Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-31-486/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-05-21
Bylos Nr.: 1-31-486/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-48248-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis: M. J., V. L., A. P.
Civilinis ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai: Andrius Baranskis, Danutė Kisinienė, Juozas Gaudutis

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)

Byla Nr. 1-31-486/2024

Proceso Nr. 1-01-1-48248-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Kristinai Juodelytei, Sandrai Biziulevičienei, Dianai Abent, Virginijai Miliauskienei, Vaidai Jankūnienei, Milanai Matkevičienei, dalyvaujant prokurorėms Ivetai Vaivadienei, Jūratei Žvironienei, Ievai Danylienei, kaltinamajam M. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, kaltinamajam V. L., kaltinamojo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, kaltinamajam A. P. (A. P.), kaltinamojo gynėjui advokatui Andriui Baranskiui, civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Transporto priemonių draudikų biuras) atstovams E. O., T. Ž., M. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta I(duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį,

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, teistas 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, laisvės atėmimu keturiems metams, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2007 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 4 MGL dydžio bauda; 2) 2007 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmė vykdymas dvejams metams; 3) 2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme; 4) 2015 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį keturiasdešimties parų arešto bausme, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su L. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą ir V. L., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarant, iš anksto sutaręs su L. N. ir V. L. tyčinio eismo įvykio vietą, laiką ir būdą, (duomenys neskelbtini) perdavus V. L. 200 Eur už kuriuos pastarasis turėjo įgyti transporto priemonę nusikaltimui daryti, nurodžius V. L. surasti asmenį galintį sukelti tyčinį eismo įvykį ir pažadėjus už tai 300 Eur atlygį, V. L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. už 190 Eur įsigijus automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą automobilį perdavus L. N., kuris iš anksto V. L. ir jo (M. J.) nurodytoje vietoje ir būdu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi tyčia atsitrenkė į jo (M. J.) tyčia kelkraštyje palikto jam (M. J.) priklausančio automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, po ko jis (M. J.), žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei ,,IF P&C Insurance AS“ užpildė pranešimą apie eismo įvykį/pretenziją bei prašymą išmokėti išmoką ir ,,IF P&C Insurance AS“ (duomenys neskelbtini) pervedė į jo (M. J.) nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 9 956,96 Eur, kurią ,,IF P&C Insurance AS“ atlygino Transporto priemonių draudikų biuras, tokiu būdu tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Transporto priemonių draudikų biurui priklausantį 9 956,96 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, M. J., pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje (duomenys neskelbtini) tarp automobilio ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priklausančio automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykęs eismo įvykis buvo sukeltas tyčia ir už šio įvykio metu automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirtus apgadinimus tyčia apgaule kartu su L. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, ir V. L., iš Transporto priemonių draudikų biuro gavo 9 956,96 Eur draudimo išmoką, jis, po (duomenys neskelbtini) tyčinio eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir būdu tyčia apgadino jam priklausančio automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, po ko (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudikų biurui pateikė (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 20-503-03, reikalaudamas už automobilio ,,M. G.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtus priekinės dalies apgadinimus papildomai išmokėti 18 190,44 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovė pastebėjo apgaulę, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą 18 190,44 Eur turtą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

V. L. jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., L. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčią padarant, (duomenys neskelbtini) perdavus jam (V. L.) 200 Eur už kuriuos pastarasis turėjo įgyti transporto priemonę nusikaltimui daryti, nurodžius jam (V. L.) surasti asmenį galintį sukelti tyčinį eismo įvykį, tyčinio eismo įvykio vietą, laiką ir būdą ir pažadėjus už tai 300 Eur atlygį, jis (V. L.) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., už 190 Eur įgijus automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą automobilį perdavė L. N., kuris iš anksto jo (V. L.) ir M. J. nurodytoje vietoje ir būdu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi tyčia atsitrenkė į M. J. tyčia kelkraštyje palikto M. J. priklausančio automobilio,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, po ko M. J., žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei ,,IF P&C Insurance AS“ užpildė pranešimą apie eismo įvykį/pretenzija bei prašymą išmokėti išmoką ir ,,IF P&C Insurance AS“ (duomenys neskelbtini) į M. J. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 9 956,96 Eur, kurią ,,IF P&C Insurance AS“ atlygino Transporto priemonių draudikų biuras, tokiu būdu tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Transporto priemonių draudikų biurui 9 956,96 Eur turtą. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

