- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-402-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48248-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nuteistasis
- M. J., V. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti M. J. ir V. L., tačiau apeliaciniai skundai dėl šių asmenų paduoti nebuvo.
Iš nuteistųjų M. J. ir V. L. buvo solidariai Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai priteista 10 448,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. buvo kaltinamas tuo, jog jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su L. N., kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, V. L. ir M. J., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarant, iš anksto susitaręs su M. J., parengė nusikalstamą veiką, t. y., 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje perdavė V. L. 200 Eur, už kuriuos pastarasis turėjo įgyti transporto priemonę nusikaltimui daryti, nurodė V. L. surasti asmenį, galintį sukelti tyčinį eismo įvykį, tyčinio eismo įvykio vietą, laiką ir būdą, ir pažadėjo už tai 300 Eur atlygį. V. L. 2020 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini). Už 190 Eur įsigijus automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį automobilį perdavus L. N., kuris iš anksto V. L. ir M. J. nurodytoje vietoje ir būdu 2020 m. kovo 1 d. apie 19.52 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi tyčia atsitrenkė į M. J. tyčia kelkraštyje palikto M. J. priklausančio automobilio „Maserati Ghibli“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, po ko M. J., žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, 2020 m. kovo 4 d. draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ užpildė pranešimą apie eismo įvykį/pretenziją bei prašymą išmokėti išmoką ir „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 6 d. pervedė į jo (M. J.) nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 9 956,96 Eur, kurią „(duomenys neskelbtini)“ atlygino Transporto priemonių draudikų biuras, tokiu būdu tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą Transporto priemonių draudikų biurui priklausantį 9 956,96 Eur. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: 1) A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei įpareigojant per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos dalį; 2) priteisti iš A. P., V. L. ir M. J. solidariai Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai 10 448,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2.1. Prokurorė nurodo, jog skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip suteikiant jiems kitokią teisinę reikšmę ir taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
2.2. Pažymi, kad V. L. davė nuoseklius, detalius ir išsamius parodymus apie atliktos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo paaiškinimai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei yra patvirtinti kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų. Kaip matyti iš V. L. parodymų, būtent A. P. jam pasiūlė užsidirbti sukeliant tyčinį eismo įvykį, paaiškino, ką konkrečiai reikės daryti ir nors V. L. atsisakė, jis A. P. pasiūlė kitą asmenį – L. N. Šiuos ir kitus V. L. parodymus iš dalies patvirtina liudytojas K. K. (K. K.). Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog V. L. parodymų nepakanka A. P. kaltei pagrįsti, neįvertino kitų byloje nustatytų duomenų dėl to, kad V. L. iki tyčinio eismo įvykio nebuvo pažįstamas su M. J., o A. P. ir M. J. neneigė, kad jie buvo pažįstami iki aptariamo įvykio. Nusprendus nepripažinti V. L. parodymų patikimais, lieka neaišku, kada bei kokiu būdu V. L. ir M. J. susitarė susitikimo vietą ir laiką.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. P. parodymų apie tai, kad V. L. jį apkalba, kadangi yra šiam skolingas, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtinta. Dėl to yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. L. parodymus teisingais ir patikimais dalyje, visiškai nepagrįstai juos sumenkino spręsdamas dėl A. P. kaltės. Taigi skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šioje byloje esančių įrodymų bei faktinių įvykio aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad veikti kartu V. L., A. P., L. N. ir M. J. buvo susitarę iš anksto, visi suprato, kokioje veikloje dalyvauja, koks jų vaidmuo bei siekė bendrai apgaule įgyti svetimą turtą.
3. 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Biuras) Teisės departamento vyriausiojo teisininko Tomo Žilinsko raštas, kuriame nurodyta, jog Biuras palaiko prokurorės apeliacinį skundą bei papildomai pažymi tai, jog A. P. pareikšti civiliniai ieškiniai analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-827/2024 buvo patenkinti ir šis 2024 m. liepos 10 d. priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Dėl to yra prašoma apeliacinį skundą tenkinti, baudžiamąją bylą nagrinėti nedalyvaujant Biuro atstovui, o apie priimtą sprendimą informuoti atsiunčiant byloje priimto procesinio sprendimo kopiją.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti bei prijungti prie šios bylos įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-827/2024. Išteisintasis bei jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su teismo sprendimu išteisinti A. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir prašo išteisintojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y., dėl 2020 m. kovo 1 d. inscenizuoto eismo įvykio buvo apgaule įgytas svetimas turtas – Transporto priemonių draudikų biurui priklausantis 9 956,96 Eur vertės turtas. Vis dėlto, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinio skundo argumentus, nepritartina teismo išvadai, jog nėra surinkta pakankamai duomenų konstatuoti A. P. kaltę.
