.
67. Atsakovas neginčija, kad yra skolingas kreditoriui, taip pat neginčija, kad nedirba, pajamų ir turto neturi, tad akivaizdu, kad buitine prasme jis yra nemokus. Atsakovo nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti prievolę pasekmė yra kreditoriaus ginčijamas vienašalis sandoris - atsisakymas nuo palikimo. Dėl to buvo pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas neteisėtai (pažeisdamas kreditoriaus interesus) atsisakė priimti, sąskaita.
68. Atsakovo neveikimas – nepriimti palikimo, atsiradusio po testatoriaus J. R. mirties, pažeidė kreditoriaus interesus, nes palikimo sąskaita atsakovas turėjo realią galimybę įvykdyti teismo sprendimu, kuris pagal CPK 18 straipsnio nuostatas privalomai vykdytinas, piniginę prievolę ieškovui. Toks neveikimas rodo skolininko nesąžiningumą, piktnaudžiavimą teisėmis.
69. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, pritartina ieškovo pozicijai, kad nėra galimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju atsakovo kreditoriaus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakove į bylą įtrauktos J. R. valdyman ir nuosavybėn. Toks vertinimas atitinka 2007-03-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą šiuo klausimu. Teikti papildomų argumentų, kaip leidimas nukreipti išieškojimą į palikimą sudarantį turtą atkurs atsakovo mokumą, ar kompensuos nuostolius, teismas procesinės pareigos neturėjo.
70. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad leidimas nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo, pagal vykdomąjį raštą vykdomą išieškojimą į turtą, esantį ne skolininko, o asmens, kuris priėmė palikimą ir šiuo pagrindu valdo testatoriaus turto dalį, kurią turėjo teisę paveldėti atsakovas, yra ne kas kitą, kaip turtinių teisių įgyvendinimas už skolininką ir šiuo atveju actio Pauliana institutas negali būti taikomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai grindžiami subjektyviai interpretuojant faktinę situaciją, priimamo teismo sprendimo turinį bei ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą ir nepagrindžia ieškinio ydingumo.
71. Kasacinio teismo suformuota praktika nurodo, kad esant situacijai, kai asmuo turi nevykdytų turtinių prievolių ir įgyja teisę į palikimą, jo pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu, yra svarbesnė nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą palikėjo turto dalį, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens, šiuo atveju J. R., nuosavybėn.
72. Apeliantų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, taip pat civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, aiškinimo ir taikymo (civilinė byla Nr. e3K-11-313/2022); dėl juridinio asmens tikslams prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.82 straipsnis) (civilinė byla Nr. 3K-3-520/2012); dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių rašytinių įrodymų išreikalavimą, aiškinimo ir taikymo, kuomet reikalavimai susiję su dovanojimo sandorių pripažinimu negaliojančias ir restitucijos taikymu (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-695/2017). Nurodyta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjant ginčą šioje byloje, nes skiriasi cituojamų bylų ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, todėl argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytos teismų praktikos atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Teisėjų kolegija, apibendrinusi nurodytus argumentus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kad netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ar proceso teisės normas ar nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-09-06 sprendimą palikti nepakeistą.