A. P. buvo kaltinamas tuo, jog jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su N. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, V. L. ir M. J., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarant, iš anksto susitaręs su M. J., parengė nusikalstamą veiką t. y. (duomenys neskelbtini) perdavė V. L. 200 Eur už kuriuos pastarasis turėjo įgyti transporto priemonę nusikaitimui daryti nurodė V. L. surasti asmenį galintį sukelti tyčinį eismo įvykį, tyčinio eismo įvykio vietą, laiką ir būdą ir pažadėjo už tai 300 Eur atlygį, V. L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. už 190 Eur įsigijus automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą automobilį perdavus L. N., kuris iš anksto V. L. ir M. J. nurodytoje vietoje ir būdu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi tyčia atsitrenkė į M. J. tyčia kelkraštyje palikto M. J. priklausančio automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, po ko M. J., žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei ,,IF P&C Insurance AS“ užpildė pranešimą apie eismo įvykį/pretenziją bei prašymą išmokėti išmoką ir ,,IF P&C Insurance AS“ (duomenys neskelbtini) pervedė į jo (M. J.) nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 9 956,96 Eur, kurią ,,IF P&C Insurance AS“ atlygino Transporto priemonių draudikų biuras, tokiu būdu tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Transporto priemonių draudikų biurui priklausantį 9 956,96 Eur turtą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. parodė, kad prieš savaitgalį savo automobilį ,,Masarati“ pastatė (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo švęsti gimtadienio su draugais. Sekmadienį paskambino policija ir pranešė, kad į jo automobilis atsitrenkė kitas automobilis. Jis pasakė, kad negali atvažiuoti, nes blogai jaučiuosi. Paskambino keliems draugams, kurie (duomenys neskelbtini) gyvena. Atrado vieną draugą, A. Š., kuris važiavo pasimaudyti. M. J. pasakė, kad kaip tik važiuoja pro šoną, todėl paprašė padaryti eismo įvykio nuotraukas, nes M. J. įdomu pamatyti, kas ten atsitiko. A. Š. jam atsiuntė nuotraukas ir pasakė, kad automobilio galas ir priekis daužtas. Kitą dieną atsikėlė ir nuvažiavo prie automobilio. Neatsimena, ar už automobilio valytuvo buvo užkištas lapelis į policija, ar jam iš policijos paskambino ir pasakė, kad reikės atvažiuoti. Įvykio vietoje apžiūrėjo automobilį, buvo akivaizdžiai priekis, pati apačia, galas buvo daužtas ir du ratai buvo palietę bortą. Priekyje mašina stovėjo, tai matėsi, kad buvo atsitrenkta į ,,forkopą“ (automobilio kablys). Priekyje kita mašina galėjo ir nenukentėti. ,,Forkope“ tiesiog buvo skylė bamperyje išmušta. M. J. nuvažiavo į policiją ir pasiėmė lapus kur reikia pateikti draudimui. Jis paskambino į draudimą, supildė visus dokumentus. Po to jam paskambino iš draudimo ir pasakė, kad jie už priekį nemokės dėl to, kad priekis jau buvo daužtas. Jis tada draudimą padavė į teismą. Teisme reikėjo kaltininką pakviesti į posėdį, o kaltininko niekaip negalėjo rasti. Kaltinamasis pasiėmė kaltininko vardą, pavardę ir per ,,Facebook“ pradėjo ieškoti, visiems rašyti žinutes. Vienas žmogus atsiliepė, kuris patvirtino, jog tame įvykyje dalyvavo. Tada jis pasiėmė jo kontaktus, per ,,Facebook“ jam paskambino, o tas kaltinamajam pasakė, kad neturi laiko atvažiuoti į teismą. Tuomet M. J. pasakė, kad jam sumokės už kurą, tada tas žmogus kitaip reagavo ir pasakė, kad gali atvažiuoti. M. J. tam žmogui davė 30 Eur už kurą, kad atvažiuotų, paliudytų ir tas žmogus, tai buvo L. N., paliudijo teisme. Praėjus kažkiek laiko, gal po mėnesio, M. J. į duris paskambino policija ir jį sulaikė, jį apklausė. Po tos apklausos gavo dar skambutį dėl susitikimo, turbūt jam skambino L. N.. M. J. suprato, kad jį nori reketuoti. Kai davė 30 Eur L. N. po teismo, jis pasakė, gal galėtų dar damokėti. M. J. matė, kad L. N. susidomėjęs finansiniais dalykais. M. J. už kurą L. N. sumokėjo 30 Eur, nes jis buvo kažkur už Vilniaus, o M. J. reikėjo, kad L. N. atvažiuotų paliudyti. Matėsi, kad L. N. buvo susidomėjęs dėl finansų. L. N. jam niekada gyvenime nebuvo matytas. ,,Maserati“ M. J. buvo įsigijęs iš savo draugo, bet vis neturėjo laiko važiuoti į ,,Regitrą“ ir perregistruoti. Po įvykio kitą diena nuvažiavo į ,,Regitrą“ ir perrašė, kad žala būtų atlyginta jam. M. J. draugas padarė automobilio nuotraukas ir akivaizdžiai iš draugo nuotraukų matosi, kad automobilio priekis daužtas. Draudimas nesutiko išmokėti draudimo išmokos, nes policininkų buvo nustatyta, kad automobilio priekis buvo sveikas, todėl M. J. draudimą Jis padavė draudimą į teismą. Civilinė byla sustabdyta dėl šitos baudžiamosios bylos. Savo kaltės M. J., nepripažįsta, civilinio ieškinio nepripažįsta. Automobilį ,,Maserati“ jis įgijo maždaug už tris mėnesius iki įvykio. Su V. L. jis nebuvo susitikęs ir dėl nieko nesitarė. M. J. nežino kodėl V. L. jį apkalba. M. J. yra nekaltas, jokio eismo įvykio jis nepadirbinėjo, su nieko nesitarė, prašo jį išteisinti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. parodė, kad datos šiuo metu neatsimena, tačiau kalbėjo su A. P.. A. P. pasiūlė jam uždirbti. A. P. paaiškino, ką reikės daryti, kad reikės padaryti eismo įvykį. V. L. atsisakė, tačiau pažadėjo, kad paieškos, gal kas norės tokiu būdu uždirbti. Maždaug po poros mėnesių V. L. sutiko L. N. ir jam pasiūlė padaryti eismo įvykį ir tokiu būdu uždirbti. L. N. sutiko. Tuomet V. L. pasakė A. P., kad L. N. sutiko padaryti eismo įvykį. Po to V. L. su A. P. ir nupirko mašiną, pastatė ją (duomenys neskelbtini). Vakare V. L. susitiko su L. N., nuvažiavo prie tos nupirktos mašinos ,,Volvo“. Iš pradžių „Volvo“ neužkūrė, tačiau po kurio laiko užkūrė mašiną. Vėliau privažiavo M. J., parodė, kur stovės automobilis į kurį reikės atsitrenkti. Po to L. N. atsisėdo už automobilio „Volvo“ vairo, pavažiavo ir trenkėsi į automobilį, kurį parodė M. J.. Jam A. P. davė 200 Eur ar 300 Eur, jis dalį pinigų paėmė už kurą, o likusius pinigus nuvežė L. N.. A. P. jis kažkiek pažįsta, apie metus. Nuomodavausi iš jo automobilius. M. J. (duomenys neskelbtini) pamatė pirmą kartą. Su juo daugiau nebuvo susitikęs iki teismo. Matė jį tik vieną kartą (duomenys neskelbtini). L. N. padėdavo kaltinamojo sesei tvarkyti malkas, kitus darbus kieme nudirbti. V. L. nematė, kaip L. N. įvažiavo į mašiną, paprasčiausiai L. N. pasakojo, kad įsibėgėjo ir rėžėsi į parodyto automobilio galą. V. L. pasakė L. N., kad duota tiek ir tiek pinigų, kad reiks rėžtis į kitą automobilį ir viskas, jis sutiko. V. L. dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. parodė, kad nesupranta kodėl jis yra kaltinamas. Jis nuomoja mašinas ir prekiauja mašinomis. M. J. yra jo pažįstamas tik darbo reikalais. V. L. nuomavo pas jį mašiną ir jį apgavo, nemokėjo už naudojamos mašinos nuomą. V. L. neapmokėjo, metė mašiną prie ofiso. A. P. jo ieškojo, gal jam truputį grasino. Pavardė L. N. jam nieko nesako. Kaltinamasis turi teises virš 20 metų, pas jį nei vienos avarijos nėra. Automobiliai ,,Volvo“ per 20 metų pas jį praėjo gal 50 kartų, jis dabar neprisimena, jis mašinomis prekiauju nuo 16 metų. Į policiją kaltinamasis buvo iškviestas, nes V. L. prišnekėjo nesąmonių. Policija klausinėjo dėl kažkokios avarijos, nes V. L. pasakė, kad A. P. davė jam pinigų, kad padarytų avariją. Su V. L. jie yra priešai. A. P. mano, kad V. L. taip nori jam atkeršyti. M. J. niekada neprašė A. P. paslaugos, kad kažką surasti, kad padarytų eismo įvykį, net užuominos tokios nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, A. P. prašo jį išteisinti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Ž. parodė, kad jis dirba draudimo bendrovėje. Jis atstovavo bendrovės interesus kitoje byloje, kurioje M. J. pateikė ieškinį. Tokių įvykių, kaip šioje byloje, pastaruoju metu padaugėjo, visa ta aplinka ir bylos eiga jiems kėlė įtarimą, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jie iš pradžių tos sumos nekvestionavo, įtarimai atsirado pradėjus bylinėtis civilinėje byloje su M. J.. Draudimo įmonės pagal sutartį yra