8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visuma neabejotinai įrodo A. P. kaltę. Nors išteisintasis fakto, jog jis pažįstą V. L. ir M. J., neneigė, tačiau laikėsi pozicijos, kad L. N. asmeniškai nepažįsta (5 t., b. l. 25–27; 7 t., b. l. 62–63). Vertinant A. P. parodymų nuoseklumą pastebėtina, kad jis viso proceso metu nuosekliai neigė V. L. versiją, kad apie eismo įvykio inscenizaciją šis sužinojo būtent iš A. P. ir L. N. surado pagal išteisintojo prašymą. Vis dėlto sutiktina su prokurorės motyvais, jog A. P. teiginių, kad V. L. jį apkalbėjo, nepatvirtina jokie bylos medžiagoje esantys duomenys, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-827/2024 (past. – Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 20 d.) aptartos ir išnagrinėtos faktinės aplinkybės paneigia pirmiau nurodytus išteisintojo argumentus.
9. Pasak A. P., V. L. siekia jį apkalbėti, kadangi šis jam nesumokėjo už automobilio nuomą (5 t., b. l. 25–27; 7 t., b. l. 62–63). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje nagrinėjama eismo įvykio inscenizacija įvyko 2020 m. kovo 1 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendyje nurodytos eismo įvykio inscenizacijos įvykdytos 2020 m. birželio 17 d. bei 2020 m. rugpjūčio 16 d. Šioje byloje A. P. buvo kaltintas veikimu kartu su V. L., o iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžio matyti, kad nustatyta, jog A. P. veikė bendrininkų grupe su V. L. bei kitais asmenimis vykdydami nusikalstamas veikas. Tai paneigia A. P. poziciją apie jo konfliktinius santykius su V. L., nes akivaizdu, kad esant tokiai konfliktinei situacijai (skoloms už automobilio nuomą, grasinimams), A. P. toliau nebendrautų su V. L. ir nepalaikytų su juo jokių santykių. Ši aplinkybė sudaro pagrindą kritiškai vertinti A. P. duotus parodymus.
10. Prokurorės teigimu, baudžiamojo proceso metu apklaustų nuteistojo V. L. ir liudytojo K. K. parodymai įrodo, kad A. P. netiesiogiai dalyvavo eismo įvykio inscenizacijoje kaip tarpininkas, o pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, netinkamai bei nevisapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, surinktų duomenų visumą įvertino neišsamiai, tinkamai jų nesiedamas į nuoseklią ir logišką grandinę.
10.1. Ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 25–27, 35) A. P. kaltu neprisipažino ir teigė, kad L. N. asmeniškai nepažįsta, o M. J. ir V. L. pažįsta. Išteisintasis kėlė versiją, jog, kadangi M. J. yra jo darbinis konkurentas, galimai jis irgi pažįsta V. L., be to, M. J. tikrai pažįsta V. L. brolį, su kuriuo bendraudavo. Dėl 2020 m. kovo 1 d. eismo įvykio nurodė, kad nieko apie jį nežino. V. L. duotus parodymus paaiškino nurodydamas, jog šis jį apkalbėjo, nes nenorėjo atiduoti skolos bei norėjo nepagrįstai suversti visą kaltę A. P. Teisiamajame posėdyje (7 t., b. l. 62–63) išteisintasis savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad M. J. pažįsta tik darbo sferoje; V. L. pažįsta, kadangi šis iš jo nuomojo automobilį, už kurį nesusimokėjo, o L. N. vardas jam nieko nesako. Taip pat nurodė, jog jo santykiai su V. L. yra konfliktiški, galimai yra šiam pagrasinęs. Dėl 2020 m. kovo 1 d. eismo įvykio pakartotinai nurodė, jog nieko apie tai nežinojo iki kol buvo iškviestas į policiją. Nors darytina išvada, kad išteisintojo parodymai bendrame kontekste išliko nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, svarbu atsižvelgti į tai, kad šis asmuo yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, kas lemia jo parodymų kritinį vertinimą.