Transporto priemonių draudikų biuro atstovai, administruoja žalas ir jie tas išmokėtas sumas kompensuoja ir nukreipia atvirkštinį reikalavimą į atsakingus asmenis. Su M. J. būtų nesusitikęs, nes nedirba įprastai su tokiomis bylomis, dirba su tarptautiniais atvejais arba jeigu paduoda į teismą. M. J. pirmą kartą pamatė teisme. ,,IF draudimas“ galėjo sukontaktuoti su M. J.. Pačiame teisme, posėdžio metu, atėjus pareigūnams, jau buvo konfliktas tarp pareigūnų ir M. J., buvo kalba, kad ten ,,feikinis“ (išgalvotas) įvykis. Civilinis ieškovas atsisakė mokėti išmoką, nes apgadinimai priekyje nebuvo fiksuoti, pareigūnai dėl to atvyko į posėdį. Policijos pareigūnai parodė, kad nebuvo apgadinimų priekyje. L. N. posėdyje tikriausiai kalbėjo taip, kaip jam buvo pasakyta, jo parodymai sukėlė įtarimus patiems pareigūnams, nes liko įvykio vietoje ir laukė pareigūnų. Dėl mašinos „Maserati“ galo apgadinimų, įtarimų nekilo, todėl išmokėjo ir kompensavo. Tačiau dėl eismo įvykio metu padarytos žalos M. J. norėjo daugiau, todėl ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. O. parodė, kad byla dėl sugadinto automobilio ,,Maserati“, ją administravo bendrovė ,,IF“. Jie užsakė nepriklausomą turto vertintoją ir jis nustatė, kad būtent tam automobiliui buvo padaryta 9 000 su trupučiu Eur žala. Ta išmoka buvo išmokėta, kadangi nekilo įtarimų. Tačiau vėliau M. J. į draudimo bendrovę kreipėsi su pretenzijomis, neva jie turėtų primokėti, nes per mažai išmokų sumokėjo, tačiau draudimo bendrovė su tuo nesutiko, manė, kad jų apskaičiuota žala buvo teisinga. Dėl šių priežasčių M. J. pateikė civilinį ieškinį, neva turėtų primokėti 18 000 Eur. M. J. teikė kito vertintojo sudarytą ataskaitą ir joje atsiranda sugadintas priekis, ką ,,IF“ draudimas atmetė, pats vertinimas buvo atliktas brangesniais įkainiais, paskaičiuota daugiau detalių. Draudimo bendrovė laikėsi pozicijos, kad žala jau yra atlyginta ir primokėti biuras neturi. Prasidėjus ginčui ieškovas pateikė savo analizę. Ten prašoma papildomai primokėti už priekinę dalį, o vertintojas neįvertino to, kad automobilis jau buvo dalyvavęs eismo įvykyje. Už sugadintą automobilį buvo priskaičiuoti su įvykiu nesusiję apgadinimai. Jiems svarbu rinkos vertės nustatymas. Eigoje per apklausas pradėjo matyti vaizdą, kad eismo įvykis yra sufalsifikuotas. Su M. J. nėra bendravęs. Su nukentėjusiais asmenimis biuras neturi tiesioginio ryšio. Viskas daroma per draudimo bendrovės darbuotojus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. A. parodė, kad prisimena, kad buvo automobilis „Maserati“, valstybinių numerių neprisimena. Lyg tai bendravo su M. J.. Liudytoja dirba jau 17 metų su eismo įvykiais, todėl nelabai atsimena šio įvykio, seniai buvo. Ji siunčia į draudimą atsakymą, kai pareigūnai suformina įvykius, arba tarpinį atsakymą, kai vyksta tyrimas. Kas yra kaltininkas, kas nukentėjusieji, kai ji gauna medžiagą, t. y. jau būna suvesta viskas duomenų bazėje, tai nukentėjusiųjų paaiškinimai, nuotraukos ir kita medžiaga. Buvo įdėtas paaiškinimas, kad draudimas nenori sumokėti pinigų, kadangi nebuvo užfiksuoti visi sugadinimai. Ji nuotraukas persiuntė draudimo bendrovei, o tada gavo atgal iš bendrovės laišką, kad nuotraukos gal netikros, kažkas ten buvo su jomis. Nukentėjusysis parašė prašymą, šis prašymas buvo įdėtas į duomenų bazę. Esmė tame, kad nebuvo užfiksuoti visi sugadinimai, kaip aiškino nukentėjusysis. Kiek dienų praėjo po įvykio, kai buvo gautas iš M. J. prašymas dėl ne visų užfiksuotų pažeidimų, pasakyti negali. Liudytoja prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos administracinės veiklos skyriaus specialiste, adresu Vilniuje, Mėnulio g. 11. Į jos pareigas įeina parengti ir pateikti ,,IF P&C Insurance AS filialui“ eismo įvykio pažymas. Dėl automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. ir datos jau neatsimena eismo įvykio, taip pat užpildė pažymą ir pateikė Transporto priemonių draudikų biurui. Vėliau į ją kreipėsi automobilio ,,Maserati“ savininkas M. J., jis rašė el. paštu (susirašinėjimo jau nebeturi, nes keitė darbinį kompiuterį), jis rašė pasipiktinęs, kad policijos pareigūnai užfiksavo ne visus jo automobilio sugadinimus, todėl draudimas jam dabar neišmoka visos sumos. Ji pradėjo teirautis M. J. dėl automobilio sugadinimų, paklausė iš kur jai žinoti, kad jo automobilis buvo apgadintas ne tik gale, bet ir iš priekinės pusės. M. J. jai el. paštu pateikė nuotraukas su automobilio ,,Maserati“ priekinės dalies apgadinimais. Taip pat M. J. jai rašė, kad pats po eismo įvykio iki automobilio atvykęs nebuvo, tačiau nuotraukas padarė jo pažįstamas. Ji pagalvojo, kad galėjo įvykti žmogiška klaida, kad kur nors pranešime neįrašyti priekiniai apgadinimai, todėl (duomenys neskelbtini) užpildė naują pažymą ir su nuotraukomis bei paruošta medžiaga pateikė iš naujo Transporto priemonių draudikų biurui, M. J. neteikė ir jo neinformavo. Vėliau į ją kreipėsi Transporto priemonių draudikų biuro atstovai, kurie domėjosi kokiu pagrindu ji keitė eismo įvykio metu padarytus apgadinimus ir pildė naują pažymą. Ji jiems viską paaiškino, į ką jai buvo atsakyta, kad nuotraukos yra padirbtos, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta tik automobilio ,,Maserati“ galinė dalis, už ką Transporto priemonių draudikų biuras jau išmokėjo pinigus, kad jos užpildyta (duomenys neskelbtini) antra pažyma yra neteisinga. Ji bendraudama su Transporto priemonių draudikų biuro atstovais nurodė, kad jie vadovaujasi jos pirma užpildyta pažyma. Po to, kažkur (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau neatsimena, gavo šaukimą į teismą. Nuvykusi į teismo posėdį viską paaiškino teisėjai (2 t., b. l. 99-100). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tymo metu davė teisingus parodymus, galima jais remtis. Papildomai parodė, kad M. J. buvo pasipiktinęs dėl to, kad nesumoka pinigų už priekinės minėto automobilio dalies sugadinimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. (K. K.) parodė, kad jis nusipirko iš draugo automobilį ,,Volvo“, nepasirašė pirkimo – pardavimo sutarties. Po to pardavė žmogui už 300 Eur maždaug, bet jau gerai neatsimena kainos. Jis minėtą automobilį nusipirko pasivažinėti, kelioms dienoms „drožimui“. Jis žino tik, kad kažkas padarė avariją. Čia jau buvo ne jo automobilis, kas padarė avariją jis nieko nežino. Atpažinimui buvo parodytos nuotraukos, seniai buvo, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė tiesą. Nusipirko automobilį vyriškis, apie 45 metų. Automobilis buvo tamsios, asfalto spalvos. Keliese buvo atvykę pirkti automobilio, tai neatsimena. To automobilio techninė būklė buvo kritinė, skirtingos padangos, buvo technikinė, dar važiuojanti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kažkur (duomenys neskelbtini) dienomis iš savo draugo M. V. nusipirko automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo už automobilį 100 Eur. Kadangi norėjo užsidirbti, todėl po kelių dienų įdėjo į interneto svetainę ,,Facebook“ skelbimą, kad parduoda ,,Volvo“ automobilį už 200 Eur. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jam paskambino pirkėjas, šiuo metu jau telefono numerio neturi, kuris neprisistatė, o tik pasiteiravo ar dar turi automobilį pardavimui, jis atsakė, kad taip. Tą patį vakarą, t. y. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., vyriškis atvyko iki (duomenys neskelbtini) kaimo, apžiūrėjo automobilį ir pradėjo derėtis. Jie susitarė, kad parduos jam automobilį už 190 Eur. Tada vyriškis sumokėjo jam 190 Eur grynaisiais pinigais, o jis atidavė jam ,,Volvo“ automobilį, raktelius ir automobilio dokumentus. Vyriškis, kuris nupirko jo ,,Volvo“ automobilį buvo stambaus kūno sudėjimo, pusplikis, putlus, jo ūgis kažkur apie 175-180 cm., jį atpažinti galėtų. Vyriškis atvažiavo su sidabrinės spalvos automobiliu, modelio neįsidėmėjo, šalia jo sėdėjo dar vienas vyriškis, tačiau į jį jokio dėmesio neatkreipė, todėl atpažinti negalės. Po to, kai minėtas vyriškis nusipirko jo ,,Volvo“ automobilį, jis įsėdo į ,,Volvo“ automobilį ir išvažiavo, jam iš paskos išvažiavo ir sidabrinės spalvos automobilis. Ikiteisminio tymo metu K. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodė, kad iš jam parodytų asmenų nuotraukų atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2 (t. y. V. L.). Šis vyriškis (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., atvyko iki (duomenys neskelbtini) kaimo su savo sidabrinės spalvos automobiliu, modelio neįsidėmėjo. Vyriškis nuotraukoje Nr. 2 apžiūrėjo jo ,,Volvo S40“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad nupirks jį už 190 Eur. Jie viską aptarė ir vyriškis sumokėjo jam 190 Eur grynaisiais pinigais, o jis atidavė jam ,,Volvo“ automobilį, raktelius ir automobilio dokumentus. Šį vyriškį nuotraukoje Nr. 2 atpažįsta iš veido bruožų, akių, antakių, lūpų ir nosies (2 t., b. l . 57-58, 75-81). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, galima remtis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad pažįsta M. J., draugas, klasiokas, senai bendrauja. Prieš maždaug 4,5 metus buvo autoįvykis. Jis man paskambino, paprašė ar jis gali privažiuoti, nes tuo metu buvo šalia, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Paprašė nufotografuoti įvykį. Atvažiavo, nufotografavo ir tiesiog nusiuntė nuotraukas. Telefoną buvo pasiėmę policijos pareigūnai, tikrino, žiūrėjo nuotraukas. Neprisimena kokius parodymus davė. Atsimena, kad privažiavo, padarė nuotraukas, atsimena, kad buvo autoįvykis kažkoks. Automobilis ,,Maserati“ buvo, o kito neprisimena. ,,Maserati“ buvo baltos spalvos. Vairuotojų ten nebuvo. M. J. nebuvo ten, jis matyt, buvo kažkur išvažiavęs, automobilis stovėjo ten. Jis (A. Š.) buvo apklaustas policijos įstaigoje. Neatsimena kokiomis dalimis automobiliai buvo susidūrę. Neatsimena ar policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje, kai jis atvyko. Neatsimena kas priekyje stovėjo, kas šalia stovėjo, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tymo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jam išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Nori parodyti, kad M. J. pažįsta, jis yra jo buvęs klasiokas. Kiek atsimena tai buvo (duomenys neskelbtini), jis sulaukė skambučio iš M. J., jis jo paprašė nuvykti iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono ir nufotografuoti jo automobilį ,,Maserati“. M. J. jam paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, o pats jis atvažiuoti negali. Jis sutiko, važiavo iš (duomenys neskelbtini) ar savo ar žmonos automobiliu, šiuo metu jau neatsimena kokiu, nes turi šeimoje 3 automobilius. Kai važiavo nuo kalno, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kairėje pusėje stovėjo draugo M. J. automobilis ,,Maserati“. Jis sustojo ir savo mobilaus ryšio telefonu ,,Samsung S10“ padarė automobilio ,,Maserati“ nuotraukas. Kadangi praėjo jau nemažas laiko tarpas, todėl visų aplinkybių jis neatsimena, jam atrodo, kad kai darė nuotraukas įvykio vietoje, buvo policijos pareigūnų ekipažas. Šiuo metu neatsimena, bet jam atrodo, kad nuotraukas iš karto išsiuntė M. J. per programelę ,,Viber“. Po to jis nuvažiavo į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, M. J. po kurio laiko pranešė jam, kad jis kviečiamas į teismo posėdį. Šiuo metu jau neatsimena, bet jau buvo teismo posėdyje civilinėje byloje, kur davė parodymus ir papasakojo viską ką parodė ir šios apklausos metu. Prie jokių nusikalstamų veikų jis nėra prisidėjęs, tik norėjo padėti draugui ir nufotografavo jo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė savo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“, kuris po apžiūros pakvitavimu buvo grąžintas A. Š. (2 t., b. l. 84-85, 88-89). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Galima remtis jo parodymais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, kad gal ,,Volvo“ ten atsitrenkė ir savininko ,,Maserati“ nebuvo, skambino jam, neatsimena ką jis pasakė. Kvietė, kad atvyktų į įvykio vietą, jis pasakė, kad negali atvykti. Kaltininkas kuris atsitrenkė į ,,Maserati“ buvo įvykio vietoje. Nukentėjusiojo nebuvo vietoje. Jam (D. J.) įtarimų sukėlė eismo įvykio vietoje kaltininkas, jam atrodo jis buvo be vairuotojo pažymėjimo, be nieko ir baustas ,,n“ kartų. Tokie kaltininkai eismo įvykio vietoje niekada nelieka. ,,Volvo“ atsitrenkė į ,,Maserati“ galą, į kairį kampą jam atrodo, trenkėsi priekiu. ,,Maserati“ automobilį apžiūrinėjo. ,,Maserati“ priekis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas. ,,Volvo“ priekis buvo apgadintas. Kiek pamena savininkas nebuvo atvažiavęs. Budėtojai juos iškvietė į įvykio vietą. Ikiteisminio tymo metu liudytojas D. J. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su kolega A. V.. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Atvykę į vietą, nustatė, kad eismo įvykio vietoje nėra vieno vairuotojo. Vietoje buvęs L. N. paaiškino, kad vairavo automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, automobilis ,,Volvo“ neapdraustas privalomuoju draudimu. L. N. paaiškino, kad nesuvaldė savo ,,Volvo S40“ automobilio ir trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį ,,M. G.“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinant informaciją duomenų bazėse nustatė automobilio ,,Maserati“ savininką, kuriam paskambino. Šiuo metu jau to asmens duomenų jis neatsimena, tačiau jis jam nurodė, kad tą savaitę pardavė savo ,,Maserati“ automobilį ir suteikė naujo valdytojo duomenis. Telefonu, šiuo metu numerio nebeturi, buvo bendrauta su ,,Maserati“ valdytoju, kuris nurodė, kad į įvykio vietą atvykti negali, nes ,,blogai jaučiasi, atsigaivinėja po savaitgalio“. Jis apžiūrėjo automobilį ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš visų pusių. Kadangi smūgis į automobilio galinę dalį buvo gan stiprus, todėl buvo tikimybė, kad nuo tokio smūgio pats automobilis galėjo pajudėti į priekį. Jis apėjo visą automobilį ir apžiūrėjo įvykio vietą, ,,M. G.“ į jokį kitą automobilį ar kelio bortą atsitrenkęs nebuvo. Kiek atsimena, adresu (duomenys neskelbtini) toliau palei gatvę stovėjo ir kiti automobiliai, tačiau iki jų dar buvo pakankamas atstumas. Buvo apžiūrėti ir kiti įvykio vietoje stovintys automobiliai, daugiau jokių apgadinimų niekas neturėjo. Kai buvo apžiūrimas automobilis ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti pažeidimai tik automobilio galinėje dalyje, jokių pažeidimų iš priekinės pusės padaryta nebuvo. Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema ir padaryta automobilio ,,Maserati“ galinės dalies sugadinimo nuotrauka (pateikta prie administracinio nusižengimo bylos, pateikta draudikams ir į teismą). Automobilis ,,Volvo S40“ buvo paliktas netoliese esančioje aikštelėje, o L. N. buvo pristatytas į Kelių policijos valdybos, adresu Vilniuje, Mėnulio g. 11 pastatą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir įregistruotas eismo įvykis. Nori parodyti, kad dėl minėto įvykio jau buvo kviečiamas į teismą, kur nurodė visas įvykio aplinkybes, o būtent, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta tik automobilio ,,M. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė dalis (2 t., b. l. 36-37). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad nuotraukomis užfiksavo ,,Maserati“ tik galą. Jam po to skambino savininkas, kad priekis sugadintas. Jis (D. J.) pasakė, kad priekinė dalis eismo įvykio metu nebuvo apgadinta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad neprisimena nieko apie automobilį ,,Maserati“, nes buvo daug iškvietimų, daug įvykių. Prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Prieš tai dirbo Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. (duomenys neskelbtini) dirbo maršrute su vyriausiuoju patruliu D. J.. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį ,,Maserati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). ,,Maserati“ savininko įvykio vietoje nėra, ,,Volvo“ vairuotojas laukia vietoje. Atvykus į eismo įvykio vietą, į juos kreipėsi automobilio ,,Volvo“ vairuotojas L. N., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, be to, automobilis ,,Volvo“ neapdraustas privalomuoju draudimu. L. N. parodė, kad vairuodamas savo ,,Volvo“ automobilį, jo nesuvaldė ir trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo kolega D. J. patikrino policijos duomenų bazes ir nustatęs automobilio ,,Maserati“ savininką susisiekė su juo telefonu. Pokalbio metu pastarasis nurodė, kad minėtą automobilį prieš porą dienų pardavė ir pasakė, kad suras ir pateiks to asmens duomenis. Po kurio laiko su juo kolega D. J. telefonu susisiekė ,,Maserati“ valdytojas, kurio duomenų šiuo metu neatsimena. D. J. bendraudamas su juo telefonu paaiškino visas įvykio aplinkybes, tačiau valdytojas paaiškino, kad yra pavargęs, todėl į eismo įvykio vietą neatvyks. Eismo įvykio vietoje buvo apžiūrėti automobiliai ir ,,Volvo S40“ ir ,,Maserati“ ir nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Nori parodyti, kad automobilis ,,Maserati“ buvo apžiūrėtas iš visų pusių ir nustatyta, kad sugadinta tik automobilio galinė dalis, į jokį kitą automobilį ar kelio bortą ,,Maserati“ atsitrenkęs nebuvo. D. J. užfiksavo automobilio ,,Maserati“ apgadinimus, o būtent nufotografavo apgadinimo vietą. Taip pat buvo apeita ir įvykio vietos teritorija bei apžiūrėti toliau stovintys automobiliai, daugiau jokių apgadinimų joks automobilis neturėjo. Kai buvo apžiūrimas automobilis ,,Maserati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti pažeidimai tik automobilio galinėje dalyje, jokių pažeidimų iš priekinės pusės padaryta nebuvo. Vėliau, kažkur apie (duomenys neskelbtini) val. baigę pildyti eismo įvykio vietos dokumentus pristatė ,,Volvo“ vairuotoją L. N. į Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinę, adresu Vilniuje, Mėnulio g. 11, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir įregistruotas eismo įvykis. Dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio jie su kolega D. J. jau buvo kviečiami į teismą, kur davė parodymus, o būtent, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tik automobilio ,,Maserati“ galinė dalis (2 t., b. l. 40-41). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Galima jo parodymais remtis.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. N. parodė, kad lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Psichiatrijos ligoninėse negydytas, galvos traumų neturėjo. Priklausomybės ligų centre gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, gydomas metadono programa. Yra teistas dėl narkotinių medžiagų platinimo ir vagysčių. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jį perskaitė, jo esmė ir turinys jam suprantami, savo kaltę pripažįsta pilnai. Nori parodyti, kad (duomenys neskelbtini), likus kelioms dienoms iki kovo mėnesio jie su V. L. susitarė, kad jis su automobiliu ,,Volvo S40“ įvažiuos į automobilį ,,Maserati“, tai yra sukels avariją, o ,,V.“ (V. L.) jam už tai sumokės 150 Eur grynųjų pinigų. Kai jie su ,,V.“ nuvyko į (duomenys neskelbtini) prospektą, ,,V.“ jam parodė tą žalios spalvos ,,VolvoS40“ automobilį ir baltos spalvos automobilį ,,Maserati“, stovintį prie kelkraščio, valstybinių numerių jis neatsimena. ,,Maserati“ automobilyje sėdėjo jo savininkas M. J. tuo metu jis dar jo nepažinojo, jo vardą ir pavardę sužinojo kai buvo teismo posėdžiuose. ,,V.“ davė nurodymus, kad su ,,Volvo S40“ automobiliu jis turi įvažiuoti į ,,Maserati“ automobilio galinę dalį, po to iškviesti policijos pareigūnus ir tinkamai įforminti eismo įvykį. Jie su ,,V.“ bandė užvesti ,,Volvo“ automobilį, tačiau jiems nepavyko ir jie išvažiavo. Praėjus kelioms dienoms, jau (duomenys neskelbtini), jie su ,,V.“ vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) kur ,,V.“ jį paliko, kad sukeltų avariją apie kurią jie kalbėjosi, o pats išvyko. Jis padarė viską taip kaip jam sakė ,,V.“, o būtent užvedė ,,VolvoS40“ automobilį ir su juo įvažiavo į ,,Maserati“ automobilio galinę dalį. Iš karto po to jis paskambino į policiją ir kažkur apie porą valandų jei ne daugiau laukė kol į vietą atvyks policijos pareigūnai. Sulaukęs policijos pareigūnų jis jiems viską papasakojo ką jam liepė sakyti ,,V.“. Tada policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilius, nubraižė eismo įvykio schemą, įformino eismo įvykį ir kai užpildė visus dokumentus nuvežė jį į Kelių policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas protokolas. Nori parodyti, kad kai jis su automobiliu ,,Volvo“ įvažiavo į ,,Maserati“ automobilio galinę dalį, jis jokių pažeidimų iš priekio neturėjo, į kelio ar šaligatvio bortą ,,Maserati“ automobilis neatsitrenkė. Automobilis ,,Volvo“ yra lengvas, todėl po to kai jis su juo atsitrenkė į ,,Maserati“ galinę dalį, jis iš vietos nepajudėjo ir į priekyje stovėjusius automobilius neatsitrenkė, iki jų dar buvo likęs atstumas. Po to kai atvykę į vietą pareigūnai apžiūrinėjo automobilį ir užpildė visus reikiamus dokumentus, susijusius su eismo įvykiu, jokie kiti asmenys prie automobilio ,,Maserati“ priėję nebuvo ir jo nefotografavo. Kai buvo komisariate jam surašė administracinį protokolą už sukeltą avariją ir už tai, kad jis vairavo neturėdamas teisių, skyrė 350 Eur baudą. Iki šiol ta bauda nėra sumokėta, kadangi jis visiškai neturi pinigų. Išėjęs iš komisariato jis su taksi automobiliu nuvyko iki ,,V.“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o jis jam iš balkono išmėtė cigarečių pakelį, kuriame buvo 150 Eur grynųjų pinigų. Gavęs pinigus jis nuvažiavo į tuo metu savo gyvenamąją namą, (duomenys neskelbtini). Paskui jis jau buvo pamiršęs tą įvykį, kai (duomenys neskelbtini) vasaros metu jį surado vienas jo romų tautybės pažįstamas vaikinas, kuris nurodė, kad jo visur ieško ,,V.“ ir perdavė jo telefono numerį. Jie susiskambino ir susitiko stoties rajone, ,,V.“ buvo ne vienas, o su M. J. (jo duomenis sužinojo teismo posėdžio metu). ,,V.“ norėjo pasikalbėti su juo dėl jo sukeltos avarijos, kai jis su ,,Volvo“ įvažiavo į automobilio ,,Maserati“ galinę dalį. M. J. jam pasakė, kad turi nuvykti į teismą, kur duos tokius parodymus, kuriuos jie jam pasakys, o M. J. jam už tai sumokės 30 Eur. Teismo dieną, šiuo metu jau neatsimena kokia diena tai buvo, prie teismo rūmų jis įsėdo pas M. J. į automobilį. Tai buvo naujas, tamsios spalvos automobilis ,,BMW X5“, automobilio priekyje sėdėjo M. J., už vairo sėdėjo dar vienas vaikinas, jo požymių neįsidėmėjo, jie vienas į kitą nežiūrėjo, automobilyje dar buvo M. J. advokatas, kurį matydavo teismo posėdžiuose kai jis gynė M. J.. M. J. jam sumokėjo 30 Eur grynaisiais pinigais, o jis nuėjęs į teismo posėdį pasakė viską taip, kaip jam liepė sakyti ,,V.“ ir M. J.. Po teismo posėdžio daugiau nei ,,V.“, nei M. J. jis nematė. Po teismo posėdžio nei ,,V.“, nei M. J. daugiau su juo susisiekę nebuvo ir daugiau nieko nemokėjo. Jis supranta, kad labai blogai pasielgė ir už pinigus sukėlė avariją, tačiau tuo metu nepagalvojo, kad tai gali sukelti baudžiamąją atsakomybę. Jį įtikino, kad už sukeltą avariją jam bus surašytas tik administracinis protokolas ir viskas. Jis sutiko tik dėl to, kad tuo metu buvo sunkioje materialinėje padėtyje. Jis nežino apie jokius draudimo pinigus, nieko apie draudimo sukčiavimus jis nežinojo ir neįtarė (3 t., b. l. 177-178).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dėl L. N., vairavusio transporto priemonę ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ,,Volvo S40“ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Transporto priemonių draudikų biuras atstovas ,,IF P&C Insurance AS filialas“ nustatė eismo įvykio metu dėl transporto priemonės ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas M. J. 9 956,96 Eur dydžio draudimo išmoką. Vėliau, neva dėl kitų to paties eismo įvykio metu padarytų transporto priemonės ,,M. G.“ sugadinimų, M. J. pareikalavo iš Transporto priemonių draudikų biuro papildomos 18 190,44 Eur draudimo išmokos. Kadangi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nebuvo užfiksavę M. J. papildomai nurodytų minėtos transporto priemonės sugadinimų, Transporto priemonių draudikų biurui kilo įtarimas, kad tokiu būdu siekiama apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą (1 t., b. l. 3-5).