10.2. Trečioje ikiteisminio tyrimo apklausoje (3 t., b. l. 86–89) V. L. paaiškino, kad būtent A. P. susisiekė su juo ir paklausė, ar šis nenorėtų užsidirbti pinigų, po ko jie kartu susitiko ir išteisintasis nurodė, jog V. L. reikėtų tyčia sukelti avariją. Nors jis atsisakė tai padaryti, tačiau pasakė A. P., kad paieškos šiam žmogaus. Suradus L. N., nuvyko pas A. P., kuris nurodė, ką reikės atlikti ir kiek pinigų už tai gaus. Be to, V. L. kartu su A. P. vyko nusipirkti automobilio, kurį naudos inscenizuoti eismo įvykį – kaip nurodė nuteistasis, A. P. liko sėdėti savo automobilyje, o jis (V. L.) nuėjo nupirkti automobilio iš liudytojo K. K.. Po to, jie grįžo atgal į A. P. darbo vietą, kurioje šis ir pasiliko. Atlikus eismo įvykio inscenizaciją, V. L. susisiekė su A. P. ir pas jį nuvyko, kuomet šis jam padavė 300 Eur ir vėliau jie išsiskirstė. Šioje dalyje svarbu pažymėti ir tai, kad pirmųjų apklausų metu (3 t., b. l. 47–9, 65–67) V. L. A. P. įvardino kaip asmenį vardu „T.“, o vėliau nurodė, kad iš pradžių nenorėjo nurodyti, jog tai yra A. P.. Vis dėlto šiose apklausose, nors V. L. pasakojo apie tariamai kitą asmenį – „T.“, tačiau nurodytos aplinkybės yra iš esmės tapačios, kaip ir apklausoje, kurioje jis tiesiogiai įvardino patį A. P.. Teisiamajame posėdyje (6 t., b. l. 82–85) V. L. pateikė analogiškus paaiškinimus, t. y., jog pasiūlymą užsidirbti pinigų inscenizuojant eismo įvykį gavo iš A. P., o kai su pasiūlymu nesutiko, pažadėjo šiam surasti žmogų, kuris tyčia padarytų avariją. Taip pat V. L. patvirtino, kad jis su A. P. nuvyko nusipirkti automobilio iš K. K., po ko su išteisintuoju išsiskyrė ir susitiko jau po eismo įvykio inscenizacijos, kuomet A. P. jam sumokėjo. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pirmiau nurodyti V. L. parodymai paaiškina, kaip nusikalstamos veikos schemoje atsirado L. N..
10.3. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose L. N. (2 t., b. l. 44–45) nurodė, kad jis pažįsta M. J. bei asmenį vardu V., kuris jam pasiūlė inscenizuoti eismo įvykį ir už tai gauti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. J. (4 t., b. l. 53–55, 65–66) teigė, kad asmeniškai L. N. nepažįsta. Teisiamajame posėdyje (7 t., b. l. 60–62) teigė, kad L. N. gyvai nebuvo matęs iki kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir šis nėra jo pažįstamas. Atsižvelgiant į tai, kad pažintį su L. N. neigė ir išteisintasis A. P. (5 t., b. l. 25–27, 35; 7 t., b. l. 62–63), akivaizdu, kad tik V. L. galėjo įtraukti L. N. į eismo įvykio inscenizaciją, nes iki eismo įvykio niekas kitas, be V. L., šio asmens nepažinojo. Be to, jeigu V. L. nebūtų gavęs iš A. P. nurodymo surasti asmenį, kuris galėtų sukelti eismo įvykį, V. L. nebūtų jokio tikslo ieškoti L. N. bei įtraukti jį į planuojamą nusikalstamą veiką, nes nustatyta, kad V. L. nepažinojo M. J., kuris ir buvo suinteresuotas, jog būtų tyčia sukeltas eismo įvykis. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti L. N. parodymai atitinka ne tik V. L. duotus paaiškinimus dėl to, kas ir dėl kokių priežasčių paprašė jo padėti inscenizuoti eismo įvykį, tačiau atitinka ir M. J. nurodytas aplinkybes, jog šis sumokėjo L. N. 30 Eur už atitinkamų parodymų davimą nagrinėjant kitą baudžiamąją bylą. Vis dėlto, įvertinus M. J. parodymų turinį matyti, kad jo pažintis su L. N. buvo labiau atsitiktinio pobūdžio ir jau po aptariamo eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šis asmuo turėjo tiesioginės įtakos L. N. įtraukimui į eismo įvykio inscenizaciją.