Iš byloje esančio Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 89, 90, 92 ir 180 straipsniais, dalyvauti atliekant šį tyrimo veiksmą pasitelktas Vilniaus aps. VPK KTS vyriausiasis specialistas V. L.. Apžiūros atlikimo eiga: tarnybinėse patalpose apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung S10“, IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini), kurį 2021 m. sausio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas A. Š.. Mobiliojo ryšio telefono galinis dangtelis yra šviesiai pilkos spalvos, telefono priekinė dalis – juodos spalvos, telefono priekinės dalies apsaugos plėvele su defektu, telefonas įdėtas į raudonos spalvos dėklą. Atrakinus mobiliojo ryšio telefoną, užėjus į aplankalą ,,galerija“ yra albumai su 530 vaizdo įrašų ir 9081 vaizdų, kurių tarpe yra ir 4 nuotraukos su baltos spalvos automobiliu Maserati, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukų aprašyme nurodytas data ir laikas: March 1 21:29. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminio tyrimo medžiagai nerasta (2 t., b. l. 90-96).

Iš byloje esančios Vilniaus apskrities VPK KTS vyriausiasis specialisto V. L. pateiktos išvados matyti, kad 2021 m. sausio 13 d. Vilniaus aps. VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus patalpose Nr. 3.38a, adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilnius, buvo pateiktas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung S10 Plus“ IMEI(duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini), iš kurio reikėjo nuskaityti tyrimui reikšmingą informaciją. Mobilaus ryšio telefonas buvo prijungtas prie laboratorinio kompiuterio, kurio metu buvo išanalizuotas turinys. Aptiktame įrenginyje buvo rasti su atmintimi du aplankalai su pavadinimais: ,,micro SD“ ir ,,telefonas“. Tęsiant reikšmingos informacijos paiešką, ikiteisminiam tyrimui, aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) aplankale „micro SD“ atmintyje buvo rastos keturios nuotraukos: 20200301_212924.jpg, 20200301_212929.jpg, 20200301_212948.jpg, 20200301_212954.jpg formate. Nuotraukų turinys sudarė: lengvojo automobilio galimai baltos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nufotografuoti apgadinimai iš kelių pusių. Tikslinant sukurtų nuotraukų duomenys buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sekmadienį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliktas duomenų fiksavimas su mobilaus ryšio telefonu kurio modelis „Samsung S10 Plus“ IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini) (SM-(duomenys neskelbtini)). Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (2 t., b. l. 90-91).

Iš byloje esančios 2019 m. gruodžio 15 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad M. J. įsigijo automobilį ,,M. G.“, pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis turi variklio defektą (2 t., b. l. 147).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) M. J. pateikė prašymą VĮ ,,Regitra“ automobilį ,,M. G.“ registruoti jo vardu (2 t., b. l. 146).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Lieko duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi baudžiamąją bylą L. N. atžvilgiu išskyrė į atskirą baudžiamąją bylą.

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis, yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 182 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019, 2K-197-719/2022 ir kt.).

BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad M. J. nors savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų viso proceso metu nepripažino, tačiau, teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

V. L. kaltę patvirtina pačio kaltinamojo visiškas prisipažinimas ir duoti parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto L. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, duoti parodymai, liudytojo K. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tymo metu K. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kurie vieni kitus papildo, neprieštarauja ir susieja į vieningą visumą bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog A. P. dalyvavo darant minėta nusikalstamą veiką.

Dėl M. J..

Nors, kaip jau minėta, kaltinamasis M. J. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. O būtent, M. J. iš anksto sutarė su L. N. ir V. L. dėl tyčinio eismo įvykio vietos, laiko ir būdo. V. L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. už 190 Eur įsigijo automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą automobilį perdavus L. N., kuris iš anksto V. L. ir M. J. nurodytoje vietoje ir būdu, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), minėto automobilio ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi tyčia atsitrenkė į M. J. tyčia kelkraštyje palikto jam (M. J.) priklausančio automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, po ko M. J., žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei ,,IF P&C Insurance AS“ užpildė pranešimą apie eismo įvykį/pretenziją bei prašymą išmokėti išmoką ir ,,IF P&C Insurance AS“ (duomenys neskelbtini) pervedė į jo (M. J.) nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 9 956,96 Eur sumą, kurią ,,IF P&C Insurance AS“ atlygino Transporto priemonių draudikų biuras, tokiu būdu tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Transporto priemonių draudikų biurui priklausantį 9 956,96 Eur turtą.

Be to, jis, po (duomenys neskelbtini) tyčinio eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir būdu tyčia apgadino jam priklausančio automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, po ko (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudikų biurui pateikė (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 20-503-03, reikalaudamas už automobilio ,,M. G.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtus priekinės dalies apgadinimus papildomai išmokėti 18 190,44 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovė pastebėjo apgaulę, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą 18 190,44 Eur turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtas aplinkybes, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. N., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, kaltinamojo V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodoma, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos M. J., V. L. ir L. N. tarėsi išanksto, t. y.: išanksto buvo įsigytas automobilis ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtam eismo įvykiui sukelti; buvo nurodyta į kokį konkrečiai automobilį reikia trenktis – baltos spalvos ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė M. J.; kurioje vietoje eismo įvykis turi būti sukeltas – Vilniuje, (duomenys neskelbtini); M. J. ir V. L. L. N. nurodė iškviesti policijos pareigūnus, tinkamai įforminti eismo įvykį. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu L. N. parodė, kad jis su automobiliu ,,Volvo“ įvažiavo į ,,Maserati“ automobilio galinę dalį. ,,Maserati“ automobilis jokių pažeidimų iš priekio neturėjo, į kelio ar šaligatvio bortą ,,Maserati“ automobilis neatsitrenkė. Automobilis ,,Volvo“ yra lengvas, todėl po to kai jis su juo atsitrenkė į ,,Maserati“ galinę dalį, pastarasis iš vietos nepajudėjo ir į priekyje stovėjusius automobilius neatsitrenkė, nes iki kitų automobilių dar buvo likęs atstumas. Po to kai atvykę į vietą policijos pareigūnai apžiūrinėjo automobilį ir užpildė visus reikiamus dokumentus, susijusius su eismo įvykiu, jokie kiti asmenys prie automobilio ,,Maserati“ priėję nebuvo ir jo nefotografavo. Tai viena. Antra, liudytojų policijos pareigūnų D. J. ir A. V. duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, automobilis buvo apgadintas tik iš galinės pusės. Liudytojai D. J. ir A. V. parodė, kad fiksuojant eismo įvykį, automobilis ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas iš visų pusių, taip pat buvo apžiūrėti šalimais stovintys automobiliai, todėl kiti automobiliai ar automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis nebuvo sugadinti. Automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta tik galinės dalis. Liudytojai D. J. ir A. V. taip pat parodė, kad susisiekus su kaltinamuoju M. J., šis atsisakė atvykti į eismo įvykio vietą. Kitų asmenų, apart avariją sukėlusio L. N., nebuvo. D. J. įtarimų sukėlė eismo įvykio vietoje kaltininkas L. N., kuris buvo be vairuotojo pažymėjimo, automobilis ,,Volvo“ be draudimo, pats L. N. daug kartų baustas administracine tvarka. Kaip parodė D. J., tokie kaltininkai eismo įvykio vietoje niekada nelieka. Trečia, liudytojas A. Š. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis sulaukė skambučio iš M. J., kuris jo paprašė nuvykti iki (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir nufotografuoti jo automobilį ,,Maserati“. M. J. jam paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, o pats jis atvažiuoti negali. Tačiau liudytojas A. Š. savo parodymuose negalėjo tiksliai paliudyti, kad jam atvykus daryti nuotraukas, įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai. Nufotografuotas nuotraukas liudytojas iš karto išsiuntė M. J. per programėlę ,,Viber“. Ketvirta, liudytojas T. Ž. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką kaltinamajam M. J. už automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies apgadinimus, šis kreipėsi į teismą su ieškiniu, civilinio proceso tvarka. Pačiame procese atvykus liudyti L. N., draudikui, kuris civilinėje byloje yra atsakovas, kėlė įtarimą L. N. duoti parodymai. L. N. posėdyje kalbėjo ,,taip, kaip reikia“. Minėtas liudytojo T. Ž. aplinkybes patvirtino ir pats L. N., kuris papildomai pažymėjo, jog jis susiskambino ir susitiko stoties rajone, su V. L. ir su M. J.. M. J. jam pasakė, kad turi nuvykti į teismą, kur reikia duoti tokius parodymus, kuriuos jie jam pasakys, o M. J. jam už tai sumokės 30 Eur. Teismo dieną, prie teismo L. N. įsėdo pas M. J. į automobilį ir jam sumokėjo 30 Eur grynaisiais pinigais, o jis nuėjęs į teismo posėdį pasakė viską taip, kaip jam liepė sakyti V. L. ir M. J., t. y. kad eismo įvykio metu, automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas ir priekis ir galas.