10.4. Tai, kad A. P. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme kaip tarpininkas, netiesiogiai įrodo ir liudytojo K. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo apklausoje (2 t., b. l. 57–59) liudytojas K. K. nurodė, kad kai jis pardavė savo automobilį „Volvo S40“, šalia pirkėjo (V. L.) sėdėjo vyriškis, tačiau į šį jokio dėmesio liudytojas nekreipė bei jo atpažinti negalėtų. Teisiamajame posėdyje (7 t., b. l. 40) K. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi ir jais galima vadovautis. Pabrėžtina, jog tokie liudytojo K. K. parodymai atitinka V. L. pateiktą įvykių versiją, jog jis su A. P. važiavo pirkti automobilio iš K. K. ir nuvykus A. P. liko sėdėti savo automobilyje, o jis (V. L.) nuėjo nupirkti automobilio iš liudytojo K. K..
11. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir šią veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais iš esmės yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jeigu tais įrodymais yra nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti kitų nuteistųjų bei liudytojo parodymai yra iš esmės įrodantys A. P. vaidmenį dalyvaujant nagrinėjamoje nusikalstamoje veikoje bei aiškiai pagrindžiantys jo kaltę dėl išteisintajam inkriminuotų aplinkybių dėl dalyvavimo eismo įvykio inscenizacijoje. Nors būtent nuteistojo V. L. parodymai yra tiesiogiai kaltinantys išteisintąjį, įvertinus tai, jog jie atitinka kitų apklaustų asmenų duotus paaiškinimus bei paaiškina, kaip šioje byloje atsirado L. N., teisėjų kolegija neturi pagrįsto pagrindo jais netikėti. Be to, nėra nustatyta jokio pagrindo V. L. apkalbėti A. P.
12. Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių tai, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Dėl to darytina išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, o priimtas tinkamai neįvertinus visų baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų, neteisingai remiantis nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (lt. abejojant – kaltinamojo viršus) principais, dėl to jis yra keistinas dalyje dėl A. P. išteisinimo.
Dėl skirtinos bausmės
13. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė, pripažinus A. P. kaltu, paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose bei jį įpareigoti per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos dalį.
14. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta tai, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir jos rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
15. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. A. P. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. P. praeityje teistas (4 t., b. l. 77–92), paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį; per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas devynis kartus, jam paskirtos baudos nesumokėtos (5 t., b. l. 1–11). Taip pat atsižvelgtina į kitas A. P. charakterizuojančias aplinkybes – pagal 2021 m. birželio 8 d. Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašą A. P. paskutinį kartą dirbo iki 2020 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 13); registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 14), nevedęs.
17. Baudžiamajame įstatyme numatyta, jog asmuo už nusikalstamos veikos, kuri numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trijų metų. Įvertinus A. P. vaidmenį nusikaltimo padarymo metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prokurorės jam siūloma 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su papildomais įpareigojimais tinkamai užtikrins bausmės tikslus. A. P. papildomai skiriami šie įpareigojimai: 1) laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
18. A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 37–40), panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
19. Apeliaciniame skunde yra prašoma pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir iš A. P., V. L. ir M. J. solidariai Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai priteisti 10 448,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.
20. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyrės turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo arba kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Aptariamu atveju Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras yra pareiškęs civilinį ieškinį 10 448,40 Eur dydžio sumai (2 t., b. l. 16–31). Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino civilinio ieškovo pateiktus dokumentus, susijusius su civiliniu ieškiniu ir pagrįstai jį priteisė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai.
21. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, susijusius su civilinio ieškiniu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl kilusios žalos kartu su kitais nuteistaisiais taip pat atsakingas ir A. P., kuris, kaip aptarta pirmiau, yra pripažįstamas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs svetimą turtą. Dėl to, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog civilinio ieškovo prašoma priteisti 10 448,40 Eur dydžio suma turi būti priteisiama solidariai iš nuteistųjų A. P., V. L. ir M. J. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
22. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2024-35041 už teiktą antrinę teisinę pagalbą A. P.. Pažymoje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 187,50 Eur.
23. BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas prokurorės apeliacinis skundas, kuris yra tenkinamas. Būtinybę A. P. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
A. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. L. ir M. J. solidariai buvo priteistas 10 448,40 Eur turtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai bei priteisti iš nuteistųjų A. P., V. L. ir M. J. solidariai Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai 10 448,40 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 187,50 Eur dydžio sumai iš A. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.