Taigi, visi anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad M. J. kaltė įrodyta visiškai, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. L..

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. V. L. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., L. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčią padarant, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., už 190 Eur įgijo automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą automobilį perdavė L. N., kuris iš anksto V. L. ir M. J. nurodytoje vietoje ir būdu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi tyčia atsitrenkė į M. J. tyčia kelkraštyje palikto M. J. priklausančio automobilio,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, po ko M. J., žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei ,,IF P&C Insurance AS“ užpildė pranešimą apie eismo įvykį/pretenzija bei prašymą išmokėti išmoką ir ,,IF P&C Insurance AS“ (duomenys neskelbtini) į M. J. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 9 956,96 Eur, kurią ,,IF P&C Insurance AS“ atlygino Transporto priemonių draudikų biuras. Tokiu būdu tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Transporto priemonių draudikų biurui 9 956,96 Eur turtą.

V. L. kaltę patvirtina pačio kaltinamojo visiškas prisipažinimas ir duoti parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklauso L. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, liudytojo K. K. teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tymo metu K. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kurie papildo vieni kitus, neprieštarauja ir susieja į vieningą visumą bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl A. P..

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. kaltinamas dėl to, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su N. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, V. L. ir M. J., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarant, iš anksto susitaręs su M. J., parengė nusikalstamą veiką t. y. (duomenys neskelbtini) perdavė V. L. 200 Eur už kuriuos pastarasis turėjo įgyti transporto priemonę nusikaitimui daryti nurodė V. L. surasti asmenį galintį sukelti tyčinį eismo įvykį, tyčinio eismo įvykio vietą, laiką ir būdą ir pažadėjo už tai duoti 300 Eur atlygį, V. L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. už 190 Eur įsigijus automobilį ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą automobilį perdavus L. N., kuris iš anksto V. L. ir M. J. nurodytoje vietoje ir būdu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi tyčia atsitrenkė į M. J. tyčia kelkraštyje palikto M. J. priklausančio automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Po ko M. J., žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei ,,IF P&C Insurance AS“ užpildė pranešimą apie eismo įvykį/pretenziją bei prašymą išmokėti išmoką ir ,,IF P&C Insurance AS“ (duomenys neskelbtini) pervedė į jo (M. J.) nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 9 956,96 Eur, kurią ,,IF P&C Insurance AS“ atlygino Transporto priemonių draudikų biuras. Tokiu būdu tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Transporto priemonių draudikų biurui priklausantį 9 956,96 Eur turtą. Tokiais veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. P. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepripažino motyvuodamas, kad M. J. V. L. yra jo pažįstami tik darbo reikalais. V. L. nuomavosi pas jį mašiną ir jį apgavo, nemokėjo už mašiną. V. L. neapmokėjęs už automobilio nuomą, metė ją prie ofiso, o jis (A. P.) jo ieškojo. L. N. jam nėra girdėtas, jo nepažįsta. Su V. L. yra priešai. Su M. J. iki įvykio bendravo 2016 metais. Su V. L. bendravo iki to, kai jis jam numetė mašiną. M. J. neprašė jo paslaugos, kad kažką surasti nusikalstamai veikai padaryti, net užuominos tokios nebuvo. Nežinojo, kad M. J. turi ,,Maserati“ automobilį. V. L. jį apkalbėjo, nes V. L. neatsiskaitė už nuoma ir visą automobilio remontą, kokia suma buvo neprisimena, gal 1 000 Eur, gal 2 000 Eur, gal 3000 Eur. Negalėjo V. L. rasti, nes jis pakeitė telefoną.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. parodė, kad A. P. jam pasiūlė uždirbti, šis atsisakė. A. P. V. L. paaiškino, ką reikės daryti, o šis atsakė, kad paieškos, gal kas norės. V. L. sutiko po poros mėnesių L. N., jam pasiūlė užsidirbti, jis sutiko. Pasakė A. P., kad L. N. sutiko. Nuvažiavo V. L. su A. P. ir nupirko mašiną ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė ją (duomenys neskelbtini), po to vakare susitiko su L. N., nuvažiavo prie ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iš pradžių neužkūrė, tačiau po kurio laiko, užkūrė mašiną, privažiavo M. J., parodė, kur stovi automobilis ,,Maserati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. N. atsisėdo, važiavo ir trenkėsi. V. L. teigimu, A. P. jam davė 200 Eur ar 300 Eur, iš kurių V. L. dalį paėmė už kurą ir likusius pinigus nuvežė L. N.. A. P. kažkiek pažįsta, apie metus. Nuomodavosi iš jo automobilius. Teisminio nagrinėjimo metu V. L. parodė, kad A. P. įvykyje nebuvo.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje baudžiamojoje byloje, kurie įrodytų kaltinamojo V. P. kaltę darant minėtą nusikalstamą veiką, apart kaltinamojo V. L. duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nėra.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti, o nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų vertinimo, sprendžia, kad, nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl A. P. dalyvavimo darant minėtą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms, A. P. turi būti išteisintas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės skyrimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų M. J. ir V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės, tai viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei veikiant bendrininkų grupėje ir pasikėsinta įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Nusikaltimais padaryta turtinė žala neatlyginta. Kaltinamasis praeityje nėra teistas. Teismas vertina ir tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta, tačiau jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad nusikaltimą, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. J. praeityje baustas administracine tvarka, neteistas, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už kiekvieną nusikalstamą veiką alternatyvią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje bei per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. J. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) 9.30 val. iki (duomenys neskelbtini) 11.54 val. (2 paros) (4 t., b. l. 39-40, 57)

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei veikiant bendrininkų grupėje. Padaryta turtinė žala neatlyginta. V. L. praeityje vieną kartą teistas. Teismas vertina ir tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad nusikaltimą jis įvykdė bendrininkų grupėje. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. L. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje bei per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu Transporto priemonių draudikų biuras pareiškė 10 448,40 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 16-31).

Civilinio ieškinio sumą sudaro: Transporto priemonių draudikų biuras kompensavo ,,IF P&C Insurance AS filialo“ išmokėtą sumą 9 956,96 Eur draudimo išmoką; 181,50 Eur išlaidos dėl eksperto samdymo; 101,37 Eur žalos administravimo mokestis; 200 Eur teisminio proceso išlaidos; 8,57 Eur papildomos dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. šiuo nuosprendžiu yra išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tai vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinio ieškiniu prašomos priteisti sumos iš A. P. nepristeistinos. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 10 448,40 Eur suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų M. J. ir V. L..

Kardomosios priemonės.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (4 t., b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (3 t., b. l. 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (5 t., b. l. 37-39).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

M. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti M. J. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje;

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią M. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančios institucijos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu į bausmės laiką M. J. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini), 9.30 val., iki (duomenys neskelbtini), 11.54 val., 2 (dvi) laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti V. L. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje;

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią V. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. L. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbti, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų M. J. ir V. L. solidariai Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai 10 448,40 (dešimties